Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I3-4148-535/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01559-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. (V. K.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2022-01-03 sprendimą Nr. RKD-8 (toliau – Sprendimas), kuriuo netenkintas jo prašymas priimti sprendimą dėl mokestinio patikrinimo procedūros, pradėtos 2020-12-30 nutraukimo.; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2022-03-14 sprendimą Nr. 21R-(AG-84/03-2022), kuriuo nutraukta byla pagal jo skundą; 3) įpareigoti VMI iš naujo įvertinti faktines aplinkybes, kuriomis remiantis 2020-12-30 buvo priimtas sprendimas pradėti jo mokestinio patikrinimo procedūrą.

Pareiškėjas nurodo, kad Komisija 2022-03-14 priėmė sprendimą Nr. 21 R-(AG-84/03-2022) nutraukti bylą pagal jo skundą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnį nustatė, kad byla nepriskirtina Komisijos kompetencijai. Komisijai nutraukus bylą dėl jo skundo liko neatsakyta į skunde keliamus klausimus, taip pat buvo neįvertinti pateikti faktai.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su VMI sprendimu netenkinti jo prašymo nutraukti atliekamą mokestinį patikrinimą. Atsakovė laikydama jį nuolatiniu Lietuvos gyventoju nuo 2015 m. iki 2019 m. remiasi tik spėjimais ar įtarimais ir nesugeba ar negali pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais). Dėl šios priežasties atsakovė netinkamai vertino jo faktinę situaciją.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovė laikydama jį nuolatiniu Lietuvos gyventoju nuo 2015 iki 2019 m. remiasi tik spėjimais ar įtarimais ir nesugeba ar negali pagrįsti šios aplinkybės objektyviais duomenimis (faktais), todėl netinkamai vertino ir vertina jo faktinę situaciją. Skunde pareiškėjas nurodo faktus, kurie, pagal pareiškėją, paneigia visas VMI prielaidas dėl sprendimo jį nuo 2015 iki 2019 m. laikyti nuolatiniu Lietuvos gyventoju.

Pareiškėjui kyla klausimas ar atsakovė, laikydama jį nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, tuo pačiu ir Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtoju rezidentu (nors jam tokio dokumento nepateikė), nepaneigia tarptautinių sutarčių, konkrečiai, 1996-06-29 ratifikuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, Valstybės žinios, 2000-07-19, Nr. 59-1765, esmės ir tikslų. Ši sutartis, be kita ko, yra skirta dvigubo apmokestinimo išvengimui. Būtent Sutarties nuostatomis grindžiama aplinkybė, kad jis nuo 2015 m. iki 2019 m. imtinai buvo (duomenys neskelbtini) mokesčių mokėtojas rezidentas. Dokumentus, kurie aiškiai patvirtina jo, kaip mokesčių mokėtojo rezidento statusą, jis yra senai pateikęs atsakovei.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovė nekomentavo oficialių kitos valstybės dokumentų, neteikė jų paaiškinimų. Jis 2021-05-17 kreipėsi j atsakovę dėl informacijos pateikimo apie rizikas, kad jis pažeidė mokesčių įstatymus. Pateikė (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijos patvirtintus pažymėjimus, kuriuose nurodyta, kad jis nuo 2015 m. iki 2019 m. imtinai buvo (duomenys neskelbtini) mokesčių mokėtojas rezidentas. Atsakovė jam neatsakė. Atsakovės priimti sprendimai pažeidžia teisės aktų nuostatas bei Lietuvos teismų praktiką, viešojo administravimo subjektams taikytinus viešojo administravimo principus.

Atsakovė teigia, kad jo „asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta buvo Lietuvoje“. Priešingai, jo įsitikinimu, asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta buvo užsienio valstybė, t. y. (duomenys neskelbtini) Jis pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau atsakovė juos ignoravo ir nevertino. Atsakovė, priimdama sprendimą, rėmėsi tik dalimi jai palankių, naudingų įrodymų. Atsakovė taip pažeidė savo ne kartą deklaruojamą principą „atsižvelgiama į kriterijų visumą“. Neginčija, kad jis gali turėti interesų ir Lietuvos Respublikoje, ir (duomenys neskelbtini). Problema yra ta, kurioje valstybėje interesai yra didesni, kurios valstybės interesai nusveria.

Atsakovė nei savo atsakyme, nei ankstesniuose jam siųstuose raštuose neįrodė, kad jo interesai yra labiau didesni Lietuvos Respublikoje, nei (duomenys neskelbtini). Atsakovė nevertino jo interesų apimties (duomenys neskelbtini). Vadinasi, atsakovė, priimdama sprendimus, nevertino svarbių faktų, tuo pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje nustatytas administracinių sprendimų priėmimo normas.

Atsakovė sprendime netiesiogiai patvirtina, kad jis atitinkamus veiksmus atlikdavo ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė tų pačių veiksmų atlikimu Lietuvos Respublikoje įrodinėja, kad jis buvo Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojas rezidentas. Jis įsitikinęs, kad esminis klausimas yra tai, kurioje valstybėje atliktų veiksmų visuma nulemia jo, kaip mokesčių mokėtojo rezidento statusą. Atsakovė, siekdama nustatyti, kurios valstybės mokesčių mokėtoju rezidentu jis buvo, objektyviai nevertino šių veiksmų, atliktų Lietuvos Respublikoje ir (duomenys neskelbtini), visumos.

Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė dėsto 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – GPMĮ) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ir teigia, kad priimdama skundžiamą raštą, tinkamai ir teisingai taikė teisės aktų nuostatas.

Paaiškina, kad fizinio asmens pripažinimui nuolatiniu Lietuvos gyventoju pakanka nustatyti, jog yra bent vienas iš GPMĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 – 5 punktuose nurodytų kriterijų.

Skundžiamame rašte VMI konstatavo GPMĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto buvimą, nes nustatė, kad pareiškėjas 2015 – 2019 m. yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, nes jo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta buvo Lietuvoje. Vertinant, kurioje valstybėje yra asmens asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta, yra atsižvelgiama į kriterijų visumą. Objektyviais kriterijais galima laikyti asmens turto buvimo, pajamų šaltinio buvimo vietą, darbo ar kitą veiklą, jo šeimos nuolatinę gyvenamąją vietą, jo šeimyninius ryšius, asmens pilietybę ir panašiai. Laikoma, kad fizinio asmens asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta yra veikiau Lietuvoje, negu užsienio valstybėje, jeigu Lietuvoje yra didžioji jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalis, jo banko sąskaitos, jo šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta, toks asmuo turi Lietuvos Respublikos pilietybę, jis vykdo veiklą (ne tik darbo, bet ir politinę, kultūrinę, visuomeninę ir t.t.) Lietuvoje ir panašiai. Tuo atveju, kai fizinis asmuo mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) neturi Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos, o jo asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta tuo mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) yra veikiau užsienio valstybėje, negu Lietuvoje, vertinamas kitas kriterijus, t. y. tokio asmens tuo mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) Lietuvoje išbūtų dienų skaičius.

Nors pareiškėjas skunde nurodo turintis glaudžius socialinius ryšius su (duomenys neskelbtini), nes pagal paso duomenis 2015 - 2019 m. gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su savo vaikais, kurie šiuo laikotarpiu nėra nuolatos gyvenę Lietuvos Respublikoje, bei nurodo, kad šiuo metu (taip pat kaip ir 2015 – 2019 m.) pareiškėjas (duomenys neskelbtini) globoja su juo kartu tuo pačiu adresu gyvenantį savo tėvą, kuriam reikalinga nuolatinė ypatinga priežiūra, vis dėlto šių aplinkybių buvimas savaime nereiškia, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu nerezidavo Lietuvos Respublikoje ir neturėjo čia jokių interesų.

Atsakovė nurodo, kad pagal VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenis, pareiškėjas nuo 2013-02-20 iki šiol deklaruoja savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu taip pat yra registruoti ir pareiškėjo vaikai, kuriems suteikti lietuviški asmens kodai. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nurodytas nekilnojamasis turtas (sodo pastatas) nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, kadangi 2012-12-17 buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, o 2013-02-19 perdavimo – priėmimo aktas. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2015 – 2019 m. gyveno kartu su savo vaikais (duomenys neskelbtini) ir prižiūrėjo dėl būtinos nuolatinės priežiūros sergantį tėvą, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje taip pat turi deklaravęs savo gyvenamąją vietą (nors joje ir praleidžia mažiau laiko) bei, kad ši deklaruota gyvenamoji vieta yra ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Taigi, šios aplinkybės iš karto suponuoja, kad pareiškėjas Lietuvoje turi nuosavybės teise grindžiamų turtinių interesų.

Atsakovė pažymi, kad VMI apie pareiškėjo tėvą, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, sužinojo tik iš pareiškėjo pirminio skundo ir prie jo pridėtų priedų, kadangi skundžiamo rašto priėmimo metu ši aplinkybė nebuvo žinoma. Kita vertus, ši aplinkybė nėra lemiama, nes kaip nurodyta aukščiau, sprendžiant klausimą, ar konkretus fizinis asmuo gali būti laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, yra atsižvelgiama į objektyvių kriterijų visumą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad turi išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje iki 2022-06-17, tačiau tai nėra pagrindas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus asmenį pripažinti nuolatiniu Lietuvos gyventoju. VMI mano, kad šis dokumentas rodo ir patvirtina, kad pareiškėjas turi teisėto buvimo Lietuvoje pagrindą iki nustatyto termino pabaigos, tačiau, kaip nurodyta ankščiau, tai yra tik vienas iš kriterijų vertinant fizinio asmens atitiktį nuolatiniam Lietuvos gyventojui GPMĮ kontekste.

Atsakovė nurodo, kad VMI, vertindama turimus asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, duomenis, nustatė, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu Lietuvos Respublikos sieną kirto labai dažnai (2015 – 2019 m. laikotarpiu užfiksuotas net 110 kartų Lietuvos Respublikos sienos kirtimų skaičius, vidutinis Lietuvoje praleistų dienų skaičius - 17). Tai suponuoja išvadą, kad GPMĮ 4 straipsnio 1 dalies kontekste, mokesčių administratorius nenustatęs 2 punkto buvimo (nors jis šiuo atveju ir yra nustatytas), būtų turėjęs teisę svartyti 3 arba 4 punktų buvimą, kadangi akivaizdu iš turimų duomenų, kad tiriamuoju laikotarpiu pareiškėjo praleistas Lietuvoje laikas buvo pakankamai didelis, nors ir su pertraukomis. Be to, nors pareiškėjo mokestinis patikrinimas yra atliekamas už 2015 – 2018 m., akivaizdu, kad pareiškėjas turi glaudžius socialinius ir kitus ryšius ne tik užsienio valstybėje, bet ir Lietuvos Respublikoje, nes priešingu atveju galima būtų kelti klausimą, kodėl pareiškėjas taip dažnai lankosi Lietuvoje, jeigu kategoriškai neigia Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojo rezidento statusą.

Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jo pajamos (duomenys neskelbtini) sudarė daugiau kaip 98 proc. visų pajamų, o pajamos – Lietuvos Respublikoje siekė mažiau 2 proc. yra kritikuotini, kadangi skundžiamame rašte VMI visiškai pagrįstai nurodė, kad atlikus pareiškėjo mokestinį tyrimą ir jo gautų pajamų ir patirtų išlaidų analizę, įvertinus dokumentus ir paaiškinimus buvo nustatyta, kad 2015 ir 2018 m. patirtoms išlaidoms (bankų sąskaitų papildymui, paskoloms suteikti) padengti pareiškėjui nepakako pajamų, pagrįstų juridinę galią turinčiais dokumentais, t. y. pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo oficialiai gautas pajamas, todėl mokestinio tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas panaudojo kitas, nedeklaruotas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka, konstatuota mokesčių įstatymų pažeidimų rizika. Todėl VMI, teikdama šį atsiliepimą, iš naujo nevertina buhalterinių ir kt. dokumentų, kadangi jie visi buvo įvertinti mokestinio tyrimo metu surašytoje VMI 2020-12-30 Mokestinio tyrimo ataskaitoje Nr. (21.222 E) FR0686-1119 ir bus įvertinti atlikus mokestinį patikrinimą.

Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis VMI viršininko 2004-05-28 įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių (2018-12-20 įsakymo Nr. VA-108 „Dėl mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių, pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą FR0687 formos ir užduoties atlikti mokestinį tyrimą FR0688 formos patvirtinimo“ pakeitimo redakcija) (toliau – Taisyklės) 11.4 punktu, siūlymas pašalinti nustatytus trūkumus ir prieštaravimus pareiškėjui nebuvo teikiamas, kadangi mokestinio tyrimo metu buvo identifikuoti slėpimo požymiai, kai mokesčių bazė sumažinama, slepiant realiai įvykusias ūkines operacijas, buhalterinės apskaitos dokumentuose fiksuojant realiai neįvykusias ūkines operacijas ir kitais būdais, kai yra pagrindas mokesčius apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Todėl, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, pradėtas mokestinis patikrinimas (2020-12-30 Pavedimas tikrinti Nr. (21.222 E) FR0773- 2387) pareiškėjo atžvilgiu visiškai pagrįstai.

Atsakovė teigia, kad skundžiamame rašte pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas gaudavo darbo užmokestį Lietuvoje, nuolat vykdė atsiskaitymus, naudojant kreditinę banko kortelę, su juridiniais asmenimis, esančiais Lietuvoje, teikė paskolas UAB „Vaisera“, taip pat įnešinėjo grynuosius pinigus į savo banko sąskaitas, esančias Lietuvoje, ir juos išsigrynindavo, bei mokėjo Lietuvoje už medicinines, komunalines paslaugas ar kitus buto išlaikymo mokesčius. Tai, kad pareiškėjas skunde nurodo (duomenys neskelbtini) iš esmės atlikęs tokius pačius veiksmus kaip ir Lietuvoje, t. y. gaudavęs darbo užmokestį iš kitų bendrovių, naudojęsis banko paslaugomis, mokėjęs už komunalines, medicinos ar kitas buitines paslaugas, nereiškia, kad jis negali būti laikytinas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju GPMĮ prasme.

Be to, pagal VMI elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) duomenis, pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu teikė 2015 – 2018 m. GPM308 formos ir 2019 m. GPM311 formos metines nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų deklaracijas, kas reiškia, jog jis tiesiogiai įgyvendino GPMĮ nustatytas nuolatinio Lietuvos gyventojo pareigas, susijusias su pajamų mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo tvarka.

Atsakovė nurodo, kad ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo stadijoje byla dėl pareiškėjo skundo buvo nutraukta, tačiau Komisijos sprendime visiškai pagrįstai nurodyta, jog „Komisija pažymi, kad Skundžiamu raštu buvo tik realizuota Pareiškėjo teisė gauti atsakymą į Pareiškėjo prašymą dėl mokestinio patikrinimo nutraukimo, tačiau Pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas joks valinis VMI prie FM sprendimas, kuriuo būtų nustatyta privaloma mokestinė prievolė. VMI prie FM Skundžiamame rašte jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų Pareiškėjui, nėra ir pats sprendimas savaime kokių nors materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Šis VMI prie FM raštas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje (t. y. atliekant mokestinį patikrinimą), kuris objektyviai jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai nedaro, t. y. sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų Pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų“.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu VMI nėra surašiusi Patikrinimo akto ir Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuose būtų apskaičiuotos pareiškėjui privalomai vykdytinos mokestinės prievolės (mokesčiai, delspinigiai, baudos)(taigi, nėra priimtų individualių administracinių aktų VAĮ prasme). Šiuo metu nuo 2022-01-11 iki papildomos informacijos gavimo (dėl pareiškėjui duoto mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti dokumentus) mokestinis patikrinimas yra sustabdytas. Taip pat pažymi, kad pagal pareiškėjo 2022-04-04 prašymą pratęsti dokumentų pateikimo terminą dėl jo paties išsiųsto paklausimo Lietuvos bankui, mokesčių administratorius yra pratęsęs dokumentų pateikimo terminą iki 2022-05-31. Jeigu surašius Patikrinimo aktą VMI priims pareiškėjui nepalankų Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, tuomet pareiškėjas galės pasinaudoti teise inicijuoti mokestinį ginčą ir apskųsti mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą ar neveikimą mokestinių ginčų procedūros nustatyta tvarka.

Atsakovė teigia, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, o VMI, išsiųsdama pareiškėjui skundžiamą raštą, rėmėsi ne prielaidomis, o objektyviais duomenimis, todėl teisės aktų nustatytų reikalavimų, tame tarpe ir 1996-06-29 ratifikuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo Nr. 59-1765 bei pareiškėjo teisių nepažeidė. Be to, atsižvelgiant į teismų praktiką, sutinkamai su Komisijos sprendimu, byla buvo nutraukta pagrįstai.

k o n s t a t u o j a:

Byloje keliamas ginčas dėl VMI 2022-01-03 rašto Nr. RKD-8, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas priimti sprendimą dėl mokestinio patikrinimo procedūros, pradėtos 2020-12-30, nutraukimo ir Komisijos 2022-03-14 sprendimo Nr. 21R-(AG-84/03-2022), kuriuo nutraukta byla pagal pareiškėjo skundą panaikinti VMI raštą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje pateiktais Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad, V. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, iki 2022-06-17 laikinai gyvenantis Lietuvoje (leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2020-06-17), nuo 2013-02-20 deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (nekilnojamas turtas priklauso nuosavybės teise). V. K. nevedęs, turi du vaikus: sūnų I. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir dukrą M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), vaikų motina O. B..

VMI viršininko 2020-01-08 įsakymu Nr. V-8 patvirtinto 2020 - 2021 m. konsoliduoto mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo priemonių plano 2020.10 rizikos rūšies „Gyventojų vengimas apskaičiuoti, deklaruoti ir mokėti mokesčius“ 10.1 priemonę „Efektyviai panaudojant tarptautiniais informacijos mainais gautus, finansų įstaigų, notarų, teisėsaugos institucijų ir kt. trečiųjų šaltinių teikiamus turto pirkimo - pardavimo sandorių, piniginių operacijų ir kt. duomenis, nustatyti rizikingiausius (turto ir išlaidų neatitikimas pajamoms, nepagrįstas lengvatų taikymas) asmenis, įskaitant valstybės tarnautojus“, buvo atliktas V. K. mokestinis tyrimas. Kontrolės procedūra 45 - teisėsaugos institucijų pavedimu“ (2020 m. birželio mėn. Tikrintinų mokesčių mokėtojų planas). Tiriamas laikotarpis nuo 2015-01-01 iki 2019-12-31. V. K. veiklos duomenys analizuojami pagal gautą Finansinių nusikaltimu tyrimų tarnybos (toliau – FNTT) raštą, kuriame pateikta informacija, kad V. K. į UAB,,Vaisera“ bankų sąskaitas nuo 2019-08-28 iki 2020-01-06 įnešė grynais pinigais 226 500 Eur bei pervedė 11 000 Eur, taip pat iš savo sąskaitų į bendrovės sąskaitą pervedė 83 000 Eur. UAB,,Vaisera“ FR0711 deklaravo iš V. K. 2015-01-02 gautą 346 480 Eur paskolą, 2015-12-31 bendrovė grąžino 258 480 Eur paskolos. VMI duomenimis pareiškėjas neturėjo piniginių lėšų šaltinio paskolai suteikti bei grynųjų pinigų įnešimui. VMI Audito informacinėje sistemoje pareiškėjui suformuoti rizikos požymiai: - 2015 ir 2019 metais pareiškėjo išlaidos neatitinka deklaruojamų metų pajamų.

VMI padarė išvadą, kad vertinant VMI Atrankos ir paramos auditui skyriaus bei Audito informacinėje sistemoje suformuotą riziką: - Didelės suteiktų paskolų sumos, tačiau gautų paskolų, pajamų ir santaupų suma yra maža bei šeimos išlaidos neatitinka deklaruojamų metų pajamų - rizika pasitvirtino. Gyventojo patirtos išlaidos gautas pajamas viršijo 379 210 Eur, iš jų 2015 m. - 343 765 Eur ir 2018 m. - 35 445 Eur; FA nedeklaruoja kontroliuojamo asmens VP pardavimo pajamų - rizika pasitvirtino. Pagal 2014-10-16 Akcijų pirkimo - pardavimo sutartį V. K. pardavė O. B. 500 vnt. UAB „Vaisera“ paprastųjų vardinių akcijų už 50 000 Lt bei sutinkamai su GPMĮ 17 straipsnio 23 dalimi gyventojas už 2014 m privalėjo pateikti metinę pajamų deklaraciją bei deklaruoti gautas pajamas iš finansinių priemonių pardavimo.

VMI, vadovaudamasi Taisyklių 4.11 punktu, mokestinio tyrimo metu pasiūlė pašalinti nustatytus trūkumus ir prieštaravimus mokesčių mokėtojui neteikiamas bei yra pagrindas pradėti mokestinį patikrinimą, nes identifikuoti taisyklių 11.4. punkte nurodyti mokesčių slėpimo požymiai, kai mokesčių bazė sumažinama slepiant realiai įvykusias ūkines operacijas, buhalterinės apskaitos dokumentuose fiksuojant realiai neįvykusiais ūkines operacijas ir kitais būdais, kai yra pagrindas mokesčius apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

VMI, įvertinusi mokestinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir identifikuotus pažeidimus, nusprendė inicijuoti mokestinį patikrinimą.

Inspekcija 2020-12-30 pavedimu Nr. (21.222E)FR0773-2387 pavedė patikrinti pareiškėjo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą.

Pareiškėjas 2021-11-22 prašymu ir jo papildymu kreipėsi į VMI prašydamas įvertinti prašyme ir papildyme pateiktus faktus ir nutraukti Inspekcijos vykdomą pareiškėjo veiklos mokestinio patikrinimo procedūrą. Pareiškėjas 2022-01-31 prašymu „panaikinti sprendimą dėl mokestinio patikrinimo (2020-12-30 pavedimas tikrinti Nr. (21.222E)FR0773- 2387)“ kreipėsi į VMI prašydamas įvertinti prašyme pateiktus faktus ir nutraukti VMI vykdomą pareiškėjo veiklos mokestinio patikrinimo procedūrą.

VMI skundžiamu 2022-01-03 raštu Nr. RKD-8 pareiškėjo prašymo nutraukti atliekamą mokestinį patikrinimą netenkino. Išdėstė teisės aktų nuostatas, mokestinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, nurodė, kad įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, informuoja, kad prašymas nutraukti atliekamą mokestinį patikrinimą yra nepagrįstas ir dėl to netenkintinas.

VMI 2022-01-12 Nr. (21.222 Mr) FR0773-44 pavedimo tikrinti priedu Mokestinį patikrinimą sustabdė nuo 2022-01-11 iki papildomos informacijos iš pareiškėjo gavimo.

VMI 2022-04-07 sprendimu Nr. RKD-1195 iki 2022-05-31 pratęsė pareiškėjui dokumentų pateikimo terminą dėl išsiųsto paklausimo Lietuvos bankui,

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu, teigia, kad VMI skundžiamą raštą priėmė remdamasi prielaidomis, laikydama jį nuolatiniu Lietuvos gyventoju nuo 2015 iki 2019 m. rėmėsi tik spėjimais ar įtarimais ir nepagrindė šios aplinkybės objektyviais duomenimis (faktais), todėl netinkamai vertino jo faktinę situaciją.

GPMĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju jei: 1) fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, arba; 2) fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, arba; 3) fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų (183 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija), arba; 4) fizinis asmuo, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių laikotarpių išbuvo Lietuvoje ištisai arba su pertraukomis 90 arba daugiau dienų, jei šio straipsnio 3 dalyje nenustatyta kitaip, arba; 5) fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir neatitinka šios dalies 3 ir 4 punkto kriterijų, tačiau tokiam fiziniam asmeniui atlyginimas pagal darbo sutartį arba pagal jų esmę atitinkančias sutartis mokamas arba jo gyvenimo kitoje valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos valstybės arba savivaldybių biudžetų.

Pažymėtina, kad LVAT praktikoje pabrėžiama, kad GPMĮ 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina penkias alternatyvias nuostatas, pagal kurias asmuo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju; fizinio asmens pripažinimui nuolatiniu Lietuvos gyventoju pakanka nustatyti, jog yra mažiausiai vienas iš GPMĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 - 5 punktuose nurodytų kriterijų.1 Minėtose bylose reikšmingais asmens laikymo nuolatiniu Lietuvos gyventoju kriterijais pripažįstami: gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje; nuolatinio Lietuvos gyventojo Metinių pajamų mokesčio deklaracijų teikimas; nekilnojamojo turto Lietuvoje turėjimas; teisėto buvimo Lietuvoje pagrindo turėjimas; su darbo užmokesčiu susijusių pajamų gavimas Lietuvoje (LVAT 2011-09-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2144/2011, 2020-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzE1NS05NjgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3155-968/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3155-968/2020">eA-3155-968/2020</a>).

Taigi, fizinio asmens pripažinimui nuolatiniu Lietuvos gyventoju pakanka nustatyti, jog yra bent vienas iš GPMĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 – 5 punktuose nurodytų kriterijų.

Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas ir mokestinio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai atsisakė nutraukti pareiškėjo mokestinį patikrinimą.

Pagal Registrų centro Gyventojų registro duomenis, pareiškėjas nuo 2013-02-20 iki šiol deklaruoja savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu taip pat yra registruoti ir pareiškėjo vaikai, kuriems suteikti lietuviški asmens kodai. Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nurodytas nekilnojamasis turtas (sodo pastatas) nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, kadangi 2012-12-17 buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. SK-10073, o 2013-02-19 perdavimo - priėmimo aktas Nr. SK-1103.

Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad aplinkybė, jog pareiškėjas 2015 - 2019 m. gyveno kartu su savo vaikais (duomenys neskelbtini) ir prižiūrėjo dėl būtinos nuolatinės priežiūros sergantį tėvą, nešalina fakto, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje taip pat turi deklaravęs savo gyvenamąją vietą (nors joje ir praleidžia mažiau laiko) bei atkreiptinas dėmesys, kad ši deklaruota gyvenamoji vieta yra ir pareiškėjo nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Teismo įsitikinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas Lietuvoje turi nuosavybės teise grindžiamų turtinių interesų.

Pažymėtina, kad VMI apie pareiškėjo tėvą, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, sužinojo tik iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėtų priedų, kadangi skundžiamo rašto priėmimo metu ši aplinkybė nebuvo žinoma..

Atsakovė mokestinio tyrimo metu, vertindama turimus asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, duomenis, nustatė, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu Lietuvos Respublikos sieną kirto labai dažnai (2015 - 2019 m. laikotarpiu užfiksuotas net 110 kartų Lietuvos Respublikos sienos kirtimų skaičius) ir Lietuvoje praleisdavo daug daugiau dienų nei nurodo pareiškėjas už vienerius kalendorinius metus.

Teismo įsitikinimu, atsakovė pagrįstai darė išvadą, kad GPMĮ 4 straipsnio 1 dalies kontekste, mokesčių administratorius nenustatęs 2 punkto buvimo (nors jis šiuo atveju ir yra nustatytas), būtų turėjęs teisę svartyti 3 arba 4 punktų buvimą, kadangi akivaizdu iš turimų duomenų, kad tiriamuoju laikotarpiu pareiškėjo praleistas Lietuvoje laikas buvo ganėtinai didelis, nors ir su pertraukomis.

VMI mokestinio tyrimo metu taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2015 - 2019 m. valdė 69 proc. UAB „Vaisera“ akcijų ir buvo bendrovės vadovas, taigi turėjo teisėtus darbinius santykius.

Iš byloje pateiktų bendrovės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad 2015 m. sausio - rugpjūčio mėn. bendrovės vadovas (pareiškėjas) dirbo ne kelias valandas per savaitę, o įprastai po 8 valandas kasdien, tokiu būdu sausio - rugpjūčio mėn. iš viso išdirbo nuo 152 iki 176 valandų per mėnesį.

Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad jo pajamos (duomenys neskelbtini) sudarė daugiau kaip 98 proc. visų pajamų, o pajamos - Lietuvos Respublikoje siekė mažiau 2 proc.

VMI mokestinio tyrimo metu taip pat nustatė, kad pareiškėjas gaudavo darbo užmokestį, nuolat vykdė atsiskaitymus, naudojant kreditinę banko kortelę su juridiniais asmenimis, esančiais Lietuvoje, teikė paskolas UAB „Vaisera“, taip pat įnešinėjo grynuosius pinigus į savo banko sąskaitas, esančias Lietuvoje ir juos išsigrynindavo bei mokėjo už medicinines, komunalines paslaugas ar kitus buto išlaikymo mokesčius. Teismo įsitikinimu, tai, kad pareiškėjas nurodo (duomenys neskelbtini) iš esmės atlikęs tokius pačius veiksmus, kaip ir Lietuvoje, t. y. gaudavęs darbo užmokestį iš kitų bendrovių, naudojęsis banko paslaugomis, mokėjęs už komunalines, medicinos ar kitas buitines paslaugas, nereiškia, kad jis negali būti laikytinas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju GPMĮ prasme. Be to, pagal VMI elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) duomenis, pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu teikė 2015 - 2018 m. GPM308 ir 2019 m. GPM311 metines nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų deklaracijas, kas tvirtina, jog jis tiesiogiai įgyvendino GPMĮ nustatytas Lietuvos Respublikos gyventojo pareigas, susijusias su pajamų mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo tvarka.

Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, byloje pateiktus įrodymus, mokestinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad VMI pagrįstai nurodė, kad atlikus pareiškėjo mokestinį tyrimą ir jo gautų pajamų ir patirtų išlaidų analizę, įvertinus dokumentus ir paaiškinimus buvo nustatyta, kad 2015 ir 2018 m. patirtoms išlaidoms (bankų sąskaitų papildymui, paskoloms suteikti) padengti pareiškėjui nepakako pajamų, pagrįstų juridinę galią turinčiais dokumentais, t. y. pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, todėl mokestinio tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas panaudojo kitas, nedeklaruotas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka, todėl konstatavo mokesčių įstatymų pažeidimų riziką ir pradėjo pareiškėjo mokestinį patikrinimą.

Taisyklių 371 punkte numatyta, kad kai yra išrašytas pavedimas tikrinti, tačiau dėl objektyvių priežasčių faktinis mokestinis patikrinimas dar nepradėtas (pvz., neįmanoma surasti to mokėtojo ir yra tai patvirtinantys dokumentai (iš atitinkamų valstybės institucijų/mokesčių administratorių gauti dokumentai, patvirtinantys mokėtojo išvykimo į užsienį, jo buvimo užsienyje, bausmės atlikimo įkalinimo įstaigoje faktą, arba gauti atsakymai, kad tikrintino mokėtojo vadovų, atsakingų darbuotojų ar akcininkų neįmanoma surasti, arba kad buvo imtasi visų priemonių surasti mokėtoją) arba faktinis mokestinis patikrinimas yra pradėtas, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių negali būti tęsiamas ir/ar užbaigtas (pvz., dėl teismo sprendimo/nutarties), tai mokestinis patikrinimas gali būti nutraukiamas.

Lingvistinė 371 straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, kad mokesčių administratoriui yra paliekama diskrecijos teisė savo nuožiūra taikyti šią normą ar jos netaikyti, atsižvelgiant į visas mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes.

Teismas, konstatuoja, kad skundžiamame rašte VMI pagrįstai nurodė, jog aplinkybių, dėl kurių mokesčių administratorius negalėtų tęsti ir/ar užbaigti mokestinio patikrinimo ir būtų pagrindas nutraukti mokestinį patikrinimą, nenustatyta. Byloje pateikti įrodymai ir teismo išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad VMI rėmėsi ne prielaidomis, o objektyviais duomenimis, todėl teisės aktų nustatytų reikalavimų, tame tarpe ir 1996-06-29 ratifikuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo Nr. 59-1765 bei pareiškėjo teisių nepažeidė.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas nuostatas, taip pat įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, daro išvadą, kad VMI, priimdama ginčijamą sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas mokestinio ginčo faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma bei įstatyminiu pagrindu, todėl nėra pagrindo išvadai dėl padaryto VAĮ 10 straipsnio pažeidimo ir pareiškėjo argumentai pripažintini nepagrįstais bei atmestini. Ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus,

Apibendrinant tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad VMI sprendimas buvo priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo šį sprendimą panaikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su Komisijos sprendimu, kuriuo bylą pagal pareiškėjo skundą panaikinti VMI 2022-01-03 raštą Nr. RKD-8 ir įpareigoti iš naujo įvertinti faktines aplinkybės, kuriomis remiantis 2020-12-30 buvo priimtas sprendimas pradėti pareiškėjo mokestinio patikrinimo procedūrą. buvo nutraukta.

Ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas (toliau – Įstatymas).

Įstatymas nustato, kad šiuo įstatymu nustatoma ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarka, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarka ir kompetencija (1 straipsnio 1 dalis); į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos (6 straipsnis); Pagal Įstatymo 20 straipsnį, nustačius, kad byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai, Komisija priima sprendimą nutraukti bylą (2 dalies 1 punktas).

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad Įstatymo nustatyta tvarka skundas (prašymas) gali būti teikiamas tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje.

Taigi, teisės aktai nenumato kompetencijos Komisijai vertinti VMI vykdomos mokestinio patikrinimo procedūros.

Skundžiamu VMI raštu buvo tik realizuota pareiškėjo teisė gauti atsakymą į jo prašymą dėl mokestinio patikrinimo nutraukimo, tačiau pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas joks valinis VMI sprendimas, kuriuo būtų nustatyta privaloma mokestinė prievolė. Atsakovė skundžiamu raštu netenkino pareiškėjos prašymo nutraukti mokestinį patikrinimą.

Teismas, atsižvelgdamas į aptartą, konstatuoja, kad mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusi Komisija teisingai, vadovaudamasi Įstatymu ir teismų praktika, paskirstė įrodinėjimo pareigą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas ir pagrįstai nutraukė pareiškėjo bylos nagrinėjimą.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

Pažymėtina, kad pareiškėjo atžvilgiu VMI nėra surašiusi Patikrinimo akto ir sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuose būtų apskaičiuotos pareiškėjui apskaičiuotos privalomai vykdytinos mokestinės prievolės (mokesčiai, delspinigiai, baudos)(taigi, nėra priimtų individualių administracinių aktų VAĮ prasme). Kaip buvo nustatyta, šiuo metu nuo 2022-01-11 iki papildomos informacijos gavimo (dėl pareiškėjui duoto mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti dokumentus) mokestinis patikrinimas yra sustabdytas. Taip pat pagal pareiškėjo 2022-04-04 prašymą pratęsti dokumentų pateikimo terminą dėl jo paties išsiųsto paklausimo Lietuvos bankui, mokesčių administratorius yra pratęsęs dokumentų pateikimo terminą iki 2022-05-31. Pareiškėjui išaiškintina, kad jeigu surašius Patikrinimo aktą VMI priims pareiškėjui nepalankų sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, pareiškėjas galės pasinaudoti teise inicijuoti mokestinį ginčą ir apskųsti mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą ar neveikimą mokestinių ginčų procedūros nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja