Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-327/2011

Proceso Nr. 2-40-3-00099-2010-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

43.1; 62.1; 44.5.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pranešėja), Česlovo Jokūbausko ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. kasacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui Valdo Stankūno individuliai įmonei „Pietvė“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: V. S., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. D. teismo prašė priteisti iš atsakovo Valdo Stankūno individualios įmonės „Pietvė“ 6242,60 Lt žalos atlyginimą ir 482 Lt su turto vertinimu susijusių išlaidų. Byloje nustatyta, kad 2009 m. kovo 27 d. dėl administracinio teisės pažeidimo ieškovui nuosavybes teise priklausantis motociklas „Yamaha FZS600“ buvo priverstinai nuvežtas į atsakovui priklausančią transporto priemonių saugojimo aikštelę. 2009 m. balandžio 6 d. pastebėta, kad motociklas pavogtas, vėliau jis buvo surastas sugadintas.

Ginčas byloje kilo dėl teisinių santykių, kurių pagrindu atsakovas saugojo ieškovo motociklą, kvalifikavimo ir civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią motociklą pavogus bei sugadinus, subjekto.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi policijos pareigūnai turėjo teisę nuvežti transporto priemonę, nes vairuotojas neturėjo teisės jos vairuoti, tačiau motociklo saugojimas nėra jų pareiga. Siekdami išsaugoti motociklą, policijos pareigūnai pagal neatlygintinę pasaugos sutartį perdavė motociklą saugoti atsakovui. Ieškovas ir atsakovas nesudarė pasaugos sutarties, todėl byloje negali būti taikomi šią sutartį reglamentuojančių teisės normų reikalavimai. Teismas konstatavo, kad nurodytu atveju yra kito asmens reikalų tvarkymas ir iš jo atsirandančios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gloksinija“ v. S. M., bylos Nr. 3K-3-436/2009). Pagal CK 6.229 straipsnio 4 dalį asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, turi veikti taip rūpestingai ir apdairiai, kaip yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Turto saugotojas atsako tik esant jo kaltei. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad saugomas turtas buvo prarastas dėl trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų. Atsakovas taikė apsaugos priemones: aikštelės teritorija yra aptverta ir apšviesta, rakinami vartai, budi sargai, tačiau šios priemonės nesutrukdė pagrobti motociklą. Be to, turto išsaugojimą pasunkino ieškovas, nepalikęs atsakovui motociklo raktelių. Nesant atsakovo kaltės, jis neprivalo atlyginti žalą. Tai privalo padaryti motociklą eismo įvykio metu sugadinęs trečiasis asmuo V. S..

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad analizuojami teisiniai santykiai dėl ieškovo interesais atsakovo atliktų veiksmų (ieškovo turto tvarkymo) atitiko CK 6.229 straipsnyje nustatytos prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą. Sprendžiant dėl šių teisinių santykių reglamentavimo, mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios paprastą kito asmens turto administravimą (CK 6.229 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, kai turto administravimas yra neatlygintinas, civilinė atsakomybė gali atsirasti tik bendraisiais pagrindais – esant žalai, neteisėtiems veiksmams, kaltei ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių). Kolegija konstatavo, kad ieškovas patyrė žalą dėl motociklo vertės sumažėjimo. Neteisėti veiksmai – teisinės pareigos neatlikimas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad motociklo vagystė iš saugomos aikštelės suponuoja išvadą, kad administratorius buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Kolegija sprendė, kad toks buvo ir ieškovas, nes motociklo neapdraudė nuo vagystės rizikos ir nepaliko atsakovui motociklo raktelių, taip nesudarydamas galimybių motociklu geriau pasirūpinti. Šios aplinkybės mažina atsakovo atsakomybę (CK 4.242 straipsnio 5 dalis, 6.253 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodė, kad nors motociklas buvo pavogtas, bet jį surado pats atsakovas, taigi ieškovui žala atsirado ne dėl turto neišsaugojimo, o dėl jo sugadinimo. Kadangi nustatyta, kad motociklą sugadino trečiasis asmuo šioje byloje V. S., tai tarp šio asmens, o ne atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys su atsiradusia žala, tai suponuoja trečiojo asmens kaltę. Dėl to net ir nustačius, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, tačiau žala ieškovo turtui atsirado ne dėl turto praradimo, o dėl trečiojo asmens veiksmų, už kuriuos atsakovas neatsako, šie veiksmai atsakovo atsakomybę pašalina (CK 6.253 straipsnio 4 dalis). Kadangi žala ieškovui atsirado tik dėl trečiojo asmens veiksmų, tai atsakomybė nėra solidarioji.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas A. D. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai, padarydami išvadą, kad šioje byloje nagrinėjami kito asmens reikalų tvarkymo teisiniai santykiai, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Gloksinija“ v. S. M., bylos Nr. 3K-3-436/2009, neatsižvelgdami į tai, kad ši nutartis priimta kitokio pobūdžio byloje – dėl transporto priemonės saugojimo aikštelėje atlyginimo.

2. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neatlygintinai administravo ieškovo turtą. Teismai nevertino reikšmingos aplinkybės, kad atsakovas su Šakių rajono policijos komisariatu 2006 m. gruodžio 28 d. sudarė pasaugos sutartį. Šios sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose nurodyta, kad atsakovas privalo saugoti jam perduotas transporto priemones tokiomis sąlygomis, kurios maksimaliai užtikrintų jų išsaugojimą. Sutarties 5.6 punkte nustatyta, kad už transporto priemonių saugojimą sumoka jų savininkai. Atsakovas, prisiėmęs prievolę teikti atlygintinę saugojimo paslaugą, prisiėmė atsakomybę už jos tinkamą įvykdymą prieš policijos komisariatą ir transporto priemonių savininkus.

3. Galimybė sugadinti motociklą atsirado tik po jo vagystės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas patyrė žalą ne dėl jo turto neišsaugojimo, bet dėl sugadinimo, atskirdamas atsakomybę už turto neišsaugojimą ir sugadinimą, bei padarė nepagrįstą išvadą, kad trečiojo asmens neteisėti veiksmai pašalino atsakovo atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotos nuostatos, kad saugotojas laikomas kaltu dėl nesugebėjimo turtą saugoti, kaip tai darytų eilinis normalus, atidus ir rūpestingas savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos draudimo bendrovė „Zurich Versicherung AG“ v. S. M., bylos Nr. 3K-3-580/2008).

4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 ir 270 straipsnių reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas – CPK 320 straipsnio nuostatas, nes neanalizavo baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, kuriuos įvertinus būtų galima spręsti dėl atsakovo pareigos saugoti ieškovo turtą vykdymo tinkamumo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Valdo Stankūno individuali įmonė „Pietvė“ prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Priešingai nei teigia kasatorius, teismai analizavo atsakovo ir Šakių rajono policijos komisariato 2006 m. gruodžio 28 d. sudarytą pasaugos sutartį ir dėl jos pasisakė.

2. Kasatorius nėra 2006 m. gruodžio 28 d. pasaugos sutarties šalis, todėl nagrinėjamu atveju, kai turto administravimas yra neatlygintinas, civilinė atsakomybė gali atsirasti tik bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais.

3. Priežastinis ryšys yra tarp V. S. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovas už šiuos veiksmus neatsako, todėl jie pašalina atsakovo atsakomybę.

4. Teismai analizavo ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis tiek, kiek jie susiję su nagrinėjama byla, o apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į kasatoriaus nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vokietijos draudimo bendrovė „Zurich Versicherung AG“ v. S. M., bylos Nr. 3K-3-580/2008.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde keliama šalių materialinių teisinių santykių kvalifikavimo problema. Ieškovo (kasatoriaus) teigimu, ginčo teisiniai santykiai yra pasaugos santykiai, o bylą nagrinėję teismai ginčo santykius vertino kaip kito asmens reikalų tvarkymą (CK 6.229 straipsnis).

Dėl sąlygų, būtinų kito asmens reikalų tvarkymui kvalifikuoti

Teismai, nagrinėję šią bylą, jos šalių materialinius teisinius santykius kvalifikavo kaip kito asmens reikalų tvarkymą, kurį reglamentuoja CK 6.229-6.236 straipsniuose įtvirtintos teisės normos. Šio teisės instituto pagrindiniai elementai nurodyti CK 6.229 straipsnio 1 dalyje: asmuo savanoriškai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarko kito asmens reikalus, kuriuos tvarkyti nėra jo pareiga. Taigi kito asmens reikalų tvarkymui kvalifikuoti būtina konstatuoti visų šių sąlygų egzistavimą: 1) asmuo suvokia, kad tvarko ne savo, bet kito asmens reikalus, t. y. kito asmens interesais atlieka faktinius ar teisinius veiksmus; 2) atlikti šiuos veiksmus nėra asmens teisinė pareiga, jie atliekami savanoriškai; 3) asmuo, kurio interesais atliekami veiksmai, nėra išreiškęs savo valios dėl jo reikalų tvarkymo ir tuo metu nėra galimybės sužinoti jo valios dėl atliekamų veiksmų. Nustačius, kad nėra bent vienos išvardytų sąlygų, nėra pagrindo susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikuoti kaip kito asmens reikalų tvarkymo.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pabrėžė, kad ieškovas ir atsakovas nesudarė pasaugos sutarties, todėl ieškovo motociklo saugojimą laikė jo naudai atliktais faktiniais veiksmais bei kvalifikavo bylos šalių ginčo teisinius santykius kaip kito asmens reikalų tvarkymą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teisės normų taikymu sutiko. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai nesprendė, ar ginčo teisiniai santykiai atitinka išvardytas sąlygas, kurios būtinos tokiems santykiams kvalifikuoti kaip kito asmens reikalų tvarkymą, neįsigilino į teisės normas, kurių nuostatų vykdymas lėmė ginčo teisinių santykių atsiradimą, taip pat normas, reglamentuojančias kito asmens reikalų tvarkymo ir pasaugos teisinius santykius.

2009 m. kovo 27 d., kai dėl administracinio teisės pažeidimo, vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi, policijos pareigūnai paėmė iš ieškovo jam nuosavybes teise priklausantį motociklą, galiojo Saugaus eismo automobilių keliais 2000 m. spalio 12 d. įstatymas, kurio 33 straipsnyje reglamentuojamas priverstinis transporto priemonės nuvežimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo 12 punktą priverstinai nuvežta transporto priemonė laikoma teritorinės policijos įstaigos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ar jam pavaldžios įstaigos saugomoje vietoje arba ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelėje.

Atsižvelgdama į pirmiau išvardytas sąlygas kito asmens reikalų tvarkymui konstatuoti, pažymėtina, kad atsakovas saugojo ieškovo motociklą ne savo iniciatyva, o vykdydamas prievolę, kylančią iš su Šakių rajono policijos komisariatu sudarytos pasaugos sutarties, t. y. ne savanoriškai pagal CK 6.229 straipsnio 1 dalies prasmę, bet veikdamas pagal suinteresuotų asmenų – sutarties šalių – išankstinį susitarimą. Pasaugos sutartis buvo sudaryta užtikrinant abiejų jos šalių interesus (policijos komisariato interesą užtikrinti įstatymo nustatyta tvarka paimtos transporto priemonės saugojimą ir atsakovo interesą gauti pajamų už sutarties vykdymą). Taigi vykdydamas savo sutartinę prievolę, atsakovas veikė savo ir Šakių rajono policijos komisariato interesais, įgyvendindamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Akivaizdu, kad ginčo teisinių santykių ypatumai neatitinka kito asmens reikalų tvarkymo požymių, todėl kolegija konstatuoja, jog pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, susijusius su ieškovo motociklo saugojimu.

Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai taip pat nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Gloksinija“ v. S. M., bylos Nr. 3K-3-436/2009, kurioje kito asmens reikalų tvarkymo teisiniai santykiai konstatuoti.

Dėl pasaugos teisinių santykių ir turto saugotojo civilinės atsakomybės sąlygų

Byloje nustatyta, kad atsakovas ir Šakių rajono policijos komisariatas 2006 m. gruodžio 28 d. sudarė pasaugos sutartį. Teismai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje negali būti taikomi šią sutartį reglamentuojančių teisės normų reikalavimai, nes ieškovas nėra sutarties šalis.

Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Saugotojui savo prievolę įvykdžius netinkamai, jam kyla civilinė atsakomybė, kurios pagrindai nustatyti CK 6.845 ir 6.846 straipsniuose. Pagal CK 6.845 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas profesionalaus saugotojo ar už atlyginimą saugančio asmens civilinę atsakomybę už daikto neišsaugojimą pašalina tik nenugalima jėga. Įstatyme įtvirtinta tokių saugotojų atsakomybė be kaltės. Jų civilinės atsakomybės visiškai ar iš dalies nepašalina kitos civilinę atsakomybę šalinančios ar mažinančios aplinkybės, nustatytos CK 6.253 straipsnyje ir kitose normose ar kituose įstatymuose, nes iš tokių saugotojų protinga reikalauti visų priemonių, reikalingų daiktui išsaugoti, įveikiamų tik nenugalimos jėgos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003; 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos draudimo bendrovė „Zurich Versicherung AG“ v. S. M., bylos Nr. 3K-3-580/2008). Pasaugos atlygintinumas lemia ir atsakomybės dydį (CK 6.846 straipsnio 2 dalis). CK 6.845 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 6.846 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos nėra dispozityvios, todėl pasaugos sutarties šalims nesuteikiama teisės keisti jose nustatytas atsakomybės sąlygas.

Pagal byloje pateiktą pasaugos sutartį atsakovas – Saugotojas – įsipareigojo tokiomis sąlygomis, kurios maksimaliai užtikrintų išsaugojimą, saugoti kitos šalies – Davėjo – perduotas transporto priemones, į kurias jų savininkų nuosavybės teisės laikinai suvaržytos, taip pat administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos ar baudžiamojo proceso tvarka paimtas, taip pat perduotas saugotojui dėl būtinojo reikalingumo (Sutarties 1.1, 1.2, 3.1, 4.1, 5.2 punktai). Pagal Sutarties 5.4 punktą Saugotojas įsipareigojo leidus Davėjui grąžinti transporto priemones jų savininkams. Sutarties 5.8 punkte įtvirtinta Saugotojo pareiga transporto priemonę grąžinti tokios pat būklės, kokios ji buvo atiduota saugoti. Davėjas įsipareigojo transporto priemones į saugojimo aikštelę pristatyti, jas grąžinti ir perduoti vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 622. Sutarties sąlygos dėl atlyginimo už saugojimą yra neaiškios ir iš esmės prieštaraujančios viena kitai: Sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad Saugotojas Davėjo perduotas transporto priemones įsipareigoja saugoti neatlygintinai; 5.6 ir 6.1 punktuose nustatyta, kad už transporto priemonių saugojimą sumoka jų savininkai; 5.7 punkte išvardyti atvejai, kuriais saugotojas mokesčio už transporto priemonės saugojimą neima tarpininkaujant davėjui. Pagal saugotojo atsakomybę apibrėžiančias Sutarties sąlygas Saugotojas už turto praradimą, trūkumą ar sugedimą atsako tik esant jo kaltei (Sutarties 7.1 punktas), o saugotojo atsakomybės dydį nustato Civilinio kodekso normos (Sutarties 7.3 punktas). Išvardytos sutarties sąlygos lemia būtent sutarties šalių teises ir pareigas bei atsakomybės pagrindus ir dydį, todėl šioje byloje, kurioje keliamas civilinės atsakomybės iš pasaugos teisinių santykių klausimas, jos turi būti aiškinamos ir taikomos.

Pažymėtina, kad pasaugos sutarties pagrindu atsirado ne tik atsakovo ir Šakių rajono policijos komisariato pasaugos santykiai, nes sutartyje nustatytos ne tik ją sudariusių šalių teisės ir pareigos, bet ir transporto priemonės savininko (šioje byloje – ieškovo) pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą ir teisė reikalauti sutartyje nustatytomis sąlygomis grąžinti transporto priemonę. Taigi tai yra sutartis trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis). Tokia sutartimi tračiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos. Nagrinėjamu atveju ne tik pasaugos sutartį sudariusi šalis – Šakių rajono policijos komisariatas, bet ir ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų perduotą saugoti transporto priemonę tokios pat būklės, kokios ji buvo atiduota saugoti, bei saugotojo atsakomybės neįvykdžius prievolės. Sutartyje kartu su reikalavimo teise transporto priemonės savininkui nustatyta pareiga sumokėti už saugojimą nustatytą atlyginimą saugotojui. Savininko teisę reikalauti grąžinti transporto priemonę, išnykus jos paėmimo pagrindui, nustato ir įstatymas. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį, Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo 16 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintos Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos 40, 41 punktą priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas (valdytojas) dėl jos grąžinimo kreipiasi į policiją, kur informuojamas, kaip galima atsiimti transporto priemonę. Jis turi pareigą iki transporto priemonės paėmimo iš stovėjimo aikštelės šiam ūkio subjektui atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į aikštelę ir jos saugojimu. CK 6.850 straipsnyje nustatyta, kad sutartinius pasaugos santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.830–6.849 straipsniai) taikomos ir pasaugos prievolėms, kurios atsiranda pagal įstatymą, jeigu įstatymas nenustato ko kita. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatę, jog ieškovas nėra pasaugos sutarties šalis, nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčo materialiniai teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip pasaugos. Padarę šią išvadą, teismai neanalizavo pasaugos sutarties sąlygų, jų prieštaravimų, netyrė aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl saugotojo civilinės atsakomybės sąlygų ir dydžio, tačiau neargumentuotai sprendė, kad pasaugos sutartis yra neatlygintinė. Kvalifikuojant ginčo sutartinius teisinius santykius, būtina atsižvelgti į įstatymų ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kt.) nuostatas, kurias įgyvendinant ginčo teisiniai santykiai atsirado, teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles, suformuluotas CK 6.193 straipsnyje ir išplėtotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose. Kadangi bylą nagrinėję teismai neatskleidė bylos esmės, būtina ištirti daug byloje reikšmingų aplinkybių, siekiant tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini bei byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Česlovas Jokūbauskas

Zigmas Levickis