Byla Nr. TS-6-800/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34981-2024-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 16 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2025 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1, 2 dalis, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams su 1 600 Eur bauda.
Bausmės pradžia – 2025 m. gegužės 6 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugsėjo 6 d. Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2025 m. gegužės 12 d.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija), išnagrinėjusi pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo A. Š. lygtinio paleidimo, 2026 m. vasario 11 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-103 netaikyti A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį. Nutarime nurodyta, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra teigiamas, jis dirba, turi patvirtintą darbo vietą po bausmės atlikimo, nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio mokosi, siekia įgyti specialybę. Tačiau stebimas nuolatinis įvairių nusikalstamų veikų vykdymas, teistas penkiolika kartų, paskutinieji nusikaltimai smurtiniai. Anksčiau buvo taikyta probacijos priežiūra, tačiau sąlygų nevykdė, darė naujus nusikaltimus. Laisvėje oficialaus darbo stažas nedidelis, su ilgais nedarbo laikotarpiais. Dėl daromų nusikalstamų veikų turi didelių finansinių sunkumų, rodo iniciatyvą juos dengti, tačiau pripažįsta, jog susidorojimas su skolomis jam yra problema. Turimą alkoholio vartojimo problemą sprendžia, tą darė ir laisvėje, tačiau įvyko atkrytis, probacijos sąlygomis buvo skirtas gydymas vaistais, tačiau vaistų nevartojo. Piktnaudžiavimo alkoholiu problema yra valdoma struktūruotoje aplinkoje, stebima motyvacija priimti pagalbą, dalyvauja AA savitarpio pagalbos grupės veikloje, baigė „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ korekcijos programą, tačiau kyla abejonių, ar asmuo sugebės išlaikyti blaivumą laisvėje, ypač atsižvelgiant į tai, kad jam būdinga nepastovi gyvenamoji vieta ir galima neigiama aplinkos įtaka (kaip tai buvo praeityje). Nuteistasis nepakankamai vertina turimų problemų sudėtingumą, mano, kad nesunkiai išlaikys blaivybę ir nemano, kad šiuo metu turi problemų. Bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Nuteistajam nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Nuteistasis A. Š., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad Komisija vadovavosi tik nuteistojo praeitimi. Tačiau jis vykdė probacijos nurodymus, savo gyvenimą keičia. Komisija neteisingai nurodo, jog jis teistas penkiolika kartų, kadangi pagal dokumentus jis teistas tik dvylika kartų. Be kita ko teigti, kad jis teistas penkiolika kartų negalima ir dėl to, jog jo ankstesni teistumai išnykę ir oficialiai jis teistas tik keturis kartus. Komisija savo nutarime nurodo lankyti programas, kurias jis jau baigė pagal nustatytą grafiką. Jis nuo 2025 m. rugsėjo 25 d. dirba, savanoriškai atlygina žalą ir yra padengęs daugiau nei pusė sumos. Ir toliau moka po 35 Eur kas mėnesį, dar siunčia pinigų savo motinai, kuriai šiuo metu sunku. Jis devynis mėnesius lankė Anoniminių alkoholikų kursus. Nebuvo baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Komisija visiškai nepagrįstai teigia, jog jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, kadangi jis deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir laisvėje turi kur gyventi. Jis suvokia savo buvusias problemas, susirado darbą, kas rodo jo norą keistis į gerą pusę.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė R. Š. pateikė atsiliepimą į nuteistojo skundą. Nurodė, kad A. Š. Lietuvos Respublikoje yra teistas dvylika kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, jam buvo skiriamos tiek su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tiek ir laisvės atėmimo bausmės, keletą kartų taikytas lygtinio paleidimo institutas, taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, iš minėtų teistumų teistas šešis kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau vis tik tai nepaskatino nuteistojo keisti savo nusikalstamą elgesį. Nuteistajam buvo taikyta probacijos priežiūra, t. y. jo atžvilgiu 2024 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu taikytas BK 75 straipsnis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dviejų metų laikotarpiui su intensyvia priežiūra, tačiau jis sąlygų nevykdė, o darė naujus nusikaltimus, dėl ko šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2025 m. sausio 27 d. nuosprendį Kaip matyti, nuteistasis nepasimokė iš ankstesniais nuosprendžiais jam skirtų švelnesnių bausmių ir pakartotinai nusikalsdavo. Nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemą, nors jis ir yra motyvuotas ją spręsti, tą darė ir laisvėje, tačiau įvyko atkrytis, probacijos sąlygomis buvo skirtas gydymas vaistais, tačiau vaistų nevartojo. Šiuo atveju nuteistajam yra svarbu toliau dirbti su esminiais rizikos veiksniais, ypač piktnaudžiavimo alkoholiu, tęsiant dalyvavimą intervencinėse programose, tai pabrėžiama ir Komisijos nutarime, kuriame akcentuojama, jog ši nuteistojo problema yra valdoma struktūruotoje aplinkoje, stebima motyvacija priimti pagalbą, dalyvauja savitarpio pagalbos grupės veikloje, baigė „Elgesys-Pokalbis- Pasikeitimas“ korekcijos programą, tačiau kyla abejonių, ar nuteistasis sugebės išlaikyti blaivumą laisvėje, ypač atsižvelgiant į tai, kad jam būdinga nepastovi gyvenamoji vieta ir galima neigiama aplinkos įtaka (kaip tai buvo praeityje). Nuteistasis dėl daromų nusikalstamų veikų turi didelių finansinių sunkumų, rodo iniciatyvą juos dengti, tačiau pripažįsta, jog susidorojimas su skolomis jam yra problema. Nuteistasis nepakankamai vertina turimų problemų sudėtingumą, jo manymu, kad nesunkiai išlaikys blaivybę ir nebemano, kad šiuo metu turi problemų. Nuteistajam nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą.
Nuteistasis 2026 m. kovo 13 d. pateikė prašymą, kuriame papildomai nurodė, jog jis laisvėje dirbo, mokėjo skolas. Supranta, jog darydamas nusikaltimus pasielgė negerai, labai gailisi dėl to. Pripažįsta alkoholio vartojimo problemą, ją sprendžia. Jis jau 10 mėnesių nevartoja alkoholio ir yra pasiruošęs laisvėje prašyti specialistų pagalbos šiai problemai spręsti. Laisvėje turi darbą UAB (duomenys neskelbtini), šis darbas jam patinka ir moka jį dirbti. Jis nori sumokėti skolas, grįžti į normalų gyvenimą.
Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo A. Š. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, jis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ir baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, lanko AA susirinkimus, noriai įsitraukia į pozityvaus užimtumo veiklas. Nustatyti apsauginiai veiksniai: gauta informacija, jog išėjęs į laisvę nuteistasis turės gyvenamąją vietą (bus priimtas gyventi pasirinktu adresu), pateikė pažymą apie galimybę įsidarbinti laisvėje, bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba ir mokosi, sprendžia alkoholio vartojimo problemą, dalyvaudamas į šį kriminogeninį veiksnį nukreiptose priemonėse, priima siūlomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, daro išvadą, jog egzistuoja ir aplinkybės, kurios leidžia abejoti, kad šiuo atveju švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje.
Nuteistojo A. Š. nusikalstamo elgesio rizika išlieka didele ir išlieka net devyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas dažnas/sistemingas alkoholio vartojimas; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; elgesio problemos vaikystėje; suicidinio ir save žalojančio elgesio istorija; būdingas agresyvus, impulsyvus, kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių), kuriuos nuteistasis bausmės atlikimo metu turi galimybę pakeisti. Tai tik patvirtina, kad nenustatyta pakankama probacijai pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės dar nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Šiame kontekste būtina įvertinti, jog be dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatyta ir penki statiniai veiksniai (kriminalinė istorija (keturi ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas), kurių nuteistasis pakeisti bausmės atlikimo metu negali, visgi jie leidžia spręsti apie didesnę galimybę ateityje nusikalsti pakartotinai, o juos vertinant kartu su dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, akivaizdu, jog nustatyti apsauginiai veiksniai nenusveria minėtų statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atkreipiamas dėmesys, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi, vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo mintis, išdėstytas pokalbio su resocializacijos specialistais metu, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis A. Š. ne maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nes dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis yra nustatytas didelis. Taigi, išliekanti nuteistojo didelė nusikalstamo elgesio rizika, nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičius ir jų pobūdis (yra veiksnių, tiesiogiai susijusių su nuteistojo elgesiu, tai smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas agresyvus, impulsyvus, kontroliuojantis elgesys), nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka bausmę, pobūdis (smurtiniai nusikaltimai) šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad elgesio, mąstymo ir nuostatų pasikeitimas bausmės atlikimo metu yra pakankamas nuteistojo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai. Tokį teismo vertinimą patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad nuteistasis ribotai suvokia kitų asmenų požiūrį, poreikius, nepasižymi empatija, yra linkęs pernelyg greitai vertinti aplinkinius bei jų ketinimus. Jis nėra linkęs suvaržyti savo elgesį dėl kitų gerovės ir nejaučia atsakomybės kitų visuomenės narių atžvilgiu. Be kita ko, socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog ankstesnio vertinimo metu, kalbėdamas apie priežiūrą probacijos tarnyboje, nuteistasis išreiškė dviprasmišką požiūrį jį prižiūrinčių pareigūnų atžvilgiu ir anksčiau pažeidė probacijos sąlygas, tai, kaip minėta, yra kriminogeninis veiksnys.
Jau minėta nuteistąjį teigiamai charakterizuojanti aplinkybė, kad jis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau vertinant, ar nuteistojo rodytos pastangos keisti elgesį teigiama linkme viso bausmės atlikimo metu buvo pakankamos, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis už nepriekaištingą elgesį nebuvo paskatintas, tai neleidžia daryti išvados apie išskirtinai pavyzdingą nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu.
Vieni iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra teigiama darbinė motyvacija, finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį, stiprūs ir palaikantys socialiniai ryšiai. Nors šiuo atveju kaip apsauginis veiksnys yra nurodyta galimybė laisvėje dirbti, gauta informacija apie gyvenamąją vietą laisvėje, visgi būtina įvertinti ir tai, jog nuteistojo oficiali darbo patirtis laisvėje yra tik trys metai septyni mėnesiai, turėjo per šį laikotarpį penkis darbdavius. Profesijos laisvėje nebuvo įgijęs, tik nuo 2025 m. rugsėjo 25 d. mokosi, siekia įgyti mūrininko-betonuotojo specialybę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iš turimos informacijos matyti, jog nuteistasis pastovios gyvenamosios vietos laisvėje neturi, o dėl socialinių ryšių socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog ryšiai neveikia kaip apsauginis veiksnys nuo nusikalstamo elgesio. Ir nors nuteistasis nesutinka su tokia išvada, jokių objektyvių duomenų, leidžiančių jo socialinius ryšius ir gyvenamosios vietos turėjimą laisvėje vertinti kitaip, nei nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nėra. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, savanoriškai juos dengia, visgi turimos skolos ir menkos galimybės jas apmokėti yra kriminogeninis veiksnys.
Įvertinama ir tai, jog vienas iš nuteistojo kriminogeninių veiksnių yra asocialios grupės įtaka jam ir teismas pažymi, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistojo bendravimo su laisvėje esančiais asmenimis galimybės yra ribotos, be to, bausmės atlikimo metu gali ir nebūti poreikio bendrauti su neigiamą įtaką jam dariusiais asmenimis, tačiau įvertinus nustatytus kriminogeninius veiksnius, išlikusią didelę nusikalstamo elgesio riziką kategoriškai teigti, jog ir laisvėje nuteistasis jau sugebės atsisakyti bendravimo su šiais asmenimis, negalima. Šiame kontekste taip pat pažymima, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu sprendžia alkoholio vartojimo problemą, visgi alkoholio vartojimas išlieka kriminogeniniu veiksniu ir būtina atsižvelgti į socialinio tyrimo išvadoje nurodytą aplinkybę, jog pats nuteistasis pripažįsta, kad visus nusikaltimus darė pavartojęs alkoholio, deda pastangas atsisakyti alkoholio, bet jam nepavyksta. Taigi, šiuo metu daryti išvadą, jog nuteistasis sugebės nevartoti alkoholio laisvėje, negalima.
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinos ir aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Pagal asmens bylos duomenis nuteistasis A. Š. iš viso teistas dvylika kartų Lietuvoje ir yra duomenų apie jo teistumą užsienyje. Laisvės atėmimo bausmę jis atlieka ne pirmą kartą, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, toliau darė nusikalstamas veikas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, kurį padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kaip jau minėta, kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis ir probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas yra kriminogeniniai veiksniai. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, kaip ir nurodyta socialinio tyrimo išvadoje bei pažymėta skunde, nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą, tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti, kad pažanga yra pakankama išvadai, jog nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. Š. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2026 m. vasario 11 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo A. Š. skundas dėl Komisijos 2026 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. LK-N-103 panaikinimo atmetamas.
Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo skunde pareikštas prašymas skundą nagrinėti jam dalyvaujant, t. y. žodinio proceso tvarka, tačiau Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio, reglamentuojančio lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymą, 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka; proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Įstatyme nenumatytos jokios išimtys šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. Š. skundą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Živilė Janavičienė
