Kasacinio skundo Nr. DOK-3075/2025
Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00002-2018-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ingos Mačiulienės kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 22 d. nutarties išteisintųjų R. P. ir D. P. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausioji prokurorė I. Mačiulienė (toliau – prokurorė) prašo: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 gegužės 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą dėl priteisimo R. ir D. P. 2 000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti bei dėl 5 000 Eur būtinų išlaidų, patirtų nepriklausomo specialisto auditoriaus paslaugoms apmokėti.
Pažymėtina, kad baudžiamoji byla, be kita ko, pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, apeliacine tvarka buvo patikrinta ir išnagrinėta antrą kartą, kadangi vieną kartą vykusio kasacinio proceso metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi pripažino, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, bylos patikrinimas – neišsamus, neatitinkantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tokie apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai pripažinti esminiais, sukliudžiusiais apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kasacinės instancijos teismas grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka su privalomais nurodymais ištaisyti trūkumus (BPK 386 straipsnio 2 dalis).
Prokurorė nurodo kasacinį skundą teikianti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 202 straipsnio 1 dalies, 203 straipsnio 2 dalies ir padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimų. Teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, tinkamai neatliko įrodymų tyrimo ir jų vertinimo, nepašalino esminių prieštaravimų, nepagrįstai suteikė pirmenybę vieniems įrodymams prieš kitus. Šie pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą sprendimą.
Prokurorės manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą išteisintųjų parodymams, nevertinant dalies įrodymų – liudytojų parodymų, elektroninių ryšių tinklais užfiksuotų telefoninių pokalbių turinio, slapto sekimo protokoluose užfiksuotų duomenų, dėl kratos metu išteisintųjų gyvenamojoje vietoje paimtų daiktų ir dokumentų, specialisto išvados, kitų rašytinių bylos įrodymų. Klaipėdos apygardos teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, nepasisakė ir dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai priimtą sprendimą iš esmės grindė R. ir D. P. pateiktomis konsultacinėmis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas nevykdė pareigos išsamiai ir nešališkai ištirti visas byloje reikšmingas aplinkybes, o atliktas įrodymų vertintinas neatitinka bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių. Be to, byla išnagrinėta nukrypstant nuo jau suformuotos kasacinės instancijos teismo praktikos.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas vienareikšmiškai nustato, jog proceso dalyvis savo nuožiūra patirtas proceso išlaidas, įskaitant ir išlaidas už privataus specialisto išvados gavimą, jo pakvietimą dalyvauti procese, privalo apmokėti iš savo lėšų. Tokios išlaidos gali būti išieškomos tik iš nuteistojo. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis nenaikintinas, turėjo įvertinti, kad byloje nėra nuteistojo asmens, todėl neturėjo teisinio pagrindo remtis minėtu įstatymu. Išteisintieji R. ir D. P., nesant objektyvios būtinybės pakvietė dalyvauti procese specialistą, kuriam už pateiktą konsultacinę specialisto išvadą sumokėjo 10 527 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir nurodė, kad remiasi išteisinamųjų pateikta konsultacine specialisto išvada, tačiau neįvertino to, ar tokios konsultacinės išvados pateikimui buvo objektyvi būtinybė. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti iš valstybės išteisintųjų patirtas 5 000 Eur išlaidas specialisto paslaugoms apmokėti yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.).
Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 202 straipsnio 1 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė analizuoja bei savaip vertina byloje esančius įrodymus ir išreiškia savo nuomonę, kokiais konkrečiai įrodymais teismas turėjo vadovautis, ir į kokias konkrečiai aplinkybes turėjo atsižvelgti, spręsdamas R. ir D. P. atsakomybės klausimus. Prokurorė kasaciniu skundu siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias išvadas, nei tai padarė žemesnės instancijos teismai. Kasacinio skundo motyvai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).???
Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu, yra pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Prokurorė kasaciniame skunde neišdėstė teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo netinkamą bylos išnagrinėjimą, nevykdant kasacinės instancijos teismo nutarties reikalavimų, iš esmės pažeidžiant BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatas ar kitas baudžiamojo proceso įstatymo normas.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.
Nors prokurorė ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą išteisintiesiems priteisti 2 000 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimą iš valstybės lėšų, taip pat nesutinka su sprendimu priteisti iš valstybės išteisintųjų patirtas 5 000 Eur išlaidas specialisto paslaugoms apmokėti, pažymėtina, kad proceso išlaidų klausimai yra išsamiai ir argumentuotai išdėstyti apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasaciniame skunde dėstomas nesutikimas su šiais apeliacinės instancijos teismo argumentais savaime nerodo esminių BPK pažeidimų ir nesudaro kasacijos pagrindų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ingos Mačiulienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Darius Kantaravičius
