Administracinė byla Nr. eI-4011-535/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01424-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė.-Lavrinovič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui MB „Tarpininkavimo paslaugos“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo MB „Tarpininkavimo paslaugos“ 206 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir bylinėjimo išlaidas: 18,15 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 0,87 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo suformavimą.
Nurodo, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objekto (statinių), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamojo turto objektas) savininkas įsiskolinimo laikotarpiu buvo atsakovas (mokėtojo kodas: 0089871). Atsakovas nėra sumokėjęs metinės vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., viso 206 Eur.
Pažymi, kad pareiškėja yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje.
Teigia, jog atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu buvo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto, adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas, valdytojas, t. y. atsakovas nuosavybės teise valdė, naudojo, disponavo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančiu nekilnojamuoju turtu, todėl atsakovas yra pareiškėjos administruojamos Vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y. atsakovas turi prievolę sumokėti pareiškėjai metinę Vietinę rinkliavą.
Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareigą mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.
Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2013-06-28 sprendimu Nr. T1-189 patvirtino Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 45 punktu pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatoma visiems Mažeikių rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, vietinės rinkliavos dydžiai apskaičiuojami ir perskaičiuojami vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta vietinės rinkliavos dydžių nustatymo metodika, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkai, o kintamąją dalį – nekilnojamojo turto objektų savininkai, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga.
Nuostatų 6 punkte numatyta, kad Vietinės rinkliavos mokėtojai (toliau – Rinkliavos mokėtojas) – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus (32p.). Vietinės rinkliavos mokėtojais yra visi Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus) savininkai. Vietinė rinkliava yra mokama už kiekvienus kalendorinius metus. Vietinės rinkliavos mokėtojai neturi diskrecijos pasirinkti ar vykdyti prievolę mokėti Vietinę rinkliavą, ar ne.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu buvo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančio NT savininkas, valdytojas bei pareiškėjo administruojamos Vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y. atsakovas turi prievolę sumokėti pareiškėjui metinę Vietinę rinkliavą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų matyti, kad atsakovui nuosavybės teise, priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso savivaldybės teritorijoje esantis butas, vadinasi jis atitinka Nuostatuose apibrėžtą vietinės rinkliavos mokėtojų sąvoką.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis).
Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas. Šiuo atveju atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis).
Teismui pateikti įrodymai, jog pareiškėja sumokėjo atstovams 18,15 Eur už pagalbą surašant ir paduodant prašymą, bei 0,87 Eur už nekilnojamo turto centrinio duomenų banko išrašo formavimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Teismo įsakymo teisena administraciniame procese ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131 straipsnio 4 dalis). Liteko duomenimis, į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovo atžvilgiu. Įvertinus tai, kad ABTĮ numatyta ekonomiškesnė ir operatyvesnė procedūra išieškoti laiku nesumokėtas vietines rinkliavas – teismo įsakymo procedūra, kuria pareiškėja be pagrindo nepasinaudojo, procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo pareiškėjos pasirinkta sudėtingesnė vietinės rinkliavos išieškojimo procedūra, o ne tai, kad atsakovas laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Be to, vertinant prašomų iš atsakovo priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, jų santykį su išieškotina suma, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Minėta, kad pareiškėja galėjo pasirinkti ekonomiškesnę ir operatyvesnę teismo įsakymo procedūrą. Atitinkamai, pareiškėjai pasinaudojus teismo įsakymo institutu, ji būtų nepatyrusi Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo suformavimo išlaidų. Taigi teismas netenkina pareiškėjos prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas ir Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo suformavimo išlaidas iš atsakovo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo MB „Tarpininkavimo paslaugos“ pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 206 Eur (du šimtus šešis eurus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai ir už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo suformavimą apmokėti netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
