Administracinė byla Nr. eI3-4183-1161/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01595-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.12; 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Žvaigždinienė,
sekretoriaujant A. M.,
dalyvaujant pareiškėjai D. M., jos atstovams advokatams J. V., G. D.,
atsakovės atstovėms R. S., R. B., Ž. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. skundą atsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja D. M. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus (toliau – Tarnyba) 2022 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. P1-27 „Dėl D. M. tarnybinės veiklos vertinimo ir komisijos siūlymo įgyvendinimo“; grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas ((duomenys neskelbtini) direktorės) pareigas; priteisti pareiškėjai iš Tarnybos dėl neteisėto pažeminimo pareigose susidariusį pareiginio atlyginimo skirtumą nuo neteisėto pažeminimo pareigose iki grąžinimo į anksčiau eitas pareigas ((duomenys neskelbtini) direktorės); priteisti patirtas advokato teisinių paslaugų ir (ar) kitas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja mano, kad jos tarnybinė veikla tiesioginio vadovo bei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija, ir vertinimo komisija) buvo vertinta nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė žinoti, kokiais argumentais remiantis 2021 m. veiklos vertinimas yra nepatenkinamas, nes tiesioginis vadovas iki motyvuoto pasiūlymo priėmimo nepravedė vertinimo pokalbio teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, pareiškėja nežino konkrečių aplinkybių, argumentų, kuo remiantis tiesioginis vadovas padarė tokias išvadas savo motyvuotame siūlyme, be to, kaip teigė pareiškėja, iš jos buvo atimta teisė būti išklausytai, pateikti savo paaiškinimus. Taigi buvo pažeistos esminės vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros.
Tiesioginio vadovo vertinimas, o taip pat Komisijos vertinimas yra nemotyvuotas, t. y. objektyviai nesant pagrindų, nepateikus jokių įrodymų. Komisija nepatikrino tiesioginio vadovo vertinimo (motyvuoto siūlymo) pagrįstumo, kadangi visapusiškai nevertino pareiškėjos gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikacijos vertinimo.
Komisija neatliko tiesioginio vadovo 2022 m. vasario 18 d. atlikto kasmetinio vertinimo pagrįstumo patikrinimo funkcijos, neatsižvelgė į pareiškėjos išsakytus argumentus, nepriėmė pareiškėjos teikiamų paaiškinimų bei įrodymų, jų nevertino, todėl 2022 m. vasario 18 d. tiesioginio vadovo vertinimas, 2022 m. kovo 7 d. komisijos vertinimo išvada bei protokolas, o kartu ir 2022 m. kovo 18 d. Tarnybos įsakymas dėl pareiškėjos įvertinimo nepatenkinamai ir pažeminimo pareigose yra nepagrįsti ir neteisėti.
Pareiškėja skunde nurodė, kad jai nebuvo žinoma apie skundus, gautus dėl pareiškėjos veiklos nuo 2019 metų ir Komisija šių skundų nevertino, jie nebuvo pridėti prie protokolo.
Pareiškėja nurodo, kad 3 iš 5 Komisijos narių (taip pat ir komisijos pirmininkas) buvo pavaldūs tiesioginiam pareiškėjos vadovui, kiti 2 iš 5 – paralelinių Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai. Todėl ginčo atveju privalėjo nusišalinti, kadangi negalėjo pareiškėjos vertinti objektyviai ir nešališkai.
Teigia, kad Komisijos posėdį vedė ir jam vadovavo ne komisijos pirmininkas, bet pareiškėjos tiesioginis vadovas. Taigi, ne komisija vertino tiesioginio vadovo vertinimo pagrįstumą bei procedūrų laikymąsi, bet tiesioginis pareiškėjos vadovas dar kartą atliko vertinimą. Tokiu būdu komisija tinkamai neįgyvendino jai priskirtų pareigų įvertinti tiesioginio vadovo vertinimo tinkamumą, pagrįstumą bei procedūrų laikymąsi.
Nuo 2022 m. sausio mėn. pareiškėja patyrė psichologinį spaudimą dėl pasitraukimo iš pareigų. Pareiškėjai su tuo nesutikus, jai buvo ne kartą nurodyta, kad dirbti bus sunku, o naujoje sistemoje po reformos jai vietos nebus. Faktiškai skundžiamu 2022 m. kovo 18 d. įsakymu ne objektyviai, nešališkai ir visapusiškai įvertinta pareiškėjos tarnybinė veikla 2021 m., bet įgyvendintas grasinimas susidoroti su pareiškėja.
Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtai perkėlus pareiškėją į žemesnes pareigas, jai buvo nustatytas ir mokamas žemesnis pareiginis atlyginimas, pareiškėja prašo atlyginti jai neteisėtu pažeminimu pareigose padarytą žalą – pareiginio atlyginimo skirtumą tarp iki perkėlimo buvusio vidutinio pareiškėjos atlyginimo ir pažemintose pareigose nustatymo (mokamo) pareiginio atlyginimo.
2022 m. liepos 26 d. pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kad 2022 m. liepos 1 d. įvykdžius saugomų teritorijų pertvarką, (duomenys neskelbtini) direkcijos (toliau – ir direkcija) (taigi ir jos vadovo pareigų) neliko, pateikė prašymą, kuriuo buvo patikslintas skundo reikalavimas ir prašoma teismo įpareigoti atsakovą perkelti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) grupės patarėjo pareigas arba kitas lygiavertes ir pareiškėjos turimą kvalifikaciją bei patirtį atitinkančias pareigas.
Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad Tarnybos 2022 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. P1-27 yra teisėtas ir pagrįstas.
Paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 29 d. Tarnybos direktorius pasiūlė pareiškėjai susitikti Vilniuje aptarti 2021 m. rezultatus ir 2022 m. veiklos planus. Tiesioginio vadovo pokalbis su pareiškėja įvyko 2022 m. sausio 7 d. Iš susirašinėjimo matyti, kad pareiškėja teiravosi, ar jai į pokalbį reikia atvykti užpildžius Motyvuotą siūlymą, ar tai bus „apsikeitimas, pasidalinimas nuomonėmis ir informacija platesniame kontekste laisvu pokalbio formatu“.
Pažymėjo, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (VATIS). Kasmetinio vertinimo procedūros yra reglamentuotos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 213 redakcija) (toliau – ir Aprašas), II skyriuje. Sausio 1-15 d. kiekvienas valstybės tarnautojas turi atlikti Aprašo 6 punkte nustatytus veiksmus, t. y. užpildyti Tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo atitinkamas grafas. Sausio 15-20 d. tiesioginis vadovas atlieka Aprašo 8, 9, 10, 11, 17 punktuose aprašytus veiksmus. Valstybės tarnautojas su tiesioginio vadovo užpildytu Motyvuotu siūlymu susipažįsta VATIS per 2 darbo dienas nuo Motyvuoto siūlymo užpildymo. Per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su Motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo vertinimu, į pareigas priimančiam asmeniui gali pateikti rašytinį kreipimąsi su prašymu, kad jo tarnybinę veiklą įvertintų vertinimo komisiją.
Atkreipė dėmesį į tai, kad nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ), nei Aprašas ar Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VTD) rekomendacijos dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo, nenustato, kad tiesioginio vadovo pokalbis su valstybės tarnautoju dėl jo tarnybinės veiklos rezultatų turi būti protokoluojamas ar fiksuojamas kitu būdu, todėl ginčo atveju nėra galimybės nustatyti, kokie klausimai buvo aptariami su pareiškėja 2022 m. sausio 7 d.
Teigia, kad Aprašo 8 punkto nuostata „Valstybės tarnautojas ir tiesioginis vadovas susitaria dėl valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio datos. Šis pokalbis, valstybės tarnautojui ir tiesioginiam vadovui susitarus, gali vykti ir telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tiesioginis vadovas iki valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio susipažįsta su valstybės tarnautojo užpildytu Motyvuotu siūlymu“, suponuoja, kad valstybės tarnautojui turi būti sudaryta galimybė iš anksto žinoti apie susitikimo su tiesioginio vadovu laiką. Susitikimas su pareiškėja buvo suplanuotas iš anksto, o tai reiškia, kad jai buvo sudarytos sąlygos pasirengti tokiam pokalbiui. Tarnyba laikosi pozicijos, kad kasmetinis vertinamasis pokalbis įvyko 2022 m. sausio 7 d., nors VATIS sistemoje Motyvuotas siūlymas dar nebuvo užpildytas, tačiau jau pats Tarnybos direktoriaus sakinys „aptarti 2021 m. rezultatus ir 2022 m. veiklos planus“ patvirtina, kad buvo numatytas pokalbis apie valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus. Susirašinėjimas tarp tiesioginio vadovo ir pareiškėjos patvirtina, kad su pareiškėja dėl pokalbio laiko tiesioginis vadovas tarėsi.
Tarnyba mano, kad, net jei pareiškėjos ir jos tiesioginio vadovo pokalbis vyko ne pagal Aprašo 9 punktą, kuris numato, kad „tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio metu su valstybės tarnautoju: 1) aptaria tarnybinės veiklos rezultatus; 2) įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria einamųjų metų užduotis; 3) įvertinę valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius; 4) įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos; 5) aptaria valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; 6) aptaria atlikto įstaigos vadovo kvalifikacijos vertinimo, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, rezultatus (taikoma tik įstaigų vadovams), 7) aptaria valstybės tarnautojo kvalifikaciją ir jos tobulinimo poreikį bei valstybės tarnautojo karjeros galimybes“ tai nesudaro pagrindo konstatuoti esminio pažeidimo.
Tarnyba pabrėžė, kad Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, jog pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas Komisijos posėdyje atitiko Aprašo 49-59 punktuose nustatytą vertinimo procedūros turinį ir etapus. Posėdyje buvo vertinami ir pareiškėjos pasiekti rezultatai pagal nurodytas užduotis, ir buvo nagrinėjamos situacijos lėmusios tiesioginio vadovo siūlymą dėl vertinimo – nepatenkinamai.
Skundai dėl pareiškėjos veiklos jai nebuvo pateikti atsižvelgiant į pareiškėjos tuo metu užimamas pareigas.
Nurodė, kad Aprašo 51 punkte yra nustatyta, kad vertinimo komisija turi teisę į vertinimo komisiją kviesti pokalbiui valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą. Siekiant tinkamai patikrinti tiesioginio vadovo atlikto tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą, tiesioginio vadovo ir pareiškėjos atsakymai į pateiktus klausimus ar papildomi paaiškinimai yra labai svarbūs, nes tik tada Komisija kartu su kitais vertinimo komisijos turimais duomenimis, gali spręsti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo pateiktas Motyvuotas siūlymas yra pagrįstas. Tokią išvadą, Tarnybos nuomone, patvirtina ir Komisijos posėdžio metu darytas garso įrašas.
Teigia, kad Komisijos posėdžio metu pareiškėjai buvo sudarytos visos sąlygos tinkamai pasinaudoti gynybos teise ir atkreipti vertinimo komisijos narių dėmesį į konkrečias aplinkybes, aiškiai pasisakyti dėl pareiškėjos tiesioginio vadovo nepatenkinamai įvertintos jos 2021 m. veiklos ir pateikti savo nuomonę pagrindžiančių argumentų. Tačiau pareiškėja komisijos posėdžio metu tiesioginio vadovo išsakytų pareiškėjos tarnybinės veiklos trūkumų (direkcijos darbuotojų skundai, nesuvaldyto smurto atvejo direkcijoje, ko pasėkoje, kilo teisminiai ginčai dėl neadekvačių direktorės sprendimų (ad. byla Nr. eI3-8938-609/2021)) argumentuotai nepaneigė ir paaiškinimų nepateikė.
Pažymėjo, kad tiesioginio vadovo vertinimas, kaip ir Komisijos nagrinėjimas, buvo atliktas laikantis Aprašo 4 priede nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į kriterijus, kurie yra numatyti Aprašo 11 punkte, ir Aprašo 4 priede (lyderystė, žmogiškųjų išteklių valdymas, programų ir projektų valdymas, finansų valdymas, analizė ir pagrindimas, komunikacija ir viešieji ryšiai, strateginis mąstymas, fizinių ir juridinių asmenų priežiūros funkcijų atlikimas), o tai reiškia, kad vertinimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Tai, jog Komisija, apsvarsčiusi ir įvertinusi pareiškėjos tarnybinės veiklos trūkumus, kiekvienu atveju jų nesusiejo su konkrečia einamųjų metų užduotimi, nedaro Komisijos išvados neteisėta ir nepagrįsta.
Tarnybos nuomone, pareiškėjos tarnybinė veikla, jos gebėjimai bei jos tinkamumas einamoms pareigoms (įstaigos vadovo) Komisijos posėdyje buvo įvertintas išsamiai ir objektyviai, ne tik atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus bei ir į jos atsikirtimus į tiesioginio vadovo surašytą Motyvuotą siūlymą, kuris buvo pagrįstas pareiškėjos tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis, t. y. nesugebėjimu suburti darbuotojus veiksmingam komandiniam darbui, nesugebėjimu spręsti konfliktus. Visos nagrinėtos faktinės aplinkybės, suteikė pagrįstą pagrindą pareiškėjos tiesioginiam vadovui jos tarnybinę veiklą įvertinti nepatenkinamai, o Komisijai pritarti tiesioginio vadovo siūlymui. Tarnyba mano, kad įrodymų vertinimo prasme, tiesioginis vadovas sugebėjo pagrįsti savo sprendimo pagrįstumą dėl tarnybinės veiklos nepatenkinamo vertinimo.
Teigia, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisijos nariai vien dėl pavaldumo tiesioginiam pareiškėjos vadovui, o kiti – Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai buvo šališki ir neobjektyvūs. Visi komisijos nariai nėra susiję su pareiškėja jokiais asmeniniais ryšiais ir niekada jai nebuvo pavaldūs. Pareiškėja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, patvirtinančių, kad Komisijos nariai buvo šališki ir turėjo nusišalinti. Be to, pradedant pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą Komisijoje, pareiškėja neturėjo pastabų ar prieštaravimų dėl komisijos sudėties ir nereiškė jokių nušalinimų Komisijai ar atskiriems jos nariams.
Pareiškėjos teiginys, kad įgyvendintas tendencingas siekis susidoroti ir atleisti pareiškėją iš pareigų nėra pagrįstas objektyviais duomenimis.
Sistemiškai vertindama teisės aktus, teismų praktiką bei atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, Tarnyba darė išvadą, jog Komisija, veikė pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją, priėmė pagrįstą išvadą, o Tarnybos direktorius, įgyvendindamas Komisijos išvadoje pateiktą siūlymą, priėmė pagrįstą ir teisėtą šiame teisminiame procese skundžiamą 2022 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. P1-27, tad pareiškėjos reikalavimas dėl įsakymo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja ir jos atstovai palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti.
Atsakovės atstovės teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
konstatuoja:
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. P1-27 „Dėl D. M. tarnybinės veiklos vertinimo ir komisijos siūlymo įgyvendinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas Tarnybos direktorius (toliau – tiesioginis vadovas) pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2021 metus (tarnybinės veiklos rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės nustatytas funkcijas bei kvalifikaciją) įvertino nepatenkinamai ir pateikė siūlymą perkelti pareiškėją į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.
Pareiškėja susipažinusi su 2022 m. vasario 18 d. tiesioginio vadovo motyvuotu siūlymu valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. P8-35 (toliau – Motyvuotas siūlymas) nesutiko su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu ir 2022 m. vasario 22 d. Tarnybai pateikė rašytinį kreipimąsi Nr. V3-61 „Dėl metinės (duomenys neskelbtini) vadovo veiklos vertinimo komisijoje“ su prašymu, kad jos tarnybinę veiklą įvertintų Komisija.
Tarnybos direktoriaus 2022 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-22 „Dėl valstybės tarnautojų (įstaigos vadovų) tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ sudaryta valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija. Pareiškėjos 2021 metų tarnybinė veikla įvertinta Komisijos 2022 m. kovo 7 d. posėdyje.
Iš 2022 m. vasario 18 d. tiesioginio vadovo Motyvuoto siūlymo matyti, kad pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai ir, jo vertinimu, pareiškėja pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas atliko netinkamai. Motyvuoto siūlymo I–ame skyriuje „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“ nurodyta, kad pareiškėjai 2021 m. nustatytos buvo 2 užduotys. Tiesioginis vadovas už pasiektus rezultatus, vykdant užduotis, paskyrė 2 balų įvertinimą, nes kai kurios užduotys buvo įvykdytos iš dalies (Motyvuoto siūlymo II skyrius). Tiesioginis vadovas už gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas paskyrė 1 balą, kadangi veiksmingumas buvo įvertintas 1 balu, rezultatyvumas, tinkamumas – 2 balais, turimų žinių, gebėjimų ir įgūdžių panaudojimas, atliekant funkcijas ir siekiant rezultatų – 1 balu, bendras visų trijų kriterijų vidurkis -1,33. Pareiškėjos kvalifikaciją tiesioginis vadovas įvertino 1 balu, t. y. nepatenkinami. Profesinės žinios, pažintiniai bei praktiniai gebėjimai, veiklos kokybė ir asmeninė motyvacija buvo įvertinti taip pat 1 balu ir tik veiklos atlikimo savarankiškumas įvertintas – 2 balais. Bendras 4 kriterijų vidurkis – 1,25. Bendras tarnybinės veiklos vertinimas – nepatenkinamai.
Komisija 2022 m. kovo 7 d. protokole Nr. P4-1 ir 2022 m. kovo 7 d. išvadoje Nr. P8-1 nurodė, kad pareiškėją įvertino nepatenkinamai, ir pritarė Tiesioginio vadovo siūlymui perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas.
Tarnybos direktorius 2022 m. kovo 18 d. priėmė skundžiamą įsakymą ir pareiškėja nuo 2022 m. kovo 29 d. buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto pareigas, nustatant pareiginės algos koeficientą – 12.
Nesutikdama su tokiu Tarnybos direktoriaus sprendimu pareiškėja kreipėsi į teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VTĮ ir Aprašas.
VTĮ 27 straipsnis reglamentuoja valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą. Įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis (VTĮ 27 straipsnio 2 dalis). Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas. Valstybės tarnautojas turi teisę kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginio vadovo atliekamame jo vertinime (VTĮ 27 straipsnio 5 dalis). Įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) nepatenkinamai (VTĮ 27 straipsnio 6 dalis). Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu: 1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas, arba 2) valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje; 3) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ar savivaldybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, vadovus); 4) valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinamai (VTĮ 27 straipsnio 9 dalis). Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma. (VTĮ 27 straipsnio 13 dalis). Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė (VTĮ 27 straipsnio 16 dalis). Tokia tvarka yra nustatyta Apraše, kuris detalizuoja VTĮ 27 straipsnio nuostatas.
Vadovaujantis Aprašo 8-9 punktais, valstybės tarnautojas ir tiesioginis vadovas susitaria dėl valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio datos. Šis pokalbis, valstybės tarnautojui ir tiesioginiam vadovui susitarus, gali vykti ir telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tiesioginis vadovas iki valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio susipažįsta su valstybės tarnautojo užpildytu Motyvuotu siūlymu ir Aprašo 6.3 papunktyje nurodyta forma. Į valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbį valstybės tarnautojas turi teisę kviesti įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų (profesinės sąjungos ar darbo tarybos) atstovą, kuris valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbyje gali dalyvauti stebėtojo teisėmis. Tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio metu su valstybės tarnautoju: aptaria Aprašo 6.1 papunktyje nurodytus tarnybinės veiklos rezultatus; įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria einamųjų metų užduotis; įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius; įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos; aptaria valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; aptaria Aprašo III skyriuje nustatyta tvarka atlikto įstaigos vadovo kvalifikacijos vertinimo, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, rezultatus (taikoma tik įstaigų vadovams); aptaria valstybės tarnautojo kvalifikaciją ir jos tobulinimo poreikį bei valstybės tarnautojo karjeros galimybes.
Pastebėtina, kad nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Aprašas nenustato, kad tiesioginio vadovo pokalbis su valstybės tarnautoju dėl jo tarnybinės veiklos rezultatų turi būti protokoluojamas ar fiksuojamas kitu būdu. Ši aplinkybė sąlygoja faktą, jog nagrinėdami su valstybės tarnautojų vertinimu susijusias administracines bylas, administraciniai teismai ne kartą vertino tai, ar faktinio pokalbio tarp vertinamo valstybės tarnautojo ir jį vertinančio subjekto, skirto aptarti tarnautojo veiklos rezultatus, nebuvimas sudaro pagrindą panaikinti vertinimo procedūros metu priimtą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) šiuo aspektu ne kartą konstatavo, jog tokį procedūrinį pažeidimą, net jeigu jis nustatomas, nėra pagrindo pripažinti esminiu vertinimo procedūros pažeidimu, kadangi vertinamas pareigūnas turi galimybę savo argumentus išdėstyti Vertinimo komisijos posėdyje (žr., pvz., 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje A756-1267/11, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009, 2012 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 143-265/12).
Ginčo tarp proceso šalių nėra, kad 2022 m. sausio 7 d. įvyko pareiškėjos ir jos tiesioginio vadovo susitikimas, kurio data buvo iš anksto suderinta (tai patvirtina ir į bylą pateiktas pareiškėjos susirašinėjimas el. paštu su tiesioginiu vadovu). Tikslaus susitikimo laiko, pokalbio trukmės ir turinio teismas, nesant garso įrašo ir (ar) protokolo, neturi galimybės nustatyti ir įvertinti. Visgi, atsižvelgdamas į galiojančio teisinio reguliavimo reikalavimus ir LVAT formuojamą nuoseklią praktiką, teismas konstatuoja, kad, nors nagrinėjamu atveju ir galima konstatuoti tam tikrus procedūrinius pažeidimus, susijusius su pareiškėjos ir jos tiesioginio vadovo pokalbiu (aiškaus susitarimo dėl laiko ir formato nebuvimas, Motyvuoto siūlymo dalies, užpildytos pareiškėjos, nebuvimas), šie procedūriniai pažeidimai nelaikytini esminiu vertinimo procedūros pažeidimu. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad Motyvuoto siūlymo pagrindu pateiktas tiesioginio vadovo siūlymas perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas buvo vertinamas Komisijoje, kurios posėdyje turėjo galimybę dalyvauti ir pareiškėja.
Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu, per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su Motyvuotu siūlymu dienos, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui gali pateikti rašytinį kreipimąsi su prašymu, kad jo tarnybinę veiklą įvertintų vertinimo komisija (Aprašo 42 punktas). Vertinimo komisija sudaroma valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu (Aprašo 41 punktas). Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo valstybės tarnautojo kreipimąsi vertinimo komisijai pateikia per 5 darbo dienas pasibaigus Aprašo 18 punkte nustatytam valstybės tarnautojų kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo terminui. Vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 valstybės tarnautojų, einančių pareigas toje pačioje įstaigoje, kaip ir valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertinanti vertinimo komisija sudaroma iš skirtingų įstaigų ne žemesnės nei įstaigos vadovo, kurio tarnybinė veikla vertinama, pareigybių grupės valstybės tarnautojų (Aprašo 43 punktas). VTD atstovas į pareigas priimančio asmens arba valstybės tarnautojo prašymu gali būti kviečiamas arba savo iniciatyva dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis (VTĮ 27 straipsnio 14 dalis; Aprašo 43 punktas). Vertinimo komisijos darbo forma – posėdžiai. Sprendimą dėl vertinimo komisijos posėdžio datos ir laiko priima vertinimo komisija. Šis posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens rašytinio prašymo ar valstybės tarnautojo rašytinio kreipimosi pateikimo vertinimo komisijai dienos, išskyrus Aprašo 52 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytus atvejus (Aprašo 45 punktas). Vertinimo komisija gali priimti sprendimus, jeigu jos posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė vertinimo komisijos narių. Vertinimo komisija sprendimus priima posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsų dauguma. Vertinimo komisijos nariui nusišalinus, sprendimai priimami, jeigu be nusišalinusio (-ių) vertinimo komisijos nario (-ių) vertinimo komisijos posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė vertinimo komisijos narių. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas, o jo nesant – vertinimo komisijos nario, kuriam pavesta atlikti vertinimo komisijos pirmininko funkcijas, balsas (Aprašo 46 punktas). Jeigu paaiškėja, kad vertinimo komisijos narys yra valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginis vadovas, sutuoktinis, sugyventinis ar partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl vertinimo komisijos nario nešališkumo, vertinimo komisijos narys turi nusišalinti. Vertinimo komisijos narys taip pat turi nusišalinti, kai vertinama jo tarnybinė veikla ir kai vertinama valstybės tarnautojo, kuriam vertinimo komisijos narys yra tiesiogiai pavaldus, tarnybinė veikla (Aprašo 47 punktas). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinimo komisija posėdyje: nagrinėja valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal Motyvuotą siūlymą; priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo; priima sprendimą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikiamo siūlymo; surašo Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą pagal Aprašo 5 priede esančią formą (Aprašo 49 punktas). Vertinimo komisija, nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertina pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat vertina tarnybinės veiklos gerinimo plano vykdymo rezultatus, jeigu toks planas buvo sudarytas (Aprašo 50 punktas).Valstybės tarnautojas, nagrinėjant jo tarnybinę veiklą, kviečiamas į vertinimo komisiją pokalbiui, išskyrus Aprašo 52 punkto antrojoje pastraipoje nustatytą atvejį. Šis pokalbis, valstybės tarnautojui ir vertinimo komisijos pirmininkui, o jam negalint dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, vertinimo komisijos nariui, kuriam pavesta atlikti vertinimo komisijos pirmininko funkcijas, susitarus, gali vykti ir telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Vertinimo komisija turi teisę į vertinimo komisiją kviesti pokalbiui valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą, tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, prašymu – liudytojus (Aprašo 51 punktas). Po pokalbio vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą ir priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo (Aprašo 53 punktas). Vertinimo komisijos posėdis protokoluojamas (Aprašo 58 punktas, 6 priedas). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną ir saugomas įstaigoje (Aprašo 59 punktas).
Nagrinėjamu atveju Tarnybos direktoriaus 2022 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-22 „Dėl valstybės tarnautojų (įstaigos vadovų) tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Komisija. Komisijos posėdis įvyko 2022 m. kovo 7 d. Į Komisijos sudėtį įtraukti Žemaitijos nacionalinio parko direktorius, Asvejos regioninio parko direktorius, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius, Aplinkos apsaugos agentūros direktorius, Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius. Pareiškėjos prašymu Komisijos nario teisėmis Komisijos posėdyje dalyvavo ir VTD atstovas.
Teismas įvertinęs Komisijos sudėtį konstatuoja, kad ji atitinka Aprašo 43 punkte nustatytus reikalavimus. Apraše nustatytų pagrindų, dėl kurių Komisijos nariai būtų turėję nusišalinti nenustatyta, pareiškėja nereiškė nušalinimų Komisijos posėdžio metu, taip pat ir teismui nebuvo pateikta įrodymų, kurie leistų nustatyti tokią būtinybę. Pareiškėjos nurodytas faktas, kad 3 iš 5 Komisijos narių yra pavaldūs tam pačiam asmeniui kaip ir pareiškėja, o kiti 2 iš 5 - Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai, pats savaime nesudaro pagrindo abejoti Komisijos narių nešališkumu. Ribojimų, susijusių su Komisijos narių pavaldumu tam pačiam asmeniui kaip ir vertinamas valstybės tarnautojas, nenustato nei VTĮ, nei Aprašas. Papildoma nešališkumo ir proceso skaidrumo garantija, numatyta VTĮ – VTD atstovo dalyvavimas vertinimo komisijos posėdyje. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, VTD atstovas dalyvavo Komisijos posėdyje Komisijos nario teisėmis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priimančio sprendimus asmens atžvilgiu galioja prezumpcija, jog jis yra nešališkas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz. LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjYwMC00MzgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2600-438/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2600-438/2021">eA-2600-438/2021</a>). Todėl įrodymų vertinimo prasme aptartos aplinkybės lemia, kad pareiškėja nepaneigė šios prezumpcijos, o tuo pačiu ir neįrodė savo teiginių dėl Komisijos narių šališkumo pagrįstumo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Komisijos sudėtis nagrinėjamu atveju buvo teisėta; įvertinus byloje pateiktus dokumentus, Komisijos posėdžio vaizdo įrašą ir proceso šalių paaiškinimus, nenustatyta pagrindų abejoti Komisijos narių nešališkumu. Pareiškėjos argumentai, kad Komisijos posėdį iš esmės vedė pareiškėjos tiesioginis vadovas, o ne Komisijos pirmininkas, nepagrįsti (juos paneigia Komisijos posėdžio vaizdo įrašas).
Teisminėje praktikoje dėl VTĮ bei Aprašo nuostatų, reguliuojančių vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad šios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada (Motyvuotas siūlymas), kurioje įvertinta valstybės tarnautojo tarnybinė veikla. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada (Motyvuotas siūlymas) yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktuose pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjYwMC00MzgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2600-438/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2600-438/2021">eA-2600-438/2021</a>). Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimo perkelti valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas, priimto pagal vertinimo komisijos pasiūlymus, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (LVAT 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1018/2011, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjYwMC00MzgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2600-438/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2600-438/2021">eA-2600-438/2021</a>). Pažymėtina, jog teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareiškėjo) tarnybinės veiklos rezultatų, kaip ir jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją (LVAT 2014 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-799/2014). Taigi nagrinėjamu atveju teismas privalo įvertinti, ar Komisijos atliktas Motyvuoto siūlymo vertinimas atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar Komisija tinkamai atliko Motyvuoto siūlymo pagrįstumo patikrinimo funkciją.
Teismas įvertinęs Komisijos posėdžio vaizdo įrašą, konstatuoja, kad Komisija nuosekliai vertino kiekvieną Motyvuoto siūlymo dalį, atskirus vertinimo kriterijus, sudarė galimybę pasisakyti tiek pareiškėjos tiesioginiam vadovui, tiek pačiai pareiškėjai pateikti atsikirtimus, papildomus paaiškinimus, argumentus, posėdžio metu taip pat buvo išklausyti liudytojo V. K. paaiškinimai. Komisija vienbalsiai pritarė pareiškėjos 2021 m. tarnybinės veiklos vertinimui nepatenkinamai ir tiesioginio vadovo siūlymui perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas.
Pareiškėja skunde teigia, kad nei Komisijos posėdžio protokole, nei Komisijos išvadoje jokie konkretūs argumentai, motyvai dėl veiklos vertinimo nepatenkinamai ir pažeminimo pareigose nėra nurodyti.
Šiuo aspektu yra būtina pažymėti, kad Aprašo 5 ir 6 prieduose yra pateiktos vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir išvados formos, kuriose nėra nuorodų dėl būtinumo pateikti išsamius argumentus dėl vienokio ar kitokio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo, todėl negalima laikyti minėtų dokumentų esminiais trūkumais aplinkybių, kad juose nėra konkrečiai išvardytos vertinamo asmens veiklą charakterizuojančios faktinės aplinkybės. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-646/2009 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, teismas privalo įvertinti, ar Komisijos posėdžio metu buvo tinkamai įvertintas Motyvuotas siūlymas, patikrintas jo pagrįstumas.
Teismas pažymi, dėl Motyvuoto siūlymo dalies, kurioje vertinti tarnybinės veiklos rezultatai (I ir II skyriai) ginčo tarp šalių nėra: tarnybinės veiklos rezultatai pagal suformuluotas užduotis įvertinti „gerai“, nes kai kurios užduotys įvykdytos iš dalies. Tokiam vertinimui teismo posėdžio metu neprieštaravo ir pareiškėja. Nors šalys pateikė argumentų ir dėl veiklos rezultatų rezultatų, tačiau teismas plačiau dėl jų nepasisakys, nes abi šalys sutinka dėl vertinimo „gerai“ šiuo aspektu.
Esminis ginčo objektas yra Motyvuoto siūlymo III ir IV skyriuose pateiktas pareiškėjos gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas ir kvalifikacijos vertinimas. Pareiškėja ir jos atstovai argumentavo, kad nepatenkinamai įvertinti atitinkami kriterijai nepagrįstai, nes nebuvo suformuluota atitinkamų einamųjų metų užduočių pareiškėjai, nebuvo pateikti įrodymai dėl viršvalandžių direkcijoje, pareiškėja nežinojo apie skundus, susijusius su jos veikla, pareigybės aprašyme nėra numatytas konfliktų valdymas (o tai buvo pagrindinis nepatenkinamo įvertinimo motyvas), pareiškėja verčiama atsakyti už kitų asmenų veiksmus (fizinio smurto apraiškas), nors objektyviai neturėjo galimybės to sustabdyti nebūdama toje vietoje, kur įvyko konfliktas.
Teismo vertinimu, šiame Motyvuotame siūlyme nurodyti ir Komisijos posėdžio metu aptarti tarnybinės veiklos trūkumai dėl puoselėjamo mikroklimato direkcijoje, yra tiesiogiai susiję su pareiškėjos tiesioginių pareigų atlikimu, charakterizuoja pareiškėjos tinkamumą direkcijos vadovės pareigoms. Šias aplinkybes nenuginčijamai patvirtina byloje surinkti rašytiniai duomenys (pvz., skundai dėl pareiškėjos veiksmų). Apie nesutarimus direkcijoje teismo posėdžio metu patvirtino ir pati pareiškėja, nurodė, kad dar 2019 m. 5 iš 7 direkcijos darbuotojų susirinkimo metu jai atvirai pasakė apie nenorą dirbti su ja. Kad šios problemos yra tęstinės patvirtina ir tai, kad tiesioginis vadovas, vertindamas pareiškėjos veiklą už 2019 m. pateikė rekomendaciją tobulinti komandos formavimo įgūdžius ir nepatenkinamai vertino pareiškėją pagal kriterijų „lyderystė“. Nors pareiškėja teigia, lankiusi įvairius su vadovavimo gebėjimais, lyderyste susijusius, taip pat psichologinio pobūdžio kursus, kolektyve nesutarimai išliko. Tokią poziciją pagrindžia ir pareiškėjos atžvilgiu atliktas 360 laipsnių vertinimas, kurio rezultatai ženkliai mažesni nei turėtų būti.
Vertindamas pareiškėjos ir jos atstovų argumentus, kad nebuvo suformuluota užduočių, susijusių su darbo direkcijoje organizavimu, direkcijos veiklos rezultatais, konfliktų valdymu, kolektyvo motyvavimu ir sutelkimu, bei vertinimo rodiklių šioms užduotims, teismas pažymi, kad pagal Aprašo 12 punktą užduotys ir jų vertinimo rodikliai turi būti nustatomi Motyvuoto siūlymo I ir II skyriuose, kuriuose vertinami tarnybinės veiklos rezultatai. Tuo tarpu gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacija vertinamai pagal Aprašo 1 priede pateiktą formą ir joje nustatytus kriterijus.
Komisija vertindama viršvalandžių klausimą apklausė ir liudytoją V. K., kuris Komisijos posėdžio metu teigė, kad tekdavo pasilikti po darbo (2.21-2.23 min. vaizdo įrašo minutės), o ir pati pareiškėja Komisijos posėdžio metu minėjo, kad V. K. pasilikdavo po darbo (00.45 – 00.58 min. vaizdo įrašo minutės).
Dėl pareiškėjos ir jos atstovų argumentų, kad pareiškėjos pareigybės aprašyme nebuvo numatytas konfliktų valdymas, todėl šiuo aspektu pareiškėjos veikla neturėjo būti vertinama nei tiesioginio vadovo, nei Komisijos, teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo 24 punkte numatyta funkcija „vadovauja įstaigai“, o 26 punkte - „valdo įstaigos išteklius“, todėl tiek tiesioginis vadovas, tiek Komisija, vertindama pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei kvalifikaciją, turėjo teisę vertinti ir tai, kaip pareiškėja vykdo personalo valdymo funkcijas (be kita ko, kaip sprendžia konfliktines situacijas, kaip motyvuoja, stengiasi suburti kolektyvą bendram darbui), pagrįstai buvo vertinamas ir tarnybinių nuobaudų konflikte dalyvavusiems direkcijos darbuotojams skyrimo klausimas (teismas atkreipia dėmesį, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-8938-609/2021 pakeitė pareiškėjos einant (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas priimtą 2021 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. P1-10 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo).
Teismas pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad Komisijoje vertinimas buvo atliktas formaliai, nevisapusiškai, nevykdžius pareigos patikrinti tiesioginio vadovo Motyvuoto siūlymo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausiai pažymi, jog pareiškėja asmeniškai dalyvavo 2022 m. kovo 7 d. įvykusiame Komisijos posėdyje, jai buvo sudaryta galimybė pasisakyti ir buvo užduodami klausimai. Priešingai, nei teigia pareiškėja, Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad Komisijoje buvo išsamiai analizuojami vertinimo kriterijai, jų įvertinimas, pateiktas tiek pačios pareiškėjos, tiek jos tiesioginio vadovo, pareiškėjai buvo užduodami Komisijos narių klausimai ir suteikta galimybė teikti paaiškinimus, atsikertant į Motyvuotame siūlyme nurodytus tiesioginio vadovo argumentus, kuriais jis grindė nepatenkinamą pareiškėjos vertinimą pagal tam tikrus kriterijus, visiems, be išimties, Komisijos nariams buvo suteikiama galimybė pasisakyti bei užduoti klausimus pareiškėjai. Išklausius Komisijos posėdžio garso įrašą, darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė faktinių ir teisinių argumentų, kuriais paneigtų Motyvuotame siūlyme nurodytą pareiškėjos veiklos įvertinimą. Komisijos nariai balsavo, galutinis Komisijos sprendimas buvo priimtas vienbalsiai. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti Komisijoje įvykusio vertinimo objektyvumu arba šališkumu bei jo visapusiškumu. Nepritardamas pareiškėjos skundo argumentams, jog Komisija nepatikrino tiesioginio vadovo Motyvuoto siūlymo ir jame nustatytų aplinkybių, pagrįstumo ir teisėtumo, teismas pažymi, jog iš Komisijos posėdžio garso įrašo nustatyta, kad Komisijos narių užduodami klausimai kaip tik buvo susiję visiems, įskaitant ir tiesioginio vadovo Motyvuoto siūlymo, aspektams, su kuriais nesutiko pareiškėja, aptarti.
Pareiškėjai nagrinėjamu atveju buvo sudaryta galimybė teikti Komisijos posėdyje paaiškinimus dėl kiekvieno Motyvuoto siūlymo punkto, su kuriuo pareiškėja nesutiko, atsakyti į jai užduodamus klausimus dėl tinkamumo einamoms pareigoms, kvalifikacijos tobulinimo, tarnybinės veiklos rezultatų. Komisijos nariai išsamiai svarstė tiek pareiškėjos veiklos rezultatus, tiek pareiškėjos indėlį tarnybinei veiklai, taip pat jos tinkamumo einamoms pareigoms kriterijus. Taigi teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Komisija nesilaikė Įstatyme ar Apraše nustatytų pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo ir sprendimo priėmimo procedūrų arba jas pažeidė, dėl ko turėtų pripažįstama neteisėta ir Komisijos išvada.
Ginčijamas Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. P1-27 priimtas atsižvelgus į Komisijos 2022 m. kovo 7 d. išvadą Nr. P8-1. Nesant pagrindo pagrindo pripažinti neteisėta Komisijos išvadą, nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ir ginčijamo įsakymo. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjos bei jos atstovų argumentai, kad sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad: 1) teismui vertinant valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo dokumentus (Motyvuotą siūlymą, Komisijos išvadą) kaip įrodymus administracinėje byloje, negalima laikyti jų esminiais trūkumais aplinkybių, kad šiose dokumentuose nėra konkrečiai išvardintos vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančios faktinės aplinkybės; 2) vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo Motyvuotas siūlymas ir vertinimo komisijos išvada laikytini vientisu dokumentu, kuris turinio aspektu kiekvienu konkrečiu atveju turi būti teismo vertinamas kaip sudedamoji atitinkamo įsakymo (kuriuo jų siūlymas yra įgyvendinamas) dalis; 3) kilus teisminiam ginčui dėl įsakymo, kuriuo įgyvendinamas Vertinimo komisijos išvados siūlymas, pagrįstumo, įrodinėjimo našta tenka įsakymą priėmusiam asmeniui (atsakovui) (žr., pvz., LVAT 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009). Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, sutikdamas su Vertinimo komisijos pateiktu siūlymu, neprivalo nurodyti sprendimo dėl tokio siūlymo įgyvendinimo motyvų. Vertinimo komisijos išvada (pasiūlymai) bei jų atitinkama argumentacija tuo pačiu laikytini paties administracinio sprendimo (dėl siūlymų įgyvendinimo) motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1742/2012; 2012 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-265/2012).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo ginčijamą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. P1-27 „Dėl D. M. tarnybinės veiklos vertinimo ir komisijos siūlymo įgyvendinimo“ naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ir teismo posėdžio metu išsakytais argumentais. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų sprendimo panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Netenkinus pareiškėjos pagrindinio reikalavimo, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl darbo užmokesčio skirtumo priteisimo ir perkėlimo (grąžinimo) į (duomenys neskelbtini) grupės patarėjo pareigas ar kitas lygiavertes pareigas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNzA3LTU3NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3707-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3707-575/2016">A-3707-575/2016</a>).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
Pareiškėjos D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Indrė Žvaigždinienė
