E. U. pagal BK 286 str., 138 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-319/ 2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.27.1.

1.2.4.6.10.

1.1.8.13.

2.6.7.1 (S)

2010 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. U. gynėjo kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. U. nuteistas pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėta Kauno apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendžiu į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2005-10-17 iki 2005-10-19 ir nuo 2009-02-28 iki 2009-10-07.

Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendis, kuriuo: 1) Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nuosprendis pakeistas – panaikintas sprendimas į E. U. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2005-10-17 iki 2005-10-19 ir nuo 2009-02-28 iki 2009-10-07; 2) nuteistojo E. U. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,

n u s t a t ė :

E. U. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 27 d. apie 10.00 val. Kauno rajone, Karmėlavos sen., kelio Palemonas-Neveronys 1-ajame kilometre, saugos salelėje, panaudodamas fizinį smurtą, jis pasipriešino valstybės tarnautojams, atliekantiems tiesiogines pareigas: vengdamas teisėto sulaikymo, stengdamasis ištrūkti, sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip tris smūgius Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos asmenų paieškos skyriaus tyrėjui P. P. (P. P.) į galvos sritį, taip padarydamas jam lengvą galvos smegenų traumą, veido ir kaklo kairės pusės sumušimą, odos nubrozdinimą kairiame žande, kairėje kaklo pusėje, dešiniame žande, dėl to sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tuo pat metu ir toje pačioje vietoje vyresniajam postiniui G. V., tyčia kojomis ir rankomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į krūtinės, kairiojo juosmens sritį bei dešiniąją koją, taip padarydamas jam krūtinės kairės pusės sumušimą, kairės juosmens srities raumenų sumušimą ir patempimą, dėl to sukeldamas nukentėjusiajam G. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, E. U. nuteistas už tai, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, priešindamasis valstybės tarnautojams – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos asmenų paieškos skyriaus tyrėjui P. P. ir vyresniajam postiniui G. V., vykdžiusiems tiesiogines tarnybines pareigas, tyčia kojomis ir rankomis sudavęs nukentėjusiajam G. V. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į krūtinės, juosmens sritį bei į dešiniąją koją ir taip padaręs jam kairės krūtinės pusės sumušimą, kairės juosmens srities raumenų sumušimą ir patempimą bei ilgiau nei 10 dienų sutrikdęs sveikatą, nukentėjusiajam G.V. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl jo atliekamos tarnybos.

Kasaciniame skunde nuteistojo E. U. gynėjas prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorius šį prašymą motyvuoja tuo, kad, jo nuomone, teismai netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, pažeidė baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, nes savo išvadas grindė spėjimais ir prielaidomis, rėmėsi tik nukentėjusiųjų parodymais. Kasatoriaus nuomone, E. U. veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį, kadangi pasipriešinimas valstybės tarnautojui galimas tik tada, kai šis savo tarnybines pareigas atlieka teisėtai, o šioje byloje negalima laikyti, kad pareigūnai veikė teisėtai. Jie neįvykdė pareigos prisistatyti, todėl nuteistasis E. U. nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad jį užpuolę asmenys yra policijos pareigūnai, atliekantys tarnybines pareigas. Kasatorius skunde teigia, kad E. U. veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, nes, anot kasatoriaus, BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis apima ir sveikatos sutrikdymus, priešinantis padarytus policijos pareigūnui. Be to, nuteistojo E. U. gynėjas skunde tvirtina, kad nuteistasis nepagrįstai pripažintas kaltu dar ir dėl to, kad sveikatos sutrikdymus jis padarė besigindamas. Kasatorius skunde pažymi, kad teismai skundžiamuose nuosprendžiuose nenurodė, iš kokių P. P. ir G. V. veiksmų E. U. turėjo suvokti, kad nukentėjusieji yra policijos pareigūnai ir kad jis priešinasi teisėtiems pareigūnų veiksmams, taip, kasatoriaus nuomone, teismai pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus. Anot kasatoriaus, teismai pažeidė ir BPK 301 straipsnio reikalavimus, kadangi priimdami nuosprendžius rėmėsi ne teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, o nukentėjusiųjų P. P. ir G. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad buvo pažeistos BK 66 straipsnio nuostatos, kadangi nebuvo įskaitytas į paskirtos bausmės laiką laikas, išbūtas atliekant bausmę, bei kardomajame kalinime išbūtas laikas. Pasak kasatoriaus, BK 66 straipsnio nuostatos nenurodo, kad į bausmę gali būti įskaitomas tik tas kardomasis kalinimas (suėmimas), kuris buvo paskirtas toje byloje, kurią teismas išnagrinėjo ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl kasatorius mano, kad visi asmeniui paskirti kardomieji kalinimai, kurie buvo skirti bylose, kurios jo atžvilgiu jau nutrauktos ar/ir jau išnagrinėtos, priimant išteisinamuosius nuosprendžius, turėtų būti įskaityti į bausmės laiką.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Darius Čaplikas atsiliepime prašo nuteistojo E. U. gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras pažymi, kad teismai pagrįstai laikė, jog nuteistas iki pasipriešinimo suprato, kad jis priešinasi policijos pareigūnams. Prokuroras atsiliepime teigia, kad tai teismai nustatė remdamiesi ne tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet ir teisme išnagrinėtais ir patikrintais įrodymais. Prokuroras pažymi, kad teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, jog iki pasipriešinimo nuteistasis suprato, kad jį užpuolė ne pašaliniai asmenys, o bandę sulaikyti policijos pareigūnai. Anot prokuroro, kasatorius neteisus teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė policijos pareigūnų veiksmų, iš kurių E. U. turėjo suprasti, kad yra sulaikomas policijos pareigūnų. Prokuroro teigimu, teismai pagrįstai kritiškai vertino liudytojos A. G. parodymus. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis viena veika padarė kelias nusikalstamas veikas, nes buvo pasipriešinta policijos pareigūnui P. P., padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir policijos pareigūnui G. V., padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Prokuroras atsiliepime pažymi, kad bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymas į galutinę subendrintą bausmę yra negalimas. Prokuroro manymu, teismas pagrįstai konstatavo, kad laikas nuo 2005-10-17 iki 2005-10-19 ir nuo 2009-02-28 iki 2009-10-07 buvo įskaitytas į Kauno apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laiką.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto, 286 straipsnio taikymo

Kasacinio skundo argumentai, kuriais siekiama paneigti teismo nustatytas aplinkybes (kasatorius tvirtina, kad nuteistasis E. U. ne priešinosi policijos pareigūnams, o gynėsi nuo jį užpuolusių asmenų), paliekami nenagrinėti, nes klausimas, ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. BPK 376 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Įstatymas proceso dalyviams (tarp jų ir nuteistajam ar jo gynėjui) suteikia teisę bet kokiais pagrindais ir motyvais apskųsti nuosprendį tik apeliacine tvarka (BPK 312 straipsnis). Apeliacine tvarka ši byla jau išnagrinėta.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant E. U. nusikalstamus veiksmus, pritaikytas tinkamai. Byloje nustatyta, kad nuteistasis E. U. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams (tuo metu policijos pareigūnai P. P. ir G. V. vykdė savo tarnybinę pareigą sulaikyti nuo laisvės atėmimo bausmės besislapsčiusį E. U.). Dėl E. U. panaudoto smurto P. P. buvo padarytas nežymus, o G. V. – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Priešingai, nei skunde teigia kasatorius, nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo, BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis neapima, nes BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija už tokį sveikatos sutrikdymą numato griežtesnę bausmę nei BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui. BK 286 straipsnio sankcija numato laisvės atėmimą iki trejų metų, o 138 straipsnio 2 dalies sankcija – iki penkerių. Todėl teismas teisingai visus nuteistojo E. U. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip idealiąją BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytų nusikaltimų sutaptį.

Dėl BK 66 straipsnio taikymo

Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje E. U. kardomais kalinimas (suėmimas) nebuvo paskirtas. Jis buvo paieškomas kaip vengiantis atlikti laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nuosprendžiu. Todėl tuomet, kai buvo sulaikytas (2009 vasario 28 d.), E. U. buvo pasiųstas į Marijampolės pataisos namus tą bausmę atlikti. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jis spėjo atlikti tik nedidelę dalį bausmės (atliko tik šiek tiek daugiau nei septynis mėnesius laisvės atėmimo, o paskirtos bausmės trukmė – dveji metai dešimt mėnesių). Paskyręs bausmę už naujai padarytas veikas, pirmosios instancijos teismas ją bendrino su neatlikta 2006 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas. Be to, pirmosios instancijos teismas į bausmės atlikimo laiką įskaitė laikotarpius nuo 2005-10-17 iki 2005-10-19 ir nuo 2009-02-28 iki 2009-10-07. Šio sprendimo pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, tik tuos laikotarpius pavadino suėmime išbūtu laiku. Apeliacinės instancijos teismas tą sprendimą panaikino, padaręs išvadą, kad teismas netinkamai buvo pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti nuosprendyje nurodytų laikotarpių įskaitymą į bausmės laiką yra teisingas. Bendrinant bausmes BK 64 straipsnyje numatytais pagrindais, aptariami pirmosios instancijos teismo nurodyti laikotarpiai yra svarbūs nustatant, kokią ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį nuteistasis yra atlikęs iki naujo nuosprendžio priėmimo, nes aptariama norma įpareigoja teismą pridėti ne visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, o tik neatliktą jos dalį. Be to, teismas gali pridėti visą neatliktą bausmės dalį (jei taikys visiško sudėjimo būdą) ar tik dalį tos dalies (jei taikys dalinio sudėjimo būdą). Šiuo atveju teismas pridėjo tik šešis mėnesius, nors neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis buvo didesnė nei dveji metai. Jeigu ankstesnėje byloje nuteistajam buvo taikytas kardomasis kalinimas, jo laikas ankstesniuoju nuosprendžiu jau būna įskaitytas į atliktos bausmės laiką. Šį laikotarpį prisikirti prie bausmės neatliktos dalies teismas neturi pagrindo, o tuo pačiu neturi pagrindo jį dar kartą įskaityti į bausmės laiką. Nors pirmosios instancijos teismas laikotarpius nuo 2005-10-17 iki 2005-10-19 ir nuo 2009-02-28 iki 2009-10-07 pavadino suėmime išbūtu laiku, tačiau pagal bylos duomenis tai ne suėmimo laikas, o atlikta dalis bausmės, kuri E. U. buvo paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu. Atliktos bausmės įskaitymą į naujai paskirtos bausmės laiką numato BK 63 straipsnio 9 dalis, kuri šioje byloje nuteistajam negali būti taikoma, nes šioje byloje tirtus nusikaltimus jis yra padaręs ne iki, o po Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. nuosprendžio priėmimo. Bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika (tokia situacija yra šioje byloje), reglamentuoja BK 64 straipsnis, kuris atliktos bausmės įskaitymo į naujai paskirtą bausmę nenumato.

Iš to, kas šioje nutarties dalyje išdėstyta, seka, kad kasacinio skundo argumentas, jog buvo pažeistos BK 66 straipsnio nuostatos, kadangi nebuvo įskaitytas į E. U. paskirtos bausmės laiką laikas, išbūtas atliekant bausmę, bei kardomajame kalinime išbūtas laikas, yra nepagrįstas.

Dėl kasacinio skundo argumentų apie BPK reikalavimų pažeidimus

Kasacinio skundo teiginiai, kad teismas padarė esminių BPK reikalavimų pažeidimų, prieštarauja bylos medžiagai. Iš teismo posėdžio protokolo, skundžiamo nuosprendžio turinio bei iš kitos bylos medžiagos matyti, kad: nuosprendis grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje; nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstytos įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas įvykdė BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o kasacinio skundo teiginys, kad tos nuostatos buvo pažeistos, yra nepagrįstas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo pažeisti ir įrodymų vertinimui keliami BPK reikalavimai, nes teismas juos įvertino, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Todėl kasacinio skundo teiginys, kad teismas savo išvadas grindė ne įrodymais, o spėjimais ir prielaidomis, taip pat nepagrįstas.

Iš to, kas išdėstyta išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo E. U. gynėjo kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Nuteistojo E. U. gynėjo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Vladislovas Ranonis

Valerijus Čiučiulka