Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI2-2879-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00380-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 10.6; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 6 d. sprendimą; 2) panaikinti Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą; 3) įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą priimti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 22 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) pateiktą prašymą grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad per MIGRIS pateikė atsakovui prašymą grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau - Pilietybės įstatymas) 21 straipsnio 4 dalies, 7 straipsnio 1 ir 11 punktų pagrindais, tačiau atsakovas jo prašymo nepriėmė. Nesutikdamas su atsakovo darbuotojų veiksmais pateikė skundą Migracijos departamento vadovei, tačiau skundas 2022 m. sausio 6 d. raštu buvo atmestas.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepagrįstai nepriėmė jo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo. Nurodo, kad sprendimus dėl asmenų prašymų grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę priima Respublikos Prezidentas, esant preliminariam Pilietybės reikalų komisijos vertinimui, o Migracijos departamentas atlieka tik techninio pobūdžio funkcijas – priima ir parengia svarstyti reikiamus dokumentus. Migracijos departamentas turi įgaliojimus spręsti ar pareiškėjas kartu su prašymu grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pateikė visus Pilietybės įstatyme ir Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 761 (toliau - Aprašas) nurodytus dokumentus, todėl Migracijos departamento sprendimas nepriimti pareiškėjo prašymo gali būti grindžiamas tik argumentais siejamais su kartu su prašymu pateikiamų dokumentų nepakankamumu, prieš tai nustačius terminą trūkumams pašalinti (trūkstamiems dokumentams pateikti). Tačiau, tiek pareiškėjui Migracijos departamento darbuotojos per MIGRIS pateiktame paaiškinime, tiek rašte, teikiami teisinio pobūdžio argumentai, kad pareiškėjas neatitinka Pilietybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatos būti asmeniu, netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės ir nenurodoma, kad jis nepateikė nors vieno Pilietybės įstatyme ir/ar Apraše nurodyto dokumento. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentas viršijo savo įgaliojimus, prašymo nepriėmė ne Pilietybės įstatyme ir/ar Apraše nurodytu pagrindu (nepateikti reikiami dokumentai ar netinkama jų forma), o dėl to, kad, atsakovo nuomone, prašymas yra teisiškai nepagrįstas, t. y. Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo prašymo priėmimo funkcijas, pasisakė dėl jo esmės ir de facto (faktiškai) šį prašymą išnagrinėjo bei atmetė. Tačiau, pagal Pilietybės įstatymo nuostatas spręsti dėl prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę teisinio ir faktinio pagrįstumo įgaliojimus turi tik Respublikos Prezidentas, esant preliminariam Pilietybės komisijos vertinimui. Migracijos departamentas tokių įgaliojimų neturi, todėl atsakovo sprendimas turi būti panaikintas ir atsakovas įpareigotas pareiškėjo prašymą priimti.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su ginčijamuose sprendimuose nurodytu argumentu, kad jis neatitinka Pilietybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatos būti asmeniu netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės.

Paaiškina, kad pareiškėjo tėvas E. B. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o motina – Rusijos Federacijos pilietė. Pareiškėjo A. B. gimimo metu visi gyveno Rusijos Federacijoje. Tėvai buvo sutarę, kad jų vaikas (pareiškėjas A. B.) bus Lietuvos Respublikos pilietis ir su atitinkamais prašymais kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Maskvoje. Lietuvos Respublikos ambasados Maskvoje Konsulinis skyrius (duomenys neskelbtini) A. B. išdavė Vaiko kelionės dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Vaiko kelionės dokumento išdavimo, keitimo ir apskaitos instrukcijoje, patvirtintoje l. e. vidaus reikalų ministro pareigas 1999 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 623, nurodyta, kad „Vaiko kelionės dokumentas, kurio blanko forma patvirtinta Vidaus reikalų ministerijos 1992 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 600 „Dėl vaiko kelionės dokumento“, išduodamas asmenims iki 16 metų, kurie pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą yra Lietuvos Respublikos piliečiai.“ A. B. tėvai buvo įsitikinę, kad atliko visus būtinus veiksmus siekiant deklaruoti jų susitarimą vaiką (A. B.) laikyti Lietuvos Respublikos piliečiu. Įgaliotai valstybės institucijai išdavus A. B. vaiko kelionės dokumentą buvo oficialiai pripažinta, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamento raštuose nurodomas Migracijos departamento 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, kad A. B. pilietybės klausimas išspręstas pažeidžiant įstatymo nuostatas ir nuspręsta nelaikyti jo Lietuvos Respublikos piliečiu bei pripažinti, kad vaiko kelionės dokumentas jam buvo išduotas neteisėtai, negali būti vertinamas, kaip pagrindžiantis faktą, kad A. B. niekuomet neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės. Pačiame sprendime yra teigiama, kad A. B. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas buvo išspręstas pažeidžiant 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo pateiktas tėvo E. B. – Lietuvos Respublikos piliečio – prašymas spręsti sūnaus Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą, be to A. B. buvo Rusijos Federacijos pilietis. Taigi, aptariamame Migracijos departamento sprendime pripažįstama, kad A. B. buvo Lietuvos Respublikos piliečiu ir turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę pagrindžiantį dokumentą, tačiau sprendė, kad jo pilietybės klausimas buvo išspręstas pažeidžiant tuo metu galiojusio Pilietybės įstatymo nuostatas, nes nebuvo pateiktas atitinkamas tėvo prašymas. Pažymi, kad sprendime nenurodoma kokių duomenų pagrindu konstatuojama, jog A. B. tėvas nebuvo pateikęs prašymo dėl A. B. pilietybės ir nepaaiškinama kokiu pagrindu ir kieno iniciatyva tuomet jam buvo išduotas vaiko kelionės dokumentas.

Pažymi, kad 2008 m. balandžio 18 d. Migracijos departamento sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (2002 m. rugsėjo 17 d. Nr. IX-1078) 28 straipsnio 2 dalį, asmuo įgijęs kitos valstybės pilietybę, laikomas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. Migracijos departamentui 2008 m. balandžio 18 d. sprendimą grindžia tuo, kad pareiškėjas negali būti Lietuvos Respublikos piliečiu, nes įgijo Rusijos Federacijos pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės neteikimas turi būti konstatuojamas nuo Rusijos Federacijos pilietybės įgijimo dienos. Rusijos Federacijos dokumentas – įdėtinis priedas į gimimo liudijimą, patvirtinantis, kad vaikas yra Rusijos Federacijos pilietis buvo išduotas 2003 m. gruodžio 29 d. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, kad turėtų būti konstatuojama, jog A. B. buvo Lietuvos Respublikos piliečiu nuo gimimo (1991 m. balandžio 11 d.) arba bent jau nuo Vaiko kelionės dokumento išdavimo ((duomenys neskelbtini)) iki 2003 m.gruodžio 29 d. Akcentuoja, kad Migracijos departamento 2008 m. balandžio 18 d. sprendime nenurodoma, nuo kada A. B. nelaikomas Lietuvos Respublikos piliečiu. Pažymi, kad individualūs administraciniai aktai atgal negalioja ir teisines pasekmes gali sukelti tik nuo jų priėmimo datos. Pareiškėjas taip pat teigia, kad minėtas sprendimas buvo pateiktas tik jo tėvams, todėl pats pareiškėjas neturėjo galimybės jo ginčyti.

Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 23 d. per MIGRIS užpildė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas ir po to jos neteko. Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė įsiteisėjusį 2008 m. balandžio 18 d. Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta pripažinti, kad pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas išspręstas pažeidžiant 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 1 dalį, nelaikyti pareiškėjo Lietuvos Respublikos piliečiu, pripažinti, kad vaiko kelionės dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje išduotas neteisėtai. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjo prašymas neatitiko Pilietybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes jis buvo pateiktas asmens, kuris niekada nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiu.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs asmuo (niekada nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiu), todėl jo prašymas grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę nėra paties asmens rašytinis prašymas, kaip tai nustatyta Pilietybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir 37 straipsnio 1 dalyje. Kiti prašyme nurodyti duomenys taip pat neatitinka faktinės situacijos, todėl, vadovaujantis Aprašo 15.4 papunkčio nuostatomis, pareiškėjo prašymas negalėjo būti priimtas. Pagal Aprašo II skyriaus nuostatas (pvz., 6–7 punktus), protingumo principą, akivaizdu, kad prašyme dėl pilietybės turi būti nurodyti tikrovę, faktinę situaciją atitinkantys duomenys.

Pažymi, kad priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo iš esmės ir jo neatmetė. Duomenis, kad pareiškėjas nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiu, Migracijos departamentui pateikė pats pareiškėjas (jie nepaaiškėjo tariamo prašymo nagrinėjimo metu). Taip pat Migracijos departamento atsisakymas priimti pareiškėjo prašymą nesukėlė pareiškėjui pasekmių, numatytų Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje, kurios atsirastų, jei pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas ir atmestas.

Nurodo, kad 2008 m. balandžio 18 d. Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas išspręstas pažeidžiant 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 1 dalį ir vaiko kelionės dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje išduotas neteisėtai, todėl minėtas sprendimas nelaikyti pareiškėjo Lietuvos Respublikos piliečiu patvirtina, kad pareiškėjas niekada negalėjo būti laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu. Sprendimas buvo įteiktas pareiškėjo tėvams, kaip pareiškėjo atstovams pagal įstatymą, kurie galėjo šį sprendimą apskųsti. 2008 m. balandžio 18 d. pareiškėjui buvo tik 15 metų, o tai neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas galėjo savo interesus ginti efektyviau nei jo atstovai pagal įstatymą.

Migracijos departamentas taip pat pažymi, kad aiškiai nurodė pareiškėjui kokius veiksmus jis turi atlikti, siekdamas įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę.

k o n s t a t u o j a :

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos 2021 m. gruodžio 3 d. ir 2022 m. sausio 6 d. sprendimų, kuriais nepriimtas pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 23 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) užpildė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas ir po to jos neteko. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) vaiko kelionės dokumentą, 2018 m. birželio 1 d. leidimą gyventi Lietuvoje, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, pranešimą dėl Rusijos Federacijos pilietybės, 2008 m. balandžio 18 d. Migracijos departamento sprendimą „Dėl A. B. Lietuvos Respublikos pilietybės“ Nr. (duomenys neskelbtini), pažymą dėl (ne) teistumo.

Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 3 d. MIGRIS paskyroje gavo pranešimą, kad jo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo nepriimtas, nes pareiškėjas neatitinka Pilietybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatos būti asmeniu, netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės. Pranešime paaiškinta, kad Migracijos departamentas 2008 m. balandžio 18 d. nusprendė pareiškėją laikyti neteisėtai įgijusiu Lietuvos Respublikos pilietybę ir nelaikyti Lietuvos Respublikos piliečiu, t. y. nebuvo konstatuotas Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas. Pranešime Migracijos departamentas taip pat nurodė, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo kitais pagrindais, t. y. natūralizacijos ar supaprastinta tvarka.

Nesutikdamas su atsakovo pranešimu (sprendimu), pareiškėjas 2021 m. gruodžio 8 d. pateikė skundą Migracijos departamento vadovei, prašydamas pakeisti sprendimą nepriimti prašymo. Skundą iš esmės grindė tuo, kad Migracijos departamento darbuotojai neturi įgaliojimų spręsti dėl teikiamų prašymų pagrįstumo, nurodomo teisinio pagrindo atitikties Pilietybės įstatymui ir galimybių tokį prašymą tenkinti.

Migracijos departamentas 2022 m. sausio 6 d. raštu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas nepriimtas pagrįstai bei išaiškino jam teisę kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kitais pagrindais.

Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, reglamentuoja Pilietybės įstatymas. Pilietybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta pagal jo prašymą. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta tik vieną kartą. To paties straipsnio 4 dalyje (2020 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XIV-64 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta arba suteikta supaprastinta tvarka ir kuris po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Šis reikalavimas netaikomas asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimo ir nagrinėjimo bendrosios taisyklės nustatytos Pilietybės įstatymo 37 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai nagrinėjami tik pagal pačių asmenų rašytinius prašymus. Prašymai paduodami per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją (Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 2 dalis). Minėta institucija turi teisę pareikalauti asmens pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ar atkūrimo.

Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal Įstatymo 21 straipsnio 2-4 dalis paduodami Lietuvos Respublikos Prezidentui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigai (Pilietybės įstatymo 42 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kuris įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę gimdamas, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta ar suteikta supaprastinta tvarka ir kuris po to neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo prideda šiuos dokumentus: 1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) vardo ar pavardės keitimą patvirtinantį dokumentą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo; 3) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 11 punktus asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis; 4) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 11 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis (Pilietybės įstatymo 42 straipsnio 3 dalis). Jeigu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo kreipiasi asmuo, turintis kitos valstybės pilietybę, jis pateikia rašytinį pareiškimą, kad atsisakys turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė (Pilietybės įstatymo 42 straipsnio 4 dalis).

Pagal Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 761 (toliau - Aprašas) 6 punktą, prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikiami pagal Pilietybės įstatymo VII skyriuje, 45 straipsnio 10 dalyje ir Apraše nustatytus reikalavimus. Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, pildydami prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės per MIGRIS, pateikia Aprašo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ar 8 priede nurodytus duomenis ir prideda dokumentų originalų arba šių originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtint kopijų, išskyrus Aprašo 7.2 papunktyje nurodytą asmens pareiškimą, skaitmenines kopijas. Pateikiami dokumentai (jų kopijos) nurodyti Aprašo 7.1-7.8 papunkčiuose (Aprašo 7 punktas). Aprašo 15 punkte nustatyta, kad prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Migracijos departamente nepriimamas, žodžiu paaiškinus nepriėmimo priežastį ir suteikus reikiamą informaciją, taip pat išsiunčiamas pranešimas dėl prašymo nepriėmimo per MIGRIS. Vienas iš prašymo nepriėmimo pagrindų - prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir (ar) prie šio prašymo pridedami dokumentai pateikiami nesilaikant Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 ar 3 dalies ir (ar) aprašo I skyriuje ir II skyriaus pirmajame skirsnyje nustatytų reikalavimų (15.4 papunktis).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą gražinti Lietuvos Respublikos pilietybę pateikė tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas ir po to jos neteko, t. y. Pilietybės įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Migracijos departamento 2008 m. balandžio 18 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta nelaikyti pareiškėjo Lietuvos Respublikos piliečiu dėl to, kad pilietybės klausimas buvo sprendžiamas pažeidžiant ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, ir pripažinta, kad Lietuvos Respublikos ambasada Rusijoje vaiko kelionės dokumentą išdavė neteisėtai. Minėtame sprendime Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas nėra konstatuotas. Iš minėto sprendimo turinio ir jame nurodytų aplinkybių taip pat matyti, kad pareiškėjo gimimo liudijime ir įdėtiniame lape į gimimo liudijimą nurodyta, jog jis yra Rusijos Federacijos pilietis. Jam 2003 m. buvo išduotas Rusijos Federacijos pasas. Pareiškėjas Rusijos Federacijos piliečiu buvo prašymo dėl pilietybės nagrinėjimo bei 2008 m. balandžio 18 d. priimto sprendimo metu, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, o vėliau neteko, kaip nurodė atsakovui pateiktame prašyme. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas teikdamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo nepateikė duomenų, jog atitinka asmens, turinčio teisę teikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės gražinimo, statusą.

Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl atsakovo kompetencijos ribų ir atsisakymo priimti prašymo pagrindų, pažymi, kad Migracijos departamentas turi teisę nepriimti asmens prašymo, žodžiu paaiškindamas nepriėmimo priežastį ir suteikdamas reikiamą informaciją. Tokiu atveju taip pat išsiunčiamas pranešimas dėl prašymo nepriėmimo per MIGRIS. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad prašymo nepriėmimo priežastys jam buvo paaiškintos tiek žodžiu, tiek ir per MIGRIS pateiktame pranešime, tačiau teigia, kad atsakovas nepriimdamas prašymo pasisakė dėl jo esmės, prašymą išnagrinėjo ir atmetė. Šie pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti. Iš ginčijamų sprendimų turinio (pranešimo ir rašto) matyti, pareiškėjo prašymas nepriimtas dėl to, kad jis nelaikomas asmeniu netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, t. y. nėra tinkamas subjektas teikti prašymą pagal Pilietybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį. Prašymo nepriėmimas (atsisakymas priimti) negali būti prilyginamas prašymo išnagrinėjimui iš esmės. Nagrinėjimo ginčo atveju matyti, kad Migracijos departamentas atsisakymas priimti (nepriimdamas) prašymą nesprendė dėl jo pagrįstumo ir sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės (ne)grąžinimo nepriėmė. Ginčijami sprendimai nesukėlė pareiškėjui Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatytų pasekmių, t. y. nedraudžia ir laiko atžvilgiu neribojo pakartotinai teikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės tuo pačiu pagrindu. Kaip jau minėta, Migracijos departamentas turi teisę nepriimti asmens prašymo, jeigu prašymas pateiktas nesilaikant Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 ar 3 dalies ir (ar) aprašo I skyriuje ir II skyriaus pirmajame skirsnyje nustatytų reikalavimų ir nagrinėjamo ginčo atveju šią teisę įgyvendino.

Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl 2008 m. balandžio 18 d. sprendimo pagrįstumo, jame nurodytų aplinkybių ir nepakankamo motyvavimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šių argumentų nevertina. Aplinkybė, kad minėtas sprendimas buvo įteiktas pareiškėjo tėvams, todėl pareiškėjas jo negalėjo ginčyti, taip pat nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovas, šio sprendimo priėmimo metu pareiškėjas buvo nepilnametis, todėl sprendimas, kaip ir nustato teisės aktai, buvo įteiktas jo įstatyminiams atstovams.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nepriėmė pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės gražinimo. Prašymas nepriimtas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos, t. y. pareiškėjui nurodytos prašymo nepriėmimo priežastys, išaiškinta teisė kreiptis dėl Lietuvos pilietybės kitais pagrindais, pranešimas dėl prašymo nepriėmimo išsiųstas per MIGRIS. Priimdamas sprendimus atsakovas neviršijo jam suteiktų įgaliojimų. Todėl, ginčijamų sprendimų naikinti dėl skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo. Teisėjų kolegija kitų sprendimų panaikinimo pagrindų taip pat nenustatė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas dėl sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pareiškėjo reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita Einikienė

Iveta Pelienė

Violeta Petkevičienė