L. S. pagal BK 129 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-127-697/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21999-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.17; 2.1.7.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Iš L. S. priteista E. P. 520 Eur turtinei ir 18 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, D. Š. ir A. Š. – po 23 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, E. T. – 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti, Kauno teritorinei ligonių kasai (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) – 4764,59 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. P., atstovaujančiai nepilnamečiams vaikams D. Š. ir A. Š., pripažinta teisė į civilinio ieškinio dalį dėl vaikų išlaikymo išlaidų atlyginimo priteisimo, jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš L. S. valstybės naudai priteista atlyginti 990,42 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų atstovaujant nukentėjusiosios E. P. interesams, bei 899,17 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų atstovaujant nukentėjusiajam E. T..

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria nuteistojo L. S. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. S. nuteistas už tai, kad nužudė A. Š., t. y. 2023 m. birželio 15 d. apie 19.00 val. namuose adresu: (duomenys neskelbtini), per konfliktą dėl to, kad A. Š. jo nurodymu nedelsdamas neišeina, tyčia, rankomis suėmęs A. Š. už kojų, ištempė jį iš lovos ir gulintį tempė už kojų per kambarius, virtuvę į kiemą, ten gulinčiam tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į galvą. Dėl sunkios galvos smegenų traumos A. Š. 2023 m. birželio 19 d. 9.20 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose mirė.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo L. S. gynėjas advokatas L. Žalnieriūnas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Vienas iš pagrindinių įrodymų šaltinių, grindžiant pateiktus kaltinimus, yra tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų A. V. ir A. R., kurie buvo apklausti teisiamajame posėdyje vaizdo ir garso konferencijos būdu, parodymai. Tiek A. V., tiek A. R. parodymų metu ne kartą keitė poziciją. Asmenys iš pradžių neminėjo smurto, tačiau vykstant procesui jų parodymai keitėsi L. S. nepalankia linkme. Dėl šių priežasčių liudytojų apklausos turėjo būti vykdomos itin kruopščiai laikantis visų rungimosi principo reikalavimų, tačiau nuotolinė apklausa neleido išsamiai įvertinti liudytojų reakcijų, fiziologinės ir psichologinės būsenos, jų parodymų savanoriškumo, o kartu ir užkirto kelią gynybai efektyviai patikrinti jų patikimumą. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo ištaisyti žemesnės instancijos teismo padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 242 straipsnio 1 dalies pažeidimai, pažeisti baudžiamojo proceso betarpiškumo ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinti principai.

2.2. Prieš organizuojant liudytojų apklausą vaizdo konferencijos būdu, A. V. ir A. R. buvo išsiųsti teismo šaukimai atvykti į 2024 m. vasario 15 d. teismo posėdį tiesiogiai. Liudytojas A. V. informavo teismą, jog į minėtą teismo posėdį atvykti negali, kadangi jam neseniai padaryta kojos operacija, o liudytoja A. R. nurodė, jog neturi transporto ir lėšų. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas liudytojų nurodytų neatvykimo aplinkybių nelaikė svarbiomis ir 2024 m. vasario 15 d. priėmė nutartį atvesdinti minėtus liudytojus į kitą 2024 m. vasario 27 d. teismo posėdį. Kai buvo vykdoma teismo nutartis, nuvykę pas liudytojus į jų gyvenamąją vietą, policijos pareigūnai informavo teismą, kad dėl sveikatos būklės A. V. pristatyti į teismo posėdį būtų sudėtinga, kadangi jis dėl patirtos kojos traumos naudojasi neįgaliojo vežimėliu. Policijos pareigūnai nepateikė jokių svarbių priežasčių, kodėl į teisiamąjį posėdį negalėjo pristatyti A. R.. Teismas, vadovaudamasis BPK 82 straipsnio 2 dalies, 279 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nusprendė organizuoti minėtų asmenų apklausą nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, nors į posėdį atvykti negalėjo tik vienas iš kviestų liudytojų, ir ignoravo tai, kad nuteistasis ir jo gynėja kategoriškai reikalavo tiesioginio liudytojų dalyvavimo teismo posėdyje.

2.3. Teismai neatliko būtino patikrinimo, ar egzistavo objektyvios kliūtys, dėl kurių liudytojas A. V. ir A. R. negalėjo dalyvauti teismo posėdyje tiesiogiai. Teismas nesiaiškino liudytojo traumos pobūdžio, jos realios įtakos asmens judėjimui. Byloje nepateikti medicinos dokumentai, patvirtinantys faktinį negalėjimą atvykti į teismo posėdį. Teismas nesiaiškino, ar buvo galimybė pristatyti liudytoją į teismą su neįgaliojo vežimėliu, ar suteiktas neįgaliojo vežimėlis buvo reikalingas būtent dėl nurodytos traumos, o ne dėl kitų sveikatos sutrikimų, kurie nebūtų trukdę jam fiziškai dalyvauti teismo posėdyje. Liudytoja A. R. apskritai neturėjo jokių pateisinamų priežasčių neatvykti į posėdį, išskyrus lėšų ir transporto trūkumą, tačiau policijos pareigūnai savarankiškai nusprendė jos nevežti į teismą. Pirmosios instancijos teismo motyvai nekviesti liudytojų į tiesioginę apklausą bei apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatnaujinti įrodymų tyrimo ir taip pat neapklausti jų teismo posėdyje buvo pagrįsti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais. Tačiau šie procesiniai tikslai negali būti laikomi viršesniais už teisingo sprendimo priėmimo būtinybę ir asmens teisę į teisingą ir išsamų procesą.

2.4. Galimybė užduoti klausimų pagrindiniams liudytojams nebuvo įgyvendinta kokybiškai. Apklausa vykdoma nuotolinės konferencijos būdu, dalyvaujant policijos pareigūnams, kurie prieš tai galimai dalyvavo ir kituose su šia byla susijusiuose procesiniuose veiksmuose. Toks policijos pareigūnų buvimas sukūrė psichologinio poveikio aplinką, galimai slopinusią liudytojų laisvę duoti nuo kitų jų anksčiau pateiktų parodymų besiskiriančius parodymus. Liudytojų buvimas toje pat patalpoje (ar šalia jos) nuotolinės apklausos metu taip pat sudarė prielaidas suderinti parodymus, o tai prieštarauja teismo praktikoje įtvirtintam liudytojų parodymų nepriklausomumo principui. Abu liudytojai sistemingai piktnaudžiavo alkoholiu, o apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad pirmosios apklausos metu duoti parodymai buvo duoti būnant neblaiviems, nors vėliausioje apklausoje ši parodymų dalis buvo pakoreguota. Policijos pareigūnai, atvykę į liudytojų namus, prieš apklausą nepatikrino asmenų blaivumo, o suabejoti jų neblaivumu nuotoliniu būdu dalyvaujantiems proceso dalyviams nebuvo galimybių, nes jų neblaivumas galėjo nesiekti vizualiai pastebimo lygio.

2.5. Teismai taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Byloje esama objektyvių duomenų, kad liudytojo A. V. parodymai buvo prieštaringi, ypač vertinant smūgių skaičių, jų vietą ir galimą priežastinį ryšį su nukentėjusiojo mirtimi bei prieštaringą santykį su valstybine ir privačia specialistų išvadomis, o teismas šių neatitikimų tinkamai neanalizavo. Esminiai prieštaravimai tarp liudytojų parodymų, liudytojos M. M. liudijimas, jog nuteistasis nenaudojo smurto, be to, nukentėjusiojo gretutinės sveikatos problemos, prieš tai buvęs kraujavimas ir galimybė, kad smurtas prieš jį buvo panaudotas dar prieš aptariamą įvykį, sudaro pagrindą abejoti nuteistojo kaltės įrodymais. Be to, byloje liko abejonių dėl priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiojo mirties. Teismas rėmėsi prielaida, kad smūgių sudavimas savaime rodo tyčinę kaltę, tačiau šioje byloje smūgių faktas buvo pagrįstas vien prieštaringais ir galimai nepatikimais liudytojų parodymais. L. S. veiksmų kontekste nėra pakankamai įrodymų, kad jis sąmoningai siekė sukelti nukentėjusiojo mirtį, o jo elgesys po tariamų smūgių sudavimo, t. y. nebetęsė smurto, leido išeiti, rodo, kad buvo siekiama tik iš namo išprašyti nukentėjusįjį, o ne atimti jam gyvybę. Dėl to teismo išvada apie netiesioginės tyčios buvimą nėra pagrįsta objektyviais ir pakankamais įrodymais ir prieštarauja in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai) principui.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo:

3.1. Pirmosios instancijos teismas vykdė BPK 242 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir tiesiogiai apklausė liudytojus A. V. ir A. R. BPK 82 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Nuteistojo teisės nebuvo suvaržytos – tiek gynėja, tiek nuteistasis L. S. aktyviai naudojosi teise pateikti klausimų abiem liudytojams. Be to, teismas, priimdamas sprendimą dėl nuotolinės liudytojų apklausos ir jį paskelbdamas 2024 m. vasario 27 d. posėdyje protokoline nutartimi, taip pat nurodė, kad po liudytojų apklausos vaizdo konferencijos būdu, jeigu gynėja to pageidaus, bus sprendžiamas klausimas dėl šių liudytojų apklausos teismo salėje. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, gynėja, baigiantis 2024 m. vasario 27 d. teismo posėdžiui, teikdama prašymus dėl ekspertės, kito liudytojo apklausos, vaizdo įrašo peržiūros, prašymo dėl tiesioginės liudytojų A. V. ir (ar) A. R. apklausos nepateikė. Tokių prašymų nepateikta ir baigiant įrodymų tyrimą. Tiek gynėja, tiek nuteistasis per liudytojų A. V. ir A. R. apklausą nuotoliniu būdu savo teisę apklausti liudytojus visiškai įgyvendino ir neįžvelgė poreikio šių liudytojų apklausti teismo salėje. Teisė pateikti klausimų liudytojui, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaltinamajam buvo užtikrinta 2024 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu, gynyba šia teise aktyviai naudojosi.

3.2. Liudytojai A. V. ir A. R. viso baudžiamojo proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus. Objektyvių duomenų, kad policijos pareigūnai, organizavę liudytojų A. V. ir A. R. apklausą per vaizdo konferenciją, darė liudytojams poveikį ir siekė, kad liudytojai duotų tam tikro turinio parodymus, nėra. Duomenų, kad BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas būtų pažeistas ar suvaržytas bet kurioje proceso stadijoje, baudžiamojoje byloje nėra.

3.3. Visos kasatoriaus nurodomos aplinkybės dėl A. Š. padarytų sužalojimų mechanizmo bei jų padarymo laiko buvo detaliai ištirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Priešingai nei tvirtinama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė visas reikšmingas aplinkybes ir pateikė išsamius motyvus, kodėl daroma išvada, kad visus specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus, lėmusius A. Š. mirtį, padarė L. S.. Sugretinus liudytojų A. V. ir A. R. parodymus apie A. Š. sumušimo laiką, fiksuotojo telefono pokalbio tarp E. P. ir A. Š. laiką, tarnybinio pranešimo duomenis apie nustatytą atstumą tarp A. V. ir A. Š. namų, E. P. parodymus, kad netrukus po telefoninio pokalbio sumuštas A. Š. grįžo namo, nėra pagrindo daryti objektyviais duomenimis nepagrįstas prielaidas, kad išėjęs iš A. V. namų A. Š. galimai dar patyrė kitų asmenų smurtą. Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai L. S. veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo L. S. gynėjo advokato L. Žalnieriūno kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 82 straipsnio 2 dalies bei 242 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo

5. Kasaciniame skunde BPK 242 straipsnyje nustatytos pareigos bylą nagrinėjančiam teismui tiesiogiai ištirti bylos įrodymus pažeidimas yra grindžiamas rungimosi principo suvaržymu nuteistajam, t. y. tai, jog byloje liudytojai A. V. ir A. R. buvo apklausti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, nesudarė sąlygų veiksmingai patikrinti duodamų parodymų patikimumą, taip suvaržant teisę į gynybą.

6. Baudžiamajame procese rungimosi principas reiškia, kad byla turi būti sprendžiama ginčo keliu, o kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui (BPK 7 straipsnio 2 dalis).

7. Pagal BPK 242 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Liudytojas, kuris dėl tam tikrų priežasčių negali atvykti į teisiamąjį posėdį, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis (BPK 279 straipsnio 6 dalis). Atitinkamai galimybę užtikrinti liudytojo dalyvavimą teismo posėdžiuose išimtiniais atvejais naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencijas), jei tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau ir tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir užtikrins proceso dalyvių teises, nustato ir BPK 82 straipsnio 2 dalis.

8. Šių nuostatų kontekste matyti, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs atvejus, kai liudytojas gali būti apklausiamas teismo posėdžio metu naudojantis techninėmis ryšio priemonėmis, taigi liudytojo apklausos atlikimas įstatymo nustatyta tvarka (vaizdo konferencijos būdu) savaime nereiškia teismo pareigos tiesiogiai ištirti bylos įrodymus nevykdymo ir neapriboja gynybos galimybių tinkamai realizuoti savo teises, o kartu ir rungimosi principo pažeidimo. Dėl to, siekiant pagrįsti esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, vien teiginių, jog liudytojų apklausa atlikta nuotolinėmis vaizdo priemonėmis, nepakanka.

9. Savo ruožtu nagrinėjamoje byloje kasatorius nepateikia argumentų, kurie pagrįstų esant esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, ribojantį galimybę nuteistajam dalyvauti tiriant liudytojų duodamus parodymus, teikti dėl jų prašymus ar šiuos ginčyti.

10. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje nebuvo pagrindo liudytojų A. V. ir A. R. apklausti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Tiek BPK 82 straipsnio 2 dalis, tiek BPK 279 straipsnio 6 dalis nenustato konkrečių atvejų, kada liudytojai išimtine tvarka gali būti apklausiami vaizdo konferencijos būdu. Šios liudytojo apklausos bei dalyvavimo teismo posėdyje formos pritaikymo būtinumas paliekamas vertinti teismo kompetencijai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, prieš organizuojant liudytojų apklausą vaizdo konferencijos būdu, A. V. ir A. R. buvo išsiųsti teismo šaukimai atvykti į 2024 m. vasario 15 d. teismo posėdį tiesiogiai. Liudytojas A. V. informavo teismą, jog į minėtą teismo posėdį atvykti negali, kadangi jam neseniai padaryta kojos operacija, o liudytoja A. R. nurodė, jog neturi transporto ir lėšų. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 15 d. priėmė nutartį atvesdinti minėtus liudytojus į kitą 2024 m. vasario 27 d. teismo posėdį, tačiau, vykdant teismo nutartį, gautas policijos pareigūnų pranešimas, kad dėl sveikatos būklės A. V. pristatyti į teismo posėdį būtų sudėtinga, kadangi A. V. dėl patirtos kojos traumos naudojasi neįgaliojo vežimėliu. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, neatvykus liudytojams tiesiogiai į teismo posėdį, ėmėsi priemonių tiesioginiam asmenų dalyvavimui užtikrinti, o gavęs informacijos, kad bus apsunkintas 2024 m. vasario 15 d. nutarties įgyvendinimas, pasinaudojo liudytojų dalyvavimo užtikrinimo teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu galimybe. Iš to, kas aptarta, matyti, kad vaizdo konferencijos būdo naudojimas nebuvo savitikslis, šiuo siekta užtikrinti operatyvų bylos nagrinėjimą teisme.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 27 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog nuteistojo gynėja išreiškė nesutikimą dėl minėtų liudytojų apklausos vaizdo konferencijos būdu, todėl teismas tokio apklausos būdo pasirinkti negalėjo, tačiau tame pačiame pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 27 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, jog teismas, nutaręs liudytojus A. V. ir A. R. apklausti nuotoliniu būdu, sprendė dėl šių apklausos teismo salėje, jeigu gynėja to pageidaus. Šiuo atveju gynyba nepareiškė prašymo dėl liudytojų apklausos tiesiogiai teisme. Apklausiant minėtus liudytojus naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas tiek gynėja, tiek pats kaltinamais aktyviai naudojosi savo teise užduoti klausimų, prašė pagarsinti ankstesnius liudytojų parodymus. Dėl šių priežasčių spręstina, jog vaizdo konferencijos būdu atlikta liudytojų apklausa neribojo šalių rungimosi principo, aptartas proceso pažeidimas nelaikytinas esminiu BPK 369 straipsnio 3 dalies prasme.

12. Kasatoriaus argumentai, kad nuotolinė apklausa neleido išsamiai įvertinti liudytojų reakcijų, fiziologinės ir psichologinės būsenos, parodymų savanoriškumo, užkirto kelią gynybai patikrinti parodymų patikimumą, sudarė prielaidas derinti liudytojų parodymus, taip pat nėra pagrįsti. Visų pirma, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, A. V. ir A. R. apklausa, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, buvo atlikta laikantis liudytojų apklausos tvarkos reikalavimų, nurodytų BPK 279 straipsnyje: prieš apklausą buvo nustatytos liudytojų tapatybės, liudytojai A. V. ir A. R. balsu perskaitė priesaikos tekstą ir apklausos metu, girdint ir stebint proceso dalyviams, nurodė visas jiems žinomas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, prieš liudytojo A. V. apklausą pirmosios instancijos teismas paprašė policijos pareigūnų pašalinti į kitą patalpą liudytoją A. R.. Taigi, teiginiai dėl parodymų suderinimo atmestini. Antra, teiginiai dėl kasaciniame skunde akcentuojamos policijos pareigūnų įtakos, kuri sukūrė liudytojams psichologinio poveikio aplinką, grįsti prielaidomis. Kasatorius nepateikia konkrečių argumentų, kodėl liudytojo parodymų turinį gali nulemti policijos pareigūnų dalyvavimas užtikrinant vaizdo konferencijos būdu daromą apklausą. Skunde apsiribojama teiginiais, jog policijos pareigūnai galimai dalyvavo ir kituose procesiniuose veiksmuose, liudytojus galėjo paveikti policijos pareigūnų autoritetas, šie galėjo jausti pareigą nenukrypti nuo anksčiau duotų parodymų. Šie teiginiai nenurodo nei objektyvaus pagrindo, leidžiančio paveikti liudytojų parodymų turinį, nei subjektyvaus policijos pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi ar kita. Trečia, kasaciniame skunde dėstomos aplinkybės dėl liudytojų apsvaigimo apklausos metu taip pat paremtos prielaidomis – dėl jų blaivumo būsenos ir galėjimo adekvačiai liudyti apie tiriamo įvykio aplinkybes 2024 m. vasario 27 d. apklausos metu klausimų nekilo nei nuteistajam, nei jo gynėjai, nei patiems policijos pareigūnams, vykdžiusiems teismo pavedimą. Galiausiai teiginiai dėl galimo nuteistojo apkalbėjimo esant konfliktiškiems santykiams su liudytojais A. V. ir A. R. susiję su parodymų patikimumo vertinimu, todėl šis klausimas nelaikytinas kasacinės bylos nagrinėjimo dalyku (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

13. Formalus Europos Žmogaus Teisių Teismo nuostatų dėl Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinto principo turinio perteikimas, nenurodant konkrečių argumentų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo, taip pat nėra laikomas tinkamu teisiniu argumentavimu.

14. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo teigti, jog žemesnės instancijos teismai padarė esminius BPK 7 straipsnio, 82 straipsnio 2 dalies bei 242 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus, kartu neužtikrino įstatymo garantuotų kaltinamojo teisių, kas kliudytų teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo ir veikos kvalifikavimo

15. Nuteistojo L. S. gynėjo kasaciniame skunde taip pat akcentuojamas teismų padarytas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas.

16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kasacinio skundo argumentais bei teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų ir dėl to netinkamai nustatyto priežastinio ryšio tarp nuteistojo veikos ir padarinių, L. S. kaltės yra nepagrįsti.

17. Skundžiamos teismų išvados dėl įrodytomis pripažintų nusikaltimo padarymo aplinkybių (nukentėjusiojo vilkimo, smūgių sudavimo) yra pagrįstos liudytojų A. V. ir A. R., E. P., A. N. parodymais, specialisto išvada M613/2023(02) ir ją surašiusios ekspertės S. Bielevičienės paaiškinimais, 2023 m. birželio 16 d. bei 2023 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolų duomenimis ir kitomis bylai aktualiomis aplinkybėmis. Skundžiamuose teismų sprendimuose išsamiai išdėstyti pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo motyvai, šiais pagrįstos išvados dėl nuteistojo L. S. kaltės ir kitų būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymo.

18. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas iš dalies kildinamas iš jau aptartų kasacinio skundo argumentų, susijusių su teismų BPK 242 straipsnyje nustatytos pareigos laikymusi. Likę kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo taip pat nepagrįsti.

19. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismų nustatyta, jog A. V. ir A. R. parodymai savo esme išliko nuoseklūs viso proceso metu – liudytojai L. S. kaltinančius parodymus davė ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu. A. V. yra nuteistojo giminaitis, byloje nėra jokių duomenų ir nuteistasis bei jo gynėjas nepateikė jokių įrodymų, kad A. V. ar A. R. turėtų kokius nors motyvus apkalbėti nuteistąjį, jų atžvilgiu nebuvo jokių įtarimų dėl A. Š. sužalojimo, todėl ir toks motyvas apkalbėti nuteistąjį L. S. neturi pagrindo. Dėl paminėtų argumentų A. V. ir A. R. parodymai vertintini kaip objektyviai atitinkantys kaltinimo nustatytas bylos aplinkybes. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į gynybos apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl A. V. parodymų apie smūgių sudavimo skaičių ir vietą skirtumų, šiuos neatitikimus vertino pasisakydamas dėl liudytojų parodymų patikimumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai ir joje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir jų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-697/2021, 2K-19-594/2023). Tai nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta (apeliacinės instancijos teismo nutarties 20 punktas).

20. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas išsamiai bei motyvuotai aptarė kasaciniame skunde keliamas abejones dėl liudytojų A. V. ir A. R. apsvaigimo alkoholiu pirminės apklausos metu aplinkybių ir to reikšmės parodymų patikimumui (nutarties 17, 22 punktai), anksčiau nukentėjusiojo patirto kraujavimo aplinkybių (nutarties 30 punktas), specialisto išvados M 613/2023(02) ir byloje esančios konsultacinės išvados santykio (nutarties 31–33 punktai) bei A. V. parodymų prieštaravimo liudytojos M. M. parodymams klausimo (nutarties 34 punktas).

21. Gynybos kelta versija dėl nukentėjusiojo patirto smurto kitomis, nei nurodyta kaltinime, aplinkybėmis taip pat teismų motyvuotai paneigta. Liudytojos E. P. parodymais byloje nustatyta, kad kelias dienas iki įvykio nukentėjusysis nebuvo patyręs sužalojimų, t. y. liudytoja, susitikusi su nukentėjusiuoju, jokių sužalojimų nematė, o įvykio dienos vakarą pats nukentėjusysis, prieš pasirodydamas namie su matomais sumušimais, liudytojai pranešė apie ką tik patirtą smurtą. Be šių liudytojos parodymų, kurie, teismų vertinimu, atitiko liudytojų A. V. ir A. R. nurodytą įvykio aplinkybių chronologiją, laiko aplinkybė patvirtinta ir objektyviais įrodymais – 2023 m. gegužės 15 d. 19.32 val. nukentėjusiojo telefonu liudytojai E. P. atliktu 1.28 min. trukmės skambučiu. Žemesnės instancijos teismų akcentuota, jog nuo įvykio vietos iki A. Š. gyvenamosios vietos nustatytas nedidelis atstumas, todėl tai, kad tarp nukentėjusiojo grįžimo namo pradžios momento, kurį pažymi A. V. ir A. R. parodymų dalis dėl chronologinės įvykių sekos bei nukentėjusiojo telefoninis skambutis, bei A. Š. pasirodymo namie su sumušimais momento (E. P. parodymų aplinkybės) praėjo nedidelis laiko tarpas, teismams leido motyvuotai atmesti gynybos versiją dėl A. Š. patirtų sužalojimų pakeliui namo.

22. Žemesnės instancijos teismai tinkamai, laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino bylos įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek lygindami tarpusavyje, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės.

23. Atitinkamai teismai teisingai kvalifikavo L. S. veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – teismams nustačius kaltinime nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad L. S. tempė už kojų A. Š. iš kambario į lauką, pastarojo galva užkabindamas tris aukštus slenksčius, kurių vienas buvo betoninis ir aukštesnis nei 12 cm, taip pat sudavė nukentėjusiajam smūgius, nėra pagrindo daryti kitokios išvados dėl nuteistojo kaltės. Nustatyti veiksmai negali būti pripažinti veikiant neatsargia kaltės forma, nes L. S. suprato, jog veikia pavojingai nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, ir numatė, kad taip veikiant gali kilti pavojingų padarinių, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, todėl, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, nuteistojo gynėjo kasacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo L. S. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinį skundą.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Algimantas Valantinas

Alvydas Pikelis