Baudžiamoji byla Nr. e1-733-922/2025
Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00083-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.;
1.2.28.1.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 3 d.
Varėna
Alytaus
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. S., gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, baltarusis, išsituokęs, gyvenamoji vieta Baltarusijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
A. S. 2025 m. birželio mėn. 21 d. apie 17.45 val. Varėnos r., Kaniavos sen., Stojų kaime, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0352-0353, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, pasikėsino tyčia neteisėtai, neleistinoje valstybės sienos kirtimui vietoje, ne per pasienio kontrolės postą, pereiti pėsčiomis valstybės sieną, iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nesugebėjo įveikti fizinio barjero ir tuoj pat buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos toliau - VSAT) Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų.
A. S. apklaustas kaip įtariamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis norėjo pabėgti iš Lietuvos į Baltarusiją neteisėtai, per miškus, ne per pasienio postą, kaip tai reikėtų daryti teisėtai, nes taip būtų buvę greičiau be jokių procedūrų, nes jam gresia deportacija. Jis žino, kad norint kirsti valstybės sieną reikia tai daryti per pasienio postą, turint asmens tapatybės dokumentą ir vizą, tačiau pasą yra pametęs, o norėjo greičiau patekti į Baltarusiją. Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2025 m. birželio mėnesio 21 d., iki sulaikyo gyveno Lietuvoje. Čia gyveno nelegaliai pas draugus, dirbo neoficialiai statybose. 2020 metais rugsėjo mėnesį neteisėtai, per miškus, perėjo valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą, nes dalyvavo mitinge ir jį persekiojo. Čia tik atėjęs į Lietuvą, jis pasiprašė politinio prieglobsčio, prašymą nagrinėjo iki 2024 m. gegužės mėnesio, tada priėmė sprendimą nesuteikti jam politinio prieglobsčio ir tuoj pat jis pametė savo asmens pasą. Dabar jis nori grįžti atgal į Baltarusiją, nes čia jam viskas atsibodo, nori grįžti pas šeimą. Jeigu jį būtų deportavę, tai būtų perdavę Baltarusijos Respublikos pareigūnams, ko jis nenorėjo, nes jį galėjo sulaikyti, tuomet vyktų tardymas dėl ankščiau vykusių mitingų, kuriuose dalyvavo Baltarusijoje. 2025 m. birželio 2 d. apie 17-18 val. jį atvežė pažįstamas, kurio duomenų nenurodys, iki (duomenys neskelbtini) kaimo, kur netoli Baltarusijos pusėje yra (duomenys neskelbtini) kaimas, kur gyvena žmonos tėvai ir šiuo metu jo dukra, ten jam būtų lengviausia patekti. Jis priėjo prie valstybės sienos, ten buvo metalinė iš pjaunančios vielos pagaminta tvora, ne tokia kokios tikėjosi, kad bus kaip buvo 2020 metais. Jis prie jos priėjo, ketino ją perlipti, pasižiūrėjo, nekirpo ir pagalvojo, kad jam nepavyks perlipti ir jis grįžo atgal į mišką. Nebuvo tinkamai pasiruošęs. Jis matė, kad ten yra kameros, todėl pasislėpė miške, atsigulė ir gulėjo. Po kokių 5 minučių atvažiavo su šunimi pasieniečiai ir jį sulaikė. Pasieniečiams prisipažino, kad bandė neteisėtai pereiti valstybės sieną, perlipti tvorą, bet kadangi matė, jog nepavyks, grįžo atgal. Viską iškart papasakojo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, bet neturi asmens dokumentų ir kitų galimybių grįžti į Baltarusiją pas dukrą (b. l. 69-72, 111-114).
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d, 291 str. 1 d., pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais:
VSAT Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos specialisto K. I. tarnybiniame pranešime „Dėl sulaikyto asmens" nurodyta, kad vykdė Aleksandro Barausko pasienio užkardos pamainos vyresniojo pareigas pagal pamainos darbo planą. 2025 m. birželio 21 d. 17.45 val. vaizdo stebėjimo sistemos operatorė (toliau - VSSO) jaunesnioji specialistė R. P. vaizdo stebėjimo sistemos kamera Nr. (0352-2, Varėnos r., Kaniavos sen., Stojų k. pastebėjo tarp VSŽ Nr. 0352-0353 asmenį išeinantį iš Lietuvos Respublikos pusės esančio miško ant patrulio tako. Asmuo priėjęs prie fizinio barjero bandė perlipti fizinį barjerą, tačiau nepavykus perlipti grįžo atgal į Lietuvos Respublikos gilumą. Nedelsiant buvo informuota pasienio sargyba E-14, kurią sudarė jaunesnysis specialistas kinologas A. P. ir jaunesnioji specialistė M. L., vykti į įvykio vietą ir pradėti asmens paiešką su tarnybiniu šunimi nuo valstybės sienos. Sargybai E-10, kurią sudarė jaunesnysis specialistas R. K. ir jaunesnioji specialistė E. B., nurodyta blokuoti vietovės rajoną tarp VSŽ Nr. 0347-0351 II linija. Taip pat jis kartu su VSSO jaunesniuoju specialistu A. S. ir jaunesniuoju specialistu S. E. blokavo vietovės rajoną tarp VSŽ Nr. 0357-0351 II linija. 17.53 val. kinologas informavo, kad pradeda asmens paiešką. 18.01 val. kinologas jaunesnysis specialistas A. P. informavo, kad tarp VSŽ Nr. 0352-0351 apie 60 metrų atstumu, koordinatės 553666,5986287 nuo valstybės sienos sulaikė vieną asmenį. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, nustatyta, kad sulaikytas asmuo yra tas pats asmuo, kuris bandė perlipti fizinį barjerą. Sulaikytas asmuo žodžiu prisistatė Baltarusijos Respublikos piliečiu A. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris pateikė Baltarusijos Respublikos gimimo liudijimą ir karinį bilietą. Paso su savimi neturėjo. Asmuo buvo pristatytas į A. Barausko pasienio užkardą asmens tapatybei nustatyti ir patikslinti įvykio aplinkybes (b. l. 9,10).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Varėnos r. sav., Kaniavos sen. Stojų kaime, tarp VSŽ Nr. 0352-0351, apie 60 metrų atstumu, koordinatės (553666,5986287). Įvykio vieta yra miškinga vietovė, maždaug už 50 m eina patrulio takas, o už jo patrulio tako yra fizinis barjeras (koncertina). Nuo fizinio barjero žiūrint tiesiai, sukant į dešinę pusę, paėjus apie 70 m yra valstybės sienos ženklai žymintys valstybės sieną tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos. Daugiau nieko nefiksuota. Tuo įvykio vietos apžiūra baigiama (b. l. 12-15).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad yra apžiūrėtas vaizdo įrašas pateiktas VSAT Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardos vado. Vaizdo įrašo trukmė 1.11 min.. Ekrano kairėje pusėje matyti miškinga vietovė, patrulių takas, šalia kurio matyti fizinis barjeras koncertina, už kurios pasibaigia Lietuvos Respublikos valstybės siena ir prasideda Baltarusijos Respublikos teritoriją (ekrano dešinė pusė). Vaizdo įraše matyti, kai iš miško masyvo esančio ekrano kairėje pusėje išbėga asmuo, kuris vilki tamsios spalvos drabužiais, ant nugaros matyti kuprinė ir šviesios spalvos krepšys. Asmuo su kepure ant galvos. Asmuo pribėga prie fizinio barjero-koncertinos, rankomis bando susiimti už koncertinos bei kelia koją lipti, tačiau nepavykus ranka atsiremia į koncertiną ir apsisukęs nubėga į tą pačią vietą, iš kurios atbėgo prie fizinio barjero. Tuo vaizdo įrašo apžiūra baigiama surašant apžiūros protokolą (b. l. 34-36).
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu nuspręsta A. S., gimusį (duomenys neskelbtini), išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (b. l. 100-103).
2025 m. birželio 25 d. apklaustas kaip liudytojas A. P. parodė, kad jis dirba VSAT Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko pasienio užkardoje jaunesniuoju specialistu. 2025 m. birželio 21 d. apie 17.47 val. pamainos vyresnysis jį informavo, kad per vaizdo stebėjimo sistemą Varėnos r. sav., Kaniavos sen., Stojų k. tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0352-0353 pastebėjo asmenį išeinantį iš Lietuvos Respublikos pusės esančio miško masyvo ant patrulio tako. Asmuo priėjęs prie fizinio barjero bandė jį perlipti, tačiau nepavykus grįžo atgal į Lietuvos Respublikos gilumą. Buvo nurodyta vykti į įvykio vietą ir pradėti asmens paiešką su tarnybiniu šunimi nuo valstybės sienos. Apie 17.53 val. jis informavo pamainos vyresnįjį, kad pradeda asmens paiešką. Apie 18.01 val. miško masyve tarp VSŽ Nr. 0352-0351, apie 60 metrų atstumu, nuo valstybės sienos sulaikė vieną asmenį, kuris gulėjo ant žemės. Asmuo prisistatė, kaip Baltarusijos Respublikos piliečiu A. S.. Jam paklausus rusų kalbą ką jis čia veikia ir kur eina, sulaikytas asmuo nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) jau nuo 2020 m., o dabar planavo eiti namo į Baltarusijos Respubliką, tačiau negalėjo, nes per didelis fizinis barjeras. Asmenį pristatė į VSAT Varėnos pasienio rinkinės A. Barausko pasienio užkardos tarnybines patalpas, kur buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas ir matyti, kai tas pats sulaikytas asmuo prieina prie fizinio barjero koncertinos ir bando lipti, tačiau nepavykus, grįžta į miško masyvą iš kur ir atėjo. Sulaikytas asmuo su savimi turėjo kuprinę su drabužiais ir higienos reikmenimis, mobilaus ryšio telefonus bei dokumentus. Kiek žino medicininės pagalbos nereikėjo. Daugiau su asmeniu nebendravo (b. l. 41-44).
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys ir parodymai, liudytojo parodymai. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad kaltinamojo Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruože, tyčia, neteisėtai, neleistinoje vietoje, ne per nustatytus pasienio ar muitinės kontrolės perėjimo punktus, ketino pereiti valstybės sieną, todėl šie veiksmai kvalifikuotini pagal BK 291 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas skirti kaltinamajam arešto bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 121-123).
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Kaltinamasis A. S. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis Lietuvoje neteistas, administracine tvarka nebaustas, nėra duomenų, kad būtų įrašytas į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmė – areštas, nes pripažintina, kad ši bausmė pirmą kartą teisiamam kaltinamajam bus tinkama, teisinga ir pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
A. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka 2025-06-21. 2025-06-23 Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjo nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, nustatytas suėmimo terminas iki 2025-07-12 (b. l. 88-90). Atsižvelgiant į tai, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pripažinti A. S., gimusį (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto.
Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, ir A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką – nuo 2025-06-21 (prilyginant vieną sulaikymo ir suėmimo dieną vienai arešto parai) iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.
Išaiškinti, kad kaltinamasis A. S., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Loreta Janiulytė
