Dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo

Baudžiamoji byla Nr. 2K-472/2006

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.5.2.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant D. Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei D. Skorupskaitei-Lisauskienei,

gynėjams advokatams J. Puškoriui, I. Borveinui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. V. ir R. Z. kasacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. V. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams.

R. Z. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams.

Iš J. V. ir R. Z. priteista solidariai 120 Lt J. O.

Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 2 d. nutartimi J. V. ir R. Z. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, gynėjų, prašiusių nuteistųjų kasacinius skundus tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

R. Z. ir J. V. nuteisti už tai, kad 2005 m. vasario 3 d., apie 20 val. 30 min., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į nukentėjusiojo J. O. gyvenamąjį namą, esantį Alytuje, duomenys neskelbtini, ir, panaudodami fizinį smurtą, t. y. R. Z. suduodant ne mažiau kaip keturis smūgius ranka nukentėjusiajam į galvą, po to pargriovus nukentėjusįjį ant grindų, dar įspiriant ne mažiau kaip keturis kartus koja į kūną, o J. V. suduodant nukentėjusiajam ranka du smūgius į galvą, taip padarydami nukentėjusiajam J. O. nežymų sveikatos sutrikdymą, reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, tokiu būdu pasikėsino apiplėšti nukentėjusįjį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nukentėjusysis kaltinamiesiems pasipriešino.

Nuteistasis J. V. kasaciniame skunde prašo peržiūrėti bylą. Skunde nurodo, kad pas J. O. neįsibrovė – šis pats juos įsileido. Nukentėjusysis davė melagingus parodymus, kad nuteistųjų nėra anksčiau matęs, nes tą pačią dieną prieš tai jis iš jų pirko akordeoną, be to, klausė, ar neturi parduoti smuiko, dėl ko nuteistieji vėliau ir sugrįžo. Kasatorius mano, kad nukentėjusysis davė melagingus parodymus bijodamas atsakomybės už savo nelegalią veiklą. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiojo parodymais, nekreipdamas dėmesio į tai, kad nuteistieji davė analogiškus ir nuoseklius parodymus, o susitarti tarpusavyje negalėjo, nes buvo suimti iškart po įvykio. Prašo sumažinti jam skirtą bausmę atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas nebuvo baigtas, kasatorius prisipažino ir labai gailisi padaręs nusikaltimą, ankstesni jo teistumai išnykę, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dalį bausmės jau atliko.

Nuteistasis R. Z. kasaciniame skunde prašo išsamiai išnagrinėti bylą ir pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 2 d. nuosprendį, perkvalifikuoti jo veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį, pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, bei skirti švelnesnę bausmę. Skunde nurodo, kad nukentėjusysis melavo, jog jo nepažįsta, nes į butą tikrai įsileido pats, jokio įsibrovimo nebuvo. Be to, nepagrįstai skiriant bausmę nepripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis II gr. invalidas, serga cukriniu diabetu ir tuberkulioze, turi pastovią gyvenamąją vietą, gauna invalidumo pensiją, iš kurios išlaiko šeimą (turi 3 vaikus).

Skundai atmestini.

Nuteistieji pripažįsta pasikėsinę apiplėšti J. O., tačiau tvirtina, kad į patalpą neįsibrovė, o nukentėjusysis juos į namą įsileido savo noru.

Siekiant nustatyti įsibrovimo požymį, būtina išsiaiškinti ne tik konkrečias nusikaltimo aplinkybes, bet ir nuteistųjų ryšius su nukentėjusiuoju iki nusikaltimo padarymo, jų apsilankymo pas J. O. tikruosius ketinimus. Šie klausimai yra susiję su bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir jų vertinimu, todėl tai yra pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Šiuo konkrečiu atveju kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo sritis yra įvertinti, ar įrodymai, kuriais remiasi teismai, pripažindami plėšimo kvalifikuojantį požymį, atitinka įstatymo reikalavimus, ar nuteistųjų patekimas į J. O. namus ir panaudotas smurtas sudarė pagrindą kvalifikuoti veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažindami, kad nuteistieji įsibrovė į nukentėjusiojo namus, pagrįstai rėmėsi J. O. parodymais, nes jo parodymai yra nuoseklūs per visą bylos ikiteisminio tyrimo laiką ir nagrinėjant bylą teisme. Nukentėjusiojo apklausos atitinka baudžiamojo proceso reikalavimus. Jis paaiškino, kad nuteistųjų nepažįsta, reikalų su jais neturėjo, į jo namus nuteistieji pateko nekviesti ir iš karto pradėjo jį mušti reikalaudami atiduoti pinigus.

Nuteistieji nurodo kitokias bylos aplinkybes, teigdami, kad nukentėjusįjį pažinojo, nes prieš padarant nusikaltimą jam buvo pardavę akordeoną ir atvyko į jo namus ketindami pasiūlyti pirkti smuiką. Teismai išsamiai išnagrinėjo nuteistųjų parodymus ir motyvuotai juos atmetė, nes jų parodymai apie tai, kad atvyko į nukentėjusiojo namus ketindami parduoti smuiką, niekuo neparemti. Nukentėjusysis tvirtina apie smuiko pirkimą su nuteistaisiais nesitaręs, byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistieji turėjo smuiką ir patys nuteistieji nieko konkretaus apie tai nepaaiškino. Teismai padarė teisingą išvadą, kad į J. O. namus nuteistieji atvyko turėdami ketinimą užvaldyti nukentėjusiojo turtą, nes jų pačių parodymai patvirtina, kad vizito tikslas buvo gauti pinigų. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad net ir tuo atveju, jei nuteistieji į nukentėjusiojo namus pateko pasiūlę pirkti smuiką, tai vertintina kaip įsibrovimas, nes pasiūlymas buvo tik priedanga apgaulės būdu patekti į namo vidų, kadangi tikrieji jų ketinimai buvo užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Nuteistųjų išankstinį sumanymą ir tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą patvirtina jų veiksmai, nes jie iš karto, tik patekę į J. O. namus, ėmė jį mušti ir reikalauti pinigų, o nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nukentėjusysis pasipriešino bei ėmė šauktis pagalbos ir nuteistieji pabėgo. Todėl teismai teisingai tokius veiksmus kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį. Teismai nenustatė nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra vertinamoji aplinkybė, kurią pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai gali pripažinti atsižvelgdami į tai, ar kaltininkas pripažįsta esmines veikos, už kurią jis nuteistas, aplinkybes. Nuoširdus gailėjimasis paprastai yra aktyvi atgaila, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Šių aplinkybių teismai nenustatė, todėl nebuvo pripažinta ir J. V. bei R. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Nuteistiesiems bausmės paskirtos laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, individualizuotos atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo stadiją, nuteistųjų asmenybes. Paskirtoji laisvės atėmimo bausmė įstatymo taikymo aspektu paskirta tinkamai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų J. V. ir R. Z. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Benediktas Stakauskas

Jonas Prapiestis

Alvydas Pikelis