Baudžiamoji byla Nr. 2K-315/2010
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.5.; 2.1.7.4.; 2.3.6.4.5.; 2.4.5.2.1.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, 6 dalies 1, 5 punktais, nuteistasis M. Č. įpareigotas per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22.30 val. iki 6 val. būti namuose, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti D. P. padarytą turtinę žalą – 249,76 Lt.
Iš M. Č. priteista D. P. 7000 Lt padarytos neturtinės žalos ir 249,76 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 14 d. nutartis, kuria nuteistojo M. Č. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
M. Č. nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 9 d. apie 8 val., būdamas Kauno miesto (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su D. P. metu tyčia spyrė jam į tarpkojį bei spyrė ir sudavė rankomis tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas pakaušyje, odos nubrozdinimus kakle, dešiniame kelyje, kairės mentės kaklelio lūžimą, t. y. padarė sužalojimą, sukėlusį D. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kasaciniu skundu M. Č. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, nes padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
M. Č. pažymi, kad, nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas privalėjo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus ir vertinti juos pagal vidinį įsitikinimą. Įrodymai turėjo būti įvertinti išsamiai, nešališkai, pašalinti bet kokie prieštaravimai.
Pasak kasatoriaus, liudytojai R. B., N. P., L. Č., G. B., nukentėjusysis D. P. ir pats kasatorius M. Č. parodė, kad klasėje konflikto metu buvo tik mokytoja R. B., N. P. ir L. Č., o koridoriuje buvo konfliktavę M. Č. ir D. P. bei konfliktą matęs G. B.
M. Č. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų G. B., V. B. ir A. P. parodymais. Šie liudytojai nurodė, kad 2008 m. balandžio 9 d. konflikto, įvykusio (duomenys neskelbtini) mokykloje, metu jie irgi buvo mokyklos patalpose ir matė koridoriuje vykusį konfliktą tarp M. Č. ir D. P. Tokie šių liudytojų parodymai prieštarauja liudytojų R. B., N. P., L. Č., G. B., nukentėjusio D. P., nuteistojo M. Č. parodymams, kad 2008 m. balandžio 9 d. vykusio konflikto tarp M. Č. ir D. P. metu ir po jo klasėje ir koridoriuje nebuvo daugiau asmenų, tik jie. Todėl, nuteistojo manymu, liudytojų V. B., G. B., A. P. parodymai negali būti vertinami kaip įrodymai, kuriais remiantis M. Č. veiksmus konflikto metu būtų galima vertinti kaip agresyvius ir tyčinius, nes šių asmenų konflikto metu nebuvo mokykloje.
Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, įrodymų tyrimo neatliko ir nurodytų prieštaravimų nepašalino, todėl nepagrįstai konstatavo, kad „nukentėjusiojo aiškinimą, kad būtent nuteistasis buvo agresyviai nusiteikęs, jį užpuolė bei sudavė eilę smūgių spirdamas bei ranka stumdamas ir taip sutrenkdamas į sieną, patvirtino visiškai nešališki įvykį matę liudytojais apklausti V. B., A. P. Šios liudytojos matė, kad nukentėjusįjį puolė nuteistasis M. Č., spyrė jam, tuo pat metu matė pas nukentėjusįjį sužalojimus ant kaklo“.
Pasak M. Č., BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, būtinas objektyvusis požymis – sveikatos sutrikdymas ilgiau nei 10 dienų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusiojo D. P. sveikata dėl mentės kaklelio lūžimo buvo sutrikusi ilgiau nei 10 dienų. Teismas rėmėsi Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto specialisto išvada (duomenys neskelbtini) bei specialistės L. K., pateikusios minėtą išvadą, paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu.
Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp įrodymų, lemiančių būtino objektyviojo požymio – sveikatos sutrikdymo fakto nustatymą.
Kasatorius nurodo, kad specialistė L. K. keitė savo nuomonę dėl D. P. padaryto mentės kaklelio lūžimo. Specialisto išvadoje L. K. rėmėsi Dainavos poliklinikos sveikatos istorijoje 2009 m. balandžio 9 d. padarytais įrašais ir nurodė, kad D. P. padarytas mentės kaklelio lūžimas. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė L. K. jau nurodė, kad D. P. buvo sąnario sumušimas. Vėliau apklausiama specialistė L. K. pakeitė dar kartą pateiktas išvadas, nurodydama, kad remdamasi 2008 m. balandžio 28, 2008 m. gegužės 21 dienų įrašais D. P. medicininiuose dokumentuose daro išvadą, kad D. P. buvo mentės kaklelio lūžimas, o tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad dėl mentės kaklelio lūžimo D. P. sveikata buvo sutrikusi ilgiau nei 10 dienų, vertino specialisto išvadą, kurios teisingumą, pasak kasatoriaus, paneigė pati išvadą pateikusi specialistė. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas nukentėjusiojo D. P. sužalojimo pobūdį, rėmėsi teismo medicinos aktu ir dviprasmišku specialistės L. K. paaiškinimu, nepašalindamas prieštaravimų tarp specialistės duotų paaiškinimų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų V. B., A. P. parodymais, prieštaraujančiais kitų proceso dalyvių parodymams, nevertino liudytojo G. B. parodymų, negalinčių neturėti esminės reikšmės konstatuojant faktines bylos aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą, apklausė kaip liudytoją gydytoją rentgenologę G. Ž. Liudytojai apklausos metu buvo pateiktos apžiūrai D. P. rentgeno nuotraukos, darytos 2008 m. balandžio 9 d. ir 2008 m. gegužės 9 d. Liudytoja nurodė, kad galutinę diagnozę nustato chirurgas, ji tik vertina rentgenogramas. Apžiūrėjusi pateiktas rentgenogramas, liudytoja G. Ž. nurodė, kad lygindama jai pateiktas dvi rentgenogramas, ji negali pasakyti, ar rentgeno nuotraukose matomas mentės lūžimas. Be to, kaip liudytoja buvo apklausta gydytoja chirurgė A. P., nurodžiusi, kad rentgeno nuotraukose ji mato mentės lūžimą. Kasatorius pažymi, kad šią išvadą apklausos metu liudytoja A. P. padarė vertindama tik rentgeno nuotraukas, nesiedama jų su klinikiniais požymiais.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad teismo medicinos specialistės išvadą patvirtino tai, jog nukentėjusiajam be kitų sužalojimų padarytas ir mentės kaklelio lūžimas, ir tai apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių. Medicininių dokumentų tikrumą, kuriais rėmėsi išvadą davusi teismo medicinos specialistė, patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta gydytoja rentgenologė G. Ž. ir tiesiogiai nukentėjusįjį gydžiusi gydytoja A. P. Nuteistasis M. Č. akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teisme liudytojos G. Ž. ir A. P., apžiūrėjusios rentgeno nuotraukas ir vertindamos tik jas, davė išvadas, kurios prieštarauja viena kitai, todėl, nepašalinus šių prieštaravimų, negali būti vertinamos kaip neginčijami įrodymai, patvirtinantys, kad nukentėjusiajam buvo sulaužytas mentės kaklelis.
M. Č. pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio 2 dalies, 276 straipsnio 4 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 dalies 3 punkto reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 324 straipsnio 6 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus, nes, pasak kasatoriaus, neatliko įrodymų tyrimo bei nenurodė įtikinančių motyvų, kodėl apeliacinis skundas atmestas.
Atsiliepimu į nuteistojo M. Č. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo jo kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad kasatorius, skųsdamas teismų sprendimus ir jų motyvus, iš esmės nesutinka su teismų išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių. Kasaciniame skunde M. Č. ginčija teismų konstatuotus faktus ir neigia kaltę, tokią poziciją grįsdamas savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais - ypač akcentuodamas nesutikimą su teismų išvada, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai ir kad tuos sužalojimus padarė M. Č.
Atsiliepime pabrėžiama, kad priešingai nei teigia kasatorius, BPK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad, teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Teismas ištyrė visus įrodymus - apklausė nukentėjusiuosius, liudytojus, kaltinamąjį, paskelbė specialisto išvadas. Teismas ėmėsi priemonių, siekdamas pašalinti esamus kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų prieštaravimus, tyrė ir vertino tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiojo parodymų teisingumą kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Priimdamas nuosprendį teismas pateikė nuodugnias, išsamias, logiškas ir iš ištirtų įrodymų išplaukiančias išvadas, dėl kokių priežasčių atmeta kaltinamojo ir liudytojo G. B. parodymus ir kodėl remiasi nukentėjusiojo bei liudytojų R. B., N. P., V. B., G. B., A. P. ir kitų parodymais, teismo medicinos specialistų išvadomis. Byloje esantys teismo posėdžio protokolai nepatvirtina aplinkybės, kad teismas kokiu nors būdu varžė proceso dalyvių teises dalyvauti įrodymų tyrime, užduoti klausimus, reikšti prašymus. Priešingai, teismas, kartu su proceso dalyviais ištyręs visus įrodymus, ėmėsi priemonių šalinti esamiems prieštaravimams: pateikė klausimus apklausiamiems kaltinamajam, nukentėjusiajam, liudytojams, specialistui, suteikė galimybę ir proceso šalims užduoti minėtiems asmenims klausimus, sprendė klausimus dėl pateiktų prašymų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu, t. y. nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pasak prokurorės, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti reikalavimai nepažeisti. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nuodugniai nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Atmestinas ir kasacinio skundo argumentas dėl BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų nesilaikymo, nes šioje straipsnio dalyje nurodoma, kas turi būti išdėstoma išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, o skundžiamas nuosprendis yra apkaltinamasis.
Prokurorė nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo ir nesiėmė priemonių esamiems prieštaravimams pašalinti. Priešingai nei tvirtina kasatorius, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas M. Č. apeliacinį skundą ir tenkindamas jo gynėjo posėdžio metu išsakytą prašymą, atliko įrodymų tyrimą ir apklausė nukentėjusiajam rentgeno nuotraukas dariusią rentgenologę G. Ž. bei jį gydžiusią chirurgę A. P. Šios liudytojos atsakė į joms pateiktus klausimus dėl N. P. padarytų sužalojimų ir, priešingai nei tvirtina kasatorius, esminių prieštaravimų jų parodymuose nėra. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo gynėjo prašymu apklausė ir liudytoją N. P. Daugiau prašymų dėl įrodymų tyrimo apimties nei nuteistasis, nei jo gynėjas neišreiškė. Prokurorė pažymi, kad jei apeliacinės instancijos teismo išvados nepalankios nuteistajam M. Č., tai nereiškia, jog teismas netinkamai išnagrinėjo jo skundą. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą atlieka tik tiek, kiek to nepadarė ar neišsamiai padarė pirmosios instancijos teismas ir kiek to reikia siekiant atsakyti į pateiktą apeliacinį skundą. Prokurorės teigimu, nepadaryta ir kasaciniame skunde nurodyto BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimo, nes į esminius apeliacinio skundo argumentus Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija atsakė. Nutartyje nurodyta, kodėl teismas tiki pirmosios instancijos teismo išvadomis bei kodėl atmeta nuteistojo apeliaciniame skunde išsakytus argumentus, be to, nereikalaujama, jog apeliacinės instancijos teismas pažodžiui atsakytų į visus apeliacinio skundo argumentus.
Atsiliepimu į nuteistojo M. Č. kasacinį skundą nukentėjusysis D. P. prašo jo kasacinį skundą atmesti.
D. P. nurodo, kad kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir dėl to kasatorius M. Č. buvo nuteistas nepagrįstai. Pasak nukentėjusiojo, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, nešališkai ir išsamiai įvertino bylos aplinkybes, įvertino visus ištirtus įrodymus bei, įrodęs kaltę, pagrįstai pripažino M. Č. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Pasak nukentėjusiojo, kasatorius neteisus, teigdamas, kad vienintelis konfliktą matė koridoriuje buvęs G. B. Konfliktas mokykloje vyko prieš 8 valandą ryto, o pamokos prasideda nuo 8 valandos, taigi tuo metu koridoriuje ir ant laiptų galėjo būti ar pro šalį eiti mokinių tėvai, todėl konfliktą matė pro šalį ėjusi A. P. ir V. B., vėliau G. B.
Atsiliepime nesutinkama su kasacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė liudytojo G. B. parodymus, kaip prieštaraujančius objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Šio liudytojo parodymai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai buvo vertinami kritiškai, nes teismas atskirai ir argumentuotai pasisakė dėl šio liudytojo, kodėl nesiremia G. B. parodymais, nes jo parodymai prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybėms, specialisto išvadai apie patirtus sužalojimus, kitų liudytojų parodymams. Be to, teismas įvertino ir tai, kad po konflikto M. Č. pasakė D. P., jog G. B. jo draugas, todėl neliudys prieš jį.
Nuteistasis M. Č. ginčija apkaltinamajame nuosprendyje nustatytą faktą, kad nukentėjusiojo sveikata dėl mentės kaklelio lūžimo buvo sutrikusi ilgiau kaip 10 dienų. Kasatorius nesutinka su nukentėjusiojo D. P. sveikatos sutrikdymo fakto nustatymu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp specialistės L. K. duotų paaiškinimų, vertinant nukentėjusiojo D. P. medicininius dokumentus. Su tokiais kasatoriaus argumentais nukentėjusysis D. P. nesutinka. Pirmosios instancijos teismas kvietė į posėdį ir buvo papildomai (iš viso 2 kartus) apklausta ekspertė L. K. Ekspertė pirmosios instancijos teismui pakankamai aiškiai pakomentavo, kad prieštaravimai atsirado todėl, kad ankstesnio posėdžio metu ji supainiojo šifrą ir neįvertino rentgenologų įrašo, kuriame nurodoma, kad rentgenologas mentės kaklelio lūžimo negali nei paneigti, nei patvirtinti, todėl tai reikėjo derinti su klinika, ir tai, kad D. P. buvo mentės kaklelio lūžimas, nurodyta Dainavos poliklinikos kortelės įraše, kuris padarytas 2008 m. balandžio 28 d., taip pat įraše, kuris padarytas 2008 m. gegužės 21 d. Todėl, pirmosios instancijos teisme papildomai apklausus ekspertę L. K., nebekilo jokių abejonių dėl D. P. padaryto mentės kaklelio lūžimo.
Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo ir nepašalino, jo nuomone, esamų prieštaravimų, todėl neteisingai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir įvertino ištirtus įrodymus, nes, jo nuomone, išliko prieštaravimai tarp liudytojų G. Ž. ir A. P. parodymų ir taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas. D. P. pabrėžia, kad šie kasatoriaus teiginiai taip pat nepagrįsti. Atsiliepime akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas atidžiai ištyrė visus byloje surinktus ir naujai pateiktus įrodymus, apklausė teismo posėdyje rentgenologę G. Ž. ir D. P. gydžiusią gydytoją chirurgę A. P., kuri teismo posėdžio metu atsakė į visus proceso dalyvių klausimus ir patvirtino D. P. nustatytą diagnozę – mentės kaklelio lūžimą, kurį patvirtino ne tik rentgeno nuotraukos, bet ir visi tuometiniai ligos klinikiniai požymiai.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 376 straipsnio taikymo
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Iš šių BPK normų matyti, kad kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria, iš naujo byloje surinktų įrodymų nevertina ir tuo pagrindu nepateikia išvadų apie faktines bylos aplinkybes. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija.
M. Č. kasaciniame skunde analizuojami byloje surinkti įrodymai, nesutinkama su liudytojų G. B., V. B., A. P. parodymais, teigiama, kad nepagrįstai atmesti liudytojo G. B. parodymai, savaip vertinama specialistės L. K. išvada ir jos parodymai pirmosios instancijos teisme, įžvelgiama prieštaravimų tarp rentgenologės G. Ž. ir gydytojos chirurgės A. P. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme. Šie kasacinio skundo motyvai yra fakto klausimas, todėl teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai, ir pasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais. Be to, nuteistojo M. Č. kasacinis skundas iš esmės atkartoja jo apeliacinį skundą, dėl kurio pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.
Dėl BK 138 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių IV skyriaus 7.1 punktą nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 138 straipsnyje, jeigu sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Byloje nustatyta, kad M. Č. žodinio konflikto su D. P. metu tyčia jam spyrė į tarpkojį bei spyrė ir sudavė rankomis tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas ir padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas pakaušyje, odos nubrozdinimus kakle, dešiniame kelyje, kairės mentės kaklelio lūžimą, t. y. sužalojimą, sukėlusį D. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo medicinos specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kairės mentės lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo D. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustačius, kad M. Č. nesunkų nukentėjusiojo D. P. sveikatos sutrikdymą padarė tyčiniais veiksmais, jo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, t. y. pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Dėl įrodymų vertinimo
M. Č. kasaciniame skunde ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pateiktą įrodymų vertinimą motyvuodamas tuo, kad, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, bylą nagrinėjusių teisėjų vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir teismų baigiamuosius aktus teisėjų kolegija su šiuo teiginiu sutikti negali.
Nors M. Č. visą laiką neigė savo kaltę, padarius veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo D. P., liudytojų R. B., N. P., V. B., G. B., A. P. parodymais, specialisto išvada ir kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė, kodėl atmetami nuteistojo M. Č. bei liudytojo V. B. parodymai. Kauno miesto apylinkės teismas savo išvadas dėl M. Č. kaltės pagrindęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, pagrįstai nustatė, kad M. Č. tyčia mušdamas nesunkiai sužalojo D. P. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad teismas BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Kasatorius neteisus, teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą, tenkino jo gynėjo prašymą ir atliko įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta kaip liudytoja G. Ž., dirbanti Dainavos poliklinikoje rentgenologe. Ji apibūdino 2 pateiktas apžiūrai rentgeno nuotraukas. Liudytoja nurodė, kad pagal pirmąją nuotrauką ji įtarė kairės mentės lūžimą, vėliau sprendė gydytoja chirurgė, kuri pateikė galutinę diagnozę ir gydymą. Pasak G. Ž., padarius pirmąją rentgenogramą, buvo pakankamas pagrindas įtarti, kad tai buvo mentės lūžimas (t. 1, b. l. 198-199). Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo apklausta ir liudytoja A. P., dirbanti Dainavos poliklinikoje chirurge, kuri nurodė, kad konstatavo D. P. mentės lūžimą, nes tai buvo matyti rentgeno nuotraukoje – laiptelis vientisoje mentės kaulo plokštumoje. A. P. nurodė, kad, patvirtindama diagnozę, ji vadovavosi ne tik rentgenogramomis, bet ir klinikiniais požymiais. Gydytoja chirurgė pažymėjo, kad 2008 m. balandžio 9 d. D. P. buvo konstatuoti tokie klinikiniai požymiai: patinimas, skausmas, riboti judesiai, pulpuojant kaulas infiltruotas; šie klinikiniai įrašai rodo, kad buvo lūžimas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo pagrįstumą, pats atlikęs įrodymų tyrimą ir dar kartą išanalizavęs įrodymus, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos, įrodymų vertinimo klaidų nepadaryta. Apeliacinės instancijos teismas BPK 320-324 straipsnių reikalavimų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, nepažeidė. Nagrinėjant bylą BPK 7 ir 10 straipsnių reikalavimai nepažeisti.
Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė kasatoriaus skunde nurodytų BPK 20 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio 2 dalies, 276 straipsnio 4 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 dalies 3 punkto nuostatų, o apeliacinės instancijos teismas nepadarė BPK 324 straipsnio 6 dalies bei 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimų – tai tik deklaratyvūs ir nepagrįsti kasatoriaus M. Č. teiginiai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo M. Č. kasacinį skundą.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Valerijus Čiučiulka
Vladislovas Ranonis
