Dėl Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-2350

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29291-2021-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2022 m. balandžio 28 d. paduotu pareiškėjo V. D. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas V. D. ginčijo antstolio atliktą lėšų iš pareiškėjo išieškojimą ir paskirstymą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi tenkino pareiškėjo V. D. skundo dalį dėl 692,60 Eur lėšų grąžinimo ir įpareigojo antstolį Darių Stakeliūną grąžinti pareiškėjui į Marijampolės pataisos namuose esančią banko sąskaitą 692,60 Eur.

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo V. D. skundo dėl antstolio neveikimo ir atsisakymo atlikti procesinius veiksmus netenkino.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtMjM2LTU1Ni8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-236-556/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-236-556/2021">TA-236-556/2021</a>, kuria pareiškėjui (skolininkui vykdymo procese) priteistas 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, išieškojimo procesas jau buvo prasidėjęs. Į skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytą asmeninę sąskaitą 1000 Eur lėšos buvo pervestos 2021 m. liepos 26 d. ir buvo nukreiptos išieškojimui pagal vykdomąjį dokumentą – 2017 m. liepos 14 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą. Antstolis 2021 m. liepos 28 d. patvarkymu Nr. S-21-32-13042 iš skolininko V. D. išieškojo 1000 Eur ir šią sumą paskirstė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus skolos ir antstolio vykdymo išlaidų dengimui (išieškota skola 709,84 Eur, liko išieškoti skolos 262,56 Eur, išieškotos sumos antstolio vykdymo išlaidoms padengti – 37,95 Eur būtinoms vykdymo išlaidoms, papildomoms išlaidoms – 122,62 Eur, atlygiui antstoliui – 129,59 Eur, liko išieškoti vykdymo išlaidų – 44,63 Eur). Antstolis D. Stakeliūnas 2021 m. spalio 20 d. patvarkymu grąžino pareiškėjui 160 Eur iš išieškotojui skirtinų lėšų.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CPK 668 straipsnio 1 dalis ir CPK 739 straipsnio 9 punktas tarpusavyje nekonkuruoja. CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, pradedant išieškojimo veiksmus. CPK 739 straipsnis, įtvirtinantis sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, yra CPK LI skyriaus norma, reglamentuojanti išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, kai išieškojimas jau vykdomas. Pagal šio straipsnio 9 punktą negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje (nuo 2020 m. birželio 20 d. galiojančioje šio kodekso redakcijoje – 97 straipsnio 3 dalyje) nustatytų dydžių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl šalpos pensijų bazės dydžio tikslinių kompensacijų bazės dydžio ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo“ pakeitimu nustatyta, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos dydis – 40 Eur. Pareiškėjas priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, iš pareiškėjo negalima išieškoti sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje (nuo 2020 m. birželio 20 d. galiojančioje šio kodekso redakcijoje – 97 straipsnio 3 dalyje) nustatytų dydžių, t. y. 160 Eur. Ši suma yra didžiausia leistina suma.

Pareiškėjas V. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį.

Kasacinis skundas grindžiamas pagrindais, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Pareiškėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 668 straipsnio 1 dalies ir 739 straipsnio 9 punkto normas, taip leido neribotą lėšų nurašymą nuo įkalinimo vietoje atidarytos ieškovo asmeninės sąskaitos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo lėšų nurašymą nuo pareiškėjo sąskaitos. Tokiais atvejais antstolis turi vadovautis išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančiomis CPK LI skyriaus normomis (CPK 733-743 straipsniai). Pareiškėjo gautas neturtinės žalos atlyginimas kvalifikuojamas pagal CPK 733 straipsnį, taikant esamus išieškojimo ribojimus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas