Administracinė byla Nr. eI3-3842-1064/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01262-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija: 16.6; 55.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skraida“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skraida“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. vasario 23 d. raštą Nr. 2D-3393 „Dėl skundo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. sausio 24 d. skundą.
Pareiškėja nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas – dvibutis gyvenamasis namas, esantis žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Šis sklypas ribojasi su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja 2022 m. sausio 21 d. kreipėsi į Inspekcija su skundu teigdama, kad gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini), vyksta statybos darbai pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. gruodžio 2 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau statytojas, tvarkydamas gretimo žemės sklypo reljefą ir ruošdamas statybos aikštelę, sklypo gruntą paaukštino, t. y. pakėlė reljefą 3 metrais, taip suformuodamas iki 45 laipsnių statumo šlaitą. Pareiškėjos teigimu, dėl tokių gretimo žemės sklypo statytojo veiksmų yra pažeidžiamos jos teisės, nes nuo suformuoto šlaito į jos žemės sklypą slenka gruntas bei patenka paviršinės nuotekos, kurios sukelia grunto eroziją.
Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 21 straipsnio 7 dalimi, pagal kurią žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Dl-338 (toliau – ir Reglamentas STR 2.02.09:2005) 9.5 punktu, pagal kurį didžiausias leistinas sklypo reljefo nuolydis turi būti ne didesnis kaip 12 %, prašė Inspekcijos įpareigoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininką sustabdyti neteisėtus veiksmus bei įpareigoti jį statybą vykdyti laikantis teisės aktuose nurodytų techninių statybos reikalavimų.
Pareiškėjos teigimu, Inspekcija, atsakydama į pareiškėjos skundą, skundžiamame rašte nurodė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 2 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), statyti naują statinį – įgyvendinti projektą (toliau – ir Projektas). Pagal Projektą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), reljefas yra žemėjantis šiaurės kryptimi, sklypo ribose paaukštėjimas siekia iki 4,26 m. Aukščiausia žemės sklypo altitudė yra 182,77 m., o žemiausia - 178,51 m. Projekte sklypo plano dalyje yra nustatytas naujas reljefo formavimas. Brėžinyje nurodytos naujai formuojamo reljefo izohipsės.
Pareiškėjos teigimu, nors ji skunde kėlė klausimą dėl neteisėto žemės sklypo reljefo pakėlimo ir netinkamo šlaito (nuolydžio) suformavimo, dėl ko paviršinės nuotekos patenka į jos gretimą žemės sklypą, tačiau Inspekcija tik išdėstė teisinį reguliavimą apie statybos darbų vykdymą, kuris nėra susijęs su skundo dalyku, bet neatliko Projekto atitikimo teisės aktų reikalavimams vertinimo, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 8 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 11 straipsnio 4 dalies 2 punktą.
Pareiškėja pažymėjo, kad iš skundžiamo rašto nėra aiškus Projekte nurodytas reljefo formavimo būdas (pvz. paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Pareiškėjos teigimu, įstatymų leidėjas, siekdamas apsaugoti gretimus sklypus nuo paviršinių nuotekų patekimo ar grunto griuvimo, nušliaužimo į kitą sklypą, esminius reikalavimus kelia ne sklypo reljefo aukščiui, bet jo nuolydžio (šlaito) tinkamam suformavimui, t. y. šlaitinio sklypo nuolydis negali viršyti 12 proc., esant nuolydžiui turi būti suprojektuotos ir įrengtos atraminės sienelės ir pan. Teisės aktai šlaitinio žemės sklypo savininkui, kaip statytojui, įtvirtina pareigas, pertvarkant žemės sklypo reljefą statybos metu, ar pertvarkant reljefą po statybų, apsaugoti gretimus žemės sklypus nuo žalos, t. y. užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus, apsaugoti nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą.
Pareiškėja nurodė, kad ji skunde kėlė klausimą būtent dėl netinkamai suformuoto nuolydžio, tačiau Statybų inspekcija apsiribojo tik vienu kriterijumi – sklypo aukščiu – nurodydama, kad Projekte nustatytas naujas reljefo formavimas. Inspekcija, neatlikdama nei teisinio, nei faktinio vertinimo dėl sklypo nuolydžio, šlaito atitikties teisės aktų reikalavimams, nepagrįstai nusprendė, jog statybą žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra teisėta.
Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Inspekcija nurodė, kad nagrinėjamu atveju ji veikė vadovaudamasi Priežiūros įstatymo, Statybos įstatymo, Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, laikydamasi viešosios teisės principo, jog viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai.
Atsakovės teigimu, nors pareiškėjos skunde vadovaujantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 10 straipsnio 3 dalies 5 punktu teigiama, kad Inspekcija neatliko Projekto atitikimo teisės aktų reikalavimams vertinimo, t. y. nenustatė, ar grunto pakėlimas ir suformuotas šlaitas (nuolydis) atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau pareiškėjos nurodytos teisės normos yra taikytinos tik tuo atveju, kai Inspekcija tikrina statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą, todėl vien šiuo pagrindu pareiškėjos skundas yra atmestinas.
Atsakovė nurodė, kad ji, nagrinėdama pareiškėjos 2022 m. sausio 24 d. skundą, nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri turi pareigą patikrinti Projekto sprendinių atitikimą teisės aktų reikalavimams, išdavė statytojui Statybos leidimą ir žemės sklype statyba vykdoma įgyvendinant Projektą. Todėl pareiškėjos skundo teiginiai, kad Inspekcija pagal 2022 m. sausio 24 d. skundą netinkamai atliko veiksmus ir priėmė nepagrįstą skundžiamą raštą, yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Atsakovė taip pat nurodė, kad skundžiamas raštas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus – sprendime išdėstyta, kokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ištirtais dokumentais bei teisiniu reglamentavimu vadovaujantis, pagrįstai buvo priimtas ginčijamas raštas.
Atsakovė nurodė, kad kai žemės darbai atliekami statant statinius, privaloma vadovautis statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniais. Užbaigus statinių statybą, žemės sklypas (įskaitant žemės paviršiaus lygį) turi būti sutvarkytas pagal projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius.
Atsakovės teigimu, Inspekcija, įvertinusi tai, kad statytojas turi Statybos leidimą, kuris suteikia teisę įgyvendinti Projekto sprendinius žemės sklype, tai, kad Projekte yra nustatytas žemės paviršiaus pakėlimas, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos 2022 m. sausio 24 d. skunde nurodyta statyba nelaikytina savavališka.
Atsakovė nurodė, kad priešingai nei teigiama pareiškėjos skunde, Inspekcija vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 8 straipsniu, vykdydama pareiškėjos skunde nurodytą prašymą, atliko išsamų skunde nurodytų aplinkybių tyrimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą raštą. Vien tai, kad pareiškėja skunde nesutinka su Inspekcijos skundžiamame rašte nustatytomis aplinkybėmis, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą raštą.
Teisme 2022 m. gegužės 10 d. gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad pareiškėja nesutinka su atsakovės atsiliepime pateiktais motyvais.
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 23 d. rašto Nr. 2D-3393 „Dėl skundo (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Inspekcija gavo pareiškėjos 2022 m. sausio 21 d. skundą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o gretimame sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vyksta statybos darbai pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą.
Skunde teigiama, kad statytojas, tvarkydamas žemės sklypo reljefą ir ruošdamas statybos aikštelę, dalyje sklypo paaukštino gruntą nuo alt. ±178.50 m. iki ±181.50 m., t. y. 3 metrus, taip suformuodamas iki 45 laipsnių šlaitą dėl kurio kaimyninio sklypo gruntas slenka į pareiškėjai priklausantį sklypą, o paviršinės nuotekos reljefo paviršiumi patenka į gretimus sklypus ir sukelia grunto eroziją.
Inspekcija 2022 m. vasario 23 d. surašė skundžiamą Raštą Nr. 2D-3393, kuriame nurodė, kad Inspekcija patikrino IS Infostatyba esančius duomenis ir nustatė, jog 2019 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius), Nr. (duomenys neskelbtini) suteikiantį teisę įgyvendinti projektą „Dvibučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Statybos projektas, Nr. (duomenys neskelbtini)“. Projekte nurodyta, kad sklypo reljefas žemėjantis šiaurės kryptimi, sklypo ribose paaukštėjimas siekia iki 4,26 m. Aukščiausia sklypo altitudė yra 182,77 m., o žemiausios – 178,51 m. Projekte sklypo plano dalyje yra nustatytas naujas reljefo formavimas. Brėžinyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos naujai formuojamo reljefo izohipsės.
Atsižvelgdama į tai, kad Projekte yra nustatytas žemės paviršiaus pakėlimas, pastato statybos darbams išduotas statybą leidžiantis dokumentas, Inspekcija konstatavo, jog statyba negali būti laikoma savavališka.
Teikdama procesinius dokumentus teismui pareiškėja taip pat kvestionavo ir paties Projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams, tačiau šie argumentai nebuvo jos skundo Inspekcijai dalyku, todėl nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl Rašto teisėtumo, ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir vertindama ginčijamo Rašto teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal TPSVPĮ 8 straipsnio 1 dalį Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija.
Pagal TPSVPĮ 8 straipsnio 2 dalį, statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo tikrinimą; 13) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.
Detali skundų ir pranešimų nagrinėjimo tvarka nustatyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintose Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse. Taisyklių 5 punkte, galiojusiame Rašto priėmimo metu, buvo nurodyta, kad prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimas – Inspekcijos darbuotojo (-ų) veikla, apimanti asmens prašymo, skundo ar pranešimo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui.
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.
Nors pareiškėjos skundo faktinis pagrindas buvo susijęs su statytojo galimai neteisėtais veiksmais formuojant žemės sklypą ir taip pažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsakovė Raštą priėmė neįvykdžiusi pareigos patikrinti, ar faktiškai vykdomi statytojo veiksmai atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir atitinka Projektą, o tik apsiribojo IS Infostatyba esančiais duomenimis. Neįvertinus faktinės situacijos nėra galimybių nustatyti, ar statyba (ir žemės sklypo formavimas) yra vykdoma pagal Projektą, t. y., ar atitinka teisės aktų reikalavimus.
Lietuvos vyriausiasis administracini teismas savo praktikoje nuosekliai pabrėžia administravimo subjektų pareigą laikytis teisės principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014). Viešojo administravimo subjektas yra saistomas, be kita ko, gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Taigi nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama viešojo administravimo subjekto pareiga imtis aktyvių veiksmų ir pareiga padėti asmeniui.
Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja teikdama skundą atsakovei nurodė, kad statybos dalyvių veiksmai galimai neatitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimdama Raštą Inspekcija nesurinko duomenų, reikalingų įvertinti, ar statinio statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir tinkamai savo sprendimo nemotyvavo, todėl toks jos Raštas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Atsižvelgiant į tai Raštas naikintinas ir Inspekcija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą.
Kitos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su ginčijamo Rašto teisėtumu, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Žyminis mokestis (22,50 Eur) byloje sumokėtas pareiškėjos atstovo ir buvo įskaitytas byloje, todėl šio mokesčio dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pareiškėjui priteistinas iš atsakovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skraida“ skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 23 d. raštą Nr. 2D-3393 „Dėl skundo (duomenys neskelbtini)“.
Įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą.
Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti, priteisiant pareiškėjai iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 ct).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Sigita Fomičiova
Rūta Miliuvienė
Henrikas Sadauskas
