Civilinė byla Nr. 3K-3-674-969/2015 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00275-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.11.4; 2.5.35
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“ ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenei, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Corpus A“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl tiekėjo pasiūlymo atmetimo aritmetinių klaidų pasiūlyme taisymo stadijoje (Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalis) perkančiajai organizacijai nustačius, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Ieškovė prašė teismo panaikinti Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos 2015 m. sausio 6 d. sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo ir 2014 m. sausio 8 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo, įpareigoti atsakovę sudaryti su UAB „Būsto švara“ Kauno regiono infrastruktūros objektų valymo ir priežiūros paslaugų sutartį.
Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdė atvirą konkursą, kuriuo pirko Kauno regiono infrastruktūros objektų valymo ir priežiūros paslaugas. Perkančioji organizacija 2014 m. spalio 9 d. informavo, kad ieškovės kvalifikaciniai duomenys atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir tiekėja turi teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose. 2014 m. spalio 16 d. ieškovė buvo paprašyta ištaisyti aritmetines klaidas, nekeičiant paskelbtos pasiūlymo kainos, ir jai buvo leista dalyvauti tolesnėse procedūrose. 2014 m. lapkričio 22 d. atsakovė pranešė apie sudarytą pasiūlymų eilę ir ieškovės paskelbimą pirkimo laimėtoja, tačiau gavusi pretenziją ji grįžo į pasiūlymų vertinimo stadiją ir paprašė ieškovę ištaisyti visas aritmetines klaidas ir sumų žodžiais neatitiktis, padarytas apskaičiuojant įkainius eurais. 2015 m. sausio 6 d. atsakovė informavo ieškovę, kad pakeičia savo sprendimą ir UAB „Būsto švara“ papildomose paslaugose pateiktą įkainį laiko ne aritmetine, o bendrovės neatidumo klaida, kurios ištaisyti, nekeičiant kainos, nebegalima. Dėl to atsakovė 2014 m. sausio 8 d. sudarė naują pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoja paskelbė UAB „Corpus A“ pasiūlymą.
Ieškovės įsitikinimu, perkančiosios organizacijos 2015 m. sausio 6 d. sprendimas nepagrįstas, šiurkščiai pažeidžia teisėtų lūkesčių ir skaidrumo principus, viešojo pirkimo procedūras. Jos nuomone, net papildomose paslaugose neteisingai nurodytas įkainis nesudaro pagrindo atmesti pasiūlymą, nes galutinė kaina nesikeičia.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad tiek pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 1 dalį, tiek pagal konkurso sąlygas draudžiama keisti, šalinant aritmetines klaidas, pasiūlymo kainą. Vertinant bendrą pasiūlymo kainą, jos dedamosios dalys turėjo svarbią reikšmę. Aritmetinių skaičiavimo klaidų ištaisymas nesusijęs su pasiūlymo esmės, taip pat ir kainos dedamųjų dalių, keitimu. Per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą ieškovė ne taisė aritmetines klaidas, bet pakeitė pasiūlymo turinį, todėl atsakovė turėjo jos pasiūlymą atmesti, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neginčija, jog teikė patikslintą pasiūlymą, kuriame pakeitė kainos dedamąsias dalis (tam tikrų paslaugų įkainius). Nors bendra kaina nepasikeitė, kainos sudedamųjų dalių pakeitimą teismas vertino kaip pasiūlymo esmės keitimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovės perkamos paslaugos yra tęstinio pobūdžio, apmokėjimas priklauso nuo faktiškai atliktų darbų kainos, todėl pasiūlymo kainos dedamosios dalys yra svarbios. Dėl to teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pritarė atsakovės pozicijai, kad pasiūlymo kainos dedamųjų dalių keitimas yra ne skaičiavimo apsirikimo šalinimas, o pasiūlymo esmės keitimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau negali prašyti, siūlyti ar leisti pakeisti pasiūlymo esmės – keisti kainą ar daryti kitus pakeitimus, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis tokius reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo prašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos, o dalyvis, taisydamas klaidas, neturi teisės atsisakyti kainos dedamųjų dalių arba papildyti ją naujomis dalimis. Nagrinėjamu atveju buvo pakeistos UAB „Būsto švara“ pirminiame pasiūlyme nurodytos kainų sudėtinės dalys po to, kai perkančioji organizacija atplėšė vokus su pasiūlymais ir paprašė ištaisyti aritmetines klaidas (2014 m. rugsėjo 26 d. pateiktame pasiūlyme nurodytos tokios papildomų paslaugų kainos: kilimų ir kiliminės grindų dangos valymo drėgnuoju-cheminiu būdu kaina – 35,0441 Eur su PVM, arba 121 Lt su PVM, giluminio valymo (sienų, grindų), naudojant specialią įrangą ir priemones, – 105,1321 Eur su PVM, arba 363 Lt su PVM, patalpų grindų vaškavimo – 868,8601 Eur su PVM, arba 3000 Lt su PVM, biotualetų priežiūros – 86,8860 Eur su PVM, arba 300 Lt su PVM, pievų spec. pjovimo rankiniu būdu – 173,7720 Eur su PVM, arba 600 Lt su PVM; ištaisius aritmetines klaidas 2014 m. gruodžio 10 d. pataisytame pasiūlyme nurodytos tokios papildomų paslaugų kainos: kilimų ir kiliminės grindų dangos valymas drėgnuoju-cheminiu būdu – 0,8689 Eur su PVM, arba 3 Lt su PVM, giluminio valymo (sienų, grindų), naudojant specialią įrangą ir priemones, – 0,8689 Eur su PVM, arba 3 Lt su PVM, patalpų grindų vaškavimo – 0,8689 Eur su PVM, arba 3 Lt su PVM, biotualetų priežiūros – 23,1696 Eur su PVM, arba 80 Lt su PVM, pievų spec. pjovimo rankiniu būdu – 0,5792 Eur su PVM, arba 2 Lt su PVM). Byloje nustatyta ir tai, kad buvo pakeisti ne tik papildomų paslaugų, bet ir kitų ieškovės pasiūlytų paslaugų įkainiai. Taigi, kolegija pripažino, kad nors ieškovė pataisytame pasiūlyme nekeitė galutinės kainos, bet, keisdama kainos dedamųjų dalių įkainius (kai kuriuos padidindama, kai kuriuos sumažindama), pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą dėl aritmetinių klaidų taisymo. Dėl to teisėjų kolegija sutiko, kad perkančioji organizacija turėjo pagrindą pripažinti, jog UAB „Būsto švara“ pakeitė pasiūlymą.
Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo praktika, pažymėjo, kad VPĮ nenustatyta galimybės perkančiajai organizacijai iš naujo įvertinti tiekėjo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms, jei toks įvertinimas jau atliktas ir sprendimas dėl jo priimtas, tačiau, paaiškėjus naujų duomenų ar atsiradus pagrįstų abejonių, dėl kurių perkančioji organizacija negalėtų sudaryti viešojo pirkimo sutarties, perkančiajai organizacijai turi būti sudaryta galimybė pačiai pakeisti savo galbūt skubotai ar neteisėtai priimtą sprendimą. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad perkančioji organizacija, gavusi pretenziją ir pastebėjusi esminius kainos sudėtinių dalių pakeitimus pasiūlymą patikslinus (ištaisius aritmetines klaidas), ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo priimtą sprendimą persvarstyti ir jį pakeisti. Taip elgdamasi, perkančioji organizacija nepažeidė VPĮ principų ir kitų šio įstatymo nuostatų.
Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 4236 straipsnio 2, 3 dalių, 227 straipsnio nuostatų: gavęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį, teismas nutarė, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, todėl 2015 m. kovo 3 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Tačiau proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju nurodytas proceso teisės normų pažeidimas neturėjo įtakos teisingai išspręsti bylą (net apeliaciniame skunde UAB „Būsto švara“ nenurodė papildomų argumentų ar paaiškinimų, kuriuos būtų galėjusi teikti pirmosios instancijos teismui pasirengimo nagrinėti bylą metu). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsiliepimas į ieškinį pateiktas nepažeidžiant CPK 74 straipsnio 5 dalies nuostatų. Ieškovė neįrodė, kad buvo pažeistos jos teisės, teismo nutartis siunčiant paprastu paštu, ir tai jai sutrukdė ginti savo teises tinkamai ir laiku.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Įstatymų leidėjas pasiūlymo esmės keitimu VPĮ 39 straipsnio 1 dalies prasme laiko kainos keitimą arba kitus keitimus, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tampa atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Pagal minėtą nuostatą negalima atsisakyti kainos dedamųjų dalių arba ją papildyti naujomis dalimis, t. y. negalima keisti kainos struktūros, bet nedraudžiama keisti kainos reikšmių. Šiuo atveju visi kasatorės teikti pasiūlymai atitiko ir po klaidų taisymo atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus (nesikeitė galutinė kaina, jos struktūra, nebuvo atsisakyta jos dedamųjų dalių ar papildyta naujomis dalimis), todėl nebuvo tenkinta VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga. Pakeistos kainų reikšmės, jei galutinė kaina ir jos struktūrinės dalys nesikeičia, nesudaro kliūčių sąžiningai konkuruoti viešuosiuose pirkimuose ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Tokiu atveju tiekėjas gali dalyvauti konkurse ir su mažiau konkurencingomis ir palankiomis perkančiajai organizacijai sąlygomis, taip rizikuodamas konkurso nelaimėti, bet negalima jo pašalinti iš konkurso, nes tai neproporcinga atliktų veiksmų požiūriu, pažeidžiama VPĮ 3 straipsnio nuostata. Kasacinio teismo praktikoje draudimas keisti pasiūlymo esmę aiškinamas ir taikomas būtent taip, kaip nurodyta VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje, t. y. kaip draudimas keisti kainą ar daryti kitus pakeitimus, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis tokius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-323/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-323/2009">3K-3-323/2009</a>). Taigi šiuo atveju nebuvo nustatyta būtina prielaida taikyti VPĮ 39 straipsnio 1 dalį – kad pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.
Pagal VPĮ 39 straipsnio 4 dalį perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijais. Pagal atsakovės paskelbtų Pirkimo sąlygų 66 ir 67 punktų nuostatas perkančioji organizacija neatmestus pasiūlymus vertina pagal mažiausios kainos kriterijų, kurį sudaro bendra pasiūlymo kaina. Taigi pagal VPĮ ir Pirkimo sąlygas turi būti skaičiuojama bendra pasiūlymo kaina, ji matematiškai palyginama ir pagal ją išrenkamas laimėtojas. Nagrinėjamu atveju tiekėja perkančiajai organizacijai paprašius ištaisė skaičiavimo klaidas ir nurodė tinkamus įkainius, matematiškai tiksliai atitinkančius galutinę kainą. Netikslus dedamųjų dalių nurodymas galutinės kainos skaičiavimo procese, jei nesikeičia tiekėjos valia, ištaisius rašybos ar skaičiavimo klaidas, teikti paslaugas už pasiūlyme nurodytą galutinę kainą, nesudaro pagrindo atmesti pasiūlymo pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalį.
2. Teismų praktikoje akcentuojamas perkančiosios organizacijos sprendimų motyvų ir pagrindų reikšmingumas tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo neteisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-158/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-158/2011">3K-3-158/2011</a>). Perkančiosios organizacijos 2015 m. sausio 6 d. sprendimas atmesti tiekėjos pasiūlymą yra nemotyvuotas ir pažeidžia skaidrumo principą (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), nes iš jo sunku suprasti, dėl kokių konkrečiai priežasčių pasiūlymas atmetamas – dėl papildomose paslaugose nurodyto įkainio netikslumo ar aritmetinių klaidų ir sumų žodžiais neatitikties, padarytos apskaičiuojant įkainius eurais. Tiek vienus, tiek kitus netikslumus kasatorius ištaisė, todėl nebuvo pagrindo atmesti pasiūlymą. Jeigu perkančioji organizacija priėmė sprendimą grįžti į pasiūlymo vertinimo stadiją dėl vienų aplinkybių, o atmetė tiekėjos pasiūlymą dėl kitų aplinkybių, tai pripažintina, jog ji nesilaikė teismų praktikos išaiškinimų ir pažeidė skaidrumo principą.
3. Tiekėjai turi teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo procedūrų ir sutarties vykdymo teisėtumo bei perkančiosios organizacijos sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo, ir juos teismas gina. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija net keletą kartų informavo tiekėją, kad ji atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, tinkamai pagrindė neįprastai mažą kainą ir ištaisė pasiūlymo klaidas, netgi paskelbė tiekėją viešojo konkurso nugalėtoja, taip sukurdama akivaizdžius teisėtus lūkesčius, kad su ja bus sudaryta valymo ir priežiūros paslaugų sutartis. Tačiau perkančioji organizacija, pažeisdama skaidrumo principą, netikėtai grįžo į pasiūlymų vertinimo stadiją ir atmetė šios tiekėjos pasiūlymą. Toks perkančiosios organizacijos elgesys prieštarauja VPĮ 3 straipsnio 2 dalies, CK 1.2 straipsnio nuostatoms.
Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai tinkamai aiškino ir taikė VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatą. Pakeičiant bendros pasiūlymo kainos sudėtines matematines reikšmes, nors nekeičiama galutinė suma, tiesiogiai lemiamas jų, kaip bendros kainos objekto sudėtinių dalių, tarpusavio ryšys. Šiuo atveju bendros kainos sudėtinių dalių – matematinių reikšmių – stabilumas yra viena esminių bendros kainos savybių, todėl nors pats objektas (galutinė kaina) nesikeitė, tačiau buvo keičiamos perkančiajai organizacijai svarbios galutinės kainos sudėtinės dalys. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorė neįvertino Kauno regiono infrastruktūrų objektų valymo ir priežiūros paslaugų pirkimo atviro konkurso sąlygų 66 punkto nuostatos – apskaičiuojant bendrą paslaugų kainą pagal nurodytą formulę atsižvelgiama ir į paslaugų rūšies – kasdieninės priežiūros ir papildomų paslaugų – įkainius, nes bendrą pasiūlymo kainą sudaro paslaugų sąraše nurodyti atskirų paslaugų įkainiai, kurie, kaip ir bendra kaina, yra esminiai ir vertinami pasiūlyme. Be to, šio pirkimo sąlygų priedo pasiūlymo lentelėje tiekėjas įpareigojamas pateikti galutinę kainą, reikalaujant ją išskaidyti dalimis. Tai būtina siekiant pagrįsti galutinę bendrą kainą, todėl tokio išskaidymo reikalavimas dar kartą patvirtina, kad vertinant pasiūlymus vienodai svarbu gauti ne tik formaliai bendrą kainą parodančią reikšmę, bet ir ekonomiškai pagrįstas tos bendros kainos sudedamųjų dalių kainų reikšmes. Atsakovė mano, kad kasatorė, keisdama tarpines kainas, pakeitė pasiūlymo esmę. Mato vieneto įkainio pakeitimas priskiriamas prie esminių pirkimo sąlygų pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalį, todėl teismai įvertinę konkurso sąlygas tinkamai taikė šią įstatymo nuostatą.
2. Perkančiosios organizacijos 2015 m. sausio 6 d. sprendimas buvo motyvuotas ir nepažeidė skaidrumo principo. Pasiūlymas atmestas tik tada, kai tiekėja pakeitė ir kasdieninių, ir papildomų paslaugų įkainius po to, kai perkančioji organizacija nurodė pataisyti aritmetines klaidas. Viešojo pirkimo komisija 2014 m. gruodžio 9 d. raštu informavo kasatorę, kad papildomų paslaugų lentelės 5 ir 6 stulpeliuose įkainiai būtų nurodyti už 1 kv. m atitinkamai eurais su PVM ir litais su PVM. Kasatorės pakeistame 2014 m. gruodžio 10 d. pasiūlyme yra matematinis paslaugų vieno mato vieneto įkainių litais dėl papildomų paslaugų skirtumas, siekiant išlaikyti bendrą pasiūlymo kainą, išdalytas kitoms jo pasiūlyme nurodytoms jau kasdieninėms paslaugoms. Tai patvirtina, kad ji taisė ne aritmetines klaidas, o pakeitė pasiūlymą. VPĮ draudžiama keisti vertinimo kriterijus pradėjus viešojo pirkimo procesą, todėl perkančiosios organizacijos veiksmai, paliekant kasatorės siūlymą, jei nebūtų atsižvelgta į pirkimo dokumentuose deklaruotą į bendrą kainą įeinančių dedamųjų dalių kainų reikšmių svarbą, konkurse laikytini neskaidriais ir neteisėtais.
3. Grįždama į pasiūlymų vertinimo stadiją, atsakovė nepažeidė kasatorės teisėtų lūkesčių principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad jei perkančioji organizacija jokiais būdais negalėtų persvarstyti savo sprendimų, tai tokiu atveju nebūtų iki galo įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai ir nebūtų sudaryta galimybė pačiai perkančiajai organizacijai pakeisti savo galbūt skubotai ar neteisėtai priimtą sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Požeminiai darbai“ ir kt. v. Utenos rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-407/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-407/2011">3K-3-407/2011</a>). Vykdant Kauno regiono infrastruktūrų objektų valymo ir priežiūros paslaugų pirkimą, gavus UAB „Corpus A“ 2014 m. lapkričio 21 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d. pretenzijas, atsakovei kilo pagrįstų abejonių dėl ieškovės siūlymo neatitikties pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, todėl ji pagrįstai ir nepažeisdama viešųjų pirkimų principų grįžo į pasiūlymų pakartotinio vertinimo stadiją. Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai įvertino, kad perkančioji organizacija ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo, paaiškėjus šioms aplinkybėms, priimtą sprendimą persvarstyti ir jį pakeisti tam, kad nebūtų pažeisti VPĮ principai ir kitos jo nuostatos. Kasatorės teisėti lūkesčiai negali būti grindžiami nesąžiningumu, pateikiant toli pažengusiose derybose pakeistą pasiūlymą, kai keičiamos esminės į pasiūlymo bendrą kainą įeinančių sudėtinių dalių reikšmės.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo
VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Jei dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
Aiškinant šio teisinio reglamentavimo tikslus ir atskleidžiant iš jo kylančių perkančiosios organizacijos pareigų bei dalyvio teisių turinį, pažymėtina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudencija aiškinant 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18) nuostatas. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Direktyvoje 2004/18 nėra jokių nuostatų, kuriose būtų nurodyta, kaip turi elgtis perkančioji organizacija, nustačiusi, jog tiekėjo pasiūlymas yra neaiškus ar neatitinka techninių specifikacijų. Jei perkančiajai organizacijai būtų leista prašyti tiekėjo, kurio pasiūlymą ji laiko neaiškiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiškinimus, tuo atveju, jei šio dalyvio pasiūlymas galiausiai būtų atrinktas, galėtų atrodyti, kad perkančioji organizacija slaptai dėl jo derėjosi kitų tiekėjų nenaudai ir taip pažeidė vienodo vertinimo principą. Tačiau Direktyvos 2004/18 2 straipsniu [„Sutarčių sudarymo principai“] konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Perkančiosios organizacijos prašymas tiekėjui paaiškinti pasiūlymą turi būti susijęs su visais neaiškiais ar techninių specifikacijų neatitinkančiais pasiūlymo aspektais, ir perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo dėl šiame prašyme nenurodyto neaiškumo (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG ELV Slovensko, C-599/10, ECLI:EU:C:2012:191; jame nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tiekėjų teisė ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas aiškintina tapačiai, kaip Teisingumo Teismo SAG ELV Slovensko byloje pateikiamas ES teisės aiškinimas, t. y. kad ji reiškia dalyvio teisę taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi aritmetinė klaida VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo prasme yra akivaizdus skaičiavimo apsirikimas, kurio ištaisymas nekeičia pasiūlymo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Būsto švara“ v. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-660-415/2015).
Dėl kasatorės pasiūlymo atmetimo teisėtumo
Kasatorė nurodo, kad jos teikti pasiūlymai atsakovės vykdytame viešajame pirkime atitiko ir po klaidų taisymo atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus (nesikeitė galutinė kaina, jos struktūra, nebuvo atsisakyta jos dedamųjų dalių, taip pat ji nebuvo papildyta naujomis dalimis), taigi šiuo atveju nebuvo nustatyta būtina prielaida taikyti VPĮ 39 straipsnio 1 dalį – kad pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Šį kasatorės argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.
Pažymėtina, kad atsakovės 2015 m. sausio 6 d. sprendimas Nr. RS-13 „Dėl pasiūlymo atmetimo“, kuriuo atmestas kasatorės pasiūlymas, priimtas remiantis dviem teisiniais pagrindais: pirmiau nurodyta VPĮ 39 straipsnio 1 dalimi ir to paties straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagal kurį perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
Atsakovės patvirtintų Atviro konkurso sąlygų 30 punkte, be kita ko, nustatyta, kad „pasiūlyme nurodomi paslaugų įkainiai pateikiami litais vieno cento tikslumu (du skaičiai po kablelio) turi būti išreikšti ir apskaičiuoti taip, kaip nurodyta šių konkurso sąlygų 1 priede <...>“. Konkurso sąlygų 66 punkte, be kita ko, nustatyta, kad „<...> pasiūlymų vertinimo kriterijus – mažiausia pasiūlymo kaina, kuri šių pirkimo dokumentų kontekste yra suprantama, kaip mažiausia už pasiūlymo kainos sudedamąsias dalis gauta kaina, kurią Komisija apskaičiuoja vadovaudamasi pirkimo dokumentų 67 punkte nustatyta tvarka ir Tiekėjo pasiūlymo formoje (pirkimo dokumentų 1 priedas) pateikta informacija“. Remiantis konkurso sąlygų 67 punktu, bendra kaina (Pk) apskaičiuojama pagal tokią formulę: Pk = Pk1 X 70 proc.+ Pk2 X 30 proc. (Pk1 – kasdieninių priežiūros paslaugų 1 mėnesio palyginamoji kaina; Pk2 – papildomų valymo paslaugų 1 mėnesio palyginamoji kaina).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 26 d. kasatorės atsakovei pateiktame pasiūlyme nurodyta bendra kaina (Pk) – 11 663,60 Eur (40 343,86 Lt), iš jų kasdieninių priežiūros paslaugų 1 mėnesio palyginamoji kaina (Pk1) sudaro 16 118,13 Eur (55 755,23 Lt), o papildomų valymo paslaugų 1 mėnesio palyginamoji kaina (Pk2) – 1269,69 Eur (4384 Lt). Pasiūlyme papildomų valymo paslaugų 1 mėnesio palyginamoji kaina (Pk2) apskaičiuota remiantis tokiomis atskirų perkamų paslaugų kainomis: kilimų ir kiliminės grindų dangos valymas drėgnuoju-cheminiu būdu – 35,0441 Eur su PVM, arba 121 Lt su PVM, giluminis valymas (sienų, grindų), naudojant specialią įrangą ir priemones, – 105,1321 Eur su PVM, arba 363 Lt su PVM, patalpų grindų vaškavimas – 868,8601 Eur su PVM, arba 3000 Lt su PVM, biotualetų priežiūra – 86,8860 Eur su PVM, arba 300 Lt su PVM, pievų spec. pjovimas rankiniu būdu – 173,7720 Eur su PVM, arba 600 Lt su PVM.
2014 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. RS-352 atsakovė nurodė kasatorei, kad jos pasiūlyme rado aritmetinių klaidų, ir prašė jas ištaisyti, be kita ko, nurodydama, kad „lentelės „Papildomos paslaugos“ 5 ir 6 stulpeliuose įkainiai turi būti už 1 kv. m atitinkamai Eur su PVM ir Lt su PVM“. Nors 2014 m. rugsėjo 26 d. kasatorės pasiūlymo lentelės „Papildomos paslaugos“ 5 ir 6 stulpeliuose įkainiai formaliai taip pat buvo nurodyti už 1 kv. m, reaguodama į minėtą atsakovės raštą, kasatorė 2014 m. gruodžio 10 d. pataisė pasiūlymą, minėtose lentelėse nurodydama pakeistas papildomų paslaugų kainas: kilimų ir kiliminės grindų dangos valymas drėgnuoju-cheminiu būdu – 0,8689 Eur su PVM, arba 3 Lt su PVM (t. y. 40 kartų mažiau, nei pirminiame pasiūlyme), giluminis valymas (sienų, grindų), naudojant specialią įrangą ir priemones, – 0,8689 Eur su PVM, arba 3 Lt su PVM (t. y. 121 kartą mažiau, nei pirminiame pasiūlyme), patalpų grindų vaškavimas – 0,8689 Eur su PVM, arba 3 Lt su PVM (t. y. 1000 kartų mažiau, nei pirminiame pasiūlyme), biotualetų priežiūra – 23,1696 Eur su PVM, arba 80 Lt su PVM (t. y. 3,75 karto mažiau, nei pirminiame pasiūlyme), pievų spec. pjovimas rankiniu būdu – 0,5792 Eur su PVM, arba 2 Lt su PVM (t. y. 300 kartų mažiau, nei pirminiame pasiūlyme). Tai reiškia, kad, atsakovei paprašius lentelės „Papildomos paslaugos“ 5 ir 6 stulpeliuose įkainius išreikšti ir apskaičiuoti taip, kaip nurodyta šių konkurso sąlygų 1 priede – t. y. nurodyti paslaugų kainą už 1 kv. m, kasatorė šiuos įkainius pakeitė, sumažindama juos iki tūkstančio kartų. Dėl to buvo pakeista, palyginti su pirminiu pasiūlymu, ir bendra papildomų valymo paslaugų 1 mėnesio palyginamoji kaina (Pk2), vietoj pirminiame 2014 m. rugsėjo 26 d. pasiūlyme pateiktos 1269,69 Eur (4384 Lt) nurodant sumažintą iki 26,36 Eur (91 Lt), nors bendra kaina (Pk) išliko tokia pati (11 663,60 Eur (40 343,86 Lt).
Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad vėlesnis esminis papildomų paslaugų įkainių pakeitimas, nurodant iki tūkstančio kartų mažesnius įkainius už tas pačias paslaugas, atliktas po to, kai atsakovė 2014 m. gruodžio 9 d. raštu atkreipė kasatorės dėmesį į tai, kad įkainiai turi būti nurodyti už 1 kv. m, sudaro pagrindą konstatuoti, jog minėti įkainiai pirminiame 2014 m. rugsėjo 26 d. kasatorės pasiūlyme buvo išreikšti ir apskaičiuoti ne taip, kaip nurodyta konkurso sąlygų 1 priede, – t. y. ne už 1 kv. m. Tai reiškia, kad pati kasatorė, 2014 m. gruodžio 10 d. pateikdama pakeistą pasiūlymą, savo veiksmais pripažino, jog jos pirminiame pasiūlyme papildomų paslaugų įkainiai buvo apskaičiuoti ne už 1 kv. m, o taikant kitokį mato vienetą. Pažymėtina, kad ir pati kasatorė nenurodė kitos priežasties, lėmusios esminį minėtų įkainių pakeitimą. Dėl to darytina išvada, kad kasatorės pirminis 2014 m. rugsėjo 26 d. pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose (Pirkimo sąlygų 30 punkte) nustatytų reikalavimų, todėl, nustačiusi šią aplinkybę, atsakovė privalėjo jį atmesti (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Minėta, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje suteikiama tiekėjui teisė ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Kadangi 2014 m. gruodžio 10 d. kasatorės pasiūlyme, skirtingai nei 2014 m. rugsėjo 26 d. pasiūlyme, pateiktas papildomų paslaugų įkainių apskaičiavimas jau atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (jame papildomų valymo paslaugų kaina jau buvo apskaičiuota už 1 kv. m), tai toks pasiūlymas laikytinas nauju VPĮ 39 straipsnio 1 dalies prasme, todėl perkančioji organizacija privalėjo jį atmesti. Pažymėtina, kad būtent taip ginčo situaciją kvalifikavo pati perkančioji organizacija, 2015 m. sausio 6 d. sprendime, be kita ko, nurodžiusi, kad kasatorės pasiūlyme pateiktą įkainį „laiko ne kaip aritmetinę klaidą, bet kaip pačios įmonės neatidumo klaidą, kurios ištaisyti, nekeičiant kainos, nebegalima, nes VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje tai daryti draudžiama“. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas atsakovės 2015 m. sausio 6 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Dėl skaidrumo principo (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis)
Kasatorė nurodo, kad atsakovės 2015 m. sausio 6 d. sprendimas atmesti jos pasiūlymą yra nemotyvuotas ir pažeidžia skaidrumo principą (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), nes iš jo sunku suprasti, dėl kokių konkrečiai priežasčių pasiūlymas atmetamas – dėl papildomose paslaugose nurodyto įkainio netikslumo ar aritmetinių klaidų ir sumų žodžiais neatitikties, padarytos apskaičiuojant įkainius eurais.
Kasacinio teismo pažymėta, kad Viešojo pirkimo komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises. Perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas ir jų atitiktis VPĮ 16 straipsnio 3 dalies reikalavimui motyvuoti komisijos sprendimus turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kokių padaryta pažeidimų, – ar dėl sprendimų motyvų nebuvimo iš viso, ar dėl jų glaustumo, neinformatyvumo, abstraktumo, pavėluoto jų išsamaus pateikimo arba kitokių jų trūkumų, taip pat ar šie trūkumai buvo esminiai, ar jie buvo ištaisyti. Šios aplinkybės nustatomos įvertinant perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos protokolo turinį ir kitus pirkimo procedūrų dokumentus (pretenzijas, atsakymus į pretenzijas, kitą susirašinėjimo medžiagą). Pagal šiuos duomenis turi būti įvertinama, ar nukrypimas nuo reikalavimo motyvuoti komisijos sprendimą yra esminis, t. y. pažeidžiantis viešųjų pirkimų pamatines nuostatas dėl pirkimo procedūrų skaidrumo, viešojo pirkimo dalyvių lygiateisiškumo ir kt. (VPĮ 3 straipsnis). Vertinant tiekėjų informatyvumo pakankamumą, atsižvelgtina į tai, ar atskiri dokumentai, kuriuose įtvirtinti perkančiosios organizacijos sprendimai (protokolai, pranešimas apie Konkurso rezultatus), nors ir būdami lakoniški, glausti ir stokojantys išsamumo, užtikrina minimalios informacijos tiekėjui, reikalingos ginant savo galbūt pažeistas teises, pateikimą. Jeigu pirminiai dokumentai ne visiškai atitiko VPĮ 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tačiau perkančioji organizacija visos procedūros metu teikė informaciją ir tai tiekėjams leido suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo neteisėtumo bei tiekėjų interesų pažeidimo apimtį ir taip buvo užtikrinta jų galimybė tinkamai ginti savo pažeistas teises, tai teismas gali daryti išvadą, kad pažeidimai dėl informacijos trūkumo ir motyvavimo nėra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231/2011">3K-3-231/2011</a>).
Nagrinėjamoje byloje ginčijamame atsakovės 2015 m. sausio 6 d. sprendime, kuriuo atmestas kasatorės pasiūlymas, be kita ko, nurodoma: „Viešojo pirkimo komisija, vertindama UAB „Būsto švara“ pasiūlymą po pirmos pretenzijos gavimo, nutarė, kad papildomose paslaugose UAB „Būsto švara“ pateiktas įkainis buvo apskaičiuotas netinkamai, ir laikė tai kaip aritmetinę klaidą bei leido UAB „Būsto švara“ pataisyti padarytą klaidą, nekeičiant bendros pasiūlymo kainos litais. Išnagrinėjus pretenziją komisija keičia savo sprendimą ir UAB „Būsto švara“ papildomose paslaugose pateiktą įkainį laiko ne kaip aritmetinę klaidą, bet kaip pačios įmonės neatidumo klaidą, kurios ištaisyti, nekeičiant kainos, nebegalima, nes VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje tai draudžiama.“
Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su aptariamu kasacinio skundo argumentu, konstatuoja, kad minėtame atsakovės sprendime pasiūlymo atmetimo pagrindas nurodytas nevisiškai tiksliai, nes konkrečiai nepaaiškinta, kuo pasireiškė kasatorės „neatidumo klaida“, tik nurodyta, kad jos ištaisyti, nekeičiant kainos, nebegalima. Kita vertus, iš skundžiamo sprendimo aišku, kad atsakovė laikosi pozicijos, jog minėta „neatidumo klaida“ buvo padaryta kasatorės pirminio, t. y. 2014 m. rugsėjo 26 d., pasiūlymo dalyje, susijusioje su įkainiais už papildomas paslaugas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vertinant 2015 m. sausio 6 d. sprendimą skaidrumo principo aspektu (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis) svarbu atsižvelgti ne tik į patį sprendimo tekstą, bet ir į ankstesnį atsakovės ir kasatorės susirašinėjimą, konkrečiai – į atsakovės 2014 m. gruodžio 9 d. raštą kasatorei, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog jos pasiūlyme rasta aritmetinių klaidų, skliausteliuose pateikiant paaiškinimą dėl neva rastų klaidų pobūdžio, t. y. kad papildomų paslaugų įkainiai turi būti apskaičiuoti už 1 kv. m. Tai leidžia spręsti, kad 2014 m. gruodžio 9 d. rašte atsakovės kaip „aritmetinę klaidą“ įvardijo tai, kad kasatorės pasiūlyme papildomų paslaugų įkainiai buvo apskaičiuoti ne už 1 kv m. Taigi, sistemiškai aiškinant 2014 m. gruodžio 9 d. atsakovės rašto ir 2015 m. sausio 6 d. sprendimo turinį, nekyla abejonių, kad tai, kas 2015 m. sausio 6 d. sprendime įvardijama kaip „neatidumo klaida“, yra ne kas kita, kaip kasatorės pirminio pasiūlymo dalies, kurioje nurodyti papildomų paslaugų įkainiai, neatitiktis konkurso sąlygų 30 punktui. Šią išvadą patvirtina ir 2015 m. sausio 6 d. sprendime nurodytas teisinis pasiūlymo atmetimo pagrindas – VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas, pagal kurį perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors atsakovės 2015 m. sausio 6 d. sprendimo turinys nėra visiškai tikslus, minėtas trūkumas nesudaro pagrindo laikyti jo neaiškiu ir pažeidžiančiu VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.
Dėl tiekėjos teisėtų lūkesčių
Kasatorė nurodo, kad atsakovė, paskelbusi ją viešojo konkurso nugalėtoja, neturėjo teisės vėliau grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją ir atmesti pasiūlymo. Šį kasatorės argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiekėjai turi teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo procedūrų ir sutarties vykdymo teisėtumo bei perkančiosios organizacijos sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo. Šie lūkesčiai teismo ginami tiek, kiek jų neriboja VPĮ ar kitas teisės aktas. Net ir nustačius VPĮ nuostatų pažeidimą, tiekėjo teisės ginamos tokia apimtimi, kiek VPĮ tiekėjui jų suteikia, t. y. vertinama, kokias teises tiekėjas įgytų, jei perkančioji organizacija laikytųsi įstatymo nustatytos tvarkos. Tiekėjai (kaip ir perkančiosios organizacijos) – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai (žr., pvz., VPĮ 27 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-158/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-158/2011">3K-3-158/2011</a>). Dėl to, nors atsakomybė už VPĮ vykdymą tenka perkančiajai organizacijai, tiekėjai, žinodami ar turėdami žinoti apie atitinkamą VPĮ reguliavimą (pvz., VPĮ 86 straipsnio 11 dalį), už VPĮ laikymąsi taip pat turi prisiimti dalį atsakomybės, juolab kad jų teisės, kylančios iš šio įstatymo, atitinka perkančiųjų organizacijų pareigas. Atsižvelgiant į tai, nepriklausomai nuo viešojo pirkimo sutarties nuostatų ir faktinių šalių santykių, tiekėjo teisėti, teismo ginami lūkesčiai dėl perkančiosios organizacijos prievolių įvykdymo negali išeiti už VPĮ reguliavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320/2011">3K-3-320/2011</a>).
VPĮ nenustatyta galimybės perkančiajai organizacijai iš naujo įvertinti tiekėjo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms, jei toks įvertinimas jau atliktas ir sprendimas dėl jo priimtas. Vis dėl to neatmestina ir tokios situacijos galimybė, kai perkančiajai organizacijai, priėmusiai sprendimą dėl konkretaus, kelių ar visų tiekėjų kvalifikacijos ar pasiūlymo atitikties ir apie tai informavus tiekėjus, paaiškėja naujų duomenų ar kyla pagrįstų abejonių, dėl kurių perkančioji organizacija negalėtų sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Jei perkančioji organizacija jokiais būdais negalėtų persvarstyti savo sprendimų, tai tokiu atveju nebūtų iki galo įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai ir nebūtų sudaryta galimybės pačiai perkančiajai organizacijai pakeisti savo galbūt skubotai ar neteisėtai priimtą sprendimą. Kita vertus, tokiu atveju perkančioji organizacija turi nurodyti priežastis, ją paskatinusias pakartotinai atlikti kurią nors viešojo pirkimo procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Daikaras“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NTYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-656/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-656/2013">3K-3-656/2013</a>; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Požeminiai darbai“ ir kt. v. Utenos rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-407/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-407/2011">3K-3-407/2011</a>; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors atsakovė pripažino, jog kasatorės kvalifikacijos duomenys ir pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, sudarė pasiūlymų eilę ir paskelbė kasatorę pirkimo laimėtoja, bet vėliau, paaiškėjus, kad pirminis 2014 m. rugsėjo 26 d. pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, atsakovė ne tik turėjo teisę, bet pareigą, paaiškėjus šioms aplinkybėms, priimtą sprendimą persvarstyti ir jį pakeisti. Teisėjų kolegija pagrįstu laiko kasatorės argumentą, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti atsakovės veiksmai, pirmiausia paskelbiant kasatorę pirkimo laimėtoja, vėliau, nagrinėjant iš kito tiekėjo gautą pretenziją, vieną kasatorės pateikto pasiūlymo elementą įvardijant kaip aritmetinę klaidą ir nustatant terminą ją ištaisyti, o dar vėliau, remiantis naujai paaiškėjusia informacija, konstatuojant, kad tai ne aritmetinė klaida, bet pasiūlymo neatitiktis pirkimo dokumentams ir tuo pagrindu atmetant pasiūlymą, iš dalies pažeidė kasatorės teisėtus lūkesčius. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kasatorės pasiūlymo neatitiktis pirkimo dokumentams atsakovei galutinai paaiškėjo tik po to, kai ši 2014 m. gruodžio 10 d. pateikė pasiūlymo pataisymą, pirmiau nurodytas teisėtų lūkesčių pažeidimas nedaro esminės įtakos vertinant atsakovės 2015 m. sausio 6 d. sprendimo teisėtumą.
Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai iš esmės teisingai įvertino skundžiamo atsakovės sprendimo teisėtumą, tinkamai aiškino ir taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo pakeisti ar panaikinti teismų procesinius sprendimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 3,20 Eur. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartį.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“ (j. a. k. 165169682) į valstybės biudžetą 3,20 Eur (tris Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
