Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-511/2017
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.7.4; 2.1.16.2.18; 2.2.1.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Artūro Pažarskio ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. ir nuteistojo R. Č. bei jo gynėjo advokato Žydrūno Rupšio kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:
I. S. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) laisvės atėmimu ketveriems metams,
R. Č. – pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) laisvės atėmimu ketveriems metams.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendis:
vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuteistiesiems I. S. ir R. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant juos bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. I. S. ir R. Č. nuteisti pagal BK 225 straipsnio 3 dalį už tai, kad, būdami valstybės tarnautojai, nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki 2008 m. birželio 12 d., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, tiesiogiai iš A. D. ir L. J. reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės kyšio už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus:
I. S., būdamas (duomenys neskelbtini) tarybos narys, 2008 m. balandžio 12 d., apie 11.00 val., prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), susitikimo su A. D. metu, veikdamas pagal susitarimą su R. Č., tiesiogiai iš A. D., siekiančio įsigyti UAB „E.“ priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį gyvenamojo namo statybai, ir L. J., UAB „E.“ įgalioto atstovauti įmonės interesams (duomenys neskelbtini) tarybos posėdžiuose, (duomenys neskelbtini) komitete, Architektūros ir urbanistikos skyriuje bei kitose įstaigose ir instancijose svarstant detalųjį planą dėl minėtų žemės sklypų naudojimo paskirties pakeitimo, reikalavo 200 000 Lt kyšio už tai, kad, R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto nariams, jų daugumai, komiteto sprendimu būtų pritarta minėtų žemės sklypų, priklausančių UAB „E.“, detaliojo plano patvirtinimui, o po to, jam ir R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos nariams, jų daugumai, (duomenys neskelbtini) taryba savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E.“, detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai. A. D. ir L. J. nesutikus mokėti reikalaujamo 200 000 Lt kyšio, I. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. balandžio 13 d., apie 11.30 val., viešbučio–restorano „S.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitikimo su A. D. ir L. J. metu, veikdamas pagal susitarimą su R. Č., tiesiogiai reikalavo iš L. J. mažesnės vertės, t. y. 120 000 Lt, kyšio už tai, kad, R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto nariams, jų daugumai, 2008 m. balandžio 14 d. vyksiančiame komiteto posėdyje būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E.“, detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti (duomenys neskelbtini) tarybai, ir už tai, kad, jam ir R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos nariams, jų daugumai, (duomenys neskelbtini) taryba savo sprendimu patvirtintų minėtų žemės sklypų detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.
I. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. balandžio 17 d., nuo 15.45 val. iki 19.40 val., viešbučio–restorano „S.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitikimo su A. D. ir L. J. metu, veikdamas kartu su R. Č., tiesiogiai iš L. J. reikalavo 120 000 Lt kyšio už tai, kad, R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto nariams, jų daugumai, neeiliniame komiteto posėdyje, kuris turėjo vykti 2008 m. balandžio 21 d., būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E.“, detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti (duomenys neskelbtini) tarybai, ir už tai, kad, jam ir R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos nariams, jų daugumai, (duomenys neskelbtini) taryba savo sprendimu patvirtintų šių žemės sklypų detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai. (duomenys neskelbtini) tarybai 2008 m. balandžio 24 d. posėdyje nepatvirtinus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, I. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio 12 d., apie 11. 30 val., prekybos centro „Iki“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitikimo su L. J. metu, veikdamas pagal susitarimą su R. Č., tiesiogiai iš L. J. reikalavo 160 000 Lt kyšio už tai, kad, jam ir R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos nariams, jų daugumai, (duomenys neskelbtini) taryba 2008 m. birželio 26 d. posėdyje savo sprendimu patvirtintų šių žemės sklypų detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.
R. Č., būdamas (duomenys neskelbtini) tarybos ir šios savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto narys, per nusikalstamos veikos bendrininką, (duomenys neskelbtini) tarybos narį I. S., veikusį pagal jų tarpusavio susitarimą, kuris 2008 m. balandžio 12 d., apie 11.00 val., prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), susitiko su A. D. ir išsakė reikalavimą duoti kyšį, tiesiogiai iš A. D., siekiančio įsigyti UAB „E.“ priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį gyvenamojo namo statybai, ir L. J., UAB „E.“ įgalioto atstovauti įmonės interesams (duomenys neskelbtini) tarybos posėdžiuose, (duomenys neskelbtini) komitete, Architektūros ir urbanistikos skyriuje bei kitose įstaigose ir instancijose svarstant detalųjį planą dėl minėtų žemės sklypų naudojimo paskirties pakeitimo, reikalavo 200 000 Lt kyšio už tai, kad, jam padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto nariams, jų daugumai, komiteto sprendimu būtų pritarta minėtų žemės sklypų, priklausančių UAB „E.“, detaliojo plano patvirtinimui, o po to, jam ir I. S. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos nariams, jų daugumai, (duomenys neskelbtini) taryba savo sprendimu patvirtintų minėtų žemės sklypų detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.
A. D. ir L. J. nesutikus mokėti reikalaujamo 200 000 Lt kyšio, R. Č., tęsdamas savo nusikalstamą veiką per nusikalstamos veikos bendrininką I. S., veikusį pagal jų tarpusavio susitarimą, kuris 2008 m. balandžio 13 d., apie 11.30 val., viešbučio–restorano „S.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitiko su A. D. bei L. J. ir išsakė reikalavimą duoti kyšį, tiesiogiai reikalavo iš L. J. mažesnės vertės, t. y. 120 000 Lt, kyšio už tai, kad, jam padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto nariams, jų daugumai, 2008 m. balandžio 14 d. vyksiančiame komiteto posėdyje būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E.“, detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti (duomenys neskelbtini) tarybai, ir už tai, kad, jam ir I. S. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos nariams, jų daugumai, (duomenys neskelbtini) taryba savo sprendimu patvirtintų minėtų žemės sklypų detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.
R. Č., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. balandžio 17 d., nuo 15.45 iki 19.40 val., viešbučio–restorano „S.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitikimo su A. D. ir L. J. metu, veikdamas kartu su I. S., tiesiogiai iš L. J. reikalavo 120 000 Lt kyšio už tai, kad, R. Č. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto nariams, jų daugumai, neeiliniame komiteto posėdyje, kuris turėjo vykti 2008 m. balandžio 21 d., būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E.“, detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti (duomenys neskelbtini) tarybai, ir už tai, kad, jam ir I. S. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos nariams, jų daugumai, (duomenys neskelbtini) taryba 2008 m. balandžio 24 d. posėdyje savo sprendimu patvirtintų minėtų žemės sklypų detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai. (duomenys neskelbtini) tarybai 2008 m. balandžio 24 d. posėdyje nepatvirtinus minėtų žemės sklypų detaliojo plano, R. Č., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, per nusikalstamos veikos bendrininką I. S., veikusį pagal jų tarpusavio susitarimą, kuris 2008 m. birželio 12 d., apie 11.30 val., prekybos centro „Iki“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitiko su L. J. ir išsakė reikalavimą duoti kyšį, tiesiogiai iš L. J. reikalavo 160 000 Lt kyšio už tai, kad, jam ir I. S. padarius įtaką kitiems (duomenys neskelbtini) tarybos nariams, jų daugumai, (duomenys neskelbtini) taryba 2008 m. birželio 26 d. posėdyje savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E.“, detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.
2. Nuteistasis R. Č. ir jo gynėjas advokatas Žydrūnas Rupšys kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.
2.1. Kasatoriai, remdamiesi kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015 pateiktais išaiškinimais, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo, ar buvo faktinis pagrindas atlikti prieš R. Č. operatyvinius veiksmus. Byloje pateiktas išslaptinto STT pareigūno V. P. 2008 m. vasario 20 d. (klaidingai nurodyta – kovo) pranešimo apie gautą informaciją Nr. S8-10-108 turinys prieštarauja liudytojo L. J. teisme duotiems parodymams, kad iki 2008 m. balandžio 13 d. niekas iš jo kyšio nereikalavo. Iš kitų išslaptintų pranešimų apie gautą informaciją akivaizdu, kad juose pateikta operatyvinė informacija nėra susijusi su R. Č. veiksmais – reikalavimu kyšio iš L. J. ar A. D. už žemės sklypų detaliojo plano patvirtinimą. Kasatorių manymu, iš bylos duomenų (liudytojo V. P. parodymų) matyti, kad faktinio pagrindo pradėti operatyvinį tyrimą nebuvo, nes STT pareigūnai neturėjo konkrečios informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Kasatorių manymu, Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartis, kuria buvo sankcionuoti operatyviniai veiksmai, buvo priimta dėl R. Č. galimai vykdomų kitų veiksmų, o ne dėl kyšio reikalavimo iš L. J. ir A. D., bendrininkaujant su I. S.. Kai sankcionuojant operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimą nurodoma, kad siekiama nustatyti net kelių BK numatytų nusikalstamų veikų požymius, tačiau iš esmės nekonkretizavus, kaip atsirado pagrindas manyti, jog tokios veikos gali būti daromos, yra pažeidžiamas proporcingumo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014).
2.2. Kasatoriai, pasisakydami dėl iki 2008 m. balandžio 17 d. atliktų operatyvinių veiksmų prieš I. S. neteisėtumo, nurodo, kad operatyvinius veiksmus teisėtus daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų, bet ir jų realizavimo teisėtumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-549/2006, 2K-7-315/2009, 2K-7-86/2011). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2008 m. balandžio 25 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo priede užfiksuota informacija – I. S. pokalbis su A. D. ir L. J., įvykęs 2008 m. balandžio 13 d. – gauta neteisėtu būdu ir ja nesiremiama priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pasak kasatorių, remdamasis tuo teismas turėjo padaryti logišką išvadą, kad visi operatyviniai veiksmai prieš I. S., užfiksuoti iki Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria šie veiksmai buvo sankcionuoti, priėmimo, yra neteisėti, todėl šių veiksmų metu surinkti duomenys apie I. S. bendravimą telefonu su R. Č. 2008 m. balandžio 10–12 d., kontaktą tarp I. S., R. Č. ir A. D., jų susitikimą viešbutyje „S.“ 2008 m. balandžio 10 d., I. S. susitikimą su A. D. 2008 m. balandžio 12 d. ir reikalavimą kyšio taip pat neturėjo būti pripažinti įrodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad 2008 m. balandžio 13 d. atlikti operatyviniai veiksmai yra neteisėti, padarė prieštaringą išvadą, jog „epizodas, kai 2008 m. balandžio 13 d. įvyko I. S. susitikimas su L. J. bei A. D., yra vienas iš jau anksčiau prasidėjusios tęstinės nusikalstamos veikos etapų“.
2.3. Kasatoriai, remdamiesi kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2A-P-2-2009, 2A-P-6/2008 pateiktais išaiškinimais dėl provokavimo padaryti nusikalstamą veiką, teigia, kad STT pareigūnai organizavo neteisėtą pokalbių įrašymą 2008 m. balandžio 13 d., nurodydami L. J. kalbėti apie kyšį ir kitaip jį instruktuodami, taip provokavo daryti nusikalstamą veiką. Be to, informacija apie 2008 m. balandžio 12 d. tarp A. D. ir I. S. vykusį pokalbį (jeigu toks pokalbis buvo) patvirtina provokacijos faktą, nes A. D., kuris nebuvo NVIM dalyvis, pirmas pradėjo kalbėti apie pinigus ir kurstyti I. S.. Provokacijos faktą patvirtina ir L. J. parodymai, kad STT pareigūnai jam pasiūlė įrašyti pokalbį 2008 m. balandžio 13 d. susitikimo metu. Tik 2008 m. balandžio 17 d. „prisijungus“ prie galimai daromų veikų ir STT darbuotojų iniciatyva L. J. susitikimuose nuolat provokuojant nuteistuosius, juos vaišinant alkoholiniais gėrimais ir siūlant „variantus“, buvo gautas provokacijos „rezultatas“, kuris teismų negalėjo būti pripažintas teisėtai gautu įrodymu.
2.4. Kasatoriai taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas apsiribojo liudytojų parodymų pagarsinimu ir neatliko išsamios jų analizės, nevertino jų prieštaravimų dėl esminių bylos aplinkybių. A. D. parodymai, jog I. S. 2008 m. balandžio 12 d. reikalavo kyšio, negali būti laikomi patikimu įrodymu dėl nenuoseklumo, neatikimo ir liudytojo V. P. parodymams, kad iki 2008 m. balandžio 13 d. neturėjo jokių duomenų apie I. S. neteisėtą veiklą, liudytojo L. J. parodymams, kad iki 2008 m. balandžio 13 d. niekas iš jo kyšio nereikalavo. Esant tokiems parodymams, teisėjų kolegijai nebuvo pagrindo daryti išvados, kad kyšio pradėta reikalauti 2008 m. balandžio 12 d. Pačiam A. D., kaip nesančiam NVIM dalyviui, turėjo būti iškelta baudžiamoji byla už papirkimą ar pasikėsinimą papirkti. STT pareigūnai iki 2008 m. balandžio 17 d. neturėjo jokių teisėtais būdais ir priemonėmis surinktų faktinių duomenų apie tai, kad R. Č. galimai reikalauja ar rengiasi reikalauti kyšio iš L. J. ar A. D. už tai, jog būtų patvirtintas žemės sklypų detalusis planas. R. Č. kaltė grindžiama tik įrodymais, surinktais nuo 2008 m. balandžio 13 d. įvykusio susitikimo viešbutyje „S.“, kurie gauti neteisėtu būdu, suvaržant asmens teises, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
2.5. Kasatoriai, pasisakydami dėl bendrininkavimo reikalaujant duoti kyšį, nurodo, kad teismas apsiribojo objektyviųjų bendrininkavimo požymių įvardijimu ir neįvertino būtino subjektyviojo bendrininkavimo požymio – susitarimo tarp I. S. ir R. Č. veikti bendrai – buvimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuo 2008 m. balandžio 10 iki 17 d. R. Č. su A. D. ir L. J. nebendravo, todėl negalėjo reikalauti kyšio, su I. S. apie L. J. ir A. D. nekalbėjo, žemės sklypų detaliojo plano neaptarinėjo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog jis susitarė su I. S. reikalauti kyšio. 2008 m. balandžio 10 ar 11 d. viešbutyje „S.“ apie pinigus, kyšio davimą nebuvo kalbama. Be to, iš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo, kuriame užfiksuoti 2008 m. balandžio 17 d., nuo 15.47 iki 19.41 val., viešbutyje „S.” vykę pokalbiai, matyti, kad nuteistieji nekalba apie pinigus, nereikalauja kyšio, I. S. nesitaria su R. Č. dėl kyšio reikalavimo. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo, kuriuo užfiksuoti nuo 2008 m. balandžio 18 iki 30 d. tarp I. S., R. Č. ir L. J. vykę pokalbiai, matyti, kad per šį laikotarpį kyšio nebuvo reikalaujama, taip pat ir bendrininkavimo – susitarimo reikalauti kyšio. Todėl, pasak kasatorių, nėra patikimų duomenų, kurie patvirtintų R. Č. nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje, padarytą bendrininkaujant su I. S..
3. Nuteistasis I. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nuosprendį ir bylą jam nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
3.1. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, t. y. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, BPK 7 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio nuostatas. Kasatorius, remdamasis kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2008, 2K-523/2008, 2K-69/2011, 2K-P-95/2012, 2K-7-3987/2013, 2K-467/2013, 2K-135/2015, 2K-319-976/2015 pateiktais išaiškinimais dėl bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka nuostatų, teigia, kad apeliacinės instancijos neišdėstė konkrečių bylos duomenimis pagrįstų motyvų, nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus, be to, atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties Nr. 2K-361-699/2015 motyvus, nepatenkino gynybos prašymo atnaujinti įrodymų tyrimą.
3.2. Skunde teigiama, kad teismams konstatavus, jog 2008 m. balandžio 25 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo priede užfiksuota informacija apie 2008 m. balandžio 13 d. I. S. susitikimo su A. D. ir L. J. viešbutyje „S.“ metu vykusį pokalbį gauta neteisėtu būdu ir jos nepripažinus įrodymu, teismai, remdamiesi liudytojų L. J. ir A. D. parodymais apie I. S. veiksmus 2008 m. balandžio 13 d., pažeidė BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas. Šie liudytojų parodymai turėtų būti pripažinti neleistinais įrodymais, nes yra išvestiniai iš neleistinu pripažinto informacijos šaltinio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-788/2016). Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į 2011 m. lapkričio 18 d. posėdžio metu duotus liudytojo A. D. parodymus, kad: „antras pokalbis vyko „S.“ viešbutyje, konferencijų salėje. Antro pokalbio metu dalyvavau aš, I. S. ir L. J.. Aš dabar neatsimenu, ar prieš antrą susitikimą kur nors buvau sutikęs I. S.. Aš manau, kad pirmą kartą apie pinigus buvo pradėta kalbėti antrojo pokalbio metu konferencijų salėje... Apie kyšio reikalavimą, aš pirmą kartą išgirdau balandžio 13 dienos susitikime...“. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, prieštaraujančią šiems parodymams, tačiau kartu nuosprendyje konstatavo, kad liudytojo A. D. parodymai yra nuoseklūs ir nėra pagrindo jais netikėti, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
3.3. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog, L. J. 2008 m. balandžio 17 d. pranešus STT Šiaulių valdybai apie I. S. siūlomus atlikti nusikalstamus veiksmus, prie jų BPK nustatyta tvarka buvo „prisijungta“, neatitinka tikrovės, nes ikiteisminis tyrimas pradėtas remiantis informacija, nurodyta STT Šiaulių valdybos vyriausiojo specialisto V. P. 2008 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. 18-10-70, kuriame išdėstyta informacija apie 2008 m. balandžio 13 d. viešbutyje „S.“ įvykusį L. J., A. D. ir I. S. susitikimą. Kadangi ši informacija teismo pripažinta gauta neteisėtu būdu, kyla klausimas, ar pagristai pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, V. P. parodė, kad iki 2008 m. balandžio 13 d. STT Šiaulių valdyba neturėjo jokių duomenų, kad I. S. būtų rengęsis daryti nusikaltimą.
3.4. Pasak kasatoriaus, liudytojo V. P. parodymai apie duomenis (pokalbius), gautus techninių priemonių pagalba, neatitinka byloje užfiksuoto šių pokalbių tikrojo turinio. Vertinant liudytojo V. P. parodymus ir pačią STT Šiaulių valdybos pateiktą informaciją, nebuvo įvertintas pateiktų duomenų patikimumas, jų atitikimas kitiems byloje esantiems įrodymams.
3.5. Kasatoriaus manymu, išslaptinti dokumentai – 2008 m. balandžio 14 d. pranešimas Nr. S8d-228 ir 2008 m. balandžio 11 d. tarnybinis pranešimas Nr. S8-10-226 – negali būti susiję su faktiniu pagrindu, kuriuo remdamasis Šiaulių apygardos teismas sankcionavo 2008 m. kovo 20 d. techninių priemonių naudojimą specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikaciniais tinklais perduodamą informaciją R. Č. naudojamais abonentais, nes šių dokumentų datos yra vėlesnės. 2008 m. balandžio 11 d. tarnybinis pranešimas Nr. S8-10-226 pagal formą ir turinį neatitinka Pranešimų apie gautą informaciją žurnale registruojamiems dokumentams keliamų reikalavimų, nes nenurodytas operatyvinis veiksmas, kurio metu gauta informacija, nėra nuorodos į informacijos šaltinį, jo patikimumo įvertinimą, nėra duomenų apie tokių veiksmų sankcionavimą (ar rengimąsi sankcionuoti) pagal Operatyvinės veiklos įstatymo (2002 m. birželio 20 d. redakcija) 3 straipsnio 8 dalį, 10 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016). 2008 m. balandžio 14 d. pranešimo Nr. S8d-228 registracijos numeris neatitinka Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos administravimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1307) 28 ir 29 punktų ir tuo metu galiojusių Raštvedybos taisyklių (patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88) 12.1 punkto, 28–30 punktų reikalavimų, be to, šio pranešimo turinys neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, nes byloje nėra duomenų apie operatyvinės technikos įrengimui turėtas sankcijas; nors pranešime nurodyta informacija galėjo būti gauta tik iš fizinio asmens, byloje nėra atskiro pranešimo apie gautą informaciją. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl dokumentų, sudariusių pagrindą 2008 m. kovo 20 d. Šiaulių apygardos teismo pirmininkui sankcionuoti techninių priemonių naudojimą specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikaciniais tinklais perduodamą informaciją R. Č. naudojamais abonentais, patikimumo ir pakankamumo, nors kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo konstatavęs, kad šiais klausimais padarytos apeliacinės instancijos teismo išvados nėra pakankamai pagrįstos išsamiu pateiktos informacijos išnagrinėjimu.
3.6. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento, jog liudytojų A. D. ir L. J. parodymų identiškumas yra neįprastas ir tai rodo, kad jie buvo suderinę savo pozicijas. L. J. parodymai apie įvykius iki 2008 m. balandžio 13 d. negali būti objektyvūs, nes apie juos jis sužinojo iš A. D. pasakojimo, t. y. jo parodymai yra išvestiniai. Be to, A. D. parodymų apie jo susitikimą su I. S. 2008 m. balandžio 12 d., kai neva buvo pareikalauta pinigų, nepatvirtina kiti įrodymai.
3.7. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepaneigė gynybos argumentų dėl provokavimo padaryti nusikalstamą veiką, neatsižvelgė į liudytojo L. J. 2011 m. spalio 14 d. duotus parodymus, kad iki 2008 m. balandžio 13 d. A. D. jam nesakė, jog I. S. reikalauja pinigų, kad 2009 m. gruodžio 14 d. L. J. parodė, jog pirma gavo STT nurodymus „spręsti kyšio davimo klausimą“ ir kad tuo metu, kai iš jo buvo pradėta reikalauti pinigų, jis jau dirbo pagal STT nurodymus.
3.8. Apeliacinės instancijos teismo išdėstytas įvykių vertinimas dėl provokacijos nebuvimo yra nenuoseklus, šališkas, neparemtas įrodymais. Dėl I. S. operatyvinis tyrimas nebuvo pradėtas, o ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008 m. balandžio 17 d., todėl pareigūnų teiginiai apie „duomenų turėjimą“ yra visiškai nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2008 m. balandžio 12 d. L. J. veikė pagal STT pareigūnų nurodymus, o ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2008 m. balandžio 17 d., vadovaujantis neteisėtai 2008 m. balandžio 13 d. L. J. atlikto veiksmo metu surinktais duomenimis, akivaizdu, kad nusikalstama veika sukurta pareigūnų provokacijos metu. Pasak kasatoriaus, neaišku, kokiais įrodymais buvo grindžiamas prašymas leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Tik nustačius, ar 2008 m. balandžio 17 d. buvo duomenų, kad I. S. reikalavo kyšio iki 2008 m. balandžio 13 d., galima atsakyti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse Nr. 2K-302/2013 ir 2K-361-699/2015 keliamus klausimus dėl prisijungimo prie jau vykdomos nusikalstamos veikos, pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnio. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė šiais klausimais, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.
4. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kastytis Šikšnys atsiliepimu į nuteistojo R. Č. ir jo gynėjo advokato Ž. Rupšio kasacinį skundą siūlo jį atmesti.
4.1. Atsiliepime, pasisakant dėl faktinio pagrindo operatyviniam tyrimui atlikti, remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga ir nurodoma, kad pagal teismų praktiką, jeigu operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio veiksmų atlikimo pagrindo paprastai netikrina. Byloje privalo būti faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų, kuriuos sankcionavo generalinis prokuroras ar jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas arba apygardų prokuratūrų vyriausieji prokurorai ar jų įgalioti vyriausiųjų prokurorų pavaduotojai, pagrindą patvirtinantys duomenys ir šį pagrindą teismas turi tikrinti atlikdamas BPK numatytus veiksmus. Nagrinėjamoje byloje iki pradedant ikiteisminį tyrimą duomenys buvo renkanti ir fiksuojami taikant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, operatyvinius veiksmus atliko operatyvinės veiklos subjektas – STT Šiaulių valdyba. Šiaulių apygardos teismo pirmininkas 2008 m. kovo 20 d. nutartį Nr. 257 priėmė tenkindamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. kovo 18 d. teikimą Nr. S5-07KF, kuriame buvo prašoma sankcionuoti techninių priemonių naudojimą specialia tvarka R. Č. atžvilgiu, telekomunikacijų tinklais R. Č. naudojamo telefono abonento perduodamos informacijos slaptą kontrolę ir fiksavimą nuo 2008 m. kovo 25 d. iki 2008 m. birželio 25 d. Bylos dokumentai patvirtina, kad operatyvinės veiklos subjektas disponavo operatyvine informacija apie tai, jog V. S., R. Č. ir S. G. galimai vykdė bei vykdo nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, tačiau nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti (Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinio proceso metu teismui buvo pateikti STT Šiaulių valdybos 2014 m. sausio 9 d. raštas Nr. 4-10-46 ir išslaptintų dokumentų, sudariusių faktinį pagrindą pradėti operatyvinį tyrimą, išrašai, iš kurių turinio matyti, kad iki kreipiantis į Šiaulių apygardos teismo pirmininką dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka R. Č. sankcionavimo, operatyvinės veiklos subjektas turėjo operatyvinės informacijos apie R. Č. galimai rengiamus, daromus nusikaltimus, nurodytus Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Iš 2008 m. vasario 20 d. pranešimo apie įgautą informaciją Nr. S8-l 0-108 turinio matyti, kad operatyvinės veiklos subjektas turėjo informacijos apie tai, kad 2007 m. spalio mėn. įvykusio (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) komiteto posėdžio metu šios komisijos narys R. Č. nurodė, jog parduodant tris komercinės paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) buvo numatyta sąlyga, jog galima tik komercinė statyba, komitetas nepritarė detaliojo plano keitimui, t. y. toks sprendimas buvo nepalankus UAB „E.“. Po šio komiteto posėdžio komiteto nariai, pasitarę tarpusavyje, nusprendė nepriimti palankaus sprendimo, kol nebus sumokėta 250 000 Lt. Kitais atvejais operatyvinės apklausos metu informatorius pranešė, kad 2007 m. spalio mėn. R. Č. reikalavo 300 000 Lt kyšio. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-524/2012 yra išaiškinęs, kad iš Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų ir aktualių BPK normų analizės išplaukia, kad: operatyvinio tyrimo, o kartu ir NVIM, kaip to tyrimo sudėtinės dalies, taikymo vienas iš pagrindų yra tam tikra informacija apie rengiamus, daromus ar padarytus nusikaltimus; tai informacijai nėra keliami tokie reikalavimai, kaip pranešimui apie nusikaltimą, kuris yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš STT Šiaulių valdybos pareigūno V. P. 2008 m. balandžio 11 d. tarnybinio pranešimo Nr. S8-10-226 išrašo matyti, kad 2008 m. balandžio 10 d., apie 18.00 val., viešbutyje „S.“ (duomenys neskelbtini) tarybos nariai R. Č. ir I. S. buvo susitikę su A. D., kuris R. Č. klausė, kada (duomenys neskelbtini) tarybos (duomenys neskelbtini) komitetas patvirtins minėtų sklypų (duomenys neskelbtini) detaliuosius planus, nes jų savininkai laimėjo teismo procesą prieš savivaldybę; R. Č. atsakęs, kad 2008 m. balandžio 14 d. vyks šio komiteto posėdis, kuriame bus svarstomas šis klausimas, tačiau jei norima teigiamo rezultato prieš komiteto posėdį reikia susitikti ir pasikalbėti. A. D. susitarė susitikti su R. Č. 2008 m. balandžio 12 d. Iš V. P. 2008 m. balandžio 14 d. pranešimo apie gautą informaciją Nr. S8d-228 išrašo matyti, kad 2008 m. balandžio 12 d. informacijos šaltinis informavo, jog numatomas R. Č. ir I. S. susitikimas su L. J. ir A. D. įvyks 2008 m. balandžio 13 d. ir jame dalyvaus tik I. S.. Apeliacinės instancijos teismas šiuos dokumentus ištyrė ir jais, kaip įrodymais, rėmėsi priimdamas nuosprendį.
4.2. Atsiliepime pasisakant dėl atliktų operatyvinių veiksmų teisėtumo teigiama, kad Joniškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. balandžio 17 d. nutartimis sankcionuotas procesinių prievartos priemonių, numatytų BPK, taikymas I. S.. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2008 m. balandžio 25 d. protokole ir jo priede užfiksuota informacija – I. S. pokalbis su A. D. ir L. J., įvykęs 2008 m. balandžio 13 d. viešbutyje „S.“, gauta neteisėtu būdu, todėl teismas šios informacijos nepripažino įrodymais ir ja nesirėmė. Šiai išvadai pritarė apeliacinės instancijos teismas, kuris pažymėjo, jog kiti byloje surinkti įrodymai, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus, jų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-895/20l5,: EŽTT Didžiosios kolegijos 2010 m. birželio 1 d. sprendimu Gafgen prieš Vokietiją, peticijos Nr. 22978/05, konstatavo, kad padarytas pažeidimas įrodinėjimo procese savaime dar nereiškia, jog jau vien dėl jo galima atsisakyti visų su tuo pažeidimu sietinų duomenų. Be to, šis teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog 2008 m. balandžio 25 d. protokole ir jo priede (kompaktiniame diske) užfiksuota informacija nėra teisinė kliūtis liudytojų A. D. ir L. J. parodymus, kurie yra nuoseklūs bei sutampantys esminėmis detalėmis, pripažinti įrodymais ir jais remtis. Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, išsamiai ištyręs visus įrodymus, juos įvertinęs, pagrįstai konstatavo, kad 2008 m. balandžio 13 d. epizodas (I. S. susitikimas su L. J. ir A. D.) yra vienas iš anksčiau prasidėjusios nusikalstamos veikos etapų, nes liudytojų parodymais nustatyta, jog kyšis pradėtas reikalauti 2008 m. balandžio 12 d.
4.3. Atsiliepime pasisakant dėl kasacinio skundo argumentų dėl provokacijos vertinimo nurodoma, kad iš bylos dokumentų matyti, jog operatyvinio tyrimo byloje Nr. OT-009-5-2008 nebuvo sankcionuotas nusikalstamos veikos imitacijos modelis ir 2008 m. balandžio 12 d. A. D. be STT pareigūnų žinios susitiko su I. S., kuris pareikalavo 200 000 Lt kyšio. A. D. neturėjo nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyvio statuso, todėl teisės požiūriu buvo pakankamas pagrindas išvadai, kad 2008 m. balandžio 12 d. I. S. nusikalstamą veiką padarė be valstybės pareigūnų įsikišimo. Priešingai nei teigia kasatoriai, iš 2008 m. balandžio 18 d. savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo protokolo turinio matyti, kad 2008 m. balandžio 17 d. viešbutyje „S.“ R. Č. pasiūlė L. J. arba A. D. atvykti į 2008 m. balandžio 21 d. įvyksiantį (duomenys neskelbtini) komiteto posėdį, L. J. sutikus atvykti, patarė jam, ką reikėtų kalbėti komitete, pažadėjo jį palaikyti, jei to prireiktų. Iš 2008 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) komiteto posėdžio protokolo Nr. TM-14 matyti, kad L. J. pasisakė posėdyje, o R. Č. išsakė apgailestavimą, jog L. J. atstovaujama įmonė pateko į sudėtingą situaciją. Kasacinio skundo teiginys, kad nuteistieji buvo vaišinami alkoholiniais gėrimais, neturi teisiškai reikšmingo ryšio su jiems inkriminuota nusikalstama veika.
4.4. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad kasacinio skundo argumentas dėl R. Č. kaltės įrodymų nebuvimo, remiantis neturinčio teisinės galios apeliacinės instancijos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio išvada, yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė visus įrodymus, juos išanalizavo ir įvertino pagal BPK 20 straipsnio nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojų A. D. ir L. J. parodymai yra nuoseklūs, sutampantys esminėse detalėse, įvertinti kaip visease su kitais įrodymais bei įrodymų pakankamumo aspektu. Aplinkybė, kad 2008 m. balandžio 25 d. protokole ir jo priede užfiksuotas I. S. pokalbis su A. D. ir L. J., įvykęs 2008 m. balandžio 13 d., nebuvo pripažintas įrodymu nėra teisinė kliūtis liudytojų A. D., L. J. parodymus pripažinti įrodymais ir jais remtis. Teisine kliūtimi remtis liudytojo A. D. parodymais nėra ir aplinkybė, kad jis 2008 m. balandžio 12 d., nebūdamas nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyvis, susitiko su I. S., kuris pareikalavo 200 000 Lt kyšio.
4.5. Atsiliepime nesutinkama su kasacinio skundo argumentais, kuriais skundžiamos teismo išvados dėl I. S. įr R. Č. bendrininkavimo. Apeliacinės instancijos teismas (nuosprendžio 26 l.) sistemiškai nurodė kiekvieno iš bendrininkų veiksmus, kurie bendrininkavimo objektyviosios pusės aspektu turi akivaizdžių vaidmenų pasiskirstymo požymių, taip pat parodo bendrininkų bendros ir vieningos tyčios buvimą. Išankstinį susitarimą veikti bendrai atskleidžia jau pirmieji I. S. ir R. Č. veiksmai. Kasacinio skundo argumentai dėl BPK 20, 320 straipsnių pažeidimų yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti.
5. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kastytis Šikšnys atsiliepimu į nuteistojo I. S. kasacinį skundą siūlo jį atmesti.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad, priešingai nei teigia kasatorius, liudytojų A. D. ir L. J. parodymai yra nuoseklūs, sutampantys esminėmis detalėmis. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino įrodymu 2008 m. balandžio 13 d. viešbutyje „S.“ I. S. pokalbio su A. D. ir L. J., fiksuoto 2008 m. balandžio 25 d. protokole (kaip įrašyto naudojant techniką be teismo sankcijos), nesudaro pagrindo šių liudytojų parodymus pripažinti nepatikimais ar gautais neteisėtu būdu. Be to, šių liudytojų parodymai nėra išvestiniai ir vieninteliai kaltinantys įrodymai byloje. Apeliacinės instancijos teismas, aptaręs visus įrodymus, konstatavo, kad liudytojo A. D. parodymai patvirtina, jog 2008 m. balandžio 12 d. I. S. susitiko su A. D., kalbėjo apie reikalaujamo kyšio sumą. STT Šiaulių valdybos raštas, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas taip pat patvirtina, kad 2008 m. balandžio 10–13 d. I. S. buvo (duomenys neskelbtini), lankėsi viešbutyje „S.“, nuolat kontaktavo. STT Šiaulių valdybos 2012 m. sausio 5 d. raštas Nr. 4-10-25, 2012 m. sausio 5 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-10-l patvirtina, kad 2018 m. balandžio 11 d., apie 4.21 val., I. S., R. Č. tebebuvo viešbučio „S.“ patalpose (pirtyje), todėl liudytojo A. D. parodymai, kad kitą dieną – 2008 m. balandžio 12 d. – susitiko su I. S., nėra nenuoseklūs ar nelogiški, kaip tvirtina kasatorius.
5.2. Atsiliepime, nesutinkant su kasatoriaus argumentais dėl provokacijos, taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, laikėsi nuoseklios pozicijos, jog esminis momentas byloje, kalbant apie provokacijos nebuvimą, yra tai, kad kyšis buvo pradėtas reikalauti 2008 m. balandžio 12 d., t. y. anksčiau nei STT pareigūnai pasitelkė L. J., perduodami jam techniką 2008 m. balandžio 13 d. pokalbiui viešbutyje „S.“ įrašyti. I. S. apsisprendė atlikti nusikalstamus veikus ir atitinkamai veikė savo valia, nebuvo skatinamas STT pareigūnų. I. S. esminius apeliacinio skundo argumentus teismas išnagrinėjo, todėl darytina išvada, kad esminiai BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai nepažeisti.
6. Nuteistojo R. Č. bei jo gynėjo advokato Žydrūno Rupšio ir nuteistojo I. S. kasacinis skundai atmestini.
Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų
7. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis veikų aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teismų instancija, vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektais. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas, kasatoriaus manymu, įrodinėjimo procese padarytais pažeidimais, patikrina, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl kasacinių skundų argumentai, kuriais siekiama pakartotinio liudytojų A. D., L. J., V. P., kaltinamųjų R. Č. ir I. S. parodymų, dalies rašytinių įrodymų turinio vertinimo ir jų pagrindu – kitokių, palankių nuteistiesiems, teismo išvadų dėl jų kaltės, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodyti ir su jais susiję kasatorių argumentai nagrinėjami tiek, kiek tai yra susiję su tinkamo BPK nuostatų laikymosi ir baudžiamojo įstatymo pritaikymo klausimų išsprendimu.
Dėl kasatorių argumentų, susijusių su nusikalstamos veikos provokacija ir įrodymų leistinumu
8. Esminiai kasatorių skundų argumentai yra susiję su teiginiais, kad nusikalstama veika sukurta pareigūnų atliktos provokacijos metu bei įrodymų leistinumu.
8.1. Pagal bylos duomenis, STT Šiaulių valdybos pareigūnai turėjo informacijos, gautos iki 2008 m. kovo mėnesio, apie galimą Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario R. Č. ir kitų tarybos narių reikalavimą kyšių už suinteresuotiems asmenims palankių šios tarybos sprendimų priėmimą. Dėl to buvo kreiptasi į Šiaulių apygardos teismą dėl R. Č. telefonų pasiklausymo Operatyvinės veiklos įstatymo numatyta tvarka.
8.2. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartimi buvo sankcionuoti operatyviniai veiksmai R. Č. atžvilgiu pagal Operatyvinės veiklos įstatymą.
8.3. Vykdant operatyvinę veiklą, STT pareigūnai gavo infomaciją, kad 2008 m. balandžio 10 d. R. Č., I. S. ir A. D. buvo susitikę viešbutyje „S.“; 2008 m. balandžio 10 d. – 2008 m. balandžio 12 d. I. S. bendravo telefonu su R. Č. ir tarėsi susitikti.
8.4. Pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes A. D., būdamas suinteresuotas UAB „E.“ priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimu, savo pažįstamam (duomenys neskelbtini) tarybos nariui I. S. užsiminė, kad savivaldybės taryba nepatvirtina detaliojo plano ir paklausė, ką galima padaryti, kad detalusis planas būtų patvirtintas. 2008 m. balandžio 12 d. jie susitiko netoli A. D. namų, kur pokalbio metu I. S. pareiškė, kad yra „svarbūs žmonės“, kurie galėtų padėti išspręsti klausimą dėl sklypų detaliojo plano patvirtinimo, bet už plano patvirtinimą pareikalavo 200 000 Lt kyšio. A. D. po to tą pačią dieną apie reikalaujamą kyšį pranešė įgaliotam UAB „E.“ atstovui L. J..
8.5. Po šio A. D. ir L. J. pokalbio su L. J. susisiekė STT darbuotojas V. P. ir paaiškino, kad savo kanalais sužinojo apie A. D. ir I. S. pokalbį apie sklypus, pasiūlė būsimo 2008 m. balandžio 13 d. susitikimo pokalbį įrašyti ir perdavė įrašymo įrangą. L. J. šia įranga pokalbį įrašė ir pateikė STT darbuotojui.
8.6. Teismas šio įrašo nepripažino įrodymu, tačiau iš liudytojų L. J. ir A. D. parodymų nustatė, kad aptariamo pokalbio metu jie paprašė I. S. reikalaujamo kyšio sumą sumažinti. I. S. sutiko, nurodydamas 160 000 Lt sumą. L. J. į tai pasakė, kad ir ši suma per didelė, ir pasiūlė ją sumažinti iki 120 000 Lt. Į tai I. S. atsakė, kad reikia pasitarti, o atsakymą dėl pasiūlytos sumos perduos vėliau A. D.. Tą patį vakarą jam paskambino I. S. ir išreiškė sutikimą dėl 120 000 Lt kyšio sumos.
8.7. Iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. balandžio 17 d. STT Šiaulių valdyboje gautas ir užregistruotas L. J. pareiškimas, kuriuo jis pranešė, kad (duomenys neskelbtini) tarybos narys I. S., kaip tarpininkas, iš jo reikalauja kyšio. Tą pačią dieną STT Šiaulių valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, apie pradėtą ikiteisminį tyrimą tą pačią dieną buvo pranešta Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras 2008 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją priimti nutartį leisti asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. 2008 m. gegužės 17 d. prokuroras ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikė dar vieną analogišką prašymą. Joniškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. balandžio 17 d. ir 2008 m. gegužės 16 d. nutartimis pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2008 m. balandžio 17 d. ir 2008 m. gegužės 15 d. prašymus BPK 159 straipsnio nustatyta tvarka L. J. buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, t. y. leisti jam tartis su I. S. ar per galimus tarpininkus dėl kyšio, pažadėti I. S. ar tarpininkams duoti kyšį, panaudojant L. J. nuosavus pinigus – 20 000 Lt ir Lietuvos Respublikos STT Šiaulių valdybos pareigūnų perduotas pinigines lėšas iki 100 000 Lt, arba panaudojant tik L. J. nuosavus pinigus ar tik STT Šiaulių valdybos pareigūnų perduotus pinigus iki 120 000 Lt, duoti I. S. arba tarpininkams, arba I. S. nurodytiems asmenims ar su I. S. kartu veikiantiems asmenims reikalaujamą kyšį, slapta vaizdo ir garso įrašymo (filmavimo) technika fiksuojant L. J., I. S. bei I. S. nurodytų galimų tarpininkų ar kartu veikiančių asmenų pokalbius, veiksmus, susijusius su tiriamu nusikaltimu, nustatant šių veiksmų atlikimo trukmę atitinkamai nuo 2008 m. balandžio 17 d. ir 2008 m. gegužės 17 d. ir nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki 2008 m. birželio 30 d. Taigi buvo aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos imitavimo modelio ribos.
8.8. Realizuojant BPK 159 straipsnio nustatyta nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo gauti duomenys, patvirtinantys, kad R. Č. ir I. S. reikalavo iš A. D. ir L. J. kyšio, priekaištavo, kad kyšis nebuvo perduotas iki 2008 m. balandžio 14 d. įvykusio Savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) komiteto posėdžio ir kad dėl to buvo nepritarta detaliojo plano projektui. Nuteistieji po to susitiko su A. D. ir L. J., minėdami apie pastangas įtraukti klausimą dėl detaliojo plano patvirtinimo į kitus savivaldybės tarybos posėdžius, derino savo veiksmus telefonu ir anksčiau sutartą 120 000 Lt kyšio sumą reikalavo padidinti iki 160 000 Lt.
8.9. Kasatoriai provokacija laiko liudytojų A. D. ir L. J. pokalbį su nuteistaisiais 2008 m. balandžio 13 d., teigdami, kad STT pareigūnai organizavo neteisėtą pokalbių įrašymą nurodydami L. J. kalbėti apie kyšį ir kitaip jį instruktuodami, taip provokavo daryti nusikalstamą veiką.
8.10. Provokacija laikomas spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų (nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-315/2009, 2K-192/2010, 2K-7-86/2011, 2K-238-139/2015 ir kt.). Provokacijos požymiai, pagrindai ir sąlygos NVIM taikyti jau yra aptarti šioje byloje priimtose 2013 m. liepos 3 d. ir 2015 m. lapkričio 16 d. kasacinėse nutartyse, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja.
8.11. Pažymėtina, kad spręsdami, ar prieš nuteistuosius nebuvo įvykdyta provokacija, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atliko itin išsamų bylos aplinkybių tyrimą, pirmosios instancijos teisme apklausiant liudytojus A. D. ir L. J., pakartotinai juos apklausiant apeliacinės instancijos teisme, perskaitant jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, apklausiant kaip liudytoją STT pareigūną V. P., vykdžiusį operatyvinį tyrimą, perskaitant operatyvinių veiksmų protokolus, perklausiant garso įrašus.
8.12. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nusikalstama veika prasidėjo 2008 m. balandžio 12 d. I. S. susitikimo su A. D. metu, kai I. S. nurodė A. D., kad už palankaus sprendimo patvirtinant detalųjį planą priėmimą turi būti sumokėtas 200 000 litų kyšis. Tik po to STT pareigūnas V. P., turėdamas informaciją apie R. Č., I. S. ir A. D. susitikimus ir kontaktus bei būsimą 2008 m. balandžio 13 d. susitikimą, kreipėsi į UAB „E.“ atstovą L. J. su pasiūlymu padaryti susitikimo garso įrašą. Šio susitikimo metu L. J. ir A. D. nesiūlė I. S. priimti kyšį ir jo neįkalbinėjo, tačiau prašė sumažinti reikalaujamą kyšio sumą, dėl to I. S. išreiškė sutikimą reikalaujamą kyšio sumą sumažinti nuo 200 000 Lt iki 160 000 Lt, o vėliau tą pačią dieną – iki 120 000 Lt. Taigi, pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines aplinkybes nuteistieji 2008 m. balandžio 13 d. pokalbio metu nebuvo provokuojami ar spaudžiami padaryti jiems inkriminuotą nusikaltimą, be to, kyšio buvo pareikalauta anksčiau, nei į L. J. dėl pokalbio įrašymo kreipėsi STT pareigūnas V. P.. Todėl kasacinio skundo teiginiai, kad nuteistųjų nusikalstama veika buvo išprovokuota STT pareigūnų, yra nepagrįsti.
8.13. Kasatoriai teigia, kad šioje byloje operatyviniai duomenys prieš nuteistuosius buvo renkami neteisėtai, todėl jų pagrindu ikiteisminis tyrimas taip pat pradėtas ir atliktas neteisėtai, o surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymais.
8.14. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatavę, kad provokacija prieš nuteistuosius įvykdyta nebuvo, nustatė, kad STT darbuotojo veiksmai, įrašant 2008 m. balandžio 13 d. L. J., A. D. ir I. S. pokalbį, Operatyvinės veikos įstatymu nustatyta tvarka nebuvo sankcionuoti, todėl teismai konstatavo, kad operatyvinių veiksmų atlikimo 2008 m. balandžio 25 d. ir protokolo priede kompaktiniame diske užfiksuota informacija – I. S. pokalbis su A. D. ir L. J., įvykęs 2008 m. balandžio 13 d. viešbutyje „S.“, gauta neteisėtu būdu ir šios informacijos, vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nepripažino įrodymais ir ja nesirėmė, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį.
8.15. Tokiais atvejais, kai provokacijos faktas nenustatomas, tačiau nustatoma, kad kai kurie duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, gauti neteisėtu būdu ir negali būti pripažįstami įrodymais, teismas turi spręsti, ar kitų įrodymų pakanka teismo daromoms išvadoms pagrįsti.
8.16. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik: įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys; teisėtais būdais gauti duomenys; duomenys, kuriuos galima patikrinti atliekant BPK numatytus proceso veiksmus. Teisėtai gautais duomenimis laikomi duomenys, surinkti atliekant BPK ar kituose teisės aktuose numatytus veiksmus.
8.17. Atliekant įstatyme numatytus veiksmus, gauti duomenys dėl leistinumo reikalavimo pažeidimo negali būti laikomi įrodymu, jei atliekant šiuos veiksmus nepagrįstai suvaržomos žmogaus teisės, pažeidžiami proceso principai (pvz., proporcingumo ar pan.), panaudojamas smurtas, grasinimai ar kitokia neleistina prievarta.
8.18. Pažymėtina, kad neleistinu įrodymu negali būti pripažintas vien dėl tos priežasties, kad kiti su šiuo įrodymu susiję įrodymai buvo gauti neteisėtais būdais. Tai reiškia, kad padarytas pažeidimas įrodinėjimo procese pats savaime dar nereiškia, jog jau vien dėl jo galima atsisakyti visų su tuo pažeidimu sietinų duomenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-895/2015, EŽTT Didžiosios kolegijos 2010 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Gäfgen prieš Vokietiją, peticijos Nr. 22978/05).
8.19. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuteistųjų R. Č. ir I. S. kaltę pagrindė liudytojų A. D. ir L. J. parodymais, 2008 m. balandžio 17 d. nustatyta tvarka sankcionuotų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų metu gautais duomenimis, patvirtinančiais kyšio reikalavimą, ir kitais nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų gautais duomenimis, įrodančiais nuteistųjų kaltę.
8.20. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis EŽTT jurisprudencija, yra suformuoti kriterijai, kuriais remiantis teismai sprendžia, ar taikant nusikalstamos veikos modelį bei panašius specialius tyrimo veiksmus nebuvo pažeista teisė į teisingą procesą išprovokuojant asmenį padaryti nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008). Nagrinėjamoje byloje svarbu, kad nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų ir kad privatūs asmenys gali vykdyti pareigūnų užduotis, jei jie prieš tai kreipėsi į pareigūnus, pranešdami apie gautus siūlymus atlikti nusikalstamus veiksmus.
8.21. Pagal bylos medžiagą faktiniu pagrindu minėtos priemonės taikymui be kita ko buvo 2008 m. balandžio 17 d. L. J. pareiškimas, kuriuo jis pranešė STT Šiaulių valdybai, kad Šiaulių miesto tarybos narys I. S., kaip tarpininkas, iš jo reikalauja kyšio. Situacijos, kaip į teisėsaugos institucijas kreipiasi asmuo, kuriam yra siūloma, ar iš jo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį, ir pateikia apie tai žodinę informaciją, teismų praktikoje pripažįstama pakankamu faktiniu pagrindu ne tik pradėti ikiteisminį tyrimą, bet ir kreiptis dėl slaptų tyrimo veiksmų tyrimo atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2014, 2K- 241-693/2015). Be to, bylos duomenims, STT pareigūnai iki tol disponavo informacija, jog 2008 m. balandžio 10 d. – 2008 m. balandžio 12 d. I. S. bendravo telefonu su R. Č. ir tarėsi susitikti; iki 2008 m. balandžio 13 d. pareigūnams buvo žinoma, kad tarp I. S., R. Č. ir A. D. yra kontaktas, 2008 m. balandžio 10 d. jie buvo susitikę viešbutyje „S.“. Taigi pagal bylos aplinkybes buvo pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradėti, o prokuroras turėjo faktinį ir teisinį pagrindą kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus; atliekant šiuos veiksmus gauti duomenys pripažinti įrodymais, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
Dėl kasatorių argumentų apie baudžiamojo proceso pažeidimus, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
9. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas apsiribojo liudytojų parodymų paskelbimu ir neatliko išsamios jų analizės, nevertino jų prieštaravimų dėl esminių bylos aplinkybių.
9.1. Iš bylos matyti, jog apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, atliko įrodymų tyrimą ir dar kartą išanalizavo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus. Į visus esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, išvados motyvuotos ir atitinka BPK 332 straipsnyje išdėstytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė nuteistųjų pateiktas versijas dėl provokacijos ir jas motyvuotai atmetė.
9.2. Kasatoriai nuteistasis R. Č. ir jo gynėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė prieštaringais ir nenuosekliais liudytojų I. S., A. D. ir V. P. parodymais; teismas nuosprendyje aprašė tik dalį minėtų liudytojų parodymų, patvirtinančių kaltinimus. Šie skundo argumentai taip pat atmetami. Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami ne visiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai byloje esant ne esminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-507/2016). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtų liudytojų parodymus nuo pat proceso pradžios itin išsamiai išdėstė ir išanalizavo apeliacinės instancijos teismas bei konstatavo, kad jų parodymai nuoseklūs ir patikimi.
9.3. Pabrėžtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė ne tik liudytojų parodymais, bet byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, o nuosprendyje išdėstyta liudytojų parodymų esmė, o ne dalys, patvirtinančios kaltinimus.
Dėl bendrininkavimo
10. Kasatoriai nuteistasis R. Č. ir jo gynėjas nurodo, kad teismas apsiribojo objektyviųjų bendrininkavimo požymių įvardijimu ir neįvertino būtino subjektyviojo bendrininkavimo požymio – susitarimo tarp I. S. ir R. Č. veikti bendrai – buvimo.
10.1. BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Esant tokiam susitarimui visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, 2K-89-693/2015, 2K-309-976/2015 ir kt.).
10.2. BK 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (BK 24 straipsnio 3 dalis).
10.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad I. S. ir R. Č. nusikalstamą veiką įvykdė veikdami bendrininkų grupe.
10.4. Pagal teismų nustatytas aplinkybes iki 2008 m. balandžio 13 d. buvo užfiksuoti R. Č. pokalbiai telefonu su I. S., 2008 m. balandžio 10–12 d. I. S. bendravo telefonu su R. Č. ir tarėsi susitikti. I. S. A. D. ir L. J. teigė, kad dėl sprendimo reikia tartis su įtaką kitiems tarybos nariams galinčiu padaryti R. Č., kad jis atlieka visą „juodą“ darbą, I. S. R. Č. kvietė į susitikimą su A. D. ir L. J.; 2008 m. balandžio 17 d. susitikimo metu R. Č. pats jiems nurodė, kad vienintelis variantas teigiamam sprendimui yra sumokėti pinigus. A. D. ir L. J. kyšio sumą I. S. pasakydavo po pokalbių su R. Č..
10.5. Taigi, šios teismų nustatytos aplinkybės pagrindžia nuteistųjų I. S. ir R. Č. bendrininkavimo, reikalaujant tiesiogiai iš A. D. ir L. J. didesnės nei 250 MGL vertės kyšio objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą – susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumą, kiekvienam jų suvokiant, kad šią nusikalstamą veiką daro ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytas aplinkybes, reikalavimus perduoti kyšį išsakė abu nuteistieji, todėl jų abiejų veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip vykdytojų.
11. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo I. S. ir nuteistojo R. Č. bei jo gynėjo advokato Žydrūno Rupšio kasacinius skundus
Teisėjai Alvydas Pikelis
Artūras Pažarskis
Eligijus Gladutis
