Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2-589-470/2025

Teisminio proceso Nr. 2-513-3-03230-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija:2.6.1.1.; 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.2.5.2.6.10.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 2 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,

sekretoriaujant Redai Narijauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui M. Š., advokato padėjėjai M. P. S.,

atsakovo atstovei advokatei O. K.,

trečiojo asmens UAB „Transfriga“ atstovams advokatei M. M., advokato padėjėjui M. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Litcargo“ ieškinį atsakovei UAB,,Vėtrija“ su trečiaisiais asmenimis UAB „Transfriga“, UABBD „Aon Baltic“ dėl atsiskaitymo už vežimo paslaugą ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „Litcargo“ kreipėsi į teismą ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės UAB „Vėtrija“ 7623,00 Eur užmokesčio už krovinio vežimą, 80,00 Eur išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 12,50 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (7703,00 Eur), skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė UAB „Litcargo“ ieškinyje nurodė ir atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad pagal 2023 m. kovo mėnesį gautus du vienkartinius krovinio vežimo užsakymus suteikė atsakovei UAB „Vėtrija“ dvi krovinio vežimo paslaugas, pasitelkdama kroviniui pervežti faktiškai krovinio pervežimą vykdžiusią vežėją UAB „Transfriga“. Kroviniai buvo pristatyti CMR važtaraščiuose nurodytiems gavėjams, todėl ji įgijo teisę į vežimo užmokestį pagal atsakovei išrašytas sąskaitas faktūras Nr. LTC201611303 (suma 3932,50 Eur) ir Nr. LTC201611304 (suma – 3690,50 Eur). Pagal sutarčių sąlygas atsakovė turėjo atsiskaityti iki 2024-04-27, tačiau už suteiktas paslaugas neatsiskaitė ir pagal abi sutartis yra skolinga iš viso 7623,00 Eur. Nors atsakovė neatsiskaitymo motyvu nurodė mokėjimo sulaikymą dėl esą netinkamo krovinio pervežimo ir dėl to patirtų nuostolių, tačiau nuostolių atsiradimo fakto dėl vežėjo kaltės nepatvirtino, todėl ieškovė reikalauja paslaugos apmokėjimo. Be to, ieškovė nurodo, kad praleidusi sutarčių įvykdymo terminą, atsakovė taip pat turi sumokėti palūkanas, nustatytas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme, nes vykdydama komercinę veiklą, šio įstatymo prasme ji yra laikoma ūkio subjektu. Atsakovė CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu privalo sumokėti 12,50 procentų metines procesines palūkanas, nes 2024-03-26 galiojo 4,50 procentų vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikyta fiksuotoji palūkanų norma, padidinant ją 8 procentiniais punktais.

Atsakovė UAB “Vėtrija” su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos 2024-03-06 pateiktu vienkartiniu užsakymu ieškovė vykdė krovinio – šaldytų uogų pervežimą į Prancūziją. Krovinys gavėjui buvo pristatytas didžiąja dalimi sugadintas dėl temperatūrinio režimo nesilaikymo vežant, todėl gavėjas priėmė tik dalį krovinio (1/10 dalį). Gavėjas informavo ją (siuntėją) apie atsisakymą priimti didžiąją dalį krovinio dėl jo kokybės reikalavimų neatitikimo normai bei padarė įrašą CMR važtaraštyje Nr. 5T 0004459 apie temperatūrinio režimo pažeidimą krovinio gavimo momentu. Paaiškėjus temperatūros režimo pažeidimui, atsakovė ieškovei pateikė pretenziją. Kadangi iškilo būtinybė nepriimtą krovinį pargabenti atgal, atsakovė 2024-03-18 pateikė ieškovei užsakymą dėl nepriimto krovinio grąžinimo, šalys sutarė užmokesčio už paslaugą dydį 3050,00 Eur. Tas pats faktinis vežėjas UAB “Transfrigra” 2024-03-26 krovinį pargabeno atgal siuntėjui. Atsakovė nesutinka apmokėti gautų sąskaitų už krovinio vežimą į Prancūziją ir vėliau atgal į Lietuvą, nes sprendžia, kad krovinio gabenimo į Prancūziją paslauga tinkamai suteikta tik 10 procentų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad užsakymas įvykdytas tinkamai. Krovinio vežimas atgal iš Prancūzijos į Lietuvą yra priverstinis, priežastiniu ryšiu susijęs veiksmas su netinkamai atliktu 2024-03-06 užsakymu, sąlygotas ieškovės kaltės (temperatūros režimo pažeidimo gabenant krovinį į Prancūziją). Kiti ieškovės reikalavimai dėl neteisminio skolos išieškojimo ir palūkanų priteisimo yra išvestiniai reikalavimai iš pagrindinių, todėl nesutinkant su pagrindiniais reikalavimais, atmestini kaip nepagrįsti.

Savo ruožtu atsakovė UAB „Vėtrija“ į civilinę bylą pateikė priešieškinį, kuriuo reikalauja nuostolių atlyginimo, o būtent 11577,60 Eur skirtumo tarp pradinės uogų vertės ir grąžintų uogų vertės (pardavimo kitam pirkėjui kainos), 2177,11 Eur už uogų perfasavimą, 1417,50 Eur kompensacijos už tarpininkavimo paslaugas, taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 16514,16 Eur, kas sudaro 641,85 Eur ir 6 procentų metines procesines palūkanas nuo 20265,06 Eur sumos (priešieškinio reikalavimo dydis) nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atstovė paaiškino, kad 2024-03-25 grąžinus 18080 kg šaldytų uogų siuntėjui paaiškėjo, kad visa partija neatitinka A klasės kategorijos (tokios kokybės uogos buvos siunčiamos į Prancūziją), nes uogos sulipusios į blokus, ištekėjusios jų sultys. Atsakovė perfasavo grąžintas uogas į maišus po 25 kg. Šis veiksmas jai atsiėjo 2177,11 Eur, šią sumą sudaro darbo užmokestis, fasavimo priemonės, elektros energijos sąnaudos, perfasavimo procese netekta 80 kg uogų, nes jos sutrintos. Pardavimo tarpininko paslaugos atsiėjo 1417,50 Eur. Nuostolis dėl uogų priskyrimo žemesnei kategorijai ir pardavus jas po 2,34 Eur už 1 kg, sudaro 11577,60 Eur (530697,60 Eur -42120,0 Eur =11577,60 Eur). Atsakovė taip pat patyrė 700,00 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, sprendžiant klausimus, susijusius su netinkamai įvykdyta krovinio pervežimo paslauga. Atsakovė nurodo taip pat patyrusi 3751,0 Eur iš naujo surinkto krovinio transportavimo paslaugų išlaidų. Atsakovė reikalauja nuostolių atlyginimo, remdamasi CMR Konvencijos nuostatomis. Be to, prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.37 straipsnio ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas bei priteisti reikalaujamas palūkanas.

Tretieji asmenys UAB “Tranfriga” ir UABDB “AON Baltic” atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį neteikė. Į teismo procesą UAB „Transfriga“ atstovai įsijungė prieš baigiamąsias kalbas, pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK 44341). Trečiasis asmuo UAB „Transfriga“ su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad visų pirma, UAB „Transfriga“ nebuvo informuota, jog vilkikas į krovinio paėmimo vietą turi atvykti su atšaldyta iki -20°, iš jai teikiamo užsakymo, nebuvo detalizuotas krovinio turinys/pavadinimas. Antra, net jei byloje būtų nustatyta, kad UAB „Transfriga“ turėjo atvykti į pakrovimą su jau atšaldyta, tai tokiu atveju atsakovei pastebėjus, kad puspriekabė į krovinio paėmimo vietą atvyko neatšaldyta iki -20°C, atsakovė privalėjo atsisakyti pakrauti krovinį. Atsakovė, būdama savo srities, savo produkcijos specialistas ir žinantis kaip produkcija turi būti laikoma, prisiėmė riziką kraudamas krovinį į dar neatšaldytą puspriekabę. Produkcijos krovimas vyko neįprastai ilgai, krovimo metu krovinys nebuvo nei Atsakovo gamykloje, šaldikliuose, nei atšaldytoje puspriekabėje, tačiau tai priklausė ne nuo UAB “Transfriga”. Atsakovės darbuotojai, skubėdami penktadienio vakarą pakrauti krovinį ir baigti darbus, netinkamai vykdė krovimą ir netinkamai laikė produkciją, kas, labiausiai tikėtina, ir lėmė produkcijos atitirpimą ir uogų sulčių išsiskyrimą.

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovė 2024-03-06 vienkartiniu krovinio vežimo užsakymu susitarė su atsakove dėl 22000,00 kg svorio, 59400,00 Eur vertės greitai gendančių šaldytų produktų -mėlynių (toliau – Krovinys) pervežimo maršrutu Alytus – Saint Jan de Luz (Prancūzija). Užsakyme nurodyta krovinio gabenimo sąlyga -18°C bei būtina papildoma sąlyga - transporto priemonė pasikrovimui turi atvykti su atšaldytu krovinio skyriumi -20°C bei palaikyti nurodytą temperatūrą visą transportavimo laiką. Už suteiktas Krovinio vežimo paslaugas atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 3250,00 Eur ir PVM vežimo užmokestį per 31 kalendorinę dieną nuo CMR važtaraščio išrašymo.

Dėl Krovinio faktinio pervežimo ieškovė UAB „Litcargo“ susitarė su faktiniu vežėju UAB „Transfriga“ (krovinio pervežimo sutartis-užsakymas ISPA240310).

Faktinis vežėjas UAB “Transfriga” į pasikrovimo vietą (duomenys neskelbtini), atvyko 2024-03-08 15.00 valandą, krovimas baigtas 16.10 valandą, krovinio vežėjas iš krovinio siuntėjo išvyko 17.53 valandą, kai transporto priemonės šaldomoje puspriekabėje buvo pasiekta reikiama minusinė temperatūra (termometras fiksavo -21° -22°C (fotonuotrauka)).

Krovinio gabenimui trečiasis asmuo UAB „Transfriga“ 2024-03-08 išrašė CMR važtaraštį Nr. 0004459, krovinys pristatytas jo gavėjui Olano Group (Crops Fruits) Prancūzijoje 2024-03-14 (2024-03-14 krovinio priėmimo Prancūzijoje lapas Nr. 204833, įrašas CMR važtaraštyje 5T 0004459).

Šaldytų produktų Krovinį 2024-03-14 pristačius gavėjui Olano Group (Zone industrielle de Jalday, 64500 Saint-de-Luz, Prancūzijoje) nustatyta, kad Krovinio transportavimo metu buvo pažeistos specialios krovinio vežimo sąlygos – temperatūros režimas. Krovinio gavėjas Olano (Crops Fruits) dėl krovinio priėmimo metu nustatytų temperatūros režimo pažeidimų priėmė tik 1 920,00 kg krovinio, likusią 18 080,00 kg krovinio dalį gavėjas priimti atsisakė ir atliko atžymą CMR važtaraštyje Nr. 0004459, elektroniniu paštu informavo Krovinio siuntėją.

Atsakovė 2024-03-14 ir 2024-03-15 elektroniniais laiškais informavo ieškovę, jog krovinio gavėjas atsisako priimti dalį krovinio, todėl ją reikia grąžinti atgal atsakovei į Alytų bei elektroniniu paštu pateikė ieškovei 2024-03-14 Nr. S03/148 pretenziją dėl krovinio spėjamo sugadinimo vežimo metu.

Ieškovė pasiūlė atsakovei krovinio grąžinimo iš Saint Jan de Luz (Prancūzija) į Alytų paslaugą už 3050,00 Eur ir PVM kainą, atsakovė 2024-03-18 pateikė ieškovei užsakymą – instrukciją dėl nepriimto krovinio parvežimo. Atsiskaityti už grąžinamą krovinį atsakovė įsipareigojo per 31 kalendorinę dieną nuo CMR važtaraščio išrašymo. Užsakymą vykdė UAB „Transfriga“, priimtą vežti krovinį pagal CMR važtaraštį Nr. 0004743 grąžino atsakovei 2024-03-26.

Už suteiktas krovinio vežimo bei jo dalies grąžinimo paslaugas ieškovė 2024-03-28 išrašė ir elektroniniu paštu pateikė atsakovei 2024-03-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. LTC201611303 (suma – 3932,50 Eur) ir 2024-03-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. LTC201611304 (suma – 3690,50 Eur).

Terminas apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą Nr. LTC201611303 suėjo 2024-04-08, terminas apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą Nr. LTC201611304 suėjo 2024-04-27.

Atsakovė 2024-04-05 raštu informavo ieškovę, jog sustabdo 2024-03-28 PVM sąskaitos – faktūros Nr. LTC201611303 (suma – 3.932,50 Eur) ir 2024-03-28 PVM sąskaitos – faktūros Nr. LTC201611304 (suma – 3.690,50 Eur) apmokėjimą iki kol bus išspręsti atsakovei padarytos žalos klausimai. Atsakovė 2024-04-10 pateikė Ieškovei pretenzijos Nr. S03/14 patikslinimą, 2024-06-18 pateikė antrą pretenzijos Nr. S03/14 patikslinimą, reikalaudama atlyginti nuostolius, patirtus krovinio gavėjui atsisakius priimti dalį krovinio.

Ieškovė su atsakovės reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo supažindino faktinį krovinio vežėją UAB “Tranfriga”, pastaroji apie krovinio sugadinimo faktą informavo savo draudiką AON Baltic. AON Baltic, pastarasis ištyręs įvykį, faktinio vežėjo atsakomybės nenustatė ir mokėti draudimo išmoką atsisakė.

Grąžintas krovinys atsakovės įmonėje apžiūrėtas ir įvertintas -nustatyta, kad visas grąžintas krovinys (18080 kg šaldytų uogų) neatitinka A klasės kategorijos, nes uogos sulipusios į blokus, ištekėjusios sultys, tai fiksuota atsakovės sudarytame Krovinio kontrolinio kokybės įvertinimo neatitikties akte Nr. 2024 03 25/1. Grąžintos uogos atsakovės įmonėje perfasuotos į maišus po 25 kg, atsakovė pasinaudojo tarpininko paslaugomis surandant uogų pirkėją, pasinaudojo kito vežėjo paslaugomis ir uogas realizavo mažesne kaina.

Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl ieškovės teisės gauti atlyginimą už suteiktas krovinio vežimo paslaugas ir atsakovės teisės į nuostolių atlyginimą, kai paslauga galimai atlikta netinkamai.

Dėl teisinio santykio kvalifikavimo

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės atsakovei pareikštas reikalavimas dėl atlyginimo už pervežimą ir atsakovės priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo kildinamas iš tarptautinio krovinio pervežimo sutartinių santykių ir teisės į nuostolių atlyginimą, todėl tokio ginčo išsprendimui taikytina Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau - CMR konvencija), nes krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės. Be to, tam tikriems šalių santykiams ir reikalavimų išsprendimui be CMR konvencijos nuostatų taikytinos CK 6 knygos nuostatos, reglamentuojančios pervežimų prievolių teisę, apmokėjimą už paslaugą, delspinigių skaičiavimą.

Jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Šiuo atveju iš 2024-03-06 užsakymo ir 2024-03-14 užsakymo matyti, kad susitariančioji šalis yra UAB „Litcargo“, o CMR važtaraščių Nr. 5T 00044594 ir Nr. 5T 0004743 duomenimis krovinį faktiškai vežė UAB „Transfriga“, kuri laikytina faktiniu vežėju. Nepriklausomai nuo to, kad krovinį vežė UAB „Transfriga“, jį vežti teisiškai įsipareigojo UAB „Litcargo“, taigi pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą UAB „Litcargo“ laikoma krovinio vežėju. Faktinis krovinio vežėjas vežė krovinį nuomota iš UAB „Elspeda“ transporto priemone.

CMR konvencija nereglamentuoja vežimo sutarties turinio ar formos, o tik nurodo važtaraštį, kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą, kuris yra įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis. Tarp šalių krovinių vežimui buvo sudaryti atskiri rašytiniai užsakymai kroviniams vežti, faktinis vežėjas UAB „Transfriga“ išrašė CMR važtaraštį Nr. 5T 00044594 ir važtaraštį Nr. 5T 0004743, tokiu būdu šalys susitarė dėl krovinių į Prancūziją ir atgal į Lietuvą vežimo sąlygų. Ši susitarimų sudarymo forma atitinka galiojančius įstatymus.

Kvalifikavus 2024-03-06 ir 2024-03-18 vienkartinius krovinio vežimo užsakymus bei CMR važtaraščius dėl greitai gendančių šaldytų produktų vežimo tarptautinio pervežimo sutartimis pagal CMR konvencijos prasmę, atitinkamai sprendžiamas sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei atsakomybės klausimas.

Ieškovė kildina savo reikalavimą iš prievolės apmokėti už suteiktas tarptautinio krovinio gabenimo paslaugas, atsakovė nurodo sulaikiusi mokėjimus iki nebus išspręstas nuostolių už sugadintą krovinį atlyginimo klausimas ir savo ruožtu reikalauja nuostolių atlyginimo iš vežėjo.

Dėl ieškinio

Krovinio vežimo sutartimi vežėjas prisiima prievolę nugabenti krovinį į paskirties vietą, o krovinio siuntėjas (užsakovas) įsipareigoja už krovinio pervežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių nėra ginčo, kad sutartinė pervežimo prievolė yra įvykdyta – Krovinys tiek gavėjui į Prancūziją pristatytas ir dalis jo perduota, tiek siuntėjui atgal grąžintas ir perduotas.

Atsakovė raštu 2024-03-14 pateikė ieškovei pretenziją Nr. S03/14 dėl sugadinto Krovinio ir raštu 2024-04-05 nurodė, jog ieškovei mokėtinas sumas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. LTC201611303 (3250,00 Eur) ir pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. LTC201611304 (3050,00 Eur) sulaikė iki bus nustatytas tikrasis nuostolių dydis.

CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais. Pagal minėto straipsnio 2 dalį gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek ir būsimų prievolių įvykdymas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisė sulaikyti mokėjimus taip pat gali būti kvalifikuojama kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, tačiau tik tuo atveju, jeigu tokia užsakovo teisė įtvirtinta tarp šalių sudarytoje sutartyje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-153-611/2021).

Atsakovė nors ieškinyje nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu sulaikė mokėjimus, tačiau išklausius atstovės teisme matoma, kad atsakovė savo teisę sulaikyti mokėjimą kvalifikuoja kaip ateityje (po sandorio sudarymo) atsiradusios prievolės – nuostolių atlyginimo įvykdymo užtikrinimo priemonę. Teismas pastebi, kad išanalizavus atsakovės vienkartinius krovinio vežimo užsakymus (sutartis) matoma, kad juose nėra sąlygų, įtvirtinančių atsakovės galimybę sulaikyti mokėjimus ar įskaityti į mokėjimų sąskaitas galimus ateityje dėl vežėjo kaltės atsirasiančius nuostolius, taigi, šalių sutartiniais įsipareigojimais tokio pobūdžio prievolės užtikrinimo priemonė nėra numatyta ir todėl nėra galima.

Šiuo atveju terminas apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą Nr. LTC201611303 suėjo 2024-04-08, terminas apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą Nr. LTC201611304 suėjo 2024-04-27. Suėjus mokėjimo terminams atsakovė neturi teisės sulaikyti mokėjimus už ieškovės įvykdytus pervežimus pagal CMR važtaraščius Nr. 0004459 ir Nr. 0004743, nes tam nėra nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo. Atsakovės pretenzijos vežėjui dėl nekokybiškai atlikto pervežimo ir to pasekoje jos patirtų nuostolių atsiradimas negali sąlygoti atsakovės atsiskaitymo prievolės nevykdymo ir jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas atskirai nuo apmokėjimo. Konstatuojama, kad ieškinio reikalavimai dėl paslaugų apmokėjimo yra pagrįsti (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės priteistina vežimo paslaugos apmokėjimo suma sudaro 3932,50 Eur ir 3690,50 Eur, tačiau dėl pastarosios sumos priteisimo bus pasisakyta aptariant atsakovės priešieškinio reikalavimus.

Ieškinio reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ir procesinių palūkanų priteisimo yra glaudžiai susiję su pagrindiniu reikalavimu, jį tenkinus, atsiranda teisė ieškovui gauti 40,00 Eur išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 ir 7 straipsniai) ir procesines 12,50 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kadangi 2024-03-26 galiojo 4,50 procentų vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikyta fiksuotoji palūkanų norma, padidinus ją 8 procentiniais punktais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-92/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-92/2011">3K-3-92/2011</a>). Ši ieškinio dalis tenkinama visiškai.

Dėl priešieškinio

CMR vežėjo atsakomybė už krovinio sugadinimą yra preziumuojama: CMR konvencijos 17 ir 18 straipsniai yra skirti vežėjo atsakomybei už krovinio praradimą, sugadinimą ar pavėluotą pristatymą. Vežėjas atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Atleidimo nuo atsakomybės aplinkybių įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 dalies punktą tenka vežėjui.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė, prašydama priteisti nuostolius dėl Krovinio (šaldytų maisto produktų) sugadinimo, sugadinimo faktą įrodinėjo aplinkybe, kad Krovinys buvo gabenamas nesilaikant sutartyje (užsakyme) nustatyto temperatūros režimo ir dėl to maisto produktai (šaldytos mėlynės) atitirpo bei neatitiko gavėjo keliamų reikalavimų (A kategorijos).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-09-01 įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 12 punkte be kita ko nurodoma, kad maistas šaldomas, laikomas, gabenamas ar kitaip tvarkomas teisės aktuose arba gamintojo nustatytoje temperatūroje. Šaldymo įrenginiuose turi būti kontroliniai termometrai. Teisės aktų reikalavimai įpareigoja maisto produktus gabenti gamintojo nustatytoje temperatūroje. Atsakovė 2024-03-06 vienkartiniame krovinio vežimo sutartyje - užsakyme ISPA240310 įrašė transportavimo sąlygą -20°C.

Tarp šalių nėra ginčo, kad Krovinys, kurio vertė 59400,00 Eur, iš siuntėjo UAB „Vėtrija“ buvo nuvežtas jo gavėjui Olano Group (Crops Fruits) į Prancūziją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Krovinys buvo paimtas iš atsakovės 2024-03-08, pristatytas gavėjui 2024-03-14. Krovinio gavėjas dėl Krovinio priėmimo metu nustatytų temperatūros režimo pažeidimų priėmė tik 1920,00 kg Krovinio, likusią 18080,00 kg jo dalį gavėjas priimti atsisakė, padarydamas tokio turinio reklamaciją CMR važtaraštyje Nr. 5T 00044594: ”Kadangi pamatavus temperatūrą nustatyta, kad ji siekia nuo -12,6 ° iki -15,6°C sunkvežimio gale ir viduryje, su Boncolac buvo sutarta iškrauti tik 3 padėklus, esančius priekyje, kurių temperatūra siekia nuo -18,0°C iki -18,2°C. Yra problema dėl šalčio agregatų reguliavimo:-10°C gale ir -20°C priekyje. Tai sukėlė problemų dėl temperatūros” (vertimas iš prancūzų kalbos, pateiktas su tripliku DOK 6847). Be to, Krovinio gavėjas tuojau pat elektroniniu paštu kaip įrodymą apie temperatūros neatitikimą normai išsiuntė Krovinio siuntėjui transporto priemonės termogramą. Šios termogramos originalas pateiktas į civilinę bylą proceso eigoje.

Dėl temperatūrinio režimo nesilaikymo jo gabenimo metu atsakovė į bylą pateikė papildomus įrodymus: kaip jau minėta, transporto priemonės temperatūrų termogramą, 2024-03-25 grąžinto krovinio kontrolinio kokybės įvertinimo neatitikties aktą Nr. 2024 03 25/1, 2024-03-25 Baltic Insurance Claims Managment žalos apžiūros aktą, kuriais fiksuota, kad 18080 kg šaldytų uogų visa partija neatitinka A klasės kategorijos, nes uogos sulipusios į blokus, ištekėjusios sultys.

Į bylą pateikta originali transporto priemonės temperatūros termograma, t. y. tas pats dokumentas, kurį elektroniniu paštu gavėjas Olano Group išsiuntė siuntėjui (atsakovei), joje akivaizdus temperatūros režimo pažeidimas Krovinio gabenimo į Prancūziją metu. Atkreiptinas dėmesys, kad krovinio gabenimo atgal į Lietuvą termogramoje (gabenta ta pačia transporto priemone) jokie temperatūrinio režimo pažeidimai neužfiksuoti. Savo ruožtu ieškovės atstovas su atsiliepimu į priešieškinį (DOK 9586) pateikė kitą dokumentą - esą temogramos duomenis paneigiančią tariamai autorizuotame servise išspausdintą transporto priemonės HK 880 termoregistratoriaus išklotinę. Tačiau teisme ieškovės atstovas negalėjo paaiškini nei kada, nei kas ją išspausdino, ar jos duomenys nebuvo koreguoti, taip pat negalėjo paaiškinti šio esą patvirtinančio tinkamos temperatūros palaikymą fiksavusio dokumento įrašų reikšmes, pats dokumentas (kopija) nepatvirtintas jį išdavusio asmens parašu ir spaudu kaip to reikalauja CPK 114 straipsnio nuostatos. Taigi, teismas remiasi įrašu CMR važtaraštyje padaryta reklamacija ir atsakovės pateikta originalia termograma, šių dokumentų pagrindu daro išvadą, kad dėl vežimo paslaugos užsakymo metu buvo sutarta konkreti temperatūra, vadovaujantis siuntėjo nustatytais reikalavimais, bet gabenant krovinį vežėjas neužtikrino tinkamo temperatūrinio režimo.

Pastebėtina, kad faktinio vežimo draudimo bendrovė nenustatė draudimo įvykio. Teismo pastebėjimu labai tikėtina, kad tai atsitiko dėl tos priežasties, jog draudikui vežėjas pateikė būtent tą termogramą (nepatvirtintą kopiją), kuria vėliau ieškovas rėmėsi teisme, bet ne originalią termogramą, kurią teismui pateikė atsakovė. Šių termogramų duomenys kardinaliai skiriasi. Atsakovės atstovė teisme paaiškino, kad termogramos originalą UAB „Vėtrija“ darbuotojai paėmė tiesiogiai iš UAB “Transfriga“ vairuotojo, kai tik šis grįžo į Alytų ir pristatė grąžintą krovinį į UAB „Vėtrija“. Taip pat atkreipė dėmesį, jog kroviniui vežti UAB „Transfriga“ naudojo išsinuomotą iš UAB „Elspeda“ transporto priemonę, todėl termogramoje atsispindi įrašas „Elspeda“.

2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo „Bendrieji higienos reikalavimai visiems maisto verslo operatoriams“ IX skyriaus „Maisto produktams taikomos nuostatos 5 punkte nurodyta, kad žaliavos, ingredientai, tarpiniai ir gatavi produktai, dėl kurių gali veistis patogeniniai mikroorganizmai ar susidaryti toksinai, negali būti laikomi temperatūroje, kurioje juos laikant jie gali kelti riziką sveikatai. Tai reiškia, kad šalčio grandinė negali būti pertraukiama arba pertraukiama tiek nereikšmingai, kad nekeltų rizikos sveikatai. Atsakovės atstovai paneigė ieškovės ir trečiojo asmens teiginius esą šaldytos mėlynės galėjo atitirpti dar siuntėjo sandėlyje arba Krovinio pakrovimo metu, kuomet buvo kraunama į neatvėsintą transporto priemonę, dėl ko esą atsakomybę turėtų prisiimti Krovinio siuntėjas. Visų pirma, siuntėjas UAB „Vėtrija“ pateikė Šaldymo kamerų, gamybinių patalpų ir sandėlių temperatūrų kontrolės žurnalo ištrauką, iš kurios įrašų matoma, kad temperatūra sandėliuose 2024-03-08 fiksuota nuo -20,4° C iki -19,8° C, iš nuotraukų matyti, kad Krovinio paletės yra supakuotos, matuojama temperatūra, dedant daviklį ant supakuotos ir išvežimui paruoštos paletės. Antra, atsakovės atstovai paaiškino, kad uogos yra pakuojamos į kartonines dėžes, kurių sieneles sudaro trys gofruoto kartono sluoksnai su oro tarpais, taip užtikrinant reikiamą temperatūrą kur kas ilgesnį laiką, nei būtų laikoma kitokio tipo dėžėse. Užsakyme įrašytas reikalavimas į pakrovimą atvykti atšaldytai transporto priemonei keliamas tam, kad siuntėjas turėtų galimybę įsitikinti, jog transporto priemonės techninės galimybės iš viso leidžia pasiekti reikalaujamą gabenimo minusinę temperatūrą. Taip pat paaiškino, kad paprastai šaldyta produkcija kraunama į transporto priemonę su išjungta šaldymo funkcija, nes kartoninių dėžių fizinės savybės leidžia ilgą laiką laikyti uogas be rizikos, kad jos greitai atšils, o įjungti šaldymo funkciją pakrovimo metu paprastai reikalaujama tik vasaros metu, kada lauke nusistovi aukšta temperatūra. Šiuo atveju Krovinys buvo kraunamas kovo mėnesį, todėl akivaizdu, kad buvo laikomasi nusistovėjusios praktikos krauti į nešaldomą transporto priemonę, krovinio saugumą savaime užtikrino lauko temperatūra, o krovimo laikas nuo 15.00 iki 16.10 tik patvirtina, kad krovimo laikas yra neilgas ir krovimo metu Krovinys neturėjo sąlygų atšilti.

Ieškovės kaltę dėl Krovinio sugadinimo netiesiogiai patvirtina ir kiti įrodymai. Kaip matoma iš vežimo dokumentų, Krovinys vežėjo iš Lietuvos į Prancūziją buvo vežamas 6 paras (nuo kovo 8 d. iki kovo 14 d.), kas savaime rodo nepateisinamai ilgą laiką, atsakovės rašyti elektroniniai laiškai UAB „Litcargo“ administracijai rodo, kad vairuotojui siuntėjo teritorijoje nesisekė įjungti šaldymo įrangos, UAB „Transfriga“ pateiktuose prieduose prie rašytinių paaiškinimų (DOK 44341) pateikti autotransporto priemonės – vilkiko GPS duomenys, iš kurių akivaizdžiai matoma, kad vilkikas (duomenys neskelbtini) tik paėmęs Krovinį Alytuje, ne važiavo į Prancūziją, bet tuojau pat grįžo į Vievį ((duomenys neskelbtini)), o vėliau Krovinį į Prancūziją gabeno jau kitas vilkikas, kurio v. n. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė v. n. HK880, kas matoma iš CMR važtaraštyje koreguotų transporto priemonės valstybinių numerių įrašų (valstybinis numeris perbrauktas ir įrašytas kitas valstybinis numeris). Visa tai netiesiogiai patvirtina atsakovės teiginį, jog vežėjas, priėmęs krovinį vežti, sprendė transporto priemonės šaldymo sistemos sureguliavimo klausimus.

Taigi, Krovinio gabenimo termograma, gavėjo įrašai CMR važtaraštyje ir kiti aptarti įrodymai patvirtina, kad vežant Krovinį nebuvo užtikrintas tinkamas temperatūros režimas, dėl ko buvo sugadinta didžioji dalis (apie 90 procentų) Krovinio, ji pagal gavėjo sąlygas tapo netinkama naudoti pagal A klasės uogų reikalavimus, todėl yra pagrindas priteisti atsakovei nuostolių atlyginimą.

Dėl nuostolių dydžio

Atsakomybė už krovinio sugadinimą ribojama tiesioginiais nuostoliais (CMR konvencijos 17straispnis). Negautų pajamų ir kitų su vežimu nesusijusių nuostolių (šalutinių nuostolių) vežėjas neatlygina.

Krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, laikomas krovinio sugadinimu. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-527/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-527/2012">3K-3-527/2012</a>). Taigi, praktikoje papildomos išlaidos gali būti užmokestis ekspertams už nuostolių įvertinimą, sugadinto krovinio sandėliavimas protingą laiką, rūšiavimas, perpakavimas, sugadinto krovinio utilizavimas, išlaidos, susijusios su sugadintų prekių grąžinimu, kai jų nepriima gavėjas, teisinės išlaidos ir pan. bendra taisyklė – išlaidos priežastiniu ryšiu turi sietis su krovinio vertės sumažėjimu.

Žala apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo paimtas vežti. Krovinio vertė nustatoma pagal rinkos kainas. Šiuo atveju skirtumas tarp grąžintų uogų vertės ir pardavimo kainos kitam pirkėjui sudaro 11577,60 Eur (53697,60 Eur – 42120,00 Eur, tai patvirtinama 2024-03-08 deklaruota krovinio verte sąskaitoje VAT INVOICE nr.EKS06867 ir 2024-05-11 sąskaita (VAT Invoice No EKS06942), išrašyta pirkėjui PRESAD D.O.O. S.).

Be sumažėjusios Krovinio vertės kompensavimo atsakovė prašo priteisti 2177,11 Eur grąžintų uogų perfasavimo į maišus po 25 kg kompensaciją, nurodo, kad jos dydį sudaro: 900,00 Eur darbo užmokestis, 377,11 Eur fasavimo priemonės, 900,00 Eur elektros sąnaudos; be to nuostoliais prašo pripažinti 1417,50 Eur tarpininkavimo už naujo pirkėjo suradimą mokestį, 700,00 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti, 4719,00 Eur iš naujo surinkto krovinio transportavimo išlaidas pagal 2024-03-06 užsakymą.

Sprendžiant dėl šių dydžių, teismas konstatuoja, kad atsakovės nurodytos išlaidos, susiję su teisinėmis paslaugomis sprendžiant Krovinio likimą, tarpininkavimo apmokėjimas už naujo pirkėjo suradimą, naujai surinkto krovinio transportavimo išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su netinkamu Krovinio vežimu į Prancūziją. Šios išlaidos vertintinos kaip būtinos, siekiant realizuoti grąžintą krovinį ir taip nepatirti didesnių nuostolių. Išlaidos realiai patirtos, jų dydis pagrįstas priedais prie priešieškinio (DOK 7009), jų dydis neviršija optimaliai patirtinų protingų išlaidų dydžio kriterijaus. Jas patvirtina sąskaita Augusta Trading 1417,50 Eur ir mokėjimo nurodymu, 2024-06-10 sąskaita Nr. 12-2024 už teisines paslaugas (konsultavimas, dokumentų ruošimas) ir mokėjimo nurodymu Nr. 1569749676 bei UAB „Girteka“ PVM sąskaita-faktūra Nr. 4/26/2024 serija GSC2404-04034 ir apmokėjimo nurodymu Nr. 8541514515 (2024-05-29), todėl taikant CMR konvencijos nuostatas šioje dalyje prašomų nuostolių atlyginimas kaip jų kompensacija priteistina iš ieškovės atsakovei.

Atsakovė taip pat prašo atlyginti patirtus nuostolius dėl uogų perfasavimo, išmokant darbo užmokestį, apmokant fasavimo priemones ir patirtas elektros sąnaudas, tačiau nepateikė jokių patikimų šiuos nuostolius patvirtinančių įrodymų bei jų apskaičiavimo metodų, todėl priešieškinis šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.

Pastebėtina, kad atsakovė nekelia reikalavimo atlyginti Krovinio grąžinimo pagal CMR važtaraštį Nr. 0004743 išlaidų, ji šių išlaidų realiai nėra patyrusi, kadangi krovinio grąžinimo sąskaitos vežėjui nėra apmokėjusi. Tačiau teismo jau yra nustatyta, kad gavėjo nepriimtos Krovinio dalies (apie 90 procentų Krovinio) grąžinimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su netinkamai įvykdytu krovinio gabenimu iš Lietuvos į Prancūziją, kai yra konstatuota atsakovės kaltė dėl Krovinio sugadinimo, kas sąlygojo siuntėjo sprendimą likusią krovinį dalį grąžinti atgal siuntėjui. Toks siuntėjo sprendimas logiškas ir pateisinamas, priešingu atveju nuostolių dydis būtų buvęs žymiai didesnis (utilizavimas vietoje ar pan.). Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, jog Ieškovės 2024-03-28 išrašyta ir pateikta apmokėjimui sąskaita faktūra Nr. LTC 201611304 dėl 3690,50 Eur už krovinio pargabenimą atitinka jos nuostolių dydį, jei sąskaita būtų buvusi apmokėta. Šiuo atveju vertinant, jog krovinio parvežimas į Lietuvą yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su vežėjo nerūpestingumu, Krovinio pargabenimo vertė yra papildomos išlaidos, susijusios su kaltais vežėjo veiksmais, tokias išlaidas privalo padengti ieškovė. Taigi, ieškovės ieškinio dalis dėl 2024-03-28 PVM sąskaitos – faktūros Nr. LTC201611304 (suma – 3690,50 Eur) apmokėjimo atmetama, reikalaujama suma 3690,50 Eur nepriteisiama.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 6 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas nuo 15872,21 Eur sumos (11577,60 Eur skirtumas tarp grąžintų uogų vertės ir pardavimo kainos + 2177,11 Eur uogų perfasavimo kaina + 1417,50 Eur tarpininko paslaugos + 700,00 Eur teisinės paslaugos). Nurodo, kad metinių palūkanų dydis yra 641,85 Eur. Teismo vertinimu vėliausia patikslinta pretenzija ieškovei buvo pateikta 2024-06-16, joje yra nurodyti konkretūs nuostolių dydžiai ir reikalavimas juos padengti, taigi įrodžiusi nuostolius, atsakovė įgijo teisę į nuostolių atlyginimą (išskyrus dalyje dėl uogų perfasavimo išlaidų, šios išlaidos neįrodytos) nuo patikslintos pretenzijos pateikimo datos. Sutinkamai su CMR konvencijos 27 straipsniu, atsakovė turi teisę reikalauti sumokėti 5 procentus metinių procentų dydžio palūkanas nuo kompensacijos už krovinio sugadinimą sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Nuo patikslintos pretenzijos išrašymo dienos 2024-06-18 iki ieškinio priėmimo dienos 2024-11-26 yra 160 dienų. Skaičiuojant netesybas nuo priteistinos kompensacijos už nuostolius 18414,10 Eur sumos, bendras palūkanų metinis dydis 920,705 Eur, iš čia vienos dienos palūkanos 2052 Eur, iš čia palūkanos už 160 dienų – 403,59 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš šalių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui (CPK 88, 93, 96 straipsniai).

Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė rašytinius įrodymus dėl 6675,16 Eur dydžio patirtų atstovavimo išlaidų bei 173,00 Eur žyminio mokesčio (DOK 7525). Tenkinus ieškinį 52 procentais, iš atsakovės proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei, jos sudaro 3561,04 Eur.

Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė rašytinius įrodymus dėl 2350,00 Eur dydžio patirtų atstovavimo išlaidų ir 456,00 Eur žyminio mokesčio bei 188,04 Eur vertimo paslaugų išlaidų, kurios priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms (DOK 44209). Tenkinus priešieškinį 88 procentais iš ieškovės proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei, jos sudaro 2634,75 Eur.

Trečiasis asmuo ieškovės pusėje UAB „Transfriga“ iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė rašytinius įrodymus dėl 3998,80 Eur dydžio patirtų atstovavimo išlaidų (DOK 44489), kurias prašo priteisti trečiajam asmeniui. Kaip matyti iš prašymo priedo, advokatų bendrija Norkus ir partneriai pateikė į civilinę bylą sąskaitą, kurią išrašė draudimo bendrovei CNA Insurance Company (Europe) S.A., bet ne uždarajai akcinei bendrovei „Transfriga“, kurią procese atstovavo. Duomenų, kad 3998,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas patyrė trečiasis asmuo UAB „Transfriga“, byloje nėra. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma sudaro 40,24 Eur, šios išlaidos tarp šalių dalijamos proporcingai patenkintiems reikalavimams (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis), iš ieškovės valstybei priteistina suma yra 36,25 Eur, iš atsakovės nepriteisiama, kadangi jai tenkanti apmokėti dalis yra mažesnė už minimalią priteistiną pašto išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88,93,185, 259, 263-270 str.,

n u s p r e n d ė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrija“, į. k. 149752041, uždarajai akcinei bendrovei „Litcargo“, į. k. 302637657, 3932,50 Eur užmokesčio už vežimo paslaugą, 40,00 Eur išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 12,50 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (3972,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3561,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Litcargo“ į. k. 30263765732, 36,25 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – pašto išlaidos).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Litcargo“ į. k. 302637657, uždarajai akcinei bendrovei „Vėtrija“, į. k. 149752041, 18817,69 Eur nuostolių atlyginimo su palūkanomis ir 5 procentų procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2634,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Uždarosios akcinės bendrovės „Transfriga“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Snaigė Juknevičienė