Dėl įsakymo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-2603-1066/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00134-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui K. A.,

atsakovės atstovei L. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas T. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. 41- 676/21 „Dėl T. K. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – Įsakymas).

2. Savo skundo reikalavimą grindžia tokiais argumentais:

2.1. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjas nušalintas nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus patarėjo pareigų nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki baudžiamojo proceso pabaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu bei atsižvelgiant į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. IBPS-S-623531-21 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytą informaciją apie pareikštus įtarimus padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Įsakymu, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

2.2. Paaiškina, kad Įsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Savivaldos įstatymas) 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu. Pareiškėjo teigimu, skundžiamo Įsakymo pagrindas (teisės normos) yra pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šioje situacijoje VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas yra esminė Įsakymo galiojimo sąlyga, o Savivaldos įstatymo nuostata yra tik bendro pobūdžio, nes pastaroji nesukuria jokių pagrindų priimti būtent tokį sprendimą.

2.3. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 22 d. priėmė ir paskelbė nutarimą Nr. KT201-A-N15/20211, kuriuo pripažino, kad VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jį asmenys, priimantys sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, gavę informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalo nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai: „piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai: „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, pasak pareiškėjo, tai sudaro pagrindą skundžiamą Įsakymą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nes Įsakymas buvo grindžiamas Konstitucijai prieštaraujančia teisės norma.

2.4. Teigia, kad skundžiamas Įsakymas neatitinka nei įstatymo viršenybės, nei nepiktnaudžiavimo valdžia, nei proporcingumo principų. Skundžiamame Įsakyme, be kita ko, nėra nurodyta jokių individualizuotų aplinkybių, kurios galėtų pateisinti pareiškėjo nušalinimą, todėl mano, kad toks teisinis reguliavimas, kuris įtvirtino „blanketinį“ nušalinimą nuo pareigų, visiškai nevertinant konkrečios situacijos aplinkybių, ir buvo viena priežasčių, dėl kurių buvo priimtas anksčiau paminėtas Konstitucinio teismo nutarimas.

2.5. Taip pat tvirtina, kad nors skundžiamame Įsakyme nurodyta tai, jog jis priimtas, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. IBPS-S-623531-21 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytą informaciją, tačiau toks teiginys, anot pareiškėjo, nėra laikytinas pakankamu Įsakymo motyvavimu, nes jis nepaaiškina, kokia informacija ir kokią įtaką ji turi priimtam Įsakymui. Pareiškėjui šis minėtas raštas nėra įteiktas, dėl ko nėra žinomas šio rašto turinys.

2.6. Skundžiamas Įsakymas yra laikytinas neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

2.7. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad skundžia ir nori nuginčyti ankstesnę, iki 2022 m. sausio 4 d. galiojusią įsakymo redakciją.

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams.

Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas šioje byloje ginčija jau pakeistą Įsakymo redakciją ir, kaip matyti iš skundo turinio, jo skundo argumentai pateikiami išimtinai dėl jau pakeistos Įsakymo redakcijos panaikinimo, todėl atsakovė mano, kad toks skundas negali būti nei tenkinamas, nei apskritai nagrinėjimas teisme.

3.2. Tuo pačiu pažymi, kad atsakovei yra žinomas pareiškėjo skunde minimas Konstitucinio Teismo nutarimas. Nors minėtu nutarimu VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai tik dalinai – „tiek, kiek pagal jį asmenys, priimantys sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, gavę informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalo nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos“, Administracija iniciavo skundžiamo Įsakymo pakeitimą. 2022 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 41-19/22 ginčijamas Įsakymas (pirmoji jo redakcija) buvo pakeistas ir jo preambulė suformuluota, vadovaujantis VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsniu ir atsižvelgiant į 2021 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą Nr. KT201-A-N15/2021 bei tuo pačiu vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartį Nr. IBPS-V-22662-22. Pabrėžia, kad Įsakymo 1 punktas išdėstytas taip: „nušalinu Administracijos Eismo organizavimo skyriaus patarėją T. K. nuo pareigų nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. liepos 4 d.“.

3.3. Nurodo, kad dar iki pareiškėjo kreipimosi į teismą Įsakymo pagrindas buvo pakeistas – vietoj dalinai Konstitucijai prieštaraujančios VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos nurodyta kita – VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kuri yra teisėta ir galiojanti pilna apimtimi. Taip pat atitinkamai buvo papildyta ir Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsniu, minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, o taip pat ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartimi Nr. IBPS-V-22662-22, nes Administracija tokią nutartį gavusi, todėl ją nurodė preambulėje.

3.4. Taip pat pabrėžia, kad pareiškėjui yra žinoma Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis ir su pakeistu Įsakymu taip pat yra supažindintas, dėl ko ginčo teisme ir neturėtų būti.

3.5. Tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo. Spręstina, kad pareiškėjo skundas yra ne tik nepagrįstas, kadangi skunde pateikiami argumentai dėl pakeistos Įsakymo redakcijos, tačiau ir pareiškėjui teisinių pasekmių nebesukeliantis, kadangi teisinis nušalinimo pagrindas buvo pakeistas. Būtent 2022 m. sausio 6 d. Įsakymo redakcija sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi pareiškėjas šiuo metu yra nušalintas pastarosios Įsakymo redakcijos pagrindu. Taigi būtent 2022 m. sausio 6 d. Įsakymo redakcijos panaikinimas (tačiau pareiškėjas to teismo neprašo) galėtų pareiškėjui sukelti teisines pasekmes.

3.6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti bei administracinę bylą nutraukti atsiliepime į skundą pateiktais argumentais.

k o n s t a t u o j a:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Administracijos direktorė 2021 m. gruodžio 9 d. priėmė Įsakymą Nr. 41-676/21 „Dėl T. K. nušalinimo nuo pareigų“.

4.2. Įsakymu Administracijos direktorė, vadovaudamasi VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu ir atsižvelgdama į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. IBPS-S-632531-21 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytą informaciją apie pareikštus įtarimus padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje, nušalino nuo pareigų Administracijos Eismo organizavimo skyriaus patarėją T. K. nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki baudžiamojo proceso pabaigos.

4.3. 2022 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 41-19/22 „Dėl Administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 41-676/21 „Dėl T. K. nušalinimo nuo pareigų“ pakeitimo“, Įsakymas (pirmoji jo redakcija) buvo pakeistas. Šio Įsakymo preambulė išdėstyta taip: „Vadovaudamasi VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsniu ir atsižvelgdama į 2021 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą Nr. KT201-A-N15/2021 bei vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartį Nr. IBPS-V-22662-22, Administracijos direktorė nušalina Administracijos Eismo organizavimo skyriaus patarėją T. K. nuo pareigų nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. liepos 4 d.

5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Įsakymo (pirmosios jo redakcijos) teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas Įsakymas turi būti panaikintas dėl to, kad VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

7. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad minėtų Administracinių bylų teisenos įstatymo teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-768-438/2017).

8. Kaip jau minėta, nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Įsakymas.

8.1. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priėmė ir paskelbė nutarimą Nr. KT201-A-N15/2021 (toliau – Nutarimas), kuriuo pripažino, kad VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jį asmenys, priimantys sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, gavę informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalo nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pripažintina, kad nors minėtu Nutarimu VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau, kaip teisingai pastebi atsakovė, tačiau tik iš dalies, t. y. tiek, kiek pagal jį asmenys, priimantys sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, gavę informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalo nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos. Kadangi atsakovei tapo žinoma apie Nutarimo priėmimą ir paskelbimą, Administracija ginčijamą Įsakymą (VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą) pakeitė, išdėstydama jį nauja redakcija, t. y. 2022 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 41-19/22 „Dėl Administracijos Įsakymo pakeitimo“, ginčijamas Įsakymas buvo pakeistas, jo preambulėje nurodant, kitus Įsakymo priėmimo pagrindus – VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktą, Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnį ir minėtą Konstitucinio Teismo Nutarimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartį Nr. IBPS-V-22662-22. Pastebėtina, kad būtent pastarąją Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjas buvo laikinai nušalintas nuo užimamų pareigų 6 mėnesiams. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl Įsakymo, kurio redakcija jau negalioja, kaip individualaus akto panaikinimo yra negalimas. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundžiama Įsakymo redakcija buvo pakeista nauja ir būtent ji sukelia pareiškėjui teisines pasekmes (ir galėtų būti skundžiama teismui). Tačiau šiuo atveju pareiškėjas teismui nekelia jokių skundo reikalavimų, susijusių su patirtais praradimais dėl jo nušalinimo, todėl nėra jokio pagrindo šioje byloje spręsti dėl galimo pareiškėjo teisių arba įstatymo saugomų interesų pažeidimo.

Įvertinęs skundžiamą Įsakymą, jo turinį bei atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išanalizavęs pareiškėjo argumentus, teismas daro išvadą, kad Įsakymas yra nenagrinėtinas teisme Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjo skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad jis iš esmės sukėlė (sukeltų) pareiškėjui apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines teisines pasekmes, todėl teismas pareiškėjo skundo reikalavimo patenkinti negali, įvertinęs tai, jog visi skundo pagrindai susiję su ankstesne (pirmine) Įsakymo redakcija.

8.2. Taip pat pastebėtina, kad nepaisant Nutarimo priėmimo, pareiškėjo nušalinimas buvo galimas esant pakankamam faktiniam pagrindui ir faktinis pagrindas išliko toks pat. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas yra įtariamas galimai padaręs nusikalstamą veiką, atliekant jam tiesiogiai pavestas funkcijas (korupcinio pobūdžio veikos, susijusios su pareigų vykdymu). Pareiškėjas, kaip galima spręsti iš skundo turinio, dėl to ginčo nekelia.

9. Įvertinus anksčiau pateiktą teisinį reglamentavimą, bei atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nenurodo teisiškai pagrįstų aplinkybių, jog Įsakymas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, daro įtaką jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, konstatuotina, kad Įsakymas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl jo keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo T. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gediminas Užubalis