Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-3329

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00357-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 12 d. paduotu atsakovės A. D. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė A. D. K. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės Z. B. ieškinys atsakovei A. D. K. dėl servitutų nustatymo, patikslinant sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytą nustatytų servitutų turinį ir padidinant kompensacijos už nustatytus servitutus sumą iki 5000 Eur.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 61 straipsnio 1 dalies 2?3 punktų ir 63 straipsnio 1 dalies 1?2 punktų normas, nes ieškovei šioje byloje nustatytų servitutų pagrindu buvo suteikta teisė įsirengti kelią bei tiesti požemines ir antžemines komunikacijas tiek gamtos paveldo objekto teritorijoje, tiek gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos teritorijoje, nors šiose teritorijose kasti žemę, vykdyti žemės darbus bei statyti statinius, nesusijusius su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu draudžiama;

2. Skundžiamas teismo procesinis sprendimas priimtas į bylą neįtraukus Varėnos rajono savivaldybės, t. y. subjekto, kuris priėmė sprendimą dėl atsakovės žemės sklype esančių liepų pripažinimo ir paskelbimo savivaldybės saugomu gamtos paveldo objektu, ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą atsakingo už savivaldybės gamtos paveldo objektų apsaugą. Faktas, kad Varėnos rajono savivaldybės teisėms ir pareigoms įtakos turintis galutinis teismo procesinis sprendimas buvo priimtas be šios institucijos žinios ir dalyvavimo šiame teisminiame procese, leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja ir absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas;

3. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nustatė, kad ieškovė šioje byloje neįrodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.123 straipsnyje reglamentuojamo kito servituto, suteikiančio teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, reikalingumo, tačiau vis vien tokį servitutą nustatė. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, o servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą;

4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl alternatyvos servitutus nustatyti per tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, neįvertino reikšmingų aplinkybių ir kriterijų: būtent tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai Nr. 28 ir Nr. 30 pagal istoriškai susiformavusius šių daiktų naudojimo santykius tarnavo ir iki šiol tarnauja ieškovės patekimui į jos žemės sklypus; servitutu neįteisintas kelias, einantis per trečiųjų asmenų žemės sklypus Nr. 28 ir Nr. 30 link ieškovės žemės sklypų, yra pažymėtas byloje esančiuose dokumentuose ir planuose; šis kelias yra tinkamas ir pakankamas, kad ieškovė, juo naudodamasi, galėtų pasiekti savo žemės sklypus; servitutus nustatant per trečiųjų asmenų žemės sklypus, nebūtų padaryta žalos aplinkai ir gamtai; servitutai ieškovės (jos žemės sklypų) naudai nebuvo planuoti ir įregistruoti ne tik trečiųjų asmenų žemės sklypuose Nr. 28 ir Nr. 30, bet ir atsakovės žemės sklype. Teismai neįvertino byloje surinktų duomenų, reikšmingų sprendžiant, ar servitutų nustatymas per trečiųjų asmenų žemės sklypus Nr. 28 ir Nr. 30 iš tikrųjų turėtų neigiamos įtakos šių asmenų privataus gyvenimo apsaugai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei A. D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugsėjo 1 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 836, žyminio mokesčio užduoties kodas ZO68340.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė