Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-50-511/2022
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00011-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. R. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, Institucija) patarėja 2021 m. sausio 8 d. surašė J. R. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, turėdamas statytojo statusą ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 26 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-34-101126-00663, 2019 m. rugsėjo mėnesį savavališkai žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), atliko neypatingojo kitos paskirties inžinerinio statinio – buitinių nuotekų valyklos statybą, pažeisdamas esminius projektuotojo UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2010 m. parengto projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini), kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 09.026-TR BD sprendinius: pakeitė buitinių nuotekų valyklos padėtį sklype, sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m, neturėdamas privalomo naujo statybą leidžiančio dokumento. Šios aplinkybės užfiksuotos inspekcijos 2020 m. gruodžio 3 d. statybos patikrinimo akte Nr. SPA-30-201203-00023 ir 2021 m. gruodžio 7 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-201207-00063. Taip jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena J. R. nutraukta.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas – J. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 1000 Eur dydžio bauda.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto J. R. atstovo advokato H. Mackevičiaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas. Nesutiktina su teismo išvada, kad esminiai statinio projekto sprendiniai gali būti apytiksliai, nes toks esminių statinio projekto sprendinių traktavimas prieštarautų jų esmei. Įstatymų leidėjas statinio projekto sprendinius, kurie priskiriami prie esminių, išskiria į atskirą grupę ir jiems taiko griežtesnius reikalavimus. Pavyzdžiui, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Taigi esminių statinio projekto sprendinių pažeidimas gali būti traktuojamas kaip savavališka statyba. Nebaigtas statyti statinys gali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir perleidžiamas tik tuo atveju, jeigu jis statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (Statybos įstatymo 39 straipsnis) ir kt. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 48 punkte taip pat nurodoma, kad, pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus tam tikras Reglamento 48 punkto papunkčiuose nustatytas išimtis. Taigi įstatymų leidėjas esminius statinio projekto sprendinius traktuoja kaip svarbiausius, pagrindinius projekto sprendinius, kurių privaloma laikytis, ir nukrypimas nuo jų yra galimas tik tam tikrais iš anksto aiškiai apibrėžtais siaurais atvejais. Toks esminių statinio projekto sprendinių statusas leidžia teigti, kad tokią reikšmę turintys statinio projekto sprendiniai turi būti tikslūs, aiškūs, nustatomi iš paties projekto turinio.
5.2. J. R. inkriminuota, kad jis pakeitė statinio vietą ir jo išorės matmenis daugiau nei vienu metru, todėl padarė administracinį nusižengimą. J. R. teigė, kad 2010 m. projekte buvo nurodyta tik valyklos principinė schema ir apytikslė centro taško vieta (nuo jos skaičiuojama sanitarinės apsaugos zona), tačiau jame nebuvo nustatyta statinio vieta ir išorės matmenys. Atsikirsdama į šiuos teiginius, Inspekcija pateikė dvi schemas: „(duomenys neskelbtini) suprojektuotos nuotekų valyklos pagal projektą Nr.10.026-TP-LVN-l“ ir „(duomenys neskelbtini) pastatytos nuotekų valyklos pagal projekto Nr.10.026-TP-LVN- l A laidą“. Pažymėtina, kad šios schemos ir jose užfiksuota informacija yra ne projekto sudėtinė dalis, o Inspekcijos patikrinimo metu parengta duomenų ir skaičiavimų suvestinė.
5.3. Siekdamas nustatyti, ar J. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pažeisdamas Inspekcijos nurodytus Reglamento 48.3 ir 48.4 punktus, apeliacinės instancijos teismas privalėjo nustatyti tris esmines faktines aplinkybes: 1) kokia buvo numatyta statinio vieta ir išorės matmenys pagal 2010 m. projektą; 2) kokia yra pastatyto statinio vieta ir išorės matmenys; 3) ar skirtumas tarp 2010 m. projekte numatytų ir faktiškai pastatyto statinio vietos ir išorės matmenų viršija 1 m. Inspekcija schemose pastatyto statinio vietą ir išorės matmenis nurodė tiksliai ir J. R. jų neginčijo, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kokia buvo numatyta statinio vieta ir išorės matmenys pagal 2010 m. projektą. Statinio vieta ir išorės matmenys yra priskiriami prie esminių statinio projekto sprendinių, o tai savaime reiškia, kad šie sprendiniai turi būti nurodomi pačiame projekte. Tačiau, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarimo, teismas išvadas apie 2010 m. projekte numatytą statinio vietą ir išorės matmenis darė remdamasis ne 2010 m. projekto sprendiniais, o Inspekcijos parengtomis schemomis, kuriose Inspekcijos tarnautojas atliko savo žymėjimus ir skaičiavimus.
5.4. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė šiurkščią logikos klaidą – rėmėsi tautologiniu metodu. Teismas J. R. kaltę grindė pačios Inspekcijos sukurtomis schemomis ir neatsižvelgė į tai, kad šios schemos savaime nėra 2010 m. projekto sudėtinė dalis ir yra skirtos Inspekcijos išvadų esmei atskleisti, bet nenustato esminių statinio projekto sprendinių. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo patikrinti, ar schemose esanti informacija atitinka 2010 m. projekte esančius duomenis ir ar tikrai schemose nurodyta informacija logiškai išplaukia iš 2010 m. projekto sprendinių. Tačiau teismas šiuo aspektu tyrimo neatliko ir schemose pateiktą informaciją traktavo kaip nekvestionuotiną.
5.5. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų ANK 563, 566, 567, 569 straipsniuose, 635 straipsnio 1 dalyje. Inspekcija savo sudarytoje schemoje pripažino, kad iš 2010 m. projekto turinio neturi galimybės nustatyti tikslių nuotekų valyklos išorės matmenų ir juos nurodo apytiksliai. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas nutarime nurodė šiuos duomenis kaip visiškai tikslius. Kaip minėta, esminiai statinio projekto sprendiniai negali būti apytiksliai, nes tai prieštarautų Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 daliai ir esminių statinio projekto sprendinių esmei.
5.6. Apeliacinės instancijos teismas nutarime taip pat nurodė, kad valymo įrenginio ilgis (atstumas nuo srauto paskirstymo šulinio iki kontrolinio šulinio) – 12,61 m – apskaičiuotas pagal 2017 m. vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų geodezinėje nuotraukoje M 1:500 (toliau – geodezinė nuotrauka) pateiktas koordinates. Remiantis šia geodezine nuotrauka teigiama, kad projekte numatytos (o ne faktiškai pastatytos) valyklos ilgis yra 12,61 m (o faktiškai pastatytos valyklos ilgis, kaip pažymėjo teismas ir Inspekcija, yra 12,70 m). Tačiau susipažinus su šia geodezine nuotrauka matyti, kad joje fiksuota būtent faktiškai pastatyta, o ne 2010 m. projekte numatyta buitinių nuotekų valykla (geodezinėje nuotraukoje pavaizduota nuotekų valykla savo konfigūracija ir įrenginių skaičiumi atitinka projekto A laidoje pažymėtą valyklą, o ne 2010 m. projekte nurodytą valyklą). Taigi šiuo atveju Inspekcija ir teismas lygino faktiškai pastatytos valyklos duomenis, užfiksuotus 2017 metais, su tos pačios faktiškai pastatytos valyklos duomenimis, užfiksuotais 2020 metais. Todėl ir gautas skirtumas tarp šių duomenų yra tik 9 cm. Tačiau nagrinėjamu atveju faktiškai pastatytos valyklos duomenys turėjo būti lyginami su 2010 m. projekte nurodytais atitinkamais duomenimis. Akivaizdu, kad ir šiuo aspektu tai nebuvo atlikta ir išvados padarytos vadovaujantis idem per idem (įrodymas to paties tuo pačiu) logikos klaida. Net ir tuo atveju, jeigu geodezinėje nuotraukoje būtų pavaizduota 2010 m. projekte numatyta valykla, tai rodytų ne 2010 m. projekte matytus valyklos duomenis, o rodytų tai, kaip įgyvendindamas neaiškius 2010 m. projekto sprendinius statytojas faktiškai žemės sklype išdėstė valyklos įrenginius, t. y. kaip jis subjektyviai suprato, kokiose vietose pagal projektą maždaug turėtų būti tam tikri įrenginiai.
5.7. Apeliacinės instancijos teismo išvadų neatitiktį logikai patvirtina ir valyklos pločio skaičiavimo rezultatai. Teismas ir vėl rėmėsi Inspekcijos schemomis, o ne 2010 m. projektu ir nurodė, kad 2010 m. projekte numatytas valymo įrenginio plotis gautas sudėjus projektuojamo HNV-P-1 3 tipo aerotanko, stikloplasčio korpuso diametrą (2450 mm), horizontalaus dumblo tankintuvo stikloplasčio korpuso diametrą (1500 mm) ir gamintojos UAB „Traidenis“ montavimo rekomendacijas – tarp įrenginių atstumas iki 2000 mm. Tačiau Inspekcija projekte numatytą įrenginio plotį taip pat įvardijo apytiksliai – apie 5,95 m. Kaip matyti iš 2010 m. projekto sprendinių, projekte numatytą valyklą sudaro įvairių įrengimų visuma, atvaizduojama Biologinių nuotekų valymo įrenginių principinėje schemoje. Ši schema taip pat atvaizduojama brėžinyje „Kvartalo planas su LVN tinklais“. Valyklą sudaro aerotankas, dumblo tankintuvas, slėgio gesinimo ir kontrolinis šuliniai. Projekte pateikiami šių atskirų elementų diametrai, pločiai, dydžiai. Kaip matyti, Inspekcija ir apeliacinės instancijos teismas bendrą valyklos plotą apskaičiavo sudėję šių atskirų elementų pločius. Tačiau iš principinės schemos matyti, kad projekte nėra pateikiama informacija, kokiu atstumu vienas nuo kito turi būti išdėstyti įrenginiai. Faktinių aplinkybių patikrinimą atlikęs Inspekcijos atstovas A. D. teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti, koks turėtų būti atstumas pagal projektą tarp atskirų valyklos elementų. Todėl Inspekcija šią spragą siekė užpildyti ne 2010 m. projekto sprendiniais, o gamintojos UAB „Traidenis“ montavimo rekomendacijomis tarp įrenginių daryti atstumą iki 2000 mm. Tačiau UAB „Traidenis“ rekomendacijos nėra 2010 m. projekto sudėtinė dalis ir nelaikytinos esminiais statinio projekto sprendiniais. Šios rekomendacijos yra abstrakčios, t. y. nustatančios tik maksimalų galimą atstumą tarp įrenginių. 2010 m. projekte nėra duomenų, leidžiančių nustatyti valyklos išorės matmenis, todėl apeliacinės instancijos teismo išvados, kad 2010 m. projekte buvo numatyti valyklos išorės matmenys, akivaizdžiai nepagrįstos paties 2010 m. projekto sprendiniais.
5.8. Apeliacinės instancijos teismas išvadas dėl valyklos vietos, numatytos 2010 m. projekte, taip pat darė remdamasis ne 2010 m. projektu, o Inspekcijos schemomis. Teismas apie valyklos vietą sprendė pagal tai, kad 2010 m. projekte iki aerotanko vidurio buvo nustatyta 10 m sanitarinės apsaugos zona. Atėmus pusę aerotanko diametro buvo gautas aerotanko krašto atstumas iki žemės sklypo krašto. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad: 1) sanitarinė apsaugos zona skirta ne statinio vietai žemės sklype nustatyti; 2) sanitarinė apsaugos zona rodo ne valyklos, o tik vieno jos elemento – aerotanko centrą ir jo vietą žemės sklype. Kaip matyti iš Inspekcijos rengtų schemų, Inspekcijai pavyko nustatyti 2010 m. projekte numatytos valyklos apytikslį atstumą tik iki pietinės žemės sklypo ribos. Tačiau 2010 m. projekte numatytos valyklos atstumo iki kitų trijų žemės sklypo kraštinių Inspekcija nustatyti negalėjo, nes projekte nebuvo nurodytas atstumas tarp atskirų valyklos elementų. O tai tik patvirtina, kad valyklos padėtis sklype 2010 m. projektu iš esmės nebuvo apibrėžta. Pati Inspekcija pripažino, kad iš 2010 m. projekto ji turi galimybę tiksliai nustatyti tik aerotanko centrinę koordinatę, nuo kurios projekte skaičiuojama 10 m sanitarinės apsaugos zona. Esant tokiems duomenims, Inspekcija turėjo objektyvią galimybę palyginti 2010 m. projekte numatyto aerotanko ir faktiškai pastatyto aerotanko centro koordinates. Tačiau, atlikdama tyrimą, Inspekcija nenustatinėjo faktiškai pastatyto aerotanko centro koordinačių ir nelygino jų su 2010 m. projekto duomenimis.
5.9. 2010 m. projektas, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, savo turiniu neleidžia vienareikšmiškai nustatyti valyklos vietos ir išorės matmenų. Tokie projekto trūkumai turėjo būti pastebėti institucijų, išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau statybos leidimas buvo išduotas. J. R. nenukrypo nuo 2010 m. projekto, nes, nesant statinio vietos ir išorės matmenų, objektyviai neįmanoma nuo jų nukrypti. Šioje byloje buvo apklaustas 2010 m. projektą rengęs projektuotojas V. Č., jis nurodė, kad rengiant 2010 m. projektą jame nebuvo nustatyta tiksli buitinių nuotekų valyklos vieta ir jos dydis, kadangi pagal tuo metu taikytą praktiką projekte būdavo pateikiama tik principinė buitinių nuotekų valyklos schema, o konkretų įrenginį pasirinkti būdavo paliekama pačiam statytojui. Būtent projekto rengėjui V. Č. geriausiai žinoma, kokius sprendinius tuo metu buvo siekiama numatyti 2010 m. projekte. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė, kodėl atmetė V. Č. parodymus apie tai, kad jis 2010 m. projekte valyklos vietos ir išorės matmenų nenumatė.
5.10. Be pirmiau nurodytų proceso teisės pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas padarė ir materialiosios teisės pažeidimą, nes klaidingai taikė Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatytą esminių statinio projekto sprendinių institutą. Esminiais statinio projekto sprendiniais negali būti laikomi duomenys, kurie nėra tikslūs ir kurių iš paties statinio projekto nėra galimybės nustatyti. Tik esant tiksliems esminiams statinio projekto sprendiniams asmuo gali būti kaltinamas šių sprendinių pažeidimu. Priešingu atveju objektyviai nėra galimybės patikrinti, ar faktiškai atlikta statyba skiriasi nuo projekte numatytų esminių statinio projekto sprendinių.
6. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjas Tadas Būdvytis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
6.1. J. R. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikė statinio projektą, kurio viena iš sudedamųjų dalių buvo Biologinių nuotekų valymo įrengimų HNV-P-13 principinė schema. Išduodama statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracija suderino būtent tokią statinio schemą, kuri yra statybos projekto sudedamoji dalis, grafiškai atvaizduojanti statinio projekto sprendinius. Rengdamas statinio projektą, projektuotojas privalo nustatyti ir pateikti tipinio nuotekų valymo įrenginio charakteristikas ir įrenginių išdėstymo planą statybos vietoje. Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412, 21 punkte nurodyta, kad projektuotojas, rengdamas nuotekų valymo įrenginių projektą, privalo: projektinėje dokumentacijoje, be kitos teisės aktuose nurodomos informacijos, pateikti informaciją apie tipinį nuotekų valymo įrenginį pagal 3 priede nustatytą formą (21.3 punktas); projekte pateikti valymo įrenginio (visos nuotekų valymo sistemos) technologinę schemą ir jos aprašymą, brėžinius, įrenginių išdėstymo planą statybos vietoje su pažymėtomis naudojimo ir kontrolės vietomis (21.4 punktas). Nors su statinio projektu buvo pateikta „principinė schema“, tai nereiškia, kad įgyvendinant projekto sprendinius nebuvo būtina vadovautis šia schema.
6.2. Inspekcija 2020 m. lapkričio 20 d. atliko patikrinimą ir faktines aplinkybes užfiksavo 2020 m. gruodžio 3 d. statybos patikrinimo akte (kontroliniame klausimyne) Nr. SPA-30-201203-00023, ir 2020 m. gruodžio 7 d. surašė savavališkos statybos aktą, kuriame konstatavo savavališkos statybos faktą ir surašė privalomuosius nurodymus. Pažymėtina, kad esminiai statinio projekto sprendiniai privalo būti įgyvendinti laikantis projekte nustatytų sprendinių, J. R. neturėjo teisės savavališkai atlikti statybos darbus, kurie pažeistų esminius projekto sprendinius, nukrypimai nuo esminių projekto sprendinių neginčijamai vertinami kaip savavališka statyba, sukeliantys atitinkamas teisines pasekmes ir atsakomybę.
6.3. Iš esmės faktiškai pastatyta buitinių nuotekų valykla atitinka schemą „(duomenys neskelbtini) pastatytos nuotekų valyklos pagal projekto Nr. 10.026-TP-LVN-1 A laidą“. Dėl šios priežasties, vertinant faktiškai pastatyto statinio atitiktį galiojančiam ir suderintam statybą leidžiančiam dokumentui, buvo pasitelkta ši schema, tačiau tai nereiškia, kad projekto A laida suteikia teisę vykdyti statybos darbus pagal projekto A laidą (ir projekto A laida nustatytus sprendinius), kadangi projekto A laidai privalomai turi būti išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas.
6.4. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nepagrįstai teigiama, kad Inspekcija pati sukūrė schemas – įrodymus byloje, nes Inspekcija tik pasinaudojo prie projekto ir geodezinėje nuotraukoje pateiktais brėžiniais tam, kad atvaizduotų pastatyto statinio struktūrą, matmenis ir taip būtų galima lengviau suprasti, kokie pažeidimai buvo padaryti, kaip jie nustatyti. Buitinių nuotekų valyklos išorės matmenų pakitimas nustatytas lyginant esamus faktinius matmenis su projekte pateiktais matmenimis.
6.5. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, buitinių nuotekų valyklos atstumus gretimų sklypų atžvilgiu ir parametrus, leidžiančius daryti išvadas dėl esminių statinio projekto pažeidimų, galima nustatyti iš esamų duomenų. Inspekcijos skaičiavimuose vartojamas prielinksnis,,apie“ vartojamas tik dėl to, kad tai yra atliktus skaičiavimus apibendrinantys duomenys, kuriuos dėl projekto turinio ydingumo buvo būtina atlikti siekiant įsitikinti statybos atitiktimi teisės aktų reikalavimams. Kaip matyti, statybos nuokrypis yra daugiau nei 4 metrai, todėl, net ir nustatant atstumus su tam tikros paklaidos atsarga, nustatyti nuokrypiai yra per dideli, kad patektų į galimos paklaidos tolerancijos ribas. Kita vertus, ir pats J. R. nusprendė keisti šių įrenginių statybos vietą ir tam matė poreikį keisti statinio projektą parengiant naują projekto laidą A bei naujos projekto laidos (kuriai neišduotas statybą leidžiantis dokumentas) pagrindu pastatyti valymo įrenginius, pakeisdamas jų išdėstymą ir kitus parametrus. Todėl statybos skirtumai nėra atsitiktiniai ir yra nulemti realios faktinės situacijos.
6.6. Inspekcija tyrimui reikiamas schemas ėmė iš paties projekto, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas Nr. LNS-34-101126-00663. Tačiau projekto turinio dėl jame suprojektuotų statinių padėties ir matmenų negalima vertinti neanalizuojant visumos aplinkybių, padedančių suprasti esminių statinio projekto sprendinių pažeidimo situaciją. J. R. teigimu, statinio projektinėje dokumentacijoje nėra detalizuota biologinių nuotekų valymo įrengimų vieta ir išorės matmenys, tačiau valymo įrenginių išdėstymas sklype yra numatytas ir J. R., be kita ko, jį keitė, parengdamas naują projekto A laidą, kuri pateikta šioje byloje, ir, kaip rodo geodezinė nuotrauka, valymo įrenginį pastatė pagal projekto A laidos sprendinius. Tik statytojas šia projekto laida negalėjo vadovautis, nes jai nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Nagrinėjamu atveju iš pradiniame projekte ir projekto A laidoje aprašytų valymo įrengimų požymių, techninių parametrų, apsaugos zonos diametro ir geodezinėje nuotraukoje užfiksuotų valymo įrenginio koordinačių taškų galima nustatyti suprojektuoto ir faktiškai pastatyto statinio skirtumus, taip pat apskaičiuoti ir nustatyti buitinių nuotekų valyklos atstumus gretimų sklypų atžvilgiu ir parametrus, leidžiančius daryti išvadas dėl esminių statinio projekto pažeidimų.
6.7. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teigiama, kad Inspekcija, pateikdama išvadas apie nustatytą pažeidimą, vadovavosi neaktualia geodezine tinklų nuotrauka. Tačiau tam, kad tyrimas būtų baigtas, buvo būtina gauti tokią nuotrauką, kadangi kitokiu būdu apžiūrėti po žeme įrengtų nuotekų tinklų įrengimų neįmanoma. Statinio geodezinė nuotrauka – tai geodeziniai matavimai, pasibaigus įvairios paskirties statinių statyboms. Pažymėtina, kad statiniai gali būti pradėti eksploatuoti tik pamatavus, išbraižius ir suderinus statinio geodezinę nuotrauką. Kai kuriais atvejais geodezinė nuotrauka yra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti faktiškai pastatytą statinį, o šiuo atveju – statinį, pastatytą po žeme. Inspekcija vadovavosi tyrimo metu pateikta geodezine nuotrauka. J. R. kitos geodezinės nuotraukos Inspekcijai nepateikė. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pareiškėjas bando suklaidinti teismą ir įteigti, jog dokumentų analizė atlikto tyrimo metu buvo atlikta netinkamai ir išvados apie padarytą pažeidimą buvo klaidingos.
6.8. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad V. Č. buvo 2010 m. projekto vadovas ir jam geriausiai žinoma, kokius sprendinius tuo metu buvo siekiama numatyti rengtame 2010 m. projekte. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras 2021 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą Nr. SP-16 „Dėl statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo veiklos įvertinimo“, kuriuo nusprendė sustabdyti statinio projekto vadovo V. Č. kvalifikacijos atestato Nr. 20945 galiojimą šešiems mėnesiams, nustatant trijų mėnesių laikotarpį trūkumams pašalinti: gauti raštišką užduotį projekto A laidai (Techniniam darbo projektui), tinkamai parengti projekto A laidą, įtraukiant į projekto parengimą ypatingojo statinio projekto dalies vadovą, turintį teisę eiti statinio projekto vadovo pareigas statiniuose „kitos paskirties inžineriniai statiniai“ ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, jei tai privaloma vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 43 punkto nuostata („Kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai <...>“). Statinio projekto vadovo V. Č. kvalifikacijos atestatas Nr. 20945 tuo metu, kai buvo išleista projekto A laida, nesuteikė teisės projektuoti neypatingųjų kitos paskirties inžinerinių statinių – nuotekų valyklų. Dėl tokio VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro sprendimo V. Č. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. R. atstovo advokato H. Mackevičiaus prašymas tenkintinas.
Dėl ANK 351 straipsnio taikymo
8. ANK 351 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą.
9. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nurodyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
10. Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo bei apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.
11. Institucija, protokole formuluodama kaltinimą, nurodė, kad J. R. yra kaltinamas pažeidęs esminius 2010 m. parengto projekto sprendinius: pakeitė buitinių nuotekų valyklos padėtį sklype, sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m, neturėdamas privalomo naujo statybą leidžiančio dokumento.
12. Išnagrinėjęs administracinio teisės nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Institucija neįrodė ir negalima vienareikšmiškai daryti išvados, jog pradiniame (2010 m.) projekte buvo nustatyta nuotekų valymo įrenginio vieta ir matmenys, nes jame nenurodytos valymo įrenginio geodezinės koordinatės ar kiti duomenys, kuriais remiantis būtų galima nustatyti įrenginio vietą (pavyzdžiui, nepažymėti įrenginio atstumai nuo kitų objektų) bei matmenis (nenurodyti atstumai tarp atskirų įrenginio komponentų).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Institucijos skundą, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog J. R. keitė projekto sprendinius, parengdamas naują projekto A laidą, ir kokie pakeitimai buvo padaryti; iš pradiniame projekte ir projekto A laidoje aprašytų valymo įrengimų požymių, techninių parametrų, apsaugos zonos diametro ir geodezinėje nuotraukoje užfiksuotų valymo įrenginio koordinačių taškų galima nustatyti suprojektuoto ir faktiškai pastatyto statinio skirtumus, taip pat apskaičiuoti ir nustatyti buitinių nuotekų valyklos atstumus gretimų sklypų atžvilgiu ir parametrus, leidžiančius daryti išvadas dėl esminių statinio projekto pažeidimų. J. R. projekto A laida negalėjo vadovautis, nes jai nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
14. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir teismų argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingas išvadas dėl J. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarė pirmosios instancijos teismas.
15. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2010 m. lapkričio 26 d. išdavė leidimą, kuriuo statytojui J. R. leista statyti naujus neypatingajai statinio kategorijai priskirtus statinius – buitinių nuotekų tinklus, buitinius valymo įrenginius pagal 2010 m. UAB „M“ parengtą statinio projektą „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui <...>“. Tačiau UAB „M“ 2010 m. parengtame techniniame projekte nenumatyta tiksli buitinių nuotekų valyklos vieta žemės sklype, nenurodant atstumų nuo valyklos kraštų iki sklypo ribų, jų koordinačių, taip pat projekte nenurodyti ir valyklos išoriniai matmenys, o pateikta tik bendro pobūdžio principinė schema.
16. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šis teismas, spręsdamas dėl projekto sprendinių pažeidimo, vadovavosi Institucijos pateiktais duomenimis – schemomis ir skaičiavimais, pagrindžiančiais išvadas, jog buitinių nuotekų valykla įrengta pagal vėlesnės projekto A laidos, dėl kurios nustatyta tvarka nebuvo išduotas statybos leidimas, sprendinių duomenis, tačiau teismas nesirėmė duomenimis, tiesiogiai nurodytais pirminiame (2010 m.) projekte. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismo liko nepaneigta pirmosios instancijos teismo argumentuota išvada, jog iš pirminio (2010 m.) projekto, kurio statybai nustatyta tvarka išduotas leidimas, negalima vienprasmiškai nustatyti sprendinių, kurių pažeidimu buvo kaltinamas J. R., – suprojektuotos valyklos padėties sklype, pločio ir atstumų iki sklypo ribos.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis nusižengimas gali būti konstatuotas tik tuomet, jei nustatyta asmens kaltė. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jei jis šį pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kad pritaikyti atsakomybę pagal ANK 351 straipsnį už esminių statybos projekto sprendinių nesilaikymą, jie projekte turi būti pažymėti konkrečiai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl jų traktavimo. Nagrinėjamu atveju buitinių nuotekų valyklos statybai nustatyta tvarka kompetentingos institucijos buvo išduotas leidimas, tačiau dėl jame pateikiamų duomenų nekonkretumo pirmiau minėti projekto sprendiniai gali būti suprantami nevienprasmiškai. Pažymėtina, kad, būdamas statytojas, o ne projektuotojas, J. R. negali atsakyti už projekto parengimo tinkamumą ir aiškumą, o esant aptartoms abejonėms, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jis suvokė ar turėjo numatyti, jog, statydamas buitinių nuotekų valyklą, pažeis kaltinime nurodytus statybos projekto sprendinius, todėl pagal jam pareikštą kaltinimą neįrodyta nei jo tyčinė, nei neatsargi kaltė (ANK 8 ir 9 straipsniai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarimą be pakeitimų.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Olegas Fedosiukas
Eligijus Gladutis
