Administracinė byla Nr. I1-3055-1161/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00132-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Žvaigždinienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėjas D. T. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 84,40 Eur turtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN pareigūnai 2020 m. rugpjūčio 7 d. jį patikrino dėl alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimo. Atliktas greitasis tyrimas parodė teigiamą rezultatą. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai privalėjo atlikti pakartotinį testą, tačiau jo nepadarė. Kadangi Vilniaus PN naudojamos greitojo tyrimo priemonės yra nekokybiškos, dažnai brokuotos, pareiškėjas nesutiko su rezultatu ir pareikalavo, kad jo tiriamoji medžiaga būtų išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos laboratoriją tyrimui atlikti. Laboratorijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo organizme nebuvo draudžiamų medžiagų. Už tyrimą Valstybinėje teismo medicinos laboratorijoje jis buvo priverstas susimokėti pats, t. y. iš jo asmeninės sąskaitos buvo nuskaičiuoti 84,40 Eur. Pareiškėjo manymu, Vilniaus PN pareigūnai veikė neteisėtai, dėl šių aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs 84,40 Eur turtinę žalą. Be to, dėl susiklosčiusios situacijos pareiškėjas patyrė daug nerimo, dvasinių išgyvenimų, baimių, depresijos. Savo patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 10 000 Eur.
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas vykdomas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas.
5. Teigia, kad pagal Aprašo 5 punktą, neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl pareiškėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo būti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje. Vilniaus PN pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų, teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, atvirkščiai – veikė išskirtinai teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Vilniaus PN aiškinimu, Apraše ir Taisyklėse nėra laisvės atėmimo vietoms nustatytos nei pareigos, nei galimybės grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti tiriamosios medžiagos ištyrimą savomis lėšomis, taigi, ir šiuo pagrindu neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nėra. Pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės nulėmė jo fizinę ar psichinę sveikatą.
konstatuoja:
7. Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas sieja su, kaip teigiama, neteisėtais Vilniaus PN pareigūnų veiksmais, kuriais greitąja tyrimo priemone (testu) buvo nepagrįstai nustatytas narkotinių medžiagų vartojimo faktas, dėl ko jis turėjo sumokėti 84,40 Eur už tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnyboje, atlyginimo.
8. Pareiškėjui 2020 m. rugpjūčio 7 d. 22.45 val. – 22.50 val. buvo atlikta greitoji tyrimo priemonė apsvaigimui aptikti ir nustatyta, kad pareiškėjas vartojo sintetinius kanabinoidus.
9. Pareiškėjas su greitosios tyrimo priemonės rezultatu nesutiko ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. pateikė prašymą išsiųsti jo tiriamąją medžiagą į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją, apmokant tyrimą jo paties lėšomis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorija parengė 2020 m. rugpjūčio 10 d. išvadą Nr. T-N 1799/2020(1), iš kurios matyti, kad pareiškėjo šlapime sintetinių kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta.
10. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas grąžinti jam pinigus už jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje. Vilniaus PN pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriuo pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STEtMTg2NC04NzIvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I1-1864-872/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I1-1864-872/2021">I1-1864-872/2021</a> (toliau – ir 2021 m. balandžio 12 d. sprendimas) pareiškėjo D. T. skundą atmetė nurodydamas, jog nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų.
12. 2021 m. gegužės 17 d. buvo gautas pareiškėjo apeliacinis skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą.
13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtMzEzLTYyNC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-313-624/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-313-624/2022">TA-313-624/2022</a> nutarė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 26 d. nutartyje nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos išvadomis, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 3 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos išvada, jog pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų vartojimo galėjo būti vykdomas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje, padaryta netinkamai aiškinus ir taikius ginčo teisnius santykius reglamentuojančias teisės normas.
16. Apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad procedūra, kurios metu patikrinama, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra detaliai reglamentuota, todėl tokiu, kaip nagrinėjamas ginčas, atveju tam, kad patikrinti jos teisėtumą, būtina įvertinti visus ją sudarančius veiksmus, iš jų – ir: ar procedūrą vykdė turintis teisę pareigūnas (byloje nėra duomenų); koks buvo Aprašo 6.1-6.4 papunktyje numatytas požymis įtarti, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo psichiką veikiančias medžiagas (atsakovas nenurodė, teismas netyrė); ar tinkamai įvertinta bendra asmens būklė ir koks / kokie apsvaigimo požymiai nustatyti (netirta); kokia greito tyrimo priemonė (testas) naudota (duomenų nėra).
17. Ginčo teisinių santykių metu galiojusios redakcijos Taisyklės (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.), nustatančios, transporto priemones vairuojančių asmenų ir kitų čia numatytų asmenų, tarp jų – ir laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų, neblaivumo ir apsvaigimo kontrolės, medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai už joje atliktą medicininę apžiūrą neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti tvarką (Taisyklių 1 p.), numato: apsvaigimas – asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), išskyrus etilo alkoholį (Taisyklių 2.1 p.); medicininė apžiūra neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti (toliau – medicininė apžiūra) – asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar laisvės atėmimo įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų (toliau – medicinos specialistai) atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs (2.2 p.). Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėtas (Taisyklių 21 p.).
18. Aprašas (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 3 d., t. y. ginčo santykiams aktualiu laikotarpiu) reglamentuoja laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų (toliau – suimtieji (nuteistieji)) neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą. Vadovaujantis Aprašo 3 punktu, kontroliuoti ir nustatyti, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę laisvės atėmimo vietų pareigūnai, išklausę neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo kursus ir gavę pažymėjimus (toliau – pareigūnai). Suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas; tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį); tiriamosios medžiagos paėmimas; tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją ir tyrimo išvados gavimas; Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto surašymas (Aprašo 4-4.6 p.). Vadovaujantis Aprašu, neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas (Aprašo 5 p.). Pareigūnas gali įtarti, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas esant tokiems požymiams: iš burnos sklinda alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (Aprašo 6-6.4 p.). Pareigūnas, vertindamas bendrą asmens būklę (odą, gleivines, elgseną, eiseną, stovėseną, pirštų virpėjimą, nuotaiką, judesių tikslumą, dėmesio koncentravimą, kvapą), užpildo akto (kurio forma pateikta Aprašo priede) 1-8 punktus (Aprašo 10 p.). Jei dėl suimtojo (nuteistojo) būklės (dėl sužalojimų ar kitų priežasčių) neįmanoma įvertinti bendros asmens būklės, pareigūnas nedelsdamas turi kviesti laisvės atėmimo vietos medicinos specialistus arba organizuoti suimtojo (nuteistojo) konvojavimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (Aprašo 11 p.). Pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir ištiria greita tyrimo priemone (testu). Greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai įrašomi į aktą (Aprašo 14 p.). Jei suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją ištyrimui (Aprašo 15 p.).
19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus PN pateikti teismui argumentus, papildomus rašytinius įrodymus, susijusius su procedūros, kurios metu patikrinama, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, įgyvendinimo ginčo atveju aplinkybėmis, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtMzEzLTYyNC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-313-624/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-313-624/2022">TA-313-624/2022</a> išdėstytą argumentaciją.
20. Vilniaus PN, vykdydami teismo įpareigojimą 2022 m. vasario 22 d. raštu Nr. 9-1155 informavo, kad pareiškėjo galimą apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą vykdė Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas, kuris 2008 metais dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo mokymuose tema – „Nuteistų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo pagrindai“, taip pat yra išklausęs 8 akademinių valandų mokslinės praktinės programos kursą tema – „Psichiką veikiančios medžiagos, priklausomybė ir priklausomybės ligų gydymas“, todėl minėtas Vilniaus PN pareigūnas turėjo teisę atlikti laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens apsvaigimo nustatymą. Kartu su atsakymu buvo pateiktos ir minėtų mokymų išklausymą patvirtinančių pažymėjimų kopijos.
21. Kaip nurodė Vilniaus PN, pareiškėjo apsvaigimui nustatyti buvo naudotas galiojantis greitojo tyrimo testas „Multi-Drug Test Panel“, o šiuo testu gali būti aptiktos šios narkotinės medžiagos: ABP (AB-PINACA), K2, MDPV, MCAT. Pažymėjo, kad Vilniaus PN naudojamos greitojo tyrimo priemonės (testai) gaunamos iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris vykdo minėtų testų narkotinių medžiagų aptikimui centralizuotą pirkimą ir perduoda testus visoms kalinimo įstaigoms.
22. Kartu su nurodytu raštu Vilniaus PN teismui pateikė Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto, kuris atliko laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens, t. y. pareiškėjo apsvaigimo nustatymą, 2022 m. vasario 18 d. tarnybinį pranešimą, kuriame minėtas pareigūnas atsakė į teismo iškeltus klausimus dėl pareiškėjo bendros būklės įvertinimo bei dėl tikrinto pareiškėjo apsvaigimo požymių nustatymo. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjo bendra būklė sukėlė pareigūnui įtarimų dėl narkotinių medžiagų naudojimo, be to ir jo miegamoje vietoje buvo rasta galimai narkotinė medžiaga. Nuvedus nuteistąjį (pareiškėją) į tarnybines patalpas buvo įvertinta jo būklė ir nustatyti šie asmens galimo apsvaigimo požymiai: nuotaikų svyravimas, susijaudinimas, paraudusios akys ir išsiplėtę vyzdžiai, Šultės testo rezultatas – 60 sekundžių.
23. Žalos, padarytos valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš minėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNjItOTY4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-162-968/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-162-968/2019">A-162-968/2019</a>).
25. Remiantis bylos medžiaga ir Vilniaus PN papildomai, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį, pateikta informacija, konstatuotina, kad procedūrą vykdė turintis tam teisę pareigūnas, pareiškėjo apsvaigimui nustatyti buvo naudotas galiojantis greitojo tyrimo testas „Multi-Drug Test Panel“. Kilus įtarimui, vertindamas bendrą asmens būklę (odą, gleivines, elgseną, eiseną, stovėseną, pirštų virpėjimą, nuotaiką, judesių tikslumą, dėmesio koncentravimą, kvapą) pareigūnas 2020 m. rugpjūčio 7 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 79-560(4) nurodė, kad pareiškėjas PNM (piršto–nosies mėginys) atlieka netiksliai, yra susijaudinęs, pareiškėjo akys yra paraudusios, vyzdžiai – išsiplėtę, Šultės testo rezultatas – 60 sekundžių.
26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad pareigūnas veikė netinkamai ar viršydamas jam suteiktus įgaliojimu, ar neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti. Pareigūnas, vertindamas pareiškėjo galimą apsvaigimą, laikėsi teisės aktuose nustatytos procedūros, patikrinimą pradėjo esant konstatuotiems požymiams, kad pareiškėjas gali būti apsvaigęs (netikslūs pareiškėjo judesiai, paraudusios akys, išsiplėtę vyzdžiai, susijaudinimas). Vilniaus PN pateikė įrodymus apie patikrinimą atlikusio pareigūno kompetenciją atlikti tokius tyrimus, kuri atitinka teisės aktuose nustatytus būtinuosius reikalavimus. Pareigos atlikti pakartotinį tyrimą greita priemone valstybės lėšos teisės aktai pareigūnams nenustato.
27. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xODY1LTUyMC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1865-520/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1865-520/2017">A-1865-520/2017</a>; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xODUzLTUyMC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1853-520/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1853-520/2017">A-1853-520/2017</a> ir kt.).
28. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS02Ni0xMDYyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-66-1062/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-66-1062/2018">A-66-1062/2018</a>; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00NTAtNTIwLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-450-520/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-450-520/2019">A-450-520/2019</a>).
29. Turtinės žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su tuo, kad teko susimokėti už tyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje, o neturtinę žalą - su dėl to patirta depresija, nerimu, baime, dvasiniais išgyvenimais.
30. Nagrinėjamu atveju įvertinus procedūrą, kurios metu tikrinta, ar pareiškėjas nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, sudarančius veiksmus, nustatyta, kad procedūrą vykdė pareigūnas, turintis teisę ir teisės aktų reikalaujamą kompetenciją tą atlikti; įtarti, kad pareiškėjas (nuteistasis) vartojo psichiką veikiančias medžiagas leido bendra asmens būklė – paraudusios akys, išsiplėtę vyzdžiai, irzlumas, netinkamai atliktas PNM ir kt. Pareiškėjo apsvaigimui nustatyti buvo naudotas galiojantis greitojo tyrimo testas „Multi-Drug Test Panel“. Taigi šiuo aspektu neteisėtų Vilniaus PN ir (ar) jų pareigūnų veiksmų nenustatyta.
31. Ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Pažymėtina, kad teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jų tiriamosios medžiagos ištyrimą savomis lėšomis (Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 21 p.). Pareigos atlikti pakartotinį tyrimą greita priemone valstybės lėšomis teisės aktai pareigūnams nenustato. Taigi šiuo pagrindu neteisėtų Vilniaus PN veiksmų taip pat nenustatyta. Jokių papildomų kitų galimai neteisėtų Vilniaus PN ir (ar) jų pareigūnų veiksmų, kuriais galėtų būti grindžiamas žalos atsiradimas, pareiškėjas nenurodė.
32. Nenustačius neteisėtų Vilniaus PN ir (ar) jų pareigūnų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės, kadangi atsakomybė negali būti taikoma, nenustačius bent vienos sąlygos. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
Pareiškėjo D. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Indrė Žvaigždinienė
