Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-11-739/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00543-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.1.18.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1910-452/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Adenra“ ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Adenra“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo R. G. (toliau – ir atsakovas, ir apeliantas) 28 600,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. ieškovė žodinio susitarimo pagrindu paskolino atsakovui 28 600,00 Eur sumą, ją pervesdama į atsakovo atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke. Šalys žodžiu susitarė, kad ieškovė bankiniu pavedimu perves atsakovui 28 600,00 Eur, šias lėšas jam paskolindama, o atsakovas per kiek įmanomą trumpesnį terminą minėtą sumą grąžins ieškovei. Ieškovė ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė. Į 2021 m. gruodžio 15 d. ieškovės pretenziją grąžinti jai 28 600,00 Eur dydžio skolą atsakovas 2021 m. gruodžio 20 d. raštu atsakė, kad su ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. pervestos lėšos yra ieškovės direktoriaus atsakovui grąžinta skola. Pažymėjo, jog tarp ieškovės ir atsakovo niekada nebuvo ir iki šiol nėra jokių verslo, partnerystės versle santykių, be kita ko, atsakovas niekada neteikė jokių paslaugų, nepardavė jokių prekių ieškovei, todėl nėra pagrindo konstatuoti susiklosčius kitokiems, negu paskolos, teisiniams santykiams.

3. Aiškino, kad jo vadovaujama įmonė – ieškovė – turėjo tikslą įsigyti nekilnojamojo turto objektą – butą (duomenys neskelbtini). Butas buvo įkeistas hipotekos sutartimi, iš jo vykdytas išieškojimas, kurio metu nuspręsta butą įsigyti. Kadangi tam pinigų nei ieškovės atstovas M. J., nei jo tuo metu sutuoktinė, atsakovo dukra D. G. neturėjo, nusprendė šį butą padėti įsigyti atsakovui, tačiau susitarė, kad ieškovė turės atpirkimo teisę. Atsakovas surinko apie 50 000 Eur, gavo 28 600 Eur paskolą iš ieškovės ir butą nusipirko. Dėl paskolos ieškovės atstovas su atsakovu susitarė telefonu. Pinigai pervesti telefonu, naudojantis mobilia programėle, todėl M. J. neturėjo galimybės nurodyti, kad pinigų pervedimo paskirtis – paskola. Ieškovės atstovas bandė gauti kreditą buto išpirkimui (buto kaina – apie 89 000 – 84 000 Eur), tarėsi su kreditoriais dėl likusios, atskaičius 28 6000 Eur sumą, paskolos, tai užtruko 8–9 mėnesius, kuriems praėjus atsakovas butą parduoti ieškovei atsisakė, buvusi sutuoktinė nurodė, kad buto nebėra, jis parduotas. Nurodė, kad atsakovas sąmoningai siekia išvengti prievolės atsiskaityti su ieškove įvykdymo ir dėl šios priežasties ieškovė yra priversta savo pažeistas teises bei teisėtus interesus ginti teisminiu būdu. Pažymėjo, kad atsakovas, gavęs ieškovės 2020 m. gegužės 27 d. atliktą mokėjimo pavedimą, prieštaravimų ieškovei dėl nepagrįstai gautų piniginių lėšų nepareiškė, pinigų ieškovei negrąžino.

4. Atsakovas R. G. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Adenra“ vadovas M. J. yra R. G. dukters D. G. (santuokos metu – J.) buvęs sutuoktinis. Santuokoje M. J. ir D. G. buvo nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. birželio 23 d. Jos metu dėl 2008 – 2009 metais įvykusios krizės M. J. patyrė didžiulius finansinius nuostolius, tiek jo valdomos įmonės, tiek jis asmeniškai įsiskolino didžiules pinigines sumas įvairiems kreditoriams. Dėl šios priežasties buvo areštuotas M. J. priklausantis turtas, piniginės lėšos jo banko sąskaitose. Dėl taikomų areštų M. J. ir D. G. šeima ne visada turėdavo lėšų apmokėti šeimos pragyvenimo išlaidas. Todėl 2012–2015 metais atsakovas bei jo sutuoktinė I. G. savo lėšomis atlikdavo mokėjimus į tiek jų dukros D. J., tiek į kitas banko sąskaitas, kurias nurodydavo M. J. ir D. J., kurios buvo skirtos M. J. ir D. J. šeimos pragyvenimui ar jų prievolių dengimui. Iš viso per nurodytą laikotarpį atsakovas ir jo sutuoktinė pervedė tokias pinigų sumas: 8 827,02 Eur – M. J. ir D. J. nepilnamečių dukrų K. J. ir L. J. ikimokyklinio ir mokymo įstaigų išlaidoms padengti; 5 847,97 Eur – namo, kuriame gyveno M. J. ir D. J. šeima, nuomos išlaidų apmokėjimui; 16 804,37 Eur – iš R. G. sąskaitos į D. J. sąskaitą šeimos pragyvenimui; 10 668,74 Eur – iš I. G. į D. J. sąskaitą šeimos pragyvenimui; 30 674,41 Eur – būsto paskolos įmokų sumokėjimui bei paskolos likučio grąžinimui. Paskola buvo paimta D. J. vardu ir panaudota M. J. verslo reikmėms. Kadangi gautos ir negrąžintos paskolos dydis viršijo realią buto kainą, buvo nuspręsta butą parduoti, o negražintos paskolos likutį padengti. Iš viso atsakovas ir jo sutuoktinė pervedė 72 820,51 Eur sumą.

5. Teigė, kad visą laiką, tiek iki santuokos su D. J. nutraukimo, tiek po santuokos nutraukimo, M. J. žadėjo R. G. ir I. G., kad pagerėjus jo finansinei būklei jis grąžins dalį pinigų, kuriuos R. G. ir I. G. buvo išleidę M. J. šeimos išlaikymui. 2020 m. gegužės mėn. M. J. pasakė, kad gali grąžinti apie 30 000 Eur sumą. Kadangi savo banko sąskaitomis M. J. disponuoti ir toliau negalėjo, sutiko pinigus pervesti iš vadovaujamos įmonės sąskaitos. 2020 m. gegužės 27 d. į atsakovo sąskaitą iš ieškovės banko sąskaitos buvo pervesta 28 600,00 Eur suma. Pasiteiravus, ar ateityje R. G. nekils kokių nors problemų, nes jis jokiais santykiais su UAB „Adenra“ nebuvo susijęs, M. J. paaiškino, kad jis šiuo metu negali pinigų išgryninti ir perduoti pinigus asmeniškai, tačiau jis yra įmonės vadovas, todėl viską sutvarkys ir jokių problemų nekils. Atsakovas pažymėjo, kad dėl 28 600 Eur sumos nesudarė rašytinės sutarties, nesitarė dėl grąžinimo terminų, palūkanų, banko pavedime nenurodyta mokėjimo paskirtis. M. J. 72 8020 Eur sumą pripažino kaip skolą, žadėjo grąžinti, todėl atsakovas su sutuoktine surinko banko išrašus skolos atsiradimo laikotarpiu 2012–2015 m. ir šią sumą tokiu būdu užfiksavo.

6. Atsakovo teigimu, butą (duomenys neskelbtini), M. J. pirko Estijos įmonės vardu savo dukroms, t. y. atsakovo anūkėms ir tai buvo jų nuosavybė. 2020 m. gegužės mėn. paaiškėjo, kad šis butas priklauso kredito unijai „Unijos ratas“, M. J. butą paprašė „išgelbėti“. Atsakovas su sutuoktine už butą įmokėjo 50 000 Eur, likusius 33 000 Eur M. J. turėjo sumokėti kaip dalį 72 820 Eur skolos, tačiau sumokėjo tik 28 600 Eur, trūkstamus 4400 Eur sumokėjo atsakovas. Atsakovas pastebėjo, kad 28 600 Eur pervesti iš UAB „Adenra“, tačiau žinojo, kad M. J. sąskaitos areštuotos, todėl jis naudojosi įmonės sąskaita savo asmeniniams tikslams. Atsakovas sutiko, kad su sutuoktine 2020 m. gegužės 20 d. įsigijo butą (duomenys neskelbtini), tačiau nesutiko, kad tam gavo paskolą iš ieškovės. Minėtas butas šiuo metu yra parduotas, nes dukra su anūkėmis išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Pinigai už parduotą butą (duomenys neskelbtini)investuoti į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). 2021 metais prasidėjo nesutarimai tarp M. J. ir D. G. dėl nepilnamečių dukrų išlaikymo. 2021 m. antroje pusėje atsakovas pradėjo gauti pretenzijas, kuriose buvo nurodyta, kad jis grąžintų 28 600,00 Eur sumą, gautą iš UAB „Adenra". Pretenzijose buvo nurodyta, kad 28 600,00 Eur sumą, kuri buvo sumokėta į atsakovo sąskaitą, UAB „Adenra" neva paskolino atsakovui pagal žodinę paskolos sutartį. Atsakovas nesutiko, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę paskolos sutarties santykiai ir 28 600,00 Eur sumos pervedimą vertino kaip UAB „Adenra“ vadovo M. J. dalies prievolių atsakovui bei jo sutuoktinei įvykdymą. Pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymo mokėjimo paskirtyje yra nurodyta „Mobile payment“ (mobilusis mokėjimas). Tuo atveju, jei ieškovė būtų skolinusi pinigus atsakovui, tai mokėjimo pavedime būtų nurodyta, kad mokėjimo paskirtis yra paskola.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. birželio 26 d. sprendim

8. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas nurodė, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Dėl to darė išvadą, kad atsakovas turi įrodyti, jog neturėjo pareigos grąžinti ieškovei 2020 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymu pervestų 28 600,00 Eur bei privalo pateikti tai patvirtinančių patikimų įrodymų, būtent pinigų gavėjui atsakovui R. G. tenka pareiga įrodyti, kad paskolos teisiniai santykiai tarp jo ir ieškovės neegzistuoja arba prievolė yra įvykdyta.

9. Teismas nustatė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, tačiau pinigai buvo pervesti į atsakovo banko sąskaitą. Tai, kad sandoris įformintas nesilaikant nustatytos formos, nesusitariant dėl grąžinimo termino, pasak teismo, niekaip nepaneigia ieškovės teisės reikalauti iš atsakovo grąžinti jam pervestą 28 600,00 Eur sumą.

10. Teismas nustatė, kad atsakovas įrodinėjo, jog pastarasis buvo skolingas už M. J. ir atsakovo dukros šeimai teiktą materialinę pagalbą 72 800 Eur, todėl pinigai buto (duomenys neskelbtini) pirkimui pervesti kaip dalies skolos grąžinimas. Tačiau konstatavo, kad 28 600 Eur į atsakovo banko sąskaitą pervesti būtent iš UAB „Adenra“, ne iš M. J., kaip fizinio asmens, sąskaitos, byloje nenustatyta, kad atsakovas ir ieškovė būtų turėjusi kitokių teisinių santykių (bendro verslo, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt.), taip pat nenustatyta, kad atsakovas, gavęs piniginį pervedimą iš ieškovės, nors tarėsi, kaip teigia, dėl buto pirkimo su M. J., reiškė pretenzijas ar kitaip kėlė klausimą dėl 28 600 Eur, tuo labiau, kad jau tuo metu nepasitikėjo savo dukters buvusiu sutuoktiniu.

11. Pažymėjo, kad atsakovas, jo sutuoktinė I. G. patvirtino, jog nutraukiant M. J. ir D. G. santuoką 2017 m. jie, kaip sutuoktinių kreditoriai į bylą neįstojo, 72 820 Eur skolos nei iš abiejų sutuoktinių, nei iš kiekvieno jų atskirai nereikalavo, nors, kaip teigia, įsiskolinimas susidarė 2012 – 2015 m. laikotarpiu. Skolos grąžinimo klausimą atsakovas pradėjo kelti tik nagrinėjamoje byloje ir tai teismas vertino kaip atsakovo gynimosi nuo pareikšto reikalavimo būdą. Be to, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas nereiškė priešieškinio, nereikalavo priešpriešinio reikalavimo įskaitymo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, nesant jokių rašytinių susitarimų, negalėjo tikėtis, kad UAB „Adenra“, su kuria atsakovo nesieja jokie teisiniai, verslo ir kt. santykiai, sumokėjo už galimai esančias fizinio asmens M. J. prievoles jam.

12. Kadangi nagrinėjamoje byloje teismo nustatyta, kad atsakovas gavo iš ieškovės ginčo sumą – 28 600 Eur, ir nors atsakovas nurodė, kad mokėjimas savaime neįrodo pinigų perdavimo būtent paskolos sutartimi fakto, teismas sprendė, kas šis mokėjimas yra tiesioginis rašytinis įrodymas, patvirtinantis tai, kad atsakovas pinigus gavo, o jokių įrodymų, kurie pagrįstų kitas 28 600 Eur ieškovės pervedimo atsakovui priežastis, išskyrus paskolos suteikimo faktą, byloje nenustatyta.

13. Dėl to teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai. Kadangi atsakovas patvirtino, kad 28 600 Eur ieškovei negrąžino, taigi, prievolės neįvykdė, todėl iš jo šią sumą teismas priteisė ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

14.1. Teigia, kad nei ieškinyje ar jo prieduose, nei papildomai ieškovo pateiktuose dokumentuose visiškai nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp UAB „Adenra“ ir atsakovo būtų, kokie nors ikisutartiniai santykiai dėl paskolos sutarties sudarymo. Po atsakovo atsiliepimo į ieškinį pateikimo ieškovas į bylą pateikė: 2020 m. gegužės mėnesį vykusį susirašinėjimą elektroniniu paštu tarp ieškovo įmonės vadovo M. J. ir kredito unijos „Rato“; 2021 m. rugsėjo mėnesį įvykusį susirašinėjimą telefonu žinutėmis tarp ieškovo įmonės vadovo M. J. ir jo buvusios sutuoktinės D. G.. 2020 m. gegužės mėnesį vykusio susirašinėjimo elektroniniu paštu tarp ieškovo įmonės vadovo M. J. ir kredito unijos „Rato“ metu buvo derinamos buto pirkimo – pardavimo sutarties su kredito unijos „Rato“ sąlygos. Šiame susirašinėjime M. J. derėjosi dėl buto pirkimo kainos, o vėliau nurodė, kad buto pirkėjas bus atsakovas – R. G.. Pats R. G. su kredito unija nebendravo ir sutarties sąlygų nederino, kai kurias sutarties sąlygas derino tik M. J. sutuoktinė bei atsakovo dukra – D. G.. Atsakovas teigia, kad iš 2021 m. rugsėjo mėnesio susirašinėjimo matosi, jog M. J. nurodė, kad reikia grąžinti turimą skolą - 28 tūkstančius, tačiau nėra pasakyta, kad pinigus privalo grąžinti būtent atsakovas. Žinutėse tik reiškiamos M. J. asmeninės pretenzijos buvusiai sutuoktinei.

14.2. Pažymi, kad ieškovo įmonės vadovas M. J., duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, jau nurodė kitokią pinigų sumokėjimo atsakovui versiją, nei buvo nurodyta ieškinyje. M. J. aiškino, kad su atsakovu buvo siekiama išpirkti butą (duomenys neskelbtini) iš kredito unijos. Jo teigimu, butas priklausė Estijos įmonei, kurios vadovu taip pat buvo M. J., ir šį butą antstolis pardavinėjo iš varžytinių, tačiau M. J. siekė pasinaudoti galimybe nupirkti butą jo pasiūlytam pirkėjui. Kadangi M. J. ir/ar su juo susijusios įmonės neturėjo pakankamai lėšų sumokėti buto įsigijimo kainą, kuri buvo suderinta su kredito unija, tai M. J. pasiūlė atsakovui nupirkti butą, su sąlyga, kad dalį sumos, kurios atsakovui pritrūks, kad būtų sumokėta visa buto pirkimo kaina, atsakovui sumokės M. J. įmonė (UAB „Adenra“). M. J. teigimu, UAB „Adenra“ pinigus atsakovui pervedė su sąlyga, kad po keleto mėnesių ar kito „protingo termino“ UAB „Adenra“ galėtų atpirkti butą iš atsakovo. Taigi, pats ieškovės įmonės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 28 600 Eur suma atsakovui buvo sumokėta ne kaip paskola, o kaip įnašas į ieškovo ir atsakovo „bendrą veiklą“. Tačiau teismas skundžiamo sprendimo 22 punkte nurodė, kad „Byloje nenustatyta, kad atsakovas ir ieškovė būtų turėjusi kitokių teisinių santykių (bendro verslo, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt.).“

14.3. Pasak apelianto, ieškovės vadovo M. J. pateiktas aiškinimas apie buto pirkimo aplinkybes neatitinka tikrovės. Nors M. J. nurodė, kad siekė pasinaudoti galimybe įstatyme įtvirtinta skolininko teise iki varžytinių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, tačiau iš susirašinėjimo tarp ieškovo įmonės vadovo M. J. ir kredito unijos „Rato“ matosi, kad tokia galimybe jau nebuvo galima pasinaudoti, nes buto savininke jau buvo kredito unija, kuri buto savininke galėjo tapti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 702 straipsnio pagrindu (neparduoto iš varžytinių turto perdavimas išieškotojui. Apelianto manymu, teismas net nebandė išsiaiškinti visų aplinkybių, susijusių su šalių santykiais iki 2020 m. gegužės 27 d. mokėjimo atlikimo. Mano, kad iš antstolio turėjo būti išreikalauta vykdomoji byla, kurioje esantys dokumentai, atsakovo nuomone, būtų paneigę ieškovo atstovo aiškinimus, kad butas buvo įsigyjamas CPK 704 straipsnio pagrindu.

14.4. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į kitus byloje esančius įrodymus, iš kurių darytina priešinga išvada dėl aplinkybių, susijusių su ieškovo 2020 m. gegužės 27 d. atliktu mokėjimu, vertinimo. Pažymi, kad visos bylos nagrinėjimo metu atsakovas laikėsi pozicijos, kad jis jokios paskolos iš ieškovo neprašė, o ieškovo pervesta 28 600 Eur suma laikytina kaip dalies piniginių lėšų, kurias atsakovas bei jo sutuoktinė buvo sumokėję M. J. šeimai ar atlikę mokėjimus už šią šeimą, grąžinimas. Tokią poziciją atsakovas buvo išdėstęs ir atsakyme į 2021 m. gruodžio 15 d. pretenziją.

14.5. Mano, kad teismas taip pat nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad 2020 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodyme, mokėjimo paskirtyje yra nurodyta „Mobile payment“ (mobilusis mokėjimas). Akivaizdu, kad nesant rašytinės paskolos sutarties, tuo atveju, jei UAB „Adenra“ iš tikrųjų būtų skolinusi pinigus atsakovui, tai mokėjimo pavedime būtų nurodyta, kad mokėjimo paskirtis yra paskola. Dėl šios priežasties, atsakovas neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti M. J. aiškinimais, kad 28 600 Eur sumą jis skiria buto, kuris bus naudojamas M. J. dukrų reikmėms, išpirkimui.

14.6. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, iš kurių matėsi, kad didelė dalis mokėjimų, kurie buvo atlikti iš UAB „Adenra“ banko sąskaitos, niekaip nėra susiję su UAB „Adenra“ veikla, o UAB „Adenra“ banko sąskaita buvo naudojama M. J. ar su juo susijusių asmenų asmeninių prievolių vykdymui ar asmeninių poreikių tenkinimui. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors M. J. beveik visą nurodytą laikotarpį buvo UAB „Adenra“ vadovu, tačiau banko išrašuose nėra nė vieno mokėjimo iš UAB „Adenra“ banko sąskaitos į M. J. banko sąskaitą ar mokėjimo iš M. J. banko sąskaitos į UAB „Adenra“ banko sąskaitą, kas patvirtina teiginius, jog M. J. dėl taikomų areštų negali naudotis jo vardu atidarytomis banko sąskaitomis

14.7. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovui 2020 m. gegužės 27 d. atlikus 28 600 Eur mokėjimą į atsakovo sąskaitą, tarp šalių susiklostė paskolos sutarties santykiai, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovui 28 600 Eur sumą.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15.1. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovės vadovas M. J., tiek ir atsakovas, tiek liudytoja – apelianto sutuoktinė, patvirtino, kad apie trūkstamą sumą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui, jie ne kartą kalbėjo su ieškovės vadovu (tik, pasak atsakovo, jis tai interpretavo ne kaip paskolą, o kaip ieškovės vadovo M. J. asmeninių skolų grąžinimą apelianto šeimai). Todėl akivaizdu, jog apie suteiktiną paskolą šalys kalbėjosi dar iki piniginių lėšų pervedimo momento. Jeigu apeliantui iš tiesų būtų buvusi pervesta ne paskola, o tariamas skolos grąžinimas būtent jam (tačiau ne iš M. J., o iš UAB „Adenra“ sąskaitos), jis, kaip protingas ir apdairus asmuo, būtų ėmęsis visų priemonių raštiškai užfiksuoti atitinkamus susitarimus ir „apsidrausti“ nuo galimai nepagrįstų reikalavimų ateityje.

15.2. Pasak ieškovės, protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, ir jas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui, nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl šios priežasties, net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto.

15.3. Mano, kad atsakovas byloje neįrodė, jog piniginės lėšos iš ieškovo banko sąskaitos jam buvo pervestos kitu, nei paskolos teisinių santykių, pagrindu. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, „28 600 Eur į atsakovo banko sąskaitą pervesti būtent iš UAB „Adenra“, ne iš M. J., kaip fizinio asmens, sąskaitos“, todėl tai niekaip nepaneigia atsakovo pareigos grąžinti tai, ką gavo iš ieškovės, kaip paskolą.

15.4. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, ieškovės manymu tai, kad tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės paskolos sutarties, nepaneigia aplinkybės, jog tarp šalių faktiškai susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Ieškovės vadovas M. J., atlikdamas mokėjimo pavedimą iš banko atsiskaitomosios sąskaitos, turėjo suvesti prisijungimo duomenis, kodus, kuriais patvirtinama tapatybė, pildė formas, asmens duomenis ir pan. Ieškovės vertinimu, mokėjimo pavedimas yra vertintinas kaip kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl skolos, kylančios iš paskolos sutarties, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl paaiškinimų priėmimo

18. Teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo apeliacinės instancijos teismui 2023 m. rugsėjo 19 d. pateiktus papildomus paaiškinimus, kadangi įstatymas draudžia pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą (CPK 323 straipsnis), juo labiau nenumato galimybės šalims atsikirsti į atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Dėl ginčo teisinių santykių, kaip paskolos, kvalifikavimo

19. Byloje nustatyta, ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad 2020 m. gegužės 27 d. ieškovė UAB „Adenra“ į atsakovo R. G. atsiskaitomąją banko sąskaitą mokėjimo nurodymu Nr. 328 pervedė 28 600,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „Mobile payment“ (mobilusis mokėjimas). 2021 m. gruodžio 15 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pretenziją, reikalaudama ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 22 d. 28 600,00 Eur sumą grąžinti. Atsakovas nurodytą sumą ieškovei grąžinti atsisakė, kadangi 28 600,00 Eur iš UAB „Adenra“ nesiskolino.

20. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. G. 28 600,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teigdama, kad 2020 m. gegužės 27 d. ieškovė žodinio susitarimo pagrindu paskolino atsakovui 28 600,00 Eur sumą, ją pervesdamas į atsakovo atsiskaitomąją banko sąskaitą, rašytinės sutarties nesudarė, tačiau šalys žodžiu susitarė, kad ieškovė bankiniu pavedimu perves atsakovui 28 600,00 Eur, šias lėšas jam paskolindama, o atsakovas per kiek įmanomą trumpesnį terminą minėtą sumą grąžins ieškovei. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, aiškindamas, kad jokios paskolos sutarties su ieškove nesudarė, 28 600,00 Eur suma buvo gauta kaip M. J., ieškovės direktoriaus, asmeninės skolos atsakovui grąžinimas.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovės atsakovui atliktas 28 600 Eur mokėjimas yra tiesioginis rašytinis įrodymas, patvirtinantis tai, kad atsakovas pinigus gavo, jokių įrodymų, kurie pagrįstų kitas ieškovės pervedimo atsakovui priežastis, išskyrus paskolos suteikimo faktą, byloje nenustatyta. Dėl to, teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai. Kadangi atsakovas patvirtino, kad 28 600 Eur ieškovei negrąžino, prievolės neįvykdė, todėl iš jo šią sumą teismas priteisė ieškovei.

22. Atsakovas su priimtu sprendimu nesutinka, teigdamas, kad ieškovė neskolino atsakovui, vietoje to, ieškovės vadovas atsakovui iš ieškovės sąskaitos pervedė savo skolą atsakovui, teigia, kad šias aplinkybes pagrindžia jo į bylą teikti įrodymai.

23. CPK

24. Nuo sprendžiamo ginčo teisinio kvalifikavimo priklauso ir byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių visuma. Ginčo teisinę kvalifikaciją teismui gali pasiūlyti ginčo šalys, tačiau šalių nurodytas ieškinio ir priešieškinio, jei pareikštas, teisinis pagrindas teismui nėra privalomas.

25. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022, 17 punktas).

26. Pažymėtina, kad aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą spręsti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023, 33, 35 punktai).

27. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos teisinius santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 17 punktą).

28. Kasacinio teismo konstatuota, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu; savaime pinigų pervedimą (ar įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017 26–27 punktus).

29. Taigi, ieškovei UAB „Adenra“ šioje byloje pareiškus reikalavimą grąžinti skolą pagal žodinę paskolos sutartį, įrodinėjimo dalyką byloje sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: kad pinigai buvo perduoti ieškovės ir kad jie buvo perduoti atsakovui R. G. būtent kaip paskola, atsakovui įsipareigojant juos grąžinti. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo suma atsakovui buvo pervesta kaip ieškovės paskola atsakovui.

30. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės pozicija, kad 2020 m. gegužės 27 d. ieškovės UAB „Adenra“ atliktas 28 600,00 Eur mokėjimas į atsakovo R. G. atsiskaitomąją banko sąskaitą, mokėjimo paskirtis – „Mobile payment“(mobilusis mokėjimas), įrodo faktą, jos ieškovė skolino pinigus atsakovui. Minėtas mokėjimas iš esmės pagrindžia tik patį pinigų perdavimo faktą, bet ne paskolos sutarties sudarymą, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų šalių valia tokią sutartį sudaryti, tiek atsakovo įsipareigojimas grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką ieškovei, t. y. nepatvirtina esminių paskolos sutarties elementų. Nesant byloje jokių kitų leistinų įrodymų, leidžiančių spręsti apie paskolos sutarties sudarymą, kuri, be kita ko, privalėjo būti rašytinės formos, nes paskolos davėjas – juridinis asmuo (CK 6.871 straipsnio 2 dalis), atsakovui nuosekliai teigiant, kad jis pinigų iš ieškovės nesiskolino, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad vien tik pinigų pervedimas pats savaime sukūrė paskolos teisinius santykius. Be to, svarbu ir tai, kad pačios ieškovės pozicija dėl mokėjimo paskirties nebuvo nuosekli, nes iš pradžių teigusi, kad pinigus skolino, vėliau aiškino, kad taip siekė prisidėti prie buto (duomenys neskelbtini) pirkimo, pervestomis lėšomis įgydama teisę į buto išpirkimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai (M. J., atsakovo, kitų asmenų, nedalyvaujančių šioje byloje, 2020–2021 m. susirašinėjimai) niekaip nepatvirtina būtent ieškovę UAB „Adenra“ ir atsakovą R. G. siejus prievoliniams teisiniams santykiams, kylantiems iš paskolos sutarties, pagal kurią atliktas ginčo mokėjimas.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, byloje esančių rašytinių įrodymų visuma nėra pakankama išvadai, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai ir ieškovė šioje byloje neįrodė esminių paskolos sutarties su atsakovu sąlygų egzistavimo – pinigų kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką visumos. Todėl teisėjų kolegija negali pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, labiau tikėtina, jog byloje esant įrodymams apie 28 600 Eur mokėjimą, kuris yra tiesioginis rašytinis įrodymas, patvirtinantis tai, kad atsakovas pinigus gavo, tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai (CK 6.870 straipsnis). Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, prieštarautų tiek materialiosios teisės normoms, reglamentuojančioms paskolos teisinius santykius, tiek plačiai suformuotai ir aukščiau paminėtai kasacinio teismo praktikai.

32. Visgi, jau minėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Nagrinėjamu atveju, ieškovei neįrodžius esminių paskolos sutarties sąlygų (CK 6.870 straipsnis), tačiau byloje nustačius ginčo lėšų pervedimo atsakovui faktą, dėl kurio byloje ginčo nekilo, turi būti vertinami atsakovo argumentai dėl ginčo lėšų gavimo aplinkybių ir sprendžiama, ar byloje nustatytas teisinis pagrindas atsakovui gauti ginčo lėšas.

33. Taigi, ieškovei pareiškus reikalavimą dėl pervestų lėšų grąžinimo, atsakovui kilo pareiga įrodyti kokiu teisėtu pagrindu pastarasis ginčo pinigų ieškovei negrąžina, t. y. įrodyti pinigų turėjimo teisėtą pagrindą, kylantį iš vienokių ar kitokių teisinių santykių. Atsakovas šioje byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ieškovės UAB „Adenra“ 2020 m. gegužės 27 d. atliktas 28 600,00 Eur mokėjimas į atsakovo R. G. atsiskaitomąją banko sąskaitą iš tikrųjų buvo atliktas ieškovės vadovo M. J., kaip jo asmeninės paskolos grąžinimas atsakovui. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje ginčas buvo nagrinėjamas tarp ieškovės – juridinio asmens, ir atsakovo, jokie reikalavimai ieškovės vadovo M. J., kaip fizinio asmens, atžvilgiu šioje byloje nebuvo reiškiami, todėl atsakovo argumentai apie tarp jo ir M. J. susiklosčiusius teisinius santykius (dėl buto pirkimo, dėl atsakovo ir jo sutuoktinės atliktų mokėjimų ieškovės vadovo šeimai ir kt.), iš kurių, kaip teigia atsakovas, kilo asmeninės M. J. prievolės atsakovui, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šio ginčo esmė – ar ieškovę UAB „Adenra“ ir atsakovą R. G. siejo kokie nors teisiniai santykiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyta, kad atsakovą ir būtent ieškovę UAB „Adenra“, kaip juridinį asmenį, o ne jo vadovą M. J., būtų apskritai sieję kokie nors teisiniai santykiai. Nors atsakovas teigė, kad 28 600,00 Eur realiai buvo gauti iš M. J., nurodė pastebėjęs, jog 28 600 Eur pervesti iš UAB „Adenra“, tačiau taip pat nurodė žinojęs, kad M. J. sąskaitos areštuotos, todėl jis naudojosi įmonės sąskaita savo asmeniniams tikslams. Atsakovui, pagal byloje ir viešoje erdvėje esančius duomenis, turinčiam patirties verslo srityje, pinigų gavimo metu turėjo kilti pagrįsta abejonė dėl aplinkybės, kad juridinio asmens vadovas juridinio asmens lėšomis, galimai, dengia savo asmeninius įsipareigojimus tretiesiems asmenims (CK 2.87 straipsnis). Todėl jo teiginiai, kad ieškovės pervesti pinigai iš tikrųjų buvo asmeniniai M. J. pinigai, nėra teisiškai pagrįsti. Atsižvelgus į visas šias nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas šioje byloje neįrodė, kad atsakovą ir ieškovę siejo kokie nors prievoliniai teisiniai santykiai ar egzistavo įstatyminis pagrindas ieškovei pervesti lėšas atsakovui.

34. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas reglamentuojamas CK 6.237–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 19 punktą).

35. Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas). Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių teisinį pagrindą gauti ginčo lėšas, byloje nustatytos faktinės aplinkybės vertintinos taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.237 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad ieškovė, pervedusi 28 600,00 Eur atsakovui, šia suma savo turtą sumažino ir patyrė 28 600,00 Eur nuostolį, o atsakovas šia suma praturtėjo, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, todėl teismo sprendimas priteisti iš atsakovo minėtą sumą ieškovei laikytinas iš esmės teisėtu, nes atsakovas privalo grąžinti ieškovei tai, ką įgijo nesant tam teisėto pagrindo. Dėl šios priežasties, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir nepagrįstai sprendė tarp šalių buvus sudarytai paskolos sutarčiai, teismo sprendimas priteisti iš atsakovo ieškovei ginčo sumą iš esmės yra teisėtas.

37. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už 28 600,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38. Palūkanų dydį nepagrįstai praturtėjus ar gavus turtą, nustato CK 6.240 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, šio įstatymo nuostatos taikomos tik tuomet, kai nustatoma, jog asmuo be teisinio pagrindo gavo kitam asmeniui priklausantį turtą. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, todėl teismo sprendimas dėl šios dalies taip pat pripažintinas iš esmės teisėtu.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir neteisingai kvalifikavęs tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tenkindamas ieškinį ir priteisdamas ieškovei iš atsakovo ieškovės jam pervestą 28 600,00 Eur sumą, iš esmės priėmė teisingą sprendimą, o apelianto argumentai nesudaro pagrindo šio sprendimo keisti ar jo naikinti, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, spręstina dėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

41. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatų kontorai sumokėjo 1315,88 Eur, šios ieškovės išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų 8.11 punkte numatytos maksimalios už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumos, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Adenra“, juridinio asmens kodas 304297395, 1315,88 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiolikos eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rita Dambrauskaitė

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Dalia Pranckienė