L. T. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. e1-427-1279/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00150-2026-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 16 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Laura Mankienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti pagrindinį išsilavinimą, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini)darbuotoja, gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

L. T., 2026 m. sausio 1 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini)– tu daugiabučiu namu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia ranka sudavė ne mažiau devynis smūgius J. M. į įvairias kūno vietas, po to paėmusi už plaukų ją parvertė ant žemės ir vieną kartą koja spyrė jai į veidą, pataikydama į dešinį smilkinį, taip mušdama nukentėjusiajai J. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį poodine kraujosruva dešiniame dilbyje.

Šiais savo veiksmais L. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji L. T. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2026 m. sausio 1 d. savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su buvusiu draugu D. B. šventė Naujuosius Metus, vartojo alkoholinius gėrimus – brendį ir šampaną. Apie 20.45 val. D. B. paskambino jo sesuo J. M., kuri vadino ją kale, narkomane, alkoholike. Ji per telefoną su J. M. sukonfliktavo. Visų smulkmenų dėl neblaivumo nepamena. Telefoninio žodinio konflikto metu jos viena kitą išplūdo. J. M. pasakė, kad išeitų į lauką. Apie 21 val. išėjus į lauką, tarp (duomenys neskelbtini)– to namų susitiko su J. M., kuri buvo viena, blaivi. Su J. M. konfliktavo žodžiais, tačiau J. M. priėjus arčiau, pasirodė, kad ši bando jai suduoti smūgį, todėl supyko ir ranka sudavė jai per petį. Susistumdymo metu J. M. sudavė apie aštuonis kartus į įvairias kūno vietas bei paėmusi už plaukų parvertė ją ant žemės, į sniegą. Nepamena, ar ant sniego gulinčiai J. M. spyrė į veidą, nes buvo neblaivi, susinervinusi. Pamena tai, kad prie jų atėjo Ž. M., kuris atitraukė ją nuo J. M.. Į kiemą atėjo D. B. ir konfliktas pasibaigė: J. M. su savo vyru nuėjo į savo namus, o ji su D. B. į savo. Pripažįsta, jog savo fiziniais veiksmais J. M. sukėlė fizinį skausmą, padarė poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, t. y. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl to labai gailisi. Konfliktas įvyko nes buvo neblaivi. Dėl savo sveikatos gali atlikti viešuosius darbus ir sutinka su tokia bausmės rūšimi.

Be kaltinamosios L. T. visiško prisipažinimo, faktines jos veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai ir bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

Protokole – pareiškime nustatyta, jog 2026 m. sausio 1 d. J. M. pranešė, kad 2026 m. sausio 1 d. apie 21val. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, L. T. jai sudavė apie 10 smūgių ranka į įvairias kūno vietas bei tąsė už plaukų. Parkritus ant žemės, L. T. jai vieną kartą koja spyrė į veidą, pataikydama į dešinės pusės smilkinį. Dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, dėl sužalojimų kreipėsi į gydymo įstaigą.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)kieme. Matoma, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje esančius daugiabučius namus Nr(duomenys neskelbtini) skiria automobilių stovėjimo aikštelė. Aplink daugiabučius namus atvira teritorija, kuri yra padengta sniegu. Prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), iš pietų pusės, 25 metrų atstumu, sniege matomi badų padų pėdsakai bei galimai grumtynių požymiai: ištryptas sniegas, chaotiško judėjimo žymės, kritimo vietos.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas garso įrašo failas – Bendrojo pagalbos centro skambutis, kurio ID 95541316648, paimtas iš Policijos informacinės sistemos (POLIS) registruojamų įvykių (ROIK: 0126000002231). Nustatyta, kad skambučio pradžia 2026 m. sausio 1 d. 21:00:57 val., įrašo trukmė 1 minutė 37 sekundės, pranešėjos telefono Nr. 37064856991.

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo nustatyta, jog 2026 m. sausio 1 d. 21.03 val. gautas pranešėjos, kurios telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambutis, kad pranešėja, esanti (duomenys neskelbtini), dabar su kažkuo konfliktuoja. Pokalbio metu moteris pradėjo rėkti, šalia girdisi vyro rėkimai, įžeidinėjimai. Tikslinant aplinkybes nustatyta, jog nurodytu adresu konflikto metu neblaivi L. T. tampė už plaukų ir sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas blaiviai J. M.. Šiai parkritus ant žemės, L. T. koja vieną kartą jai spyrė, pataikydama į kaktą. Tokiais L. T. veiksmais J. M. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Iš gydytojo išrašo Nr. 2026/22, pateikto J. M. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, nustatyta, jog 2026 m. sausio 1 d. 21.48 val. į VšĮ (duomenys neskelbtini)ligoninę atvyko J. M., kuriai nustatytas kitų galvos sričių sužalojimas. Pacientė paaiškino, jog 21.40 val. ją namo kieme užpuolė pažįstama moteris, kuri tempė už plaukų. Pacientė krito ir kumščiais ir koja gavo smūgius į galvą. Būklė: palpuojant skausmingas dešinys smilkinys, viršutinio žandikaulio sritys lokaliai nežymiai patinę, paraudę. Išleista ambulatoriniam gydymui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausus nukentėjusiąją J. M., ji parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2026 m. sausio 1 d. apie 21 val. išėjo išmesti šiukšles ir einant nuo konteinerių link namų sutiko neblaivią pažįstamą L. T.. Su ja artimai nebendravo, susitikę pasisveikindavo, nesipyko, buvo kaimynės. L. pradėjo grasinti, garsiai šaukti, kilo žodinis konfliktas, kurio metu L. ją kaltino, jog dėl jos prarado savo vaikus. Konflikto metu L. vieną kartą ranka trenkė į petį, toliau vykstant tarp jų susistumdymui, L. sudavė jai ranka ne mažiau 9 smūgius į įvairias kūno vietas. Pradėjus garsiai šauktis pagalbos, L. ją griebė už plaukų ir parvertė ant žemės. Gulinčiai ant žemės L. jai vieną kartą spyrė koja į veidą, pataikydama į dešinės pusės smilkinį. Išgirdęs pagalbos šauksmą, atbėgo vyras Ž. M., kuris L. nuo jos atstūmė. Tuo metu L. užpuolė jos vyrą – spyrė jam vieną kartą į kairę koją. Nuo suduoto smūgio vyras parkrito. Tuo metu jai atsistojus nuo žemės, L. vėl pradėjo ją pulti, tačiau ar sudavė L. jai smūgius nepamena, nes patyrė didelį išgąstį. Ginti atbėgo ir du nepažįstami vyrai. Kol šie vyrai bendravo su L., ji su vyru grįžo į namus ir iškart apie įvykį informavo policijos pareigūnus. Dėl suduotų smūgių jai buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, ant dešinės pusės smilkinio atsirado patinimas, patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl sužalojimo tą pačią dieną kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo nustatytas paviršinis sužalojimas. Konflikto metu jos brolio D. B. nebuvo. Civilinio ieškinio byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos nereikš.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 16/2026 (02) matyti, kad poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje J. M. padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai dėl vieno trauminio poveikio. Sužalojimo pobūdis neprieštarauja tam, kad jis galėjo būti padarytas 2026 m. sausio 1 d. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. M. parodė, jog kartu su žmona J. M. gyvena (duomenys neskelbtini). 2026 m. sausio 1 d. apie 21 val. žmona išėjo į lauką išnešti šiukšlių. Būnant namuose išgirdo iš lauko sklindantį triukšmą, girdėjosi moterų balsai, įžeidinėjimai. Suprato, kad žmona konfliktuoja su L. T., kadangi L. T. 2026 m. sausio 1 d. apie 20.55 val. paskambino ir jį bei žmoną plūdo visokiais žodžiais, grasino sumušti. Pagal kalbą suprato, kad L. T. yra neblaivi, todėl į jos kalbas nekreipė dėmesio, pasakė daugiau neskambinti. L. T. gyvena (duomenys neskelbtini)– ame daugiabutyje. Išėjęs į lauką matė, kad prie (duomenys neskelbtini)– to namo galo, netoli (duomenys neskelbtini)– to namo L. T. jo žmoną stūmė abejomis rankomis. Tuomet jo žmona L. T. rankomis pastūmė nuo savęs. Tada L. abejomis rankomis paėmė J. M. už plaukų ir ją patraukė į save. J. M. krito ant kelių ir rankomis atsirėmė į žemę. Tuomet L. T. spyrė klūpančiai ant žemės jo žmonai vieną kartą į veidą. Priėjęs L. T. nuo žmonos nustūmė. L. T. vėl bandė eiti link J. M., tačiau tai pamatęs, jis pradėjo eiti link L.. L. T., būdama apie 1 metro atstumu nuo J. M., kuri vis dar buvo suklupusi ant žemės ir užsidengusi rankomis veidą, dar kartą, stovėdama priešais žmonos priekinę kūno dalį, jai spyrė, tačiau nepataikė, kadangi jis užkišo savo kairę koją, taip įspirdama jam į kairės kojos kelį. Po šio L. T. spyrio, nukrito ant žemės, pajuto kairės kojos kelyje fizinį skausmą. J. M. liko kartu su L. T., o jis ėjo link namų, nes labai skaudėjo koją. Eidamas į namus, matė einančius du vyrus, kurie buvo neblaivūs, girdėjo kaip tie vyrai L. sakė: „ką tu darai“. Būnant namuose, neužilgo sugrįžo žmona, kuri pasakė, kad paskambino bendruoju pagalbos skambučiu ir išsikvietė pareigūnus, o L. tuo metu iš jos rankų atėmė telefoną ir numetė jį į sniegą, kad ši neišsikviestų pareigūnų. J. M. grįžusi į namus telefono neturėjo, ji dar kartą iš jo telefono 21.06 val. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir išsikvietė policijos pareigūnus. J. M. kakta ties dešiniu smilkiniu buvo paraudusi, patinusi, dešinys žandikaulis buvo paraudęs, ties lūpa matėsi kraujo. Žmona skundėsi, kad jai skauda žandikaulį ir galvą, daugiau galvos dešinę pusę, buvo išsigandusi, lyg ir apsiverkusi. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kuriems žmona paaiškino visą situaciją, policijos pareigūnai žmonai atnešė jos mobilaus ryšio telefoną, kuris yra veikiantis, nesugadintas. Tą patį vakarą žmoną nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Įvykio metu matėsi, kad L. T. buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, ji buvo neadekvati. Pats dėl to, kad L. T. įspyrė į koją, į medikus nesikreipė, pretenzijų dėl to neturi.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. T. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamoji L. T., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padarius jai inkriminuojamą veiką ir nurodė, kad 2026 m. sausio 1 d. apie 21 val. J. M. sudavė apie aštuonis kartus į įvairias kūno vietas bei paėmusi už plaukų parvertė į sniegą. Prisipažino, jog taip pasielgė, nes buvo neblaivi. L. T. kaltę taip pat įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios J. M. parodymai apie įvykusį konfliktą bei jai suduotus smūgius, liudytojo Ž. M., mačiusio L. T. suduotus smūgius J. M., parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos registruojamų įvykių registro išrašas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir, kad kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą.

Kaltinamosios padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad L. T. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas bei sutrikdyta jos sveikata ir to norėjo. Taigi konstatuotina, kad L. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji L. T. pareiškė, kad sutinka, jog baudžiamoji byla būtų užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, nurodė, jog viešuosius darbus gali dirbti, sveikata tai daryti leidžia.

Nukentėjusioji J. M. informuota apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinio ieškinio byloje nereiškė.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl kaltinamajai L. T. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad ji veikdama tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, nurodė, kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, tai pripažįstama jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo ir teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad kaltinamoji L. T. anksčiau buvo teista 3 kartus, tačiau teistumas išnykęs (Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu ji buvo nuteista už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, be to, ji taip pat teista Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. balandžio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį bei Alytaus apylinkė teismo Prienų rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad kaltinamoji per paskutinius penkerius metus 9 kartus bausta administracine tvarka, paskirtas pinigines baudas sumokėjusi. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2026 m. sausio 27 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2026 nurodyta, jog pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios L. T. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jai teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga, todėl abejonių dėl L. T. pakaltinamumo nėra. Kaltinamoji yra darbingo amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, jog bausmės tikslas – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – bus pasiektas paskyrus L. T. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, L. T. skirtina viešųjų darbų bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui – 6 mėnesiai, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Teismo vertinimu, tokios bausmės paskyrimas atitiks kaltinamosios padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jos asmenybę bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajai skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje.???

Pagal BK 72² straipsniu teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir teisės aiškinimą, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, bei į tai, kad dėl smurtinio nusikaltimo L. T. teisiama jau nebe pirmą kartą, siekiant labiau individualizuoti jai skiriamą bausmę, vadovaudamasis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, teismas sprendžia skirti jai baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu L. T. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa pareiškė 77, 40 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajai J. M. suteiktų gydymo paslaugų išlaidų atlyginimo. Dar ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji L. T. savanoriškai visiškai atlygino šį civilinį ieškinį ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą. Valstybinė ligonių kasa pateikė raštą, jog atsisako civilinio ieškinio, kadangi L. T. atlygino padarytą turtinę žalą bei patvirtino, kad yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, teismas priima civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos ieškinio atsisakymą ir procesas dalyje dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 115 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

L. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešis) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti L. T. galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, L. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Priimti Valstybinės ligonių kasos ieškinio atsisakymą ir procesą dalyje dėl Valstybinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti L. T., kad:

1) nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per 5 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

2) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

4) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Laura Mankienė