Dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo

Administracinė byla Nr. eI1-716-1066/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01759-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjo J. S. atstovui advokatui R. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas J. S. 2021 m. birželio 14 d. kreipėsi su patikslintu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų administracijos 2021-03-12 raštą (sprendimą) Nr. 42- 853 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD) 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 2S-1792 (toliau – ir KD sprendimas); 3) įpareigoti Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN) ištaisyti 2019 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus vyriausiosios psichologės atliktos pareiškėjo nusikalstamos rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, suvestinės lentelės (toliau – ir Suvestinė lentelė) rezultatus, paliekant įvertinimą – 40 balų, taip pat ištaisant vertinimo galutinius svertinius taškus įrašant sistemoje – 40; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, patirtą 1 000,00 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų.

2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas sužinojo, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d. atliktos mano nusikalstamos rizikos įvertinimo, taikant OASys metodiką, suvestinės lentelės galutiniai svertiniai taškai ne 40, o 48. Būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje pastebėjo, kad Suvestinėje aiškiai matosi, kad lentelėje surašyti duomenys buvo taisyti, t. y. 4 punkto neapdoroti visų dalių taškai pakilo nuo 2 iki 3; 6 punkto neapdoroti visų dalių taškai pakilo nuo 0 iki 1; 12 punkto neapdoroti visų dalių taškai pakilo nuo 1 iki 2. Kilo įtarimas, kad taip pat buvo pertaisyti ir dirbtinai sukelti vertinimo suvestinės lentelės 5 ir 7 punktai. Pareiškėjas pastebėjo, kad 5 punkto neapdoroti visų dalių taškai pakilo nuo 3 iki 4; 7 punkto neapdoroti visų dalių taškai pakilo nuo 1 iki 2. Dėl dokumento klastojimo 2021 m. vasario 19 d. parašė pareiškimą ir Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. KD Imuniteto 2021-03-12 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjas paskundė. Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras G. T. 2021-04-23 nutarimu atmetė skundą. Nutarime pažymėta, kad <...> iš patikslinimo medžiagoje esančių dviejų minėtos Suvestinės lentelės kopijų, matyti, kad jose 4 eilutės, kurioje įrašyti tyrimo dalies „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ rezultatai, 3 stulpelyje „Neapdoroti visų dalių taškai“ iš tikrųjų šalia ryškaus skaičiaus „3“ matosi neryškiai įrašytas skaičius „2“. Taip pat 12 eilutės dalies „Nuostatos“ 3 stulpelyje skaičius „2“ galimai užrašytas ant kiek mažesnio neryškaus skaičiaus, kuris panašiausias taip pat į skaičių „2“. Prikuyroras darė išvadą, kad tokių taisymų dokumente neturėtų būti. Prokuroras 202l-04-23 nutarime, kuriuo atmestas mano skundas nurodo, kad „<...> darytina išvada, kad Pareiškėjo nurodomi Suvestinės lentelės galimi taisymai iš tikrųjų tėra tik ne visai tinkamo Suvestinės lentelės užpildymo ranka pasekmės“. Šis prokuroro nutarimas apskųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

2.2. Pastebėjęs, kad lentelėje duomenys pataisyti, nedelsiant surašė skundą Vilniaus pataisos namams, nesutikdamas su Vilniaus PN direktoriaus 2021-03-12 raštišku atsakymu Nr. 42-853, surašė ir pateikė skundą KD. Skundas buvo rašomas ne dėl to, kad Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus vyriausioji psichologė K. K.-L. dalyvaujant pareiškėjui taisė OASys vertinimo Suvestinę lentelę, o dėl to, kad lentelė buvo taisyta ir joje buvo dirbtinai sukelti taškai, t. y. iš 40 iki 48 galutinių svertinių taškų nedalyvaujant pareiškėjui. Vilniaus PN savo atsakyme koncentravosi į tai, kad skundas pateiktas dėl paties vertinimo, o ne dėl jo rezultatų pakeitimo, taigi neteisingai nustatė skundo dalyką. Apie tai nurodyta ir skunde KD, tačiau KD nesigilino į skundo esmę.

2.3. Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus vyriausioji psichologė K. K.-L. vertinimą at atliko nekompetentingai, atsainiai, klastojo dokumentus, pažeidė Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 patvirtintas Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo nuostatas. Tokia veikla neatitinka nei tarnybinės etikos, nei valstybės tarnybos principų.

2.4. KD sprendime pripažino, kad pareiškėjui bausmę atliekant Kauno tardymo izoliatoriuje, 2020-11-24 vėl atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Jo metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (skaitinė išraiška 46 balai) iš kurių 10 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir 36 dinaminiai (kintantys) veiksniai. Tai pažymėdamas Resocializacijos skyriaus patarėjas neįvertino esminės aplinkybės, kad jeigu mano pirminis nusikalstamo elgesio vertinimas, atliktas Vilniaus pataisos namuose, būtų 40 balų (kaip ir buvo), tai akivaizdu, kad vėliau įsidarbinus, ir nuostatą į darbą vertinant teigiamai, atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą įverčiai tik mažėtų ir galutinis svertinis vertinimas būtų ne 46, o 38, kas laikoma kaip žema nusikalstamo elgesio rizika.

2.5. Patenkinus prašymą panaikinti Vilniaus PN Sprendimą ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2021-05-05 sprendimą Nr. 2S- 1792, tikslinga įpareigoti Vilniaus PN ištaisyti 2019-08-03 Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus vyriausiosios psichologės K. K.- L. atliktos J. S., gim. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos rizikos įvertinimo, taikant OASys metodiką, Suvestinės lentelės rezultatus, paliekant įvertinimą - 40 balų, taip pat išaisant vertinimo galutinius svertinius taškus įrašant sistemoje - 40. Tokiu būdu būtų atkurtas teisingumas, nes būtent taip mano nusikalstamo elgesio rizika ir buvo įvertinta, kai aš su ja buvau supažindintas iš karto po vertinimo, jos neskundžiau, nes tądien ši išvada mane tenkino.

2.6. Teisės pažeistos tuo, kad neinformavus padidintos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo įverčiai pagal OASys ve rtinimo metodiką, nurodant galutinį vertinimą - 48 taikus. Tokiu būdu užkertamos galimybės patekti anksčiau laiko į laisvę, taip pat netenku teisės į kitas kalinimo sąlygas, susijusias su žema nusikalstamo elgesio rizika, kaip tai numato Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 d. (negali vykti be sargybos, būti perkeltam į pusiaukelės namus, kt.).

2.7. Dėl teisės pažeidimo patirta neturtinė žala. Sužinojus, kad atlikto vertinimo balai buvo tyčia dirbtinai sukelti, pareiškėjas patyrė didelį stresą, nerimauja dėl ateities, parado viltį, kad gali būti anksčiau paleistas į laisvę. Be to, labai nusivylė pareigūnais, niekuo nepasitiki. Ši situacija labai paveikė emociškai, nemiega naktimis, kankina blogos mintys, prasidėjo depresija. Neturtinę žalą vertina 1000,00 Eur. Tokia suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, o atsakovas, pažeidęs mano teises, privalo šią žalą atlyginti.

3. Atsakovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

KD direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 patvirtintas aprašas „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ (toliau – ir Aprašas). Aprašas nustato specialiuosius reikalavimus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo OASys metodikas naudojantiems specialistams. Metodikos protokoluose yra koduojama informacija, t. y. pateikiamas tik įvertis skaičiais (0, 1, 2) apie teisės pažeidėjo statinius ir dinaminius kriminogeninius poreikius, todėl kodavimui iššifruoti yra būtinas vadovas, kuriuo naudotis suteikta teisė tik KD specialistams, baigusiems specialius mokymus.

Vilniaus PN administracija 2021-02-22 gavo nuteistojo J. S. skundą Nr. 29-682 dėl

nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultatų bei jų galimo padidinimo, Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys suvestinės lentelės galimo pertaisymo. 2019 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjui raštiškai sutikus Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus vyriausioji psichologė atliko pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą taikant OASys metodiką. Iš OASys metodikos suvestinės lentelės matyti, kad pareiškėjui buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 48 taškai. Savo Skunde Nr. 29-682 pareiškėjas nurodė, kad: „Iš pirminės OASys vertinimo Suvestinės lentelės aiškiai plika akimi matosi, kad mano balai buvo taisyti ir dirbtinai sukelti (buvo taisyti 4,5, 6, 7, 12, 2punktai) po tai, kai aš ją pasirašiau, kadangi man būnant Vilniaus pataisos namuose pirminio

OASys vertinimo metu man buvo pranešta, jog pagal OASys metodiką man yra nustatyta 40 svertinių taškų. Pažymima, kad kai aš pasirašinėjau ant pirminio OASys vertinimo suvestinės lentelės ten buvo 40 svertinių taškų“. Skundžiamame Vilniaus PN rašte pažymima, kad iš suvestinės lentelės, atsiųstos iš Kauno tardymo izoliatoriaus kopijos, nematyti, kad galutiniai svertiniai taškai būtų buvę koreguoti, taisyti. Yra matoma, kad kai kuriose vietose galimai su pieštuku žymėtos neapdorotų taškų skaitines išraiškos, kurias vėliau perrašytos rašikliu. Vilniaus PN 2021-03-12 rašte Nr. 42-853 pareiškėjui buvo nurodyta, kad OASys metodikos protokolas ir suvestinė lentelė yra darbiniai vertinimą atliekančio specialisto dokumentai. Suvestinių lentelių pagalba yra suskaičiuojami galutiniai rizikos įverčiai, sudaromas pagrindinių rizikos veiksnių profilis, pagal kurį Suvestinių lentelių pagalba yra suskaičiuojami galutiniai rizikos įverčiai, sudaromas pagrindinių rizikos veiksnių profilis, pagal kurį

specialistai gali nuspręsti, su kuriomis sritimis reikia dirbti, išsikelti tikslus ir pan. Pažymėta, kad 48 taškų rizikos įvertis yra nurodytas ir individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įraše. Taip pat nurodyta, jog buvo peržiūrėtas užpildytas elektroninis OASys metodikos taikymo protokolas, kuriame kiekvienos srities įverčių suma sutampa su Suvestinėje lentelė nurodytais įverčiais bei bendra rizikos įverčių suma taip pat sudaro 48 taškus. Pažymėta, kad pareiškėjas su atlikto įvertinimo rezultatais buvo supažindintas pasirašytinai. Išanalizavus visą turimą dokumentinę medžiagą, nebuvo gauta duomenų, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika Vilniaus PN būtų įvertinta 40 taškų ar, kad užrašytas galutinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertis „48“ būtų koreguotas būtent Vilniaus PN.

Ginčo suvestinė lentelė, kuri pareiškėjo teigimu buvo koreguota, yra sudedamoji įvertinimo metodikos protokolinė dalis, kurią specialistai gali pildyti savo nuožiūra rašikliu, pieštuku ar kitomis priemonėmis. Protokolo pildymas konkrečiomis priemonėmis nėra reglamentuotas, kadangi tai yra specialisto, atliekančio vertinimą, prerogatyva. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nėra statinis. Yra nustatomi dinamiški rizikos veiksniai – teisės pažeidėjo psichologiniai ar elgesio ypatumai, gyvenimo sritys, aplinkybės, kurios didina pakartotinio nusikalstamumo riziką ir kurias galima keisti (nuostatos, gyvenimo sąlygos, santykiai su aplinkiniais ir kt.). Šio pobūdžio informacija reikalauja specialisto tikslinių žinių ir objektyvių interpretacijų, taigi ir laiko apmąstymui. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pateikiamas kategorijomis, pvz.: žema, vidutinė arba aukšta. Būtent recidyvizmo tikimybės kategorija yra svarbi tolimesniam nuteistojo bausmės planavimui ir korekcinių tikslų nustatymui, o ne skaitinė išraiška, kuri gali kisti ne tik atsižvelgiant į turimą bei gaunamą informaciją bet kuriuo laikotarpiu, tačiau ir atsižvelgus į vertintojų suderinamumą. Kiekvienas asmuo, kuriam yra atliekamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, turi teise? sužinoti, kokie statiniai veiksniai ar kriminogeniniai poreikiai, didinantys rizika? pakartotinai nusikalsti ateityje, jam nustatyti, ir kas sąlygojo vienoki? ar kitokį įvertį, kokiomis socialinės reabilitacijos priemonėmis galima probleminiu? sričių poveiki? sumažinti, ką jis turėtu? ir galėtu? padaryti pats, valdydamas rizika? pakartotinai nusikalsti.

Vilniaus PN RS vyriausioji psichologė, atlikusi pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, iškvietė pareiškėją pokalbiui, kurio metu jis turėjo galimybę susipažinti su atlikto vertinimo rezultatais, pagrindinėmis probleminėmis sritimis bei aptarti apsauginius veiksnius, išsiaiškinti atlikto įvertinimo pokyčius. Kaip ir nurodoma Skunde pareiškėjas pasirašė, kad susipažino su minėto vertinimo rezultatais, nors rašytinis nuteistojo supažindinimas su įvertinimo dokumentacija nėra reglamentuotas. Taip pat nuteistasis neturi galimybės sutikti ar ne su specialisto, turinčio reikiamą kvalifikaciją, vertinimu.

Nėra nustatyta, jog Vilniaus PN RS vyriausioji psichologė būtų pažeidusi procedūrinius ar kitokius reikalavimus, keliamus metodikų naudotojams, ji turi tinkamą kvalifikaciją.

Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 444 -669/2011, kt.). Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

k o n s t a t u o j a:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. pareiškėjui 2019 m. rugpjūčio mėnesį Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus vyriausioji psichologė K. K.-L. atliko Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką.

4.2. Pareiškėjas 2021 m. vasario 17 d. Vilniaus PN pateikė skundą, kuriame nurodė, kad Suvestinės lentelėje buvo tiasyti ir dirbtinai sukelti balai (taisyti 4, 5, 6, 7, 12 punktai). Nurodė, kad kai susipažino su Suvestine lentele, joje buvo bendras 40 balų skaičius, tuo tarpu Kauno tardymo izoliatoriuje paaiškėjo, kad įvertis yra 48 balai. Pareiškėjas prašė nustatyti, kas pakeitė Suvestinėje lentelėje nurodytus balus ir kodėl.

4.3. Vilniaus PN pareiškėjui atsakė 2021-03-12 raštu. Jame nurodė, kad iš Kauno tardymo izoliatoriaus gautoje Suvestinės lentelės kopijoje nesimato, kad galutiniai svertiniai taškai būtų buvę koreguoti, taisyti, yra matoma, kad vertinimą atlikusi specialistė galimai su pieštuku žymėjosi neapdorotų taškų skaitines išraiškas, kurias vėliau perrašė rašikliu. Atsakovas šiame rašte išreiškė poziciją, kad Suvestinė lentelė yra darbiniai vertinimą atliekančio specialisto dokumentai. Rašte pažymėta, kad 48 balų rizikos įvertis nurodytas ir individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įraše, peržiūrėjus vertinimą atlikusios specialistės užpildytą elektroninį OASys metodikos taikymo protokolą, jame taip pat matyti, kad nurodyti 48 balai. Atsakovas padarė išvada, kad nėra duomenų, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika būtų buvusi įvertinta 40 balų. Taip pat atsakovas pasisakė, kad nėra pagrindo teigti, kad vertinimas būtų atliktas neobjektyviai.

4.4. Pareiškėjas nesutiko su Vilniaus PN atsakymu ir jį 2021-04-08 skundu apskundė KD. KD dėl skundo priėmė 2021-05-05 sprendimą, kuris ir skundžiamas šioje byloje. KD Sprendime paaiškino teisinį reguliavimą, susijusį su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu. KD pažymėjo, kad iš Suvestinės lentelės nematyti, kad galutiniai svertiniai taškai būtų koreguoti. Pakartojo Vilniaus PN išvadą, kad yra matoma, jog vertinimą atlikusi specialistė galimai su pieštuku žymėjosi neapdorotų taškų skaitines išraiškas, kurias vėliau perrašė rašikliu. KD taip pat sutiko su Vilniaus PN pozicija, kad Suvestinė lentelė ir OASys metodikos protokolas yra darbiniai vertinimą atliekančio specialisto dokumentai. 48 balų rizikos įvertis nurodytas ir individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įraše, peržiūrėjus vertinimą atlikusios specialistės užpildytą elektroninį OASys metodikos taikymo protokolą, jame taip pat matyti, kad nurodyti 48 balai. KD pažymėjo, kad Pareiškėjui Kauno tardymo izoliatoriuje 2020 m. lapkričio 24 d. atliktas pakartotinas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką. Jo metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika (skaitinė išraiška 46 balai) iš kurių 10 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir 36 dinaminiai (katantys) veiksniai. Pažymėta, kad vertinimo, atlikto 2020 m. lapkričio 24 d. metu nustatyti pokyčiai „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybės įsidarbinti“ dalies srityje „Darbinė patirtis“ (4 punktas suvestinėje lentelėje). Nuostata į darbą teigiama (įverčio balas šioje srityje kinta nuo 1 iki 0, o bendrame OASys Suvestinės lentelės 4 dalies neapdorotų dalių taškų suma kinta nuo 3 iki 2, kas atitinka svertinę taškų 2 balų skaitinę išraišką. Kitose OASys dinaminėse srityse kaip „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ (5 punktas suvestinėje lentelėje), „Ryšiai“ (6 punktas suvestinėje lentelėje), „Gyvenimo stilius ir draugai“ (7 punktas suvestinėje lentelėje), „Nuostatos“ (12 punktas suvestinėje lentelėje) svertiniai balai liko nepakitę. Taigi padaryta išvada, kad ir kitas specialistas įvertino rizikos veiksnius taip, kaip nurodyta turimoje Suvestinėje lentelėje. Remdamasis aptartais motyvais KD Pareiškėjo skundą atmetė.

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniau PN Sprendimo ir KD sprendimo teisėtumo, taip pat su tuo susijusio reikalavimo pataisyti (atkurti buvusią) Suvestinę. Taigi iš esmės ginčas kilo dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

6. Ginčo teisinių santykių reguliavimas:

Bausmių vykdymo kodekso 137 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad vienas iš nuteistųjų socialinės reabilitacijos veiksmų yra nuskalstamo elgesio rizikos vertinimas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 patvirtino Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašą (Aprašas) ir minėto įsakymo 2.1.2 punktu aprobavo Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASys (ang. OASys The Offender Assessment System).

Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2012-06-28 iki 2019-08-27) 28 punktas nustatė, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo išvados originalas teikiamas pagal pareikalavimą (teismui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos administracijai), išvados nuorašas (egzempliorius, liekantis parengusioje įstaigoje), vertinimo rezultatų dokumentai ir kiti dokumentai, kuriuose užfiksuota nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų taikymo metu gauta informacija ir elgesio pataisos programų vykdymo metu surinkti duomenys apie konkretų nuteistąjį, yra saugomi atskirai sudarytoje šių dokumentų byloje (toliau – byla), arba elektroninėje erdvėje, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.

7. Pagrindinis Pareiškėjo argumentas yra tai, kad po jo supažindinimo su Suvestine lentele, jos turinys buvo pakeistas, t. y. egzistavo kitokio turinio Suvestinė lentelė, kurioje bendras rezultatas buvo nurodytas „40“, o ne „48“, kaip nurodyta į bylą pateiktoje ir Pareiškėjui Kauno tardymo izoliatoriuje 2021-02-21 pateiktoje (kaip nurodyta Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2021-04-23 nutarime (toliau – ir Prokuroro nutarimas) Suvestinėje lentelėje.

8. Į bylą Kauno tardymo izoliatoriaus pateiktoje Suvestinės lentelės originale matyti galimi įrašai pieštuku 4 dalies neapdorotų visų dalių taškų stulpelyje (šalia mėlynu rašikliu padaryto įrašo „3“ pieštuku įrašytas skaičius „2“), taip pat šios dalies svertinių taškų stulpelyje pieštuku buvo padarytas įrašas „2“, o mėlynu rašikliu padarytas įrašas „4“. Visgi pastarasis įrašas pieštuku padarytas labiau šone, o ne viduryje, kur įrašytas skaičius „4“, kas neleidžia daryti išvados, kad įrašas buvo pakeistas. Taip pat Suvestinės lentelės 12 dalyje neapdorotų visų dalių taškų stulpelyje matosi įrašas pieštuku, bet jis labiausiai panašus į skaitmenį „2“, o toks įrašytas ir mėlynu rašikliu. Nors matyti, kad svertinių taškų stulpelyje buvo daryti įrašai pieštuku, nesimato, kad jie skirtųsi nuo įrašytų mėlynu rašikliu. Tai pat nesimato, kad bendros svertinių taškų sumos įrašas „48“ būtų koreguotas. Pats Pareiškėjas taip pat neteigia, kad matytųsi bendros svertinių taškų sumos įrašo korekcijos. Aplinkybė, kad nėra matoma bendros svertinių taškų sumos įrašas „48“ korekcijų, konstatuota ir Prokuroro nutarime, kuris paremtas aplinkybių patikslinimo medžiaga ir kuriuo nuspręsta atmesti Pareiškėjo skundą dėl jo inicijuoto ikiteisminio tyrimo. Priešingai nei teigia Pareiškėjas, nėra matyti taisymai 5, 6 ir 7 dalyse neapdorotų visų dalių taškų įrašų stulpelyje. Galiausiai, nėra požymių, kad galutinis balų skaičius būtų koreguotas įrašant svertinius taškus ir bendrą rezultatą „48“. Toks balų skaičius nurodytas ir kituose dokumentuose - Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje (patvirtintas Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus vyriausiosios psichologės K. K.-L. parašu), kurios išrašas pateiktas į bylą, taip pat į bylą pateiktame individualaus vertinimo pagal OYSys metodiką elektroniniame protokole. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta K. K.-L. taip pat paaiškino, kad balų skaičiai po to, kai Pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su Suvestine lentele, koreguoti nebuvo. Liudytoja pripažino, kad Suvestinė lentelė buvo pildoma pieštuku ir pasirašymo metu buvo užpildyta pieštuku, kai kurie įrašai galėjo būti taisomi pokalbio metu, tik vėliau įrašai padaryti rašikliu.

9. Aprašo 28 punktas nustato, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo išvados originalas teikiamas pagal pareikalavimą (teismui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos administracijai). Tai leidžia daryti išvadą, kad atlikus nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos vertinimą turi būti sudaromas dokumentas – išvados originalas, kuriame, be kita ko, turėtų būti nurodyta jo data ir jis turi būti patvirtintas įgalioto asmens parašu. Šiuo atveju Suvestinėje lentelėje nebuvo nei nurodyta data, nei ji pasirašyta įgalioto asmens nei prieš Pareiškėjo supažindinimą, nei po to. Laikytina, kad Vilniaus PN praktika, kai Suvestinė lentelė ar kitoks galutinis dokumentas, kuriuo formuluojama galutinė išvada atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nėra sudaromas netrinamu rašikliu ar kitokia nekeičiama forma ir tvirtinamas įgalioto asmens parašu, sudarė sąlygas Pareiškėjui kelti abejones dėl pirminio dokumento turinio. Nepaisant tokios praktikos ydingumo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai buvo kitokie nei yra užfiksuoti Kauno tardymo izoliatoriaus į bylą pateiktoje Suvestinės lentelės originale, o tuo labiau, tokie, kokius nurodo Pareiškėjas. Pareiškėjo teiginys, kad Suvestinėje lentelėje supažindinimo metu buvo įrašytas bendras vertinimas „40“ iš esmės paremtas tik jo subjektyviu įsivaizdavimu ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams – Prokuroro nutarimui, įrašui Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje, įrašui vertinimo pagal OYSys metodiką elektroniniame protokole, liudytojos K. K.-L. parodymams, taip pat aplinkybei, kad nesimato Suvestinės lentelės bendro rezultato koregavimų. Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į šiuos motyvus nėra pagrindo šioje byloje skirti teismo ekspertizę tam, kad nustatyti, ar buvo taisomi/keičiami Suvestinės lentelės įrašai, kurie buvo atlikti pieštuku.

10. Vilniaus PN Sprendime Pareiškėjui iš esmės pasisakė dėl jo abejonių apie galimą Suvestinės lentelės įrašų koregavimą, įvertino Suvestinės lentelės turinį, OYSys metodikos taikymo elektroninio protokolo įrašus, Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašus ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad Suvestinėje lentelėje nurodyti vertinimai buvo padidinti jau po vertinimo. Iš esmės analogiškai aplinkybės įvertintos ir KD sprendime. Atsižvelgiant į šiame sprendime išdėstytą įrodymų vertinimą, nėra pagrindo kitaip vertinti aptartas faktines aplinkybes. Todėl Pareiškėjo reikalavimai panaikinti Sprendimą ir KD sprendimą atmestini kaip nepagrįsti.

11. Pats Pareiškėjas akcentuoja, kad jis nekelia ginčo dėl galimai netinkamai atlikto (įskaitant ir procedūros įforminimą) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, taigi nesiekia nuginčyti paties vertinimo rezultatų ir įvertinti jį iš naujo, o įrodinėja, kad vertinimo rezultatai iš tiesų buvo kitokie. Atsižvelgiant į tai ir į aukščiau išdėstytus motyvus, nėra pagrindo tenkinti ir Pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą Vilniaus PN ištaisyti Suvestinę lentelę.

12. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų padidinus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus. Nenustačius šių neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo Pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta Petkevičienė

Gediminas Užubalis

Fausta Vitkienė