Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-329/2011

Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-19548-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija 114.11 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko (pranešėjas) ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams L. Ž., V. Ž. ir D. Ž. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo; trečiasis asmuo – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo sąlygas (CPK 288 straipsnio 4 dalis), taikymo.

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas, 2009 m. lapkričio 2 d. gavęs ieškovo ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, o atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį, 2009 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino ir nutarė nutraukti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovės L. Ž. 2009 m. birželio 5 d. sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nurodyto buto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, išieškoti solidariai iš atsakovų ieškovui 4244,20 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė L. Ž. 2010 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Ji nurodė, kad ieškovo ieškinį gavo 2009 m. lapkričio 6 d., tačiau dėl sunkios sveikatos būklės į Vilniaus garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą su prašymu jai suteikti nemokamą teisinę pagalbą kreipėsi tik 2010 m. sausio 6 d.; skolą už buto nuomą sumokėjo, o už karštą vandenį bei šilumos energiją teigė apmokėsianti vėliau, nes jai nustatytas 75 proc. nedarbingumas ir ji nedirba, o pusę jos gaunamos pensijos išskaičiuoja antstoliai už per dešimt metų susidariusias skolas. Atsakovė taip pat nurodė, kad jos nuomojamame bute gyvena nepilnametis vaikaitis.

Atsakovas D. Ž. 2010 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu peržiūrėti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą už akių, atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo akių peržiūrėjimo paduoti, panaikinti nurodytą sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Jis nurodė, kad sprendimą už akių gavo tik 2010 m. vasario 10 d. ir anksčiau neturėjo galimybės pateikti savo nuomonės dėl priimto sprendimo. Ginčo bute gyvena jo nepilnametis sūnus ir žmona.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi netenkino atsakovų L. Ž. ir D. Ž. prašymų peržiūrėti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą už akių. Teismas nustatė, kad teismas, 2009 m. lapkričio 4 d. priėmęs nagrinėti ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį, 2009 m. lapkričio 30 d. atsakovams išsiuntė ieškinio nuorašus su visais priedais bei pranešimu apie atsiliepimo pateikimo tvarką ir terminus. Nurodytus teismo dokumentus gavo bei už visus atsakovus 2009 m. gruodžio 2 d. pasirašė atsakovas D. Ž., tačiau nustatytu procesiniu terminu, t. y. iki 2009 m. gruodžio 16 d., atsakovai nepateikė teismui atsiliepimų, todėl buvo priimtas sprendimas už akių. Teismas, ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovai nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinusių, jog iki 2009 m. gruodžio 16 d. dėl svarbių priežasčių negalėjo pateikti teismui atsiliepimų, pranešti apie svarbias priežastis. Juolab kad atsakovė L. Ž. pripažino, jog ji ieškinį gavo 2009 m. lapkričio 6 d. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo galimybę laiku ir tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, o atsakovas D. Ž. nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kodėl praleido terminą atsiliepimui pateikti. Ieškovui pateikiant ieškinį bei teismui priimant sprendimą už akių nebuvo žinoma aplinkybė, kad atsakovų nuomojamame bute gyveno mažametis vaikas, nes jis gimė 2009 m. gruodžio 15 d. Teismas pažymėjo, kad ginčo butas buvo išnuomotas tik atsakovei L. Ž. ir ji buvo teisėta šio buto nuomininkė, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, padarė išvadą, kad atsakovai neįrodė abiejų CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, o pareikšdami prašymus peržiūrėti sprendimą už akių, piktnaudžiavo proceso teisėmis.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų L. Ž. ir D. Ž. atskiruosius skundus, 2011 m. sausio 10 d. nutartimi juos atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartį. Kolegija, vertindama tiek priežastis, kodėl atsakovai negalėjo laiku pateikti atsiliepimų, tiek argumentus, susijusius su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nurodė, kad atsakovai pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindė vaiko gimimo faktu, tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, iš tikrųjų neturėjo pagrindo išvadai, jog sprendimas už akių buvo nepagrįstas ar neteisėtas. Kolegija nurodė, kad atsakovams skirtas pradinio ieškinio nuorašas bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti atsakovui D. Ž. 2009 m. lapkričio 6 d., patikslinto ieškinio nuorašai bei pranešimai dėl atsiliepimo pateikimo skirti atsakovams įteikti atsakovui D. Ž. pasirašytinai 2009 m. gruodžio 2 d., todėl atmetė atsakovės argumentus dėl sveikatos būklės, trukdžiusios laiku pateikti atsiliepimą; motyvavo, kad apie pateiktą teismui ieškinį atsakovai sužinojo 2009 m. lapkričio 6 d., tačiau dėl teisinės pagalbos kreipėsi tik 2010 m. sausio 6 d. Kolegijos teigimu, atsakovas D. Ž., priėmęs procesinius dokumentus, apie nagrinėjamą bylą taip pat žinojo, todėl atsakovė galėjo paprašyti kartu gyvenančio sūnaus pagalbos. Kolegija atmetė atsakovo D. Ž. nurodytas kaip svarbias priežastis, kad 2009 m. gruodžio 15 d. gimė sūnus, motyvavo, jog atsakovas, žinodamas apie bylą nuo 2009 m. lapkričio 6 d., iki sūnaus gimimo turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tiek atstovavimu, tiek atsiliepimo pateikimu ar prašymu pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Kolegija, vertindama, ar pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodė, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktą nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, tačiau pagal to paties straipsnio 7 punktą vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai, todėl, teismui, priėmusiam sprendimą už akių nežinant apie vaiko gimimą, atsakovai, žinodami apie iškeltą bylą, privalėjo tinkamai ir laiku informuoti teismą apie jų šeimines aplinkybes, galėjusias turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovas D. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 10 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovų prašymą peržiūrėti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą už akių. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, nes neįvertino įrodymo apie vaiko gimimą, o ši aplinkybė turėjo įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nepagrįstai sprendė, jog atsakovo prašyme peržiūrėti sprendimą už akių nebuvo pateikta teisiškai reikšmingų argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų, kad kasatorius įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį. Kasatorius D. Ž. nurodė, kad atsiliepimą į ieškinį turėjo pateikti iki 2009 m. gruodžio 16 d., t. y. kitą dieną po vaiko gimimo, tačiau, būdamas rūpestingas vyras, negalėjo laiku to padaryti. Kasatorius informavo teismą apie pasikeitusias šeimines aplinkybes paduodamas prašymą peržiūrėti sprendimą už akių peržiūrėjimo ir tai buvo pakankamas pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalis vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, todėl, nesant teisinio pagrindo iškeldinti vaiką iš buto, negali būti iškeldinami ir jo tėvai.

Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 288 straipsnio 4 dalies tikslus ir esmę, pagrįstai kasatoriaus nurodytos šeiminės aplinkybės nepripažino svarbia priežastimi, leidusia peržiūrėti sprendimą už akių, nes teismas gali naikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tada, kai yra abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos. Juolab kad atsiliepimo į ieškinį nepateikimo konkrečios priežasties svarbos įvertinimas nėra teisės klausimas. Be to, kasatorius, gavęs teismo ir ieškovo dokumentus, turėjo veikti atidžiai ir rūpestingai ir pateikti teismui prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Kasatorius, skunde nurodydamas tik aplinkybę dėl vaiko gimimo, neginčija sprendime už akių nurodytų faktinių aplinkybių dėl skolos susidarymo. Kasatoriaus argumentai dėl vaiko teisių apsaugos principų pažeidimo nepagrįsti, nes kasatoriaus sutuoktinė ir jų mažametis vaikas nebuvo įtraukti į civilinę bylą, o antstolis, vykdydamas Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. vykdomąjį raštą, iš ginčo buto iškeldino tik atsakovus L. Ž. ir D. Ž., 2011 m. kovo 15 d. priėmė patvarkymą neiškeldinti kasatoriaus sutuoktinės R. Ž. ir jų mažamečio vaiko, todėl, vykdant teismo sprendimą, mažamečio vaiko teisės nebuvo pažeistos.

Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad kasatorius, pateikdamas prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, turėjo nurodyti abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sąlygas, todėl teismai pagrįstai sprendė, jog nebuvo nurodyta svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovai objektyvai negalėjo laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį. Atsakovai tinkamai ir laiku nesirūpino savo teisių gynimu, nevykdė pareigos informuoti teismą apie pasikeitusias šeimines aplinkybes, todėl nebuvo pagrindo sprendimui už akių peržiūrėti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prašyme peržiūrėti sprendimą už akių nurodytų aplinkybių vertinimo ir CPK 185 straipsnio taikymo

Sprendimo už akių priėmimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo procesinio instituto aiškinimo ir taikymo įvairūs aspektai kasaciniame teisme buvo nagrinėti, suformuota šio instituto aiškinimo ir taikymo praktika. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nors, esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini. Teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą už akių būtinas byloje pateiktų įrodymų visumos formalus vertinimas. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lavistos agrogrupė“ v. UAB „ Vilbana“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šveicarijos konfederacijos AB „ MAYER & CIE AG“ v. N. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2006; 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nuolatinės arbitražo institucijos Vilniaus komercinio arbitražo teismas v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. V. v. UAB „ Girteka“, bylos Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Abplanalp Engineering“ v. UAB „ Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. tikroji ūkinė bendrija „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-316/2008; kt.).

Minėta, kad pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N., E. G. ir kt. v. UAB „JPSF“, bylos Nr. 3K-3-154/2010).

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą už akių, buvo įvertinti tik ieškovo pateikti įrodymai, atsakovai atsiliepimo į ieškinį, taip pat savo argumentų laiku nepateikė. CPK 285 straipsnyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais šiame Kodekse numatytais atvejais. Aiškintis, kodėl neatvyko kasatorius, nėra teismo pareiga, ir, esant tokioms aplinkybėms, kad atsakovai laiku, iki 2009 m. gruodžio 16 d., nepateikė atsiliepimų į ieškinį, taip pat nepranešė teismui neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, teismas turėjo diskrecijos teisę priimti sprendimą už akių, tačiau neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 287 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, gavęs kasatoriaus ir atsakovės pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač akcentavo jų pasyvų elgesį šiems asmenims 2009 m. gruodžio 2 d. gavus pranešimą apie priimtą ieškinį, tačiau teismas taip pat turėjo pareigą įvertinti ir pasisakyti dėl pareiškimuose nurodytų aplinkybių, kodėl atsakovai negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad atsakovė dėl valstybės garantuojamos pagalbos kreipėsi 2010 m. sausio 6 d., 2010 m. sausio 7 d. buvo priimtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimas teikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą (b. l. 75), t. y. dar priimto sprendimo už akių galimo apskundimo laikotarpiu, tačiau atsiliepimą į ieškinį advokatė surašė ir teismui jis buvo pateiktas 2010 m. sausio 26 d. ir prašyta atnaujinti terminą atsiliepimui į ieškinį paduoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas, nagrinėjęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį bei 2010 m. sausio 29 d. priėmęs nutartį, kuria atsisakė priimti atsakovės atsiliepimą (b. l. 81), nesvarstė ir nutartyje nepasisakė dėl atsakovės prašymo atnaujinti terminą atsiliepimui į ieškinį paduoti pagrįstumo, o pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjęs teismas nutartyje taip pat šio pažeidimo neaptarė, pabrėžė tik atsakovų pasyvų elgesį, tačiau neatkreipė dėmesio į atsakovės teiginį, jog ji sumokėjo skolą už nuomą, yra senyvo amžiaus, 2 grupės invalidė, nagrinėjant ieškinį jų šeimoje buvo ruošiamasi vaiko gimimui, atsakovė, nors ir vėliau, tačiau atliko veiksmus, susijusius su savo teisių gynimu, kreipėsi dėl teisinės pagalbos ir ši jai buvo suteikta, nors ir praleido terminą atsiliepimui į ieškinį paduoti, tačiau prašė jį atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Išvardytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvertino ir dėl jų nepasisakė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.588 straipsnio 2 dalį prie gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos narių yra priskiriami pilnamečiai nuomininko vaikai, jeigu jie gyvena kartu su nuomininku ir turi su juo bendrą ūkį; vadinasi, gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai, kurie apsigyvena ir gyvena kartu su nuomininku išsinuomotoje patalpoje. Nuomininko šeimos nario teisė apsigyventi išsinuomotoje gyvenamojoje patalpoje priklauso nuo nuomininko teisės į šią patalpą, tačiau joje teisėtai apsigyvenęs šeimos narys įgyja savarankišką teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą, kuri neišnyksta, šią teisę praradus nuomininkui (CK 6.588, 6.590, 6.602 straipsniai). Dėl to nagrinėjamoje byloje dėl kiekvieno atsakovo teisių į ginčo patalpą pasibaigimo ir iškeldinimo turėjo būti nagrinėjama ir pasisakoma atskirai. Byloje nustačius, kad ginčo bute kartu su pagrindine buto nuomininke gyveno ir jos sūnus (atsakovas) su sutuoktine ir mažamečiu vaiku, kaip pagrindinės nuomininkės šeimos nariai, nuomininkės L. Ž. iškeldinimas iš nuomojamos gyvenamosios patalpos neturėjo turėti įtakos kitų jos šeimos narių teisei toliau gyventi šiame bute. Pagal antstolio patvarkymą (b. l. 216) iš ginčo buto buvo iškeldinti tik atsakovė ir kasatorius, pastarojo sutuoktinę su mažamečiu vaiku paliekant gyventi ginčo bute, t. y. išskiriant šeimą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, turėjo būti atsižvelgiama ne tik į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, bet ir į vaikų teisių apsaugą bei šeimos instituto esmę. Šeima yra maža socialinė grupė, kurios narių savitarpio santykiai leidžia sukurti palankias ir saugias vaiko fizinės ir dvasios raidos sąlygas. Nagrinėjamoje byloje šis aspektas taip pat nebuvo svarstytas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė proceso teisės normų pažeidimų, turėjusių įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartys naikintinos. Atsižvelgdama į tai, kad nutartys naikintinos tuo pagrindu, jog byloje tinkamai neištirtos tiek šalių neatvykimo į teismo posėdį priežastys, tiek aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 287 straipsnis), teisėjų kolegija sprendžia, kad byla dėl šių esminių proceso teisės normų pažeidimo, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 360 straipsnis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

Kasacinis teismas turėjo 57,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Kadangi klausimas dėl kasatoriaus prašymo peržiūrėti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą už akių grąžinamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai šioje proceso stadijoje nėra galimybės priteisti nurodytų išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnis). Dėl to turės pasisakyti teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 10 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl D. Ž. prašymo peržiūrėti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą už akių pagrįstumo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Česlovas Jokūbauskas

Zigmas Levickis