Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-51-511/2022
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01053-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. Z. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. Z. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarimu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 41 dalį, 508 straipsnį nubaustas galutine 500 Eur bauda už tai, kad 2021 m. balandžio 20 d. apie 16 val. Kaune, Vakarinio aplinkkelio 8, į statybinių medžiagų parduotuvę „Depo“ atėjo nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Taip jis nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1159 „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“ 2.1.5.2 punkto reikalavimų, sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai. Dėl šio pažeidimo įspėtas apsaugos darbuotojo G. Z. pradėjo jį įžeidinėti vadindamas „žąsinu, durniumi, debilu“, parduotuvėje garsiai šaukė ir keikėsi. Į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą atvykus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliams E. J. ir R. Š., K. Z. žodžiais juos įžeidinėjo, sulaikomas aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, į pareigūnų teisėtus reikalavimus nusiraminti nereagavo.
2. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimu K. Z. atstovės advokatės Agnės Paškevičiūtės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – panaikinta Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarimo dalis, kuria K. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nutraukta. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, K. Z. paskirta nauja galutinė nuobauda – 200 Eur bauda. Kita Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarimo dalis palikta nepakeista.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto K. Z. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimo dalį, kuria jam paskirta galutinė nuobauda – 200 Eur bauda, o kita Kauno apylinkės teismo nutarimo 2021 m. birželio 10 d. dalis palikta nepakeista, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Taip teismai pažeidė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatas.
4.2. Pirmosios instancijos teismas nereagavo į pareiškėjo prašymus išreikalauti bylai svarbius įrodymus (vaizdo įrašus iš parduotuvės „Depo“ ir prie policijos pareigūnų E. J. ir (ar) R. Š. uniformų pritvirtintų vaizdo registratorių) ir į teismo posėdį iškviesti bei apklausti įvykio metu kartu su pareiškėju buvusią liudytoją J. S. Dėl to pareiškėjas prarado galimybę įrodyti, kad jam inkriminuotų administracinių nusižengimų jis nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl vaizdo įrašo išreikalavimo iš parduotuvės „Depo“, tačiau tiek ilgai po įvykio filmuota medžiaga nebuvo išlikusi. Be to, apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą objektyviai ištirti administracinio nusižengimo bylą ir priimti joje pagrįstą sprendimą, nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą išreikalauti pareigūnų vaizdo registratorių įrašus, kurie būtų itin objektyvūs ir patikimi įrodymai byloje.
4.3. Policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus ir parodymus teismai nepagrįstai traktavo kaip du atskirus įrodymų šaltinius. Pareiškėjas neturėjo galimybės užduoti jiems klausimų, nes pirmosios instancijos teismo posėdyje jis nedalyvavo teismui nesudarius tokios galimybės, o į apeliacinės instancijos teismo skirtus teismo posėdžius policijos pareigūnai neatvyko.
4.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šio teismo posėdyje duoti pareiškėjo paaiškinimai yra tik jo gynybinė versija. Jis nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes, jo paaiškinimai nesiskyrė nuo tų, kuriuos jis buvo pateikęs raštu Kauno apylinkės teismui skirtuose elektroniniuose laiškuose. Šie paaiškinimai pagal ANK nuostatas taip pat laikomi įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad liudytojos J. S. parodymai negali būti laikomi objektyviais. Liudytoja prisiekė teismo posėdyje sakyti tiesą, jos parodymai buvo nuoseklūs, ji atsakė į visus teismo ir pareiškėjo pateiktus klausimus. Todėl nebuvo jokių objektyvių priežasčių šių parodymų nepripažinti įrodymais.
4.5. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Tai reiškia, kad atvykęs į parduotuvę „Depo“ jis neprivalėjo dėvėti nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Todėl parduotuvės darbuotojas buvo neteisus reikalaudamas, kad pareiškėjas šią priemonę dėvėtų, taip pat jis neturėjo jokio pagrindo kviesti policijos pareigūnus, o pastarieji, atvykę į parduotuvę, taip pat neturėjo teisės reikalauti, kad pareiškėjas užsidėtų tokią priemonę.
4.6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų, jis tik garsiai perskaitė apsaugos darbuotojui nuostatą, kuri nustato išimtį dėl nosį ir burną dengiančios priemonės dėvėjimo. Jis neturėjo siekio pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Vienintelis jo siekis buvo paaiškinti parduotuvės apsaugos darbuotojui, kad jis neprivalo dėvėti nosį ir burną dengiančios priemonės dėl sveikatos būklės. Šią aplinkybę patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja J. S.. Tokią aplinkybę būtų patvirtinusi ir parduotuvės vaizdo kamerų užfiksuota medžiaga, jei pirmosios instancijos teismas būtų laiku ją išreikalavęs. Tikėtina, kad apsaugos darbuotojas, siekdamas pateisinti policijos pareigūnų iškvietimą ir nežinodamas, ar pareiškėjo skaitoma nuostata yra galiojanti, nebūdamas susipažinęs su teisės aktais, vėliau tarnybiniame pranešime nurodė, kad pareiškėjas neva vadino jį „žąsinu, durniumi, debilu“. Pareiškėjas taip pat neatliko jokių veiksmų, nurodytų ANK 506 straipsnio 41 dalyje ir 508 straipsnyje. Nebuvo jokių teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, kurių pareiškėjas nebūtų vykdęs, be to, jis nepažemino pareigūnų garbės ir orumo.
5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Joana Gudelytė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:
5.1. Abiejų instancijų teismai tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir priėmė teisingus nutarimus K. Z. administracinio nusižengimo byloje. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismai nepadarė jokių esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui. Pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija ir prielaidos, kurios iš esmės nepašalina būtinų administracinio nusižengimo sudėties elementų. Be to, pareiškėjas iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir faktines bylos aplinkybes, o tai yra apygardos ir apylinkės teismų nagrinėjimo dalykas.
5.2. Pažymėtina, kad pareiškėjas administracinius nusižengimus padarė tiesiogine tyčia, kitų asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje parduotuvėje, žinodamas ir suprasdamas savo veiksmų pasekmes. Policijos pareigūnai, vykdydami pareigas, buvo laikomi valdžios atstovais ir jų nurodymai teisės aktų vykdymo prasme yra privalomi tarnybiškai nepavaldiems asmenims, todėl nepaklusdamas teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams ir juos įžeidinėdamas pareiškėjas nesilaikė teisės aktų, negerbė bendro gyvenimo taisyklių. Policijos pareigūnų ir apsaugos darbuotojo parodymai yra nuoseklūs, netikėti jais nėra pagrindo. Liudytojos J. S. pareigūnams nurodytos aplinkybės, įrašytos tarnybiniame pranešime, ir aplinkybės, nurodytos jos apklausos teisme metu, yra prieštaringos. Ji yra K. Z. pažįstama, todėl situaciją vertina subjektyviai, kyla pagrįstų abejonių, ar jos parodymai gali būti laikomi įrodymais.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto K. Z. prašymas netenkintinas.
Dėl prašymo nagrinėjimo ribų
7. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų netiria ir nevertina bei faktinių aplinkybių nenustato, o nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Todėl ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatų netinkamas taikymas, pareiškime argumentuojamas savu bylos įrodymų, kaip antai liudytojų ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų, vertinimu ir tuo remiantis nesutikimu su teismų padarytomis išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių, nesudaro bylos nagrinėjimo šios instancijos teisme dalyko. Pareiškime nurodyti argumentai nagrinėtini tik teisės taikymo aspektu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jei teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Dėl procesinių pažeidimų, ANK 481 straipsnio 1 dalies, 506 straipsnio 41 dalies ir 508 straipsnio taikymo
8. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas suvaržė jo galimybę būti išklausytam, teismai suvaržė jo teisę užduoti klausimus liudytojams, bylą išnagrinėjo neišreikalavę jo prašomų įrodymų, visapusiškai nesiaiškino administracinio nusižengimo bylos aplinkybių, netenkino prašymų išreikalauti įrodymus, veikų, už kurias nubaustas, jis nepadarė.
9. ANK 577 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos pagrindinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, tarp jų teisė dalyvauti bylos nagrinėjime. Apylinkės teisme administracinio nusižengimo bylos nagrinėjamos žodinio nagrinėjimo tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 630 straipsnio 1 dalis). Tačiau administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jeigu jam tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį prašymą (ANK 629 straipsnio 1 dalis). Taigi iš aptartų normų matyti, kad administracinio nusižengimo bylą galima išnagrinėti nedalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui tada, kai: 1) yra duomenų, kad jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą; 2) gautas toks prašymas, tačiau administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas pripažino neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis ir atmetė tokį prašymą.
10. Iš bylos duomenų matyti, kad apie 2021 m. birželio 3 d. teismo posėdį apylinkės teisme K. Z. buvo informuotas tiek teismo šaukimu, tiek ir elektroniniu paštu. 2021 m. gegužės 20 d. elektroniniu paštu jis patvirtino, kad gavo teismo elektroninį laišką dėl teismo posėdžio. 2021 m. birželio 3 d. K. Z. informavo teismą, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje, kadangi dirba užsienyje, pateikė rašytinius paaiškinimus į bylą, tačiau atidėti bylos nagrinėjimo neprašė, todėl nepažeidžiant ANK 629 straipsnio 1 dalies nuostatų byla iš esmės išnagrinėta jam nedalyvaujant. K. Z. prašymas, kuriame jis išreiškė pageidavimą dalyvauti nagrinėjant bylą, gautas po to, kai teisėja buvo išėjusi priimti procesinio sprendimo, todėl nebegalėjo būti tenkinamas. Tačiau teisė dalyvauti teismo posėdyje ir būti išklausytam buvo patenkinta apeliacinės instancijos teismui surengus teismo posėdį žodine tvarka, kuriame K. Z. dalyvavo.
11. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje, buvo apklausti nukentėjusieji E. J. ir R. Š.. Kaip minėta, šiame teismo posėdyje K. Z. nedalyvavo ir prašymo dalyvauti teismo posėdyje, taigi ir dalyvauti nukentėjusiųjų apklausoje, iki posėdžio pradžios jis nepareiškė. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo suvaržyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė dalyvauti apklausiant nukentėjusiuosius.
12. Sutiktina, kad nors dėl vaizdo įrašų pareikalavimo ne laiku buvo prarasta galimybė ištirti pareiškėjo prašomus įvykio vaizdo įrašus, tačiau apeliacinės instancijos teismas patenkino pareiškėjo prašymą kaip liudytoją apklausti J. S., buvusią įvykio vietoje, pridėti prie bylos jo pateiktus dokumentus ir to pagrindu pareiškėjui administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nutraukė. O dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 41 dalyje ir 508 straipsnyje nustatytų administracinių nusižengimų jo kaltę pagrindė parduotuvės apsaugos darbuotojo G. Z. tarnybinio pranešimo duomenimis, nukentėjusiųjų E. J. ir R. Š. parodymais, kuriuos laikė patikimais, bei juos patvirtinančiais tarnybiniais pranešimais, pasisakė, kodėl nesivadovavo pareiškėjo ir liudytojos J. S. parodymais. Taigi, nors pripažintina, kad vaizdo įrašai išreikalauti nebuvo, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, ištaisęs pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, bylą išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai, nes minėtą trūkumą kompensavo kitų pareiškėjo prašymų tenkinimu.
13. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių, kitais tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
14. ANK 506 straipsnio 41 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, kai jis padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
15. ANK 508 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.
16. Nors nustatyta, kad K. Z. neturėjo pareigos parduotuvėje naudoti burną ir nosį dengiančią kaukę, dėl ko administracinio nusižengimo byla pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nutraukta, tačiau jo nepasitenkimas apsaugos darbuotojo pozicija, kad kaukę jis dėvėti privalo, buvo išreikštas netinkamai, t. y. veiksmais, kurie užtraukia administracinę atsakomybę. Pagal teismų byloje nustatytas aplinkybes, K. Z. apsaugos darbuotoją G. Z. įžeidinėjo, vadindamas „žąsinu, durniumi, debilu“, parduotuvėje garsiai šaukė ir keikėsi, vartodamas necenzūrinius žodžius, o į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą atvykus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams E. J. ir R. Š., K. Z. juos įžeidinėjo, tęsė necenzūrinių žodžių vartojimą, nepakluso jų teisėtiems reikalavimams nusiraminti. Taip pat nustatyta, kad šios veikos padarytos esant paskelbtam karantinui. Veikų kvalifikavimo motyvai išsamiai aptarti apeliacinės instancijos teismo nutarties 19–23 punktuose, kurių teisėjų kolegija nebekartoja, jos atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 41 dalyje, 508 straipsnyje nustatytus pažeidimus ir kvalifikuotos teisingai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą nepakeistą.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Olegas Fedosiukas
Eligijus Gladutis
