Baudžiamoji byla Nr. 2K–314/2006 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant L. Baužienei,
dalyvaujant prokurorui S. Bekišui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos kasacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 24 d. nutartis, kuria Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestas, konstatavus, kad bausmė R. A. paskirta tinkamai vadovaujantis BK nuostatomis.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
nustatė:
R. A. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. kovo 20 d., apie 24 val., Akmenės rajone, Ventoje, Bausko g. 11, nutraukęs elektros skydinės laidus, kad neveiktų signalizacija, laužtuvu išlaužęs duris, įsibrovė į Akmenės rajono Ventos seniūnijos pastatą, iš kurio pagrobė 17 538,56 Lt vertės turto: 680 Lt vertės spausdintuvą „Hp LIGHT“, 6980 Lt vertės sukomplektuotą kompiuterį „Hp BR10 7114 6(333) 32 mt“, 8816 Lt vertės kopijavimo aparatą, du sukomplektuotus 1000 Lt bendros vertės kompiuterius „Compaq P–70“, 62,56 Lt vertės stalinę lempą; taip pat sugadino Ventos seniūnijai priklausantį turtą: 300 ir 200 Lt vertės kabinetų duris, 70 Lt bendros vertės dvi laukujų durų spynas, 44 Lt vertės telefono aparatą; taip savo veiksmais Akmenės rajono Ventos seniūnijai padarė 18 152,56 Lt turtinės žalos.
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 24 d. nutartį, o 2005 m. rugsėjo 26 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: R. A. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Kasaciniame skunde teigiama, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Akmenės rajono apylinkės teismas klaidingai kvalifikavo R. A. nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes R. A. svetimo turto neužvaldė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – buvo sulaikytas įvykio vietoje, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Taip pat, anot kasatorės, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 ir 56 straipsnių nuostatas, nes nuteistajam R. A. paskyrė švelniausią bausmės rūšį, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, o apeliacinės instancijos teismas neteisingai nutarties aprašomojoje dalyje nurodė aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Teismai klaidingai įvertino tai, kad nuteistojo sutuoktinei atlikta širdies operacija, jai nustatyta antra invalidumo grupė, nuteistasis išlaiko nepilnametį sūnų, ir nurodė, kad šios aplinkybės atsirado po nusikaltimo padarymo. Kasatorė pažymi, kad aplinkybės, susijusios su R. A. žmonos sveikatos būkle, kilo prieš jų santuokos sudarymą; taip pat negalima teigti, kad R. A. rūpinosi savo sūnumi iš pirmosios santuokos, nes po sūnaus gimimo jis buvo teistas penkis kartus. Taip pat kasatorė pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio, t. y. neatsižvelgė į nusikaltimų padarymo būdą, vietą, laiką, panaudotus įrankius, padarytos žalos dydį, tinkamai neįvertino kaltinamojo asmenybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 5 ir 6 punktai). Be to, kasatorė nurodo, kad teismui nėra pagrindo nesivadovauti BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata, nes R. A. yra keletą kartų atlikęs realias laisvės atėmimo bausmes, vėl padarė nusikaltimą, administracinį teisės pažeidimą, vengia dirbti. Tai rodo susiformavusias R. A. antivisuomenines nuostatas, pavojingumą visuomenei, todėl tik paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę bus įgyvendinta bausmės paskirtis ir atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl veikos kvalifikavimo
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. padariniai yra būtinas nusikalstamos veikos sudėties požymis. Vagystė yra baigtas nusikaltimas nuo to momento, kai kaltininkas įgyja realią galimybę pagrobtu turtu disponuoti, valdyti jį ar juo naudotis pagal savo valią. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas R. A. veiką netinkamai kvalifikavo kaip baigtą nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. R. A. neįgijo galimybės savo valia valdyti, naudoti ir disponuoti svetimą Ventos seniūnijai priklausantį turtą, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas nusikaltimą mačiusių asmenų – nusikalstamos veikos jis negalėjo pabaigti dėl nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės (BK 22 straipsnio 1 dalis).
R. A. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo klausimas buvo iškilęs ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl R. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuteistojo savanoriško padarytos žalos atlyginimo – teigia, kad „iš bylos dokumentų matyti, jog R. A. nespėjo užvaldyti ir realizuoti pagrobtus daiktus, kai jis buvo sulaikytas“. Tai reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad R. A. veika nutrūko pasikėsinimo stadijos metu, tačiau teisiškai to neįvertino, nuteistojo veiką kvalifikavo kaip baigtą nusikaltimą. Teismo posėdžio metu (sakant baigiamąsias kalbas) prokurorės pateiktas prašymas perkvalifikuoti R. A. inkriminuotą nusikaltimą atmestas, nurodant, kad Akmenės rajono apylinkės teismo vyriausiojo prokuroro skunde nėra išdėstyti teismo metu pateikti prašymai. Priimdamas tokį sprendimą teismas netinkamai taikė BPK 320 ir 256 straipsnių nuostatas, taip pat neteisingai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 4 dalį. BPK 256 straipsnis taikomas ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme; esant pagrįstam prokuroro prašymui kaltinimą pakeisti į lengvesnį, teismas jį turi tenkinti, be to, pakeisti kaltinimą į lengvesnį jis gali ir savo iniciatyva, nes BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalys perkvalifikuojant veiką į lengvesnę netaikomos. Apeliacinės instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju siejęs kaltinimo keitimo teisme procesinę galimybę vien tik su apeliacinio skundo turiniu, nepagrįstai netaikė BPK 256 straipsnio 3 dalies, juolab kad prokuroro apeliaciniame skunde pateikti prašymai griežtinti R. A. pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę įpareigojo apeliacinės instancijos teismą tikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, tinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias BK nuostatas, įskaitant ir BK 54 straipsnyje įtvirtintas taisykles. BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl R. A. padarytos veikos baigtinumo. Taigi Šiaulių apygardos teismas, neperkvalifikavęs R. A. nusikalstamos veikos iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir padarė esminį BPK pažeidimą, o Akmenės rajono apylinkės teismas, netinkamai kvalifikuodamas R. A. nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, skiriama pagal BK atitinkamo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK Bendrosios dalies nuostatų. Akmenės rajono apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu R. A. paskyrė švelniausios rūšies bausmę, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, – baudą. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 54 ir 56 straipsnių nuostatas skirdamas bausmę, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino apeliaciniame skunde pateikto prašymo dėl bausmės griežtinimo.
R. A., teistas už kelių tyčinių nusikaltimų padarymą ir turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, padarė naujus tyčinius nusikaltimus, tad pagal BK 27 straipsnio 1 dalį jis yra recidyvistas. BK 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Vadinasi, laisvės atėmimo bausmė recidyvistui yra tipinė, o jos neskyrimą teismas turi motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas motyvavo R. A. skirtą bausmę, nurodydamas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir BK 41 straipsnyje reglamentuotus bausmės tikslus. Nuteistojo R. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažinta tai, kad jis savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, atsižvelgta į nusikaltimų padarymo laipsnį, kruopščiai įvertinta kaltininko asmenybė – tai, kad jis keletą kartų teistas, atlikęs bausmę ir teistumas neišnykęs, o nusikaltimus padarė praėjus mažiau kaip metams nuo paskutinės bausmės atlikimo momento, papildo kitos R. A. charakterizuojančios aplinkybės: jis administracine tvarka nebaustas, išlaiko nepilnametį sūnų, įsidarbino (duomenys neskelbtini), 2005 m. liepos 12 d. susituokė, jo sutuoktinei atlikta širdies operacija, ji periodiškai gydosi, reikia nuteistojo paramos, 2004 m. kovo 9 d. suteikta invalidumo grupė. R. A. asmenybės teigiamos charakteristikos nulėmė teismo apsisprendimą neskirti jam, kaip recidyvistui, tipinės bausmės – laisvės atėmimo, o parinkti BK 178 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje numatytą švelniausios rūšies bausmę – baudą.
Bausmės paskyrimas R. A. motyvuotas proceso metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasacinės instancijos teismas iš naujo faktinių aplinkybių nenustato. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka yra tikrinama, ar proceso metu buvo tinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir procesinės teisės normos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad proceso metu nustatant aplinkybes, kuriomis pagrįstas bausmės skyrimas, būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 24 d. nutartį pakeisti: R. A. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, paskirti 15 MGL (1875 Lt) dydžio baudą, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 3 MGL (375 Lt) dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 15 MGL (1875 Lt) dydžio baudą.
Kitą Akmenės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Egidijus Bieliūnas
Gintaras Goda
