R. Ž. pagal BK 249 str., 178 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-24/2006

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.2.1. (S); 1.1.10.4. (S);1.2.22.1. (S);

2.1.6.2. (S); 2.1.6.3. (S); 3.1.5. (S);

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui,

gynėjams advokatams I. Brazlauskui, S. Bareikai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. G., V. N., V. S., P. Š. ir nuteistojo R. Ž. gynėjos kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžių bei nuteistojo M. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžiu

S. G. nuteistas:

pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (dalyvavimas nusikalstamame susivienijime) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (M. L. automobilio ir daiktų vagystė) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (V. S. automobilio vagystė) – laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (R. S. automobilio vagystė) – laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (UAB „P. ir kompanija" automobilio vagystė) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (A. D. automobilio vagystė) – laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (E. B. automobilio vagystė) – laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (Z. G. automobilio vagystė) – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (L. V. automobilio vagystė) – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (L. Š. automobilio ir daiktų vagystė) – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (UAB „A. taksi" automobilio vagystė) – laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnes, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.

V. N. nuteistas:

pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (dalyvavimas nusikalstamame susivienijime) – laisvės atėmimu aštuoneriems metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (M. L. automobilio vagystė) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (R. S. automobilio vagystė) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (UAB „P. ir kompanija" automobilio vagystė) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (Z. G. automobilio vagystė) – laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (L. V. automobilio vagystė) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (L. Š. automobilio ir daiktų vagystė) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir dešimčiai mėnesių;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (UAB „A. taksi" automobilio vagystė) – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (J. Š. automobilio vagystė) – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (G. V. automobilio vagystė) – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (D. G. automobilio ir daiktų vagystė) – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (R. S. automobilio vagystė) – laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnes, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šios bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos ir neatliktos pagal Klaipėdos apygardos teismo 1997 m. kovo 24 d. nuosprendį, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams šešiems mėnesiams.

M. P. nuteistas:

pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (dalyvavimas nusikalstamame susivienijime) – laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (A. S. automobilio pagrobimas) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (R. G. automobilio pagrobimas) – laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 8 dalimis šios bausmės subendrintos su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 8 d. bei Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neatlikta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu penktadaliu – vieneriais metais.

V. S. nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (V. V. apiplėšimas) – laisvės atėmimu devyneriems metams;

pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymas, įgijimas ir nešiojimas) – laisvės atėmimu septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 8 dalimis bausmės subendrintos su Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. balandžio 6 d. ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. liepos 4 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams.

P. Š. nuteistas:

pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (dalyvavimas nusikalstamame susivienijime) laisvės atėmimu aštuoneriems metams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (R. K. ir A. V. turto sunaikinimas) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (A. K. turto sunaikinimas) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (UAB „J. tiltas" automobilio vagystė) – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (už G. J. parduotas narkotines medžiagas liudytojui, vardu „Jonas") – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (už R. M. parduotas narkotines medžiagas liudytojui, vardu „Izolda") – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (už R. M. parduotas narkotines medžiagas liudytojui, vardu „Petras") – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (už G. J. parduotas narkotines medžiagas liudytojui, vardu „Valerija") – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (už G. J. laikytas ir skirtas platinimui narkotines medžiagas) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (už R. M. laikytas ir skirtas pardavimui narkotines medžiagas) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (už E. M. parduotas narkotines medžiagas liudytojui, vardu „Ugnius") – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (už V. K. laikytas ir skirtas pardavimui narkotines medžiagas) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (už V. K. parduotas narkotines medžiagas liudytojui, vardu „Ana") – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (už G. M. parduotas narkotines medžiagas liudytojui, vardu „Agnius") – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnį (už pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų laikymą) – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams.

R. Ž. nuteistas:

pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (dalyvavimas nusikalstamame susivienijime) – laisvės atėmimu septyneriems metams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (narkotinių medžiagų pardavimas) – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą, neatlikta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vieneriais metais.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis dėl S. G., V. N., M. P. nuteisimo pagal 2000 m. BK 249 straipsnio 1 dalį panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo:

S. G. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis S. G. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (M. L. automobilio ir daiktų vagystė), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (V. S. automobilio vagystė), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (R. S. automobilio vagystė), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (UAB „P. ir kompanija" automobilio vagystė), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (A. D. automobilio vagystė), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (E. B. automobilio vagystė), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (Z. G. automobilio vagystė), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (L. V. automobilio vagystė), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (L. Š. automobilio ir daiktų vagystė), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (UAB „A. taksi" automobilio vagystė) paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas ketveriems metams.

Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį" 5 straipsnį, V. G. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu šeštadaliu, bet ne daugiau kaip vieneriems metams.

V. N. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (M. L. automobilio vagystė), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (V. S. automobilio vagystė), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (R. S. automobilio vagystė), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (UAB „P. ir kompanija" automobilio vagystė), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (Z. G. automobilio vagystė), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (L. V. automobilio vagystė), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (L. Š. automobilio ir daiktų vagystė), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (UAB „A. taksi" automobilio vagystė), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (J. Š. automobilio vagystė), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (G. V. automobilio vagystė), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (D. G. automobilio ir daiktų vagystė), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (R. S. automobilio vagystė) paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šios bausmės iš dalies pridėta dalis bausmės, paskirtos bei neatliktos pagal Klaipėdos apygardos teismo 1997 m. kovo 24 d. nuosprendį, ir galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams.

M. P. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis M. P. bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (A. S. automobilio vagystė) ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (R. G. automobilio vagystė), ir bausmės, paskirtos Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, kuris buvo peržiūrėtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimi, bei Klaipėdos apylinkės teismo 2001 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

Pritaikius M. P. 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį" 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neatlikta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu ketvirtadaliu.

Tuo pačiu Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendis dėl P. Š. ir R. Ž. pakeistas:

P. Š. veika iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX–1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) dėl 0,48 g narkotinės medžiagos heroino, kurią laikė V. K. ir 2001 m. kovo 3 d. 0,286 g pardavė liudytojui, vardu „Ana", ir 2001 m. kovo 6 d. 0,194 g narkotinės medžiagos heroino pardavė liudytojui, vardu „Ana", perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX–2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 12 d.) ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams;

iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX–1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) už G. J. parduotas narkotines medžiagas liudytojui, vardu „Jonas", perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX–2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 12 d.) ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams;

iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX–1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) už R. M. parduotas narkotines medžiagas liudytojui, vardu „Izolda", perkvalifikuota į BK 24 straipsnį 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX–2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 12 d.) ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams;

iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX–1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) už R. M. parduotas narkotines medžiagas liudytojui, vardu „Petras", perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX–2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 12 d.) ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams;

iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX–1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) už G. J. parduotas narkotines medžiagas liudytojui, vardu „Valerija", perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX–2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 12 d.) ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams;

iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX–1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) už G. J. laikytas narkotines medžiagas, skirtas platinimui, perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX–2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 12 d.) ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams;

iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX–1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) už R. M. laikytas narkotines medžiagas, skirtas pardavimui, perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX–2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 12 d.) ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams;

iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX–1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) už E. M. parduotas narkotines medžiagas liudytojui, vardu „Ugnius", perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX–2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 12 d.) ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams;

iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX–1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) už G. M. parduotas narkotines medžiagas liudytojui, vardu „Agnius", perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX–2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 12 d.) ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šios bausmės ir bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (R. K. ir A. V. turto sunaikinimas), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (A. K. turto sunaikinimas), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (UAB „J. tiltas" automobilio vagystė), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnį (pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų laikymas), pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, subendrintos iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams trims mėnesiams.

R. Ž. veika iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 1 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX–1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio l dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX–2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 12 d.) ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, iš dalies ją sudedant, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams trims mėnesiams.

Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį" 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu šeštadaliu, bet ne daugiau kaip vieneriais metais.

Minėtu Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžiu dar nuteisti S. Š., S. S., G. J., R. M., V. T., V. K., O. Š., A. K., o M. L. baudžiamasis procesas (byla) nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Tuo pačiu nuosprendžiu A. S., E. M., I. S. ir A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau dėl paminėtų asmenų kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų M. G., V. N., M. P. ir P. Š. gynėjų, prašiusių šių nuteistųjų kasacinius skundus patenkinti, prokuroro, prašiusio visų kasatorių skundus atmesti, paaiškinimų

n u s t a t ė :

Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžiu M. P., S. G., R. Ž., P. Š., V. N. nuteisti už tai, kad kartu su A. S., V. K. dalyvavo G. Ž. ir R. Ž., kurie 2001 m. birželio 15 d. ir 16 d. buvo nužudyti, 1995 metais Klaipėdos mieste sukurto nusikalstamo susivienijimo veikloje, susijusioje su sunkių ir kitokių nusikaltimų – narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, automobilių vagystėmis, turto prievartavimu, tyčiniu turto sunaikinimu – darymu. Į nusikalstamų veikų darymą buvo įtraukiami kiti asmenys, realiai nepriklausę nusikalstamam susivienijimui, tačiau dėl asmeninių motyvų sutikę daryti atskirus nusikaltimus. Nuo 1998 iki 2001 metų, per kurį buvo padaryti nusikaltimai, nuteistieji aktyviai dalyvavo minimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, su nuteistaisiais, kurie neturėjo formalaus ryšio su susivienijimo veikla, padarė konkrečias nusikalstamas veikas:

1998 m. spalio 27 d., apie 17 val., M. P. kartu su A. S., V. T., atvykę į Gargždus, pavogė nukentėjusiojo A. S. 12 000 Lt vertės automobilį „Audi 80“, stovėjusį (duomenys neskelbtini);

1998 m. spalio 28 d., apie 19 val., M. P. kartu su A. S., V. T., pavogė nukentėjusiojo R. G. 16 000 Lt vertės automobilį, stovėjusį (duomenys neskelbtini);

1999 m. sausio 16 d., po 24 val., R. Ž., A. S., tyčia padegė nukentėjusiojo E. I. 2000 Lt vertės automobilį BMW 316, stovėjusį (duomenys neskelbtini);

2000 m. kovo 31 d., apie 4 val., P. Š. organizavus, A. S. tyčia padegė nukentėjusiojo S. V. 1200 Lt vertės automobilį „Volkswagen Golf“, stovėjusį (duomenys neskelbtini), taip pat buvo padegtas šalia stovėjęs A. V. 1500 Lt vertės automobilis „Volkswagen Golf“;

2000 m. liepos 12 d., apie 14 val., P. Š. ir A. B. organizavus, A. S. su dviem nenustatytais asmenimis iš V. T. individualios įmonės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pavogė 27 000 Lt vertės UAB „J. tiltas“ priklausantį automobilį „Audi A 4“;

2000 m. rugsėjo 10 d., apie 13 val., V. N., S. G. ir A. S., pasitelkę S. Š., pavogė nukentėjusiojo M. L. 6 400 Lt vertės automobilį „Volkswagen Passat“, stovėjusį (duomenys neskelbtini) ir jame buvusius 1130 Lt vertės daiktus;

2000 m. rugsėjo 12 d., apie 11 val., V. N., S. G. ir A. S. pavogė nukentėjusiojo V. S. 5 600 Lt vertės automobilį „Audi 80“, stovėjusį (duomenys neskelbtini);

2000 m. rugsėjo 13 d., apie 14 val., V. N., S. G. ir A. S., pasitelkę S. Š., pavogė nukentėjusiojo R. S. 7 200 Lt vertės automobilį, stovėjusį (duomenys neskelbtini);

2000 m. rugsėjo 14 d., apie 14–15 val., V. N., S. G., A. S. ir S. Š. pavogė UAB „P. ir kompanija" priklausantį 10 000 Lt vertės automobilį BMW 520, stovėjusį prie UAB „H." pastato, esančio (duomenys neskelbtini);

2000 m. rugsėjo 15 d., apie 15 val., S. G., A. S. ir S. S., pavogė nukentėjusiojo A. D. 4 400 Lt vertės automobilį „Audi–100“, stovėjusį aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), bei jame buvusius 410 Lt vertės daiktus;

2000 m. rugsėjo 22 d., tikslesnis laikas nenustatytas, S. G., A. S. ir S. Š. pavogė nukentėjusiojo E. B. 9 000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Passat“, stovėjusį automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini);

2000 m. rugsėjo 26 d., apie 14 val., V. N., S. G., A. S. ir S. Š. pavogė nukentėjusiojo Z. G. 8 800 Lt vertės automobilį „Daimler–Benz“, stovėjusį prie (duomenys neskelbtini);

tą pačią dieną, apie 16 val., V. N., S. G., A. S. ir S. Š. pavogė nukentėjusiosios L. V. 8 000 Lt vertės automobilį „Audi 100“, stovėjusį (duomenys neskelbtini);

tą pačią dieną, apie 16–17 val., V. N., S. G., A. S. ir S. Š. pavogė nukentėjusiojo L. Š. 6 000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Passat“, stovėjusį (duomenys neskelbtini), bei jame buvusius 1279 Lt vertės daiktus;

tą pačią dieną, apie 20.40 val., V. N., S. G., A. S. ir S. Š. pavogė UAB „A. taksi" priklausantį 15 000 Lt vertės automobilį „Mercedes–Benz“, stovėjusį (duomenys neskelbtini);

2000 m. rugsėjo 30 d., apie 13.50 val., V. N., A. S. ir S. Š. pavogė nukentėjusiojo J. Š. 10 400 Lt vertės automobilį „Mercedes–Benz“, stovėjusį prie parduotuvės (duomenys neskelbtini);

2000 m. spalio 11 d., apie 17–18 val., V. N. ir A. S. pavogė nukentėjusiojo G. V. 9 729 Lt vertės automobilį, stovėjusį (duomenys neskelbtini);

2000 m. spalio 12 d., apie 19–20 val., V. N. ir A. S. pavogė nukentėjusiosios D. G. 8 000 Lt vertės automobilį „Audi 80“, stovėjusį (duomenys neskelbtini), ir jame buvusius 630 Lt vertės daiktus;

2000 m. spalio 14 d., apie 14–17 val., V. N. ir A. S., bendrininkaudami su nenustatytu asmeniu, pavogė nukentėjusiosios R. S. 16 000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Golf“, stovėjusį (duomenys neskelbtini);

2000 m. lapkričio 25 d., apie 2 val., P. Š. organizavus, A. S. tyčia padegė nukentėjusiojo A. K. 2 200 Lt vertės automobilį „Audi 80“, stovėjusį (duomenys neskelbtini);

2001 m. vasario 20 d., apie 19 val., V. S. ir A. S., turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdami bendrai suderintais veiksmais, jėga įsibrovė į nukentėjusiosios V. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudoję šaunamuosius ginklus – A. S. grasinant pistoletu, o V. S. – kulkosvaidžiu, pareikalavo, kad nukentėjusioji atiduotų pinigus – 1 000 JAV dolerių. V. S. smogė nukentėjusiajai kelis kartus kumščiu į veidą ir kitas kūno vietas. Tokiu būdu atėmę galimybę nukentėjusiajai priešintis, užvaldė nukentėjusiosios 5 120 Lt vertės turtą;

V. S. 2001 m. pradžioje, tikslesnis laikas nenustatytas, iš nežinomų asmenų neteisėtai įgijo, laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą bei didelį kiekį – daugiau kaip 50 vienetų šaudmenų, pistoletą–kulkosvaidį „PPS-43", 250 vienetų 7,62 mm kalibro „Tokarev" šovinių, 20 vienetų 308 kalibro „Winchester" šovinių, kuriuos iki 2001 m. vasario 21 d. laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, 2001 m. vasario 20 d., ruošdamasis įvykdyti plėšimą, minėtą kulkosvaidį ir 62 vienetus 7,62 mm kalibro šovinių nešiojosi – nusivežė į nukentėjusiosios V. V. butą, kur įvykdė plėšimą. Tą patį vakarą, po įvykdyto plėšimo, kulkosvaidį bei 62 šovinius perdavė liudytojui V. K., kad šis juos paslėptų savo bute (duomenys neskelbtini), o likusius šaudmenis – 188 vienetus „Tokarev" bei „ Winchester" šovinių iki 2001 m. vasario 21 d. laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Be to, 2000–2001 metų laikotarpiu P. Š., R. Ž., A. B., vadovaudamiesi minėto G. Ž. ir R. Ž. sukurto ir jų vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklos motyvais ir bendrininkaudami su kitais susivienijimo dalyviais, kaip E. M., V. K., Klaipėdos mieste sistemingai ir nuolat platino narkotines ir psichotropines medžiagas per specialiai tam reikalui parinktus žmones, kaip R. M., G. J., I. S., kurie, siekdami gauti piniginį atlyginimą, sutiko daryti nusikalstamas veikas – pardavinėti nusikalstamo susivienijimo narių jiems teikiamas narkotines ir psichotropines medžiagas, būtent:

G. J., iš A. B., P. Š. ir E. M. įgijęs narkotinę medžiagą –5 ml skysčio, kuriame buvo 0,095 g aguonų ir jų koncentrato, laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2000 m. kovo 7 d., apie 14 val., neteisėtai už 20 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui, vardu „Jonas“;

R. M., iš A. B., P. Š. ir E. M. gavusi 4,1 ml skysčio, kuriame buvo 0,020 g aguonų ir jų dalių koncentrato, jį laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2000 m. kovo 8 d., apie 17–18 val., neteisėtai už 16 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui, vardu „Izolda“;

R. M., iš P. Š., A. B. ir E. M. gavusi 5,1 ml skysčio, kurio sudėtyje buvo 0,0029 metkatinono, 2000 m. kovo 15 d., apie 12.40 val., neteisėtai įgytą medžiagą už 10 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui, vardu „Petras“;

R. M., turėdama tikslą parduoti, tame pačiame bute iki 2000 m. gegužės 9 d. neteisėtai laikė iš P. Š., A. B. ir E. M. įgytą psichotropinę medžiagą – 5 ml skysčio, kurio sudėtyje buvo 0,002 metkatinono;

G. J. iš A. B., P. Š. ir E. M. neteisėtai įgytą ir laikytą narkotinę medžiagą – 5,2 ml skysčio, kurio sudėtyje yra 0,075 g aguonų ir jų dalių koncentrato – savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2000 m. kovo 27 d., apie 11 val., neteisėtai už 20 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui, vardu „Valerija“;

G. J., turėdamas tikslą parduoti, tame pačiame bute iki 2000 m. gegužės 9 d. neteisėtai laikė iš P. Š., A. B. ir E. M. įgytas psichotropines ir narkotines medžiagas – 39 ml skysčio, kurio sudėtyje buvo 0,159 g metkatinono ir 0,095 g aguonų ir jų dalių koncentrato bei iš tų pačių asmenų įgytus tokių medžiagų pirmtakus – 0,107 g efedrino;

E. M., vykdymas A. B. ir P. Š. nurodymus, siekiant bendro tikslo – platinti narkotines medžiagas – 2000 m. gruodžio 8 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), už 200 Lt pardavė 0,387 g heroino nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui, vardu „Ugnius“, kurią buvo įgijęs iš nežinomo šaltinio ir iki tol ją laikė ir nešiojosi;

V. K., vykdydamas A. B. ir P. Š. nurodymus, siekiant bendro tikslo – platinti narkotines medžiagas, iki 2001 m. kovo 3 d. neteisėtai laikė narkotines medžiagas – 0,48 g heroino, įgyto iš A. B. ir P. Š., jų dalį – 0,286 g 2001 m. kovo 3 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 20 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui, vardu „Ana“, o kovo 6 d., apie 12 val., toje pačioje vietoje tą pačią medžiagą – 0,194 g heroino, už 80 Lt pardavė tam pačiam asmeniui;

E. M., bendrininkaudamas su A. B. ir P. Š. – iš jų įgydamas narkotines medžiagas, (duomenys neskelbtini), už 120 Lt neteisėtai pardavė 0,164 g heroino nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui, vardu „Ugnius“.

R. Ž., dalyvaudamas nusikalstamame susivienijime ir bendrininkaudamas su kitais asmenimis, siekiant platinti narkotines medžiagas, iki 2000 m. gruodžio 6 d. tokias medžiagas sistemingai tiekė su nusikalstamu susivienijimu formalaus ryšio neturinčiam nuteistajam I. S., kuris 2000 m. gruodžio 6 d. dalį tiektos medžiagos – 0,54 g (turi būti 0,054 g) heroino savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už 50 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui, vardu „Andžela“.

Kaip paminėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendis dalyje pagal kaltinimą S. G., V. N. ir M. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje, panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, kuriuo jie pagal šį kaltinimą išteisinti.

Kasaciniu skundu nuteistasis S. G. prašo išnagrinėti jo kasacinį skundą. Skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas sugriežtino pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, todėl pažeidė Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, neobjektyviai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, nes neatsižvelgė į tai, kad jis buvo nuteistas nesurinkus jokių jį kaltinančių konkrečių įrodymų.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. N. prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui, išteisinus jį pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, už likusio lengvo nusikaltimo padarymą, jam paskirta per griežta bausmė, nes nusikalstamas veikas jis padarė galiojant 1961 m. BK, kuris nenumatė bausmių sudėjimo, kaip bausmių už atskiras nusikalstamas veikas subendrinimo būdo. Atsižvelgus į tai, jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, įsigaliojus 2000 m. BK, taip pat turėjo būti subendrintos apėmimo būdu, be to, jo manymu, turėjo būti taikytos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos, nes yra reali nusikaltimo sudėtis.

Kasaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Kasatorius nurodo, kad už 1998 m. spalio 27 d. ir 1998 m. spalio 28 d. įvykdytas automobilių „Audi 80“ ir „Audi 100“ vagystes yra nuteistas nepagrįstai, nes byloje nėra surinkta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Išimtimi yra tik nenuoseklūs ir prieštaringi A. S. parodymai, kurie be to, dar ir prieštarauja jo (kasatoriaus) ir V. T. parodymams. Pripažindamas jį kaltu padarius šias nusikalstamas veikas, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nes nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos ir išvadas apie faktines bylos aplinkybes pagrindė vien tik kaltinamojo prisipažinimu, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodyta, kad to daryti negalima.

M. P. mano, kad buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, nes teisme nedalyvavo nukentėjusysis R. G., kurio parodymai, buvo prieštaringi ir jis negalėjo nukentėjusiajam užduoti klausimų.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžius panaikinti ir jį išteisinti.

Kasatorius nurodo, kad nusikalstamų veikų, kuriomis yra kaltinamas, nepadarė. Apie jam žinomas bylos aplinkybes jis davė logiškus ir nuoseklius parodymus, bet teismas jais nesivadovavo, o rėmėsi jį apkalbėjusių asmenų parodymais, nors nei bylos ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme tarp jo ir šių asmenų nebuvo atliktos akistatos. Kasatoriaus nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi A. S. parodymais, nes pastarasis parodymus duoda dėl narkotinės abstinencijos būsenos ir siekdamas pats išvengti baudžiamosios atsakomybės. V. S. tvirtina, kad šaunamojo ginklo 2000 m. vasario mėnesį įgyti negalėjo, nes tuo metu buvo praėję tik du mėnesiai nuo jo grįžimo iš pataisos namų ir jis neturėjo pinigų ginklui įsigyti, todėl nepagrįstai yra pripažintas kaltu dėl šaunamojo ginklo įgijimo, laikymo ir nešiojimo.

Kasatorius nurodo, kad BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už ne mažiau kaip trijų šaunamųjų ginklų įsigijimą ir laikymą, o jis, net remiantis kaltinančiais įrodymais, turėjo tik vieną, todėl jo veikai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Be to, teismas turėjo taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“, tačiau to nepadarė, todėl vėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasaciniu skundu nuteistasis P. Š. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžius panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nes A. S. ir A. B. parodymus vertino ne kartu su kitais įrodymais, o atskirai nuo jų, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. A. S. parodymus teismas vertino atskirai nuo jo buvusios sugyventinės S. A. parodymų, iš kurių matyti, kad A. S. pavyduliavo jos P. Š., todėl turėjo priežastį pastarąjį apkalbėti. Taip pat teismas A. B. parodymus atskirai vertino nuo kasatoriaus padaryto garso įrašo. P. Š. teigia, kad prieš pradedant nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme tarp jo ir A. B. yra įvykęs pokalbis, kurio garso įrašą jis padarė. Pokalbio metu A. B. pripažino, kad apkalbėjo P. Š. ir teigė, kad tik patvirtino A. S. apie P. Š. duotus parodymus. Šitaip elgėsi, nes norėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nes liko neapklaustas A. G., nors šis asmuo galėtų patvirtinti, kad kasatorius nusikalstamo susivienijimo veikloje nedalyvavo ir narkotinių medžiagų prekyba kartu su A. B. neužsiėmė. Atsižvelgus į tai, kad A. S. turėjo priežastį apkalbėti P. Š., o A. B. tik patvirtino A. S. parodymus, nėra pagrindo tikėti šių asmenų parodymais.

Kasatorius mano, kad teismai netinkamai vertino įrodymus, nes byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstame susivienijime. A. S. ir A. B. parodymai apie P. Š. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje deklaratyvūs, nes juose nėra nurodomi konkretūs įvykiai, jų laikas, vieta, o kitų įrodymų apie nusikalstamo susivienijimo narių susibūrimo vietas, periodiškumą, jų tikslus ir kitas aplinkybes, nėra.

Išvadą apie tai, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertino netinkamai, patvirtina aplinkybės, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados apie griežtą gaunamos naudos kontrolę nusikalstamos susivienijimo viduje, pinigų už išpirktą 2000 m. liepos 12 d. pagrobtą automobilį Audi A4 perdavimo aplinkybes prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, taip pat tarpusavyje. Be to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas atsisakęs išklausyti pokalbio tarp jo ir A. B. garso įrašą, perkėlė jam įrodinėjimo pareigą.

Kasatorius nurodo, kad teismai pripažino, jog nusikalstamas susivienijimas veikė nuo 1995 metų, o šioje byloje nustatytas nusikalstamos veikos laikotarpis yra nuo 1998 metų iki 2001 metų. Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. nuosprendžiu jis buvo nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams. BK 63 straipsnio 9 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, tačiau teismas to nepadarė.

Kasaciniu skundu nuteistojo R. Ž. gynėja prašo Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 4 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžius panaikinti ir bylą nutraukti.

R. Ž. gynėja nurodo, kad pagrįsdamas nuosprendį atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymais ir kritiškai vertindamas R. Ž. ir kitų nuteistųjų parodymus teismas suteikė pirmenybę atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymams ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Padarytas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas yra esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas. R. Ž. kaltumas prekiavus narkotinėmis medžiagomis įrodinėjamas I. S. parodymais, tačiau šio asmens parodymai nėra patikimi dėl kelių priežasčių. I. S. parodymai yra nenuoseklūs. Po to, kai I. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jis parašė du skundus prokuratūrai, iš kurių turinio matyti, kad jis narkomanas, buvo abstinencijos būsenoje ir parodymus apie R. Ž. nusikalstamas veikas davė tik siekdamas būti kuo greičiau paleistas iš suėmimo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme I. S. nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie R. Ž. prekybą narkotinėmis medžiagomis, o tai padarė tik vėliau, motyvuodamas tuo, kad pradžioje bijojo R. Ž., nors R. Ž. tuo metu buvo suimtas ir I. S. nebuvo pagrindo jo bijoti. Be to, I. S. suinteresuotas apkalbėti R. Ž., nes tik taip gali išvengti atsakomybės už savo padarytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgus į tai, tikėti I. S. parodymais nėra pagrindo, o kitų įrodymų, kurie patvirtintų R. Ž. kaltumą prekiavus narkotinėmis medžiagomis, nėra. Liudytojos V. R. parodymai negali būti vertinami kaip įrodymai, iš dalies patvirtinantys R. Ž. kaltumą prekiavus narkotinėmis medžiagomis, nes liudytoja tik patvirtino, kad A. Ž. ir R. Ž. lankydavosi pas I. S., tačiau negalėjo nurodyti jų apsilankymo tikslų ir faktų, kurie patvirtintų, kad R. Ž. tiektų narkotines medžiagas I. S. Realizuojant NVIEM surinkti įrodymai taip pat nepatvirtina R. Ž. kaltumo prekiavus narkotinėmis medžiagomis, nes iš šių įrodymų galima padaryti tik išvadą, kad modelio dalyvis „Andžela“ iš I. S. nusipirko narkotinę medžiagą. R. Ž. dalyvavimas nusikalstamame susivienijime įrodinėjamas A. S., A. B., E. M. parodymais, tačiau minėtų asmenų parodymai yra nepatikimi. A. S., A. B. ir E. M. yra suinteresuoti apkalbėti R. Ž. ir kitus asmenis, nuteistus šioje byloje, nes tik pateikę situaciją taip, tarsi jie bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir padėjo atskleisti nusikalstamo susivienijimo veiką, jie gali patys išvengti baudžiamosios atsakomybės. A. B. ir E. M. parodymai kelia abejonių ir dėl to, kad parengtinio tyrimo pradžioje nė vienas jų neminėjo R. Ž. kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvio, o ėmė tai daryti tik po to, kai sutiko bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo tikėti A. S., A. B. ir E. M. parodymais apie R. Ž. vykdytą prekybą narkotinėmis medžiagomis.

Nuteistųjų S. G., V. N., M. P., V. S., P. Š. ir nuteistojo R. Ž. gynėjos kasaciniai skundai netenkintini.

Pripažindami S. G. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo teismai įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nebuvo šališki, nes išvadą apie S. G. dalyvavimą padarant M. L., V. S. ir kitų nukentėjusiųjų automobilių, o kai kuriais atvejais ir kitų daiktų, vagystėse patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: A. L., V. S., R. S. bei kitų nukentėjusiųjų, o taip pat A. S., S. S., M. B. parodymai, S. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolai bei kiti šioje byloje surinkti ir teismuose patikrinti įrodymai.

Pripažindami M. P. kaltu dėl A. S. ir R. G. priklausančių automobilių vagysčių, teismai įrodymų vertinimo taisyklių taip pat nepažeidė, nes išvadą apie M. P. dalyvavimą padarant šias nusikalstamas veikas patvirtina byloje surinkta įrodymų visuma. Nukentėjusiojo A. S. automobilio vagystę patvirtina A. S., A. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas. Nukentėjusiojo R. G. automobilio vagystę patvirtina R. G., liudytojos D. G., A. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas. A. S. parodymuose dėl M. P. dalyvavimo padarant minėtas automobilių vagystes reikšmingų nenuoseklumų ar prieštaravimų nenustatyta, jų, paduotame kasaciniame skunde, nenurodo ir pats M. P. Įvertinus tai, kad A. S. ir R. G. automobilių vagystės yra įrodytos ne tik A. S. parodymais, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos ir nuosprendžio išvadas pagrindė tik kito kaltinamojo prisipažinimu.

Pripažindami V. S. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, teismai įrodymų vertinimo taisyklių vėl gi nepažeidė. V. S. kaltumą apiplėšiant V. V. patikimai patvirtina A. S., nukentėjusiosios V. V., liudytojų L. G., V. K. parodymai, 2001 m. vasario 23 d. teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 277, kratos protokolo, parodymo daiktų atpažinti protokolų, daiktinių įrodymų ir kitų įrodymų visuma. V. S. kaltumas neteisėtai įgijus, laikius ir nešiojus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis taip pat patikimai nustatytas A. S., nukentėjusiosios V. V., liudytojų L. G., V. K. parodymais, kratos protokolu, daiktiniais įrodymais, balistinės ekspertizės aktu. V. S. teiginiai apie tai, kad yra apkalbamas A. S., vertintini kaip deklaratyvūs, nes pastarojo asmens parodymus apie V. V. apiplėšimą, neteisėtą šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą ir nešiojimą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Pripažindami P. Š. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, teismai taip pat įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas liudytojos S. A. parodymus įvertino kartu su kitais įrodymais. Iš liudytojos S. A. parodymų matoma priežastis, kodėl A. S. gali apkalbėti P. Š., tačiau atsižvelgus į A. S. parodymų turinį ir jų sąryšį su kitais byloje surinktais įrodymais ši aplinkybė nesuteikia pakankamo pagrindo keisti A. S. parodymų vertinimą. P. Š. apeliacinės instancijos teismui pateikto garso įrašo duomenys nėra įrodymai, nes garso įrašo duomenys nebuvo patikrinti, o duomenys, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnio 4 dalyje, tampa įrodymais tik juos patikrinus Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais. A. G. bylos parengtinio tyrimo metu nedavė parodymų, kad P. Š. nedalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neprekiavo narkotinėmis medžiagomis su A. B. Bylą nagrinėjant teisme A. G. nebuvo apklaustas, todėl byloje nėra duomenų, kuriuos nurodo P. Š. Pažymėtina, kad galimi A. G. parodymai apie P. Š. dalyvavimą nusikalstamame susivienijime ir prekybą narkotinėmis medžiagomis, nėra įrodymai, nes įrodymai yra tik jau gauti duomenys, o ne duomenys, kurie potencialiai gali būti gauti (BPK 20 straipsnio 1 dalis). Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas vertindamas A. S. ir A. B. parodymus pagrįstai neatsižvelgė į garso įrašo duomenis ir galimus A. G. parodymus.

P. Š. nepagrįstai teigia, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamame susivienijime. Išvadą apie tai, kad P. Š. dalyvavo nusikalstamame susivienijime patvirtina jo ryšių su kitais susivienijimo nariais pobūdis – ilgalaikiai ryšiai, grįsti tarpusavio pasitikėjimu, dalyvavimas su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais darant konkrečias nusikalstamas veikas – dalyvavimas automobilių vagystėse, platinant narkotines medžiagas, sunaikinant turtą. Šias aplinkybes patvirtina įrodymų visetas, kurį sudaro A. S., A. B., E. M., įslaptinto liudytojo „Ana“ parodymai, taip pat iš dalies kitų įslaptintų liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai. Kolegija sutinka su kasatoriaus pastaba, kad A. S. ir A. B. parodymai dėl nusikalstamų veikų ne visuomet, bet kai kada, gana abstraktūs, tačiau ši aplinkybė nekelia rimtų abejonių dėl šių asmenų parodymų patikimumo, nes jų parodymus iš dalies patvirtina byloje surinkti ir patikrinti kiti įrodymai (įvykio vietos apžiūros protokolai, įslaptintų liudytojų parodymai ir pan.), taip pat būtina įvertinti tą aplinkybę, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki bylos tyrimo pradžios praėjo nemažai laiko, daugelis nusikalstamų veikų, kaip tarkime narkotikų platinimas, nuolat kartojosi, todėl tiksliai atsiminti ir nurodyti konkrečių veikų padarymo laiką, vietas ir kitas aplinkybes asmenims yra sudėtinga.

Galima būtų teigti, kad P. Š. kasaciniame skunde iš dalies pagrįstai teigia, jog neišklausęs pateikto pokalbio tarp jo ir A. B. garso įrašo, apeliacinės instancijos teismas perkėlė jam įrodinėjimo pareigą, tačiau teisėjų kolegija mano, kad pastarasis pažeidimas nėra esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas. A. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme davė parodymus, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl A. Balsio parodymų vertinimą pateiktas pokalbio tarp P. Š. ir A. B. garso įrašas vargu ar galėtų pakeisti. Be to, pažymėtina, kad išvykus į užsienį A. B. praktiškai neliko galimybės įsitikinti, kad šis įrodymas gautas teisėtais būdais ir patikrinti šio garso įrašo duomenis Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais, todėl abejotina, ar garso įrašo duomenys iš vis galėtų būti pripažinti įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Teisėjų kolegijos nuomone, P. Š. nepagrįstai teigia, kad teismų išvados apie faktines bylos aplinkybes prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, nes iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad nė vienas jų nepripažino, kad nusikalstamas susivienijimas turėjo bendrą kasą, į kurią buvo mokami įnašai už daromas nusikalstamas veikas. Jis taip pat nepagrįstai teigia, kad nuosprendžių išvados dėl faktinių bylos aplinkybių yra prieštaringos. Iš aprašomųjų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių dalių matyti, kad teismai nustatė tas pačias faktines veikos padarymo aplinkybes, t.y. tai, kad P. Š. organizavo UAB „J. tiltas“ priklausiusio automobilio AUDI A4 pagrobimą 2000 m. liepos 12 d. iš V. T. individualios įmonės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

R. Ž. gynėja savo skunde nepagrįstai teigia, kad teismas suteikė pirmenybę A. S., E. M., A. B. ir I. S. parodymams, nes nėra jokių tokius skundo teiginius patvirtinančių duomenų. Išvadą apie tai, kad nustatant faktines bylos aplinkybes patikimesni yra A. S., E. M., A. B. ir I. S. parodymai, o kritiškai vertintini R. Ž. aiškinimai, teismas padarė tik detaliai išnagrinėjęs byloje surinktų įrodymų visetą: A. S., E. M., A. B., I. S., R. Ž., liudytojų V. R., V. Ž., K. G., V. T. parodymus, įslaptinto liudytojo „Andželos“ parodymus, įrodymus, surinktus realizuojant nusikalstamos veikos imitacijos modelį, o taip pat ir kitus įrodymus. R. Ž. gynėjos keliamos abejonės dėl I. S. parodymų patikimumo nepaneigia teismo išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių, nes I. S. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, liudytoja V. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu detaliai paaiškino, kad narkotines medžiagas I. S. teikė A. Ž. ir R. Ž., atpažino šiuos asmenis parodymo atpažinti metu. Nors liudytoja nagrinėjant bylą teisme teigė, kad bylos faktinių aplinkybių neprisimena, ji patvirtino, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra išgalvoti. R. Ž. gynėja teisingai pažymi, kad realizuojant nusikalstamos veiklos imitacijos modelį surinkti įrodymai patvirtina tik faktą, kad I. S. prekiavo narkotinėmis medžiagomis, tačiau šie įrodymai kartu su kitais įrodymais byloje tik patvirtina A. S., E. M., A. B., taip pat kitų asmenų parodymus apie tai, kad ir R. Ž. prekiavo narkotinėmis medžiagomis. Realizuojant nusikalstamos veikos imitacijos modelį surinktus įrodymus vertinti atskirai nuo kitų įrodymų teismui draudžia įrodymų vertinimo taisyklės (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

R. Ž. gynėjos skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių R. Ž. dalyvavimą nusikalstamame susivienijime. Išvadą apie tai, kad R. Ž. dalyvavo nusikalstamame susivienijime patvirtina jo ryšių su kitais susivienijimo nariais pobūdis – ilgalaikiai ryšiai, grįsti tarpusavio pasitikėjimu, dalyvavimas su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais darant konkrečias nusikalstamas veikas – platinant narkotines medžiagas. Šias aplinkybes patvirtina įrodymų visetas, kurį sudaro A. S., A. B., E. M., I. S., V. R., įslaptinto liudytojo „Andželos“ parodymai, gauti įrodymai realizuojant nusikalstamos veikos imitacijos modelį ir kiti byloje surinkti bei teismuose patikrinti įrodymai.

Nuteistasis M. P. skunde dar teigia, kad buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, nes nebuvo sudaryta galimybių užduoti klausimus nukentėjusiajam R. G. dėl automobilio atpažinimo aplinkybių. Toks jo skundo argumentas nėra pagrįstas, nes iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas netyrė nukentėjusiojo R. G. parodymų apie tai, kaip pastarasis atpažino savo automobilį ir šiais jo parodymais negrindė nuosprendžio, todėl ir M. P. teisė į gynybą nebuvo suvaržyta (T. 4 b.l. 158,T. 26 b.l. 20-21, T. 27 b.l. 166).

Dėl 1961 m. BPK 182 ir 2002 m. BPK 190 straipsnių taikymo

V. S. skunde nepagrįstai teigia, kad bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu neatlikus akistatų tarp jo ir jį apkalbėjusių asmenų buvo pažeisti baudžiamąjį procesą reglamentuojantys įstatymai. Tiek ir 1961 m. BPK 182 straipsnyje, tiek ir 2002 m. BPK 190 straipsnyje yra numatyta, kad į akistatą gali būti suvedami du pirmiau apklausti asmenys, o iš šių straipsnių nuostatų matyti, kad net ir esant esminių prieštaravimų tarp asmenų parodymų, atlikti akistatą yra tyrėjo ar teismo teisė, bet ne pareiga.

Nuteistasis V. S. kasaciniame skunde teigia, kad jo veika, susijusi su šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimu, laikymu, nešiojimu, kvalifikuota netinkamai, nes teismo nuosprendžiu nustatyta, kad jis turėjo tik vieną šaunamąjį ginklą, o BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šios dalies nuostatos taikomos tik tuomet, kai pas kaltininką rasta ne mažiau trijų ginklų, todėl jam turėjo būti taikomos paminėto straipsnio 1 dalies nuostatos.

Iš BK 253 straipsnio dispozicijos matyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ne tik už ne mažiau kaip trijų šaunamųjų ginklų įgijimą, laikymą, nešiojimą neturint leidimo, bet ir didelio kiekio šaudmenų įgijimą, laikymą ir nešiojimą neturint leidimo. Byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, kad V. S. įgijo ir laikė ne tik šaunamąjį ginklą, bet ir 250 vienetų 7,62 mm kalibro „Tokarev“ šovinių, 20 vienetų 308 kalibro „Winchester“ šovinių, taip pat nustatyta, kad jis ruošdamasis įvykdyti plėšimą nešiojosi šaunamąjį ginklą ir 62 vienetus 7,62 mm „Tokarev“ šovinių. Kolegijos nuomone, šaudmenų kiekis tinkamai įvertintas kaip didelis, todėl visa V. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Esant tokioms aplinkybėms, jo šiai nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Dėl BK 63 straipsnio taikymo

Nuteistasis V. N. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jo atžvilgiu netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas, nes bausmes jam už nesunkias nusikalstamas veikas turėjo subendrinti jas apimant. V. N. už pavienes nusikalstamas veikas – vagystes, paskirtas bausmes teismas pagrįstai subendrino taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą. Aplinkybė, kad nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo 1961 m. BK, kurio 271 straipsnio 2 dalyje buvo numatytas pakartotinumo požymis, nulėmęs tai, kad už pavienes vagystes nebuvo skiriamos savarankiškos bausmės ir jos nebuvo bendrinamos 1961 m. BK 42 straipsnio tvarka, nesuteikia pagrindo teigti, kad įsigaliojęs 2000 m. BK yra griežtesnis baudžiamasis įstatymas ir dėl to neturi grįžtamosios galios. Iš nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 1999 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija) ir 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sankcijų palyginimo matyti, kad 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalis už V. N. padarytas pavienes nusikalstamas veikas numato galimybę paskirti švelnesnę bausmę, nes numato galimybę paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmės rūšis, o maksimali laisvės atėmimo bausmės trukmė yra trys metai, tuo tarpu, kai 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalis nenumatė galimybės paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o maksimali laisvės atėmimo bausmės trukmė buvo šešeri metai. Taigi, matome, kad 2000 m. BK yra bausmę už V. N. padarytas nusikalstamas veikas švelninantis baudžiamasis įstatymas, todėl jis turi grįžtamąją galią ir V. N. šio kodekso nuostatos pritaikytos tinkamai.

Perkvalifikavus nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., iš 1961 m. BK į 2000 m. BK, skiriamos 2000 m. BK numatytos bausmės ir taikomos šio kodekso numatytos bausmių skyrimo taisyklės. 2000 m. BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės gali būti subendrinamos apėmimo būdu, kai yra ideali veikų sutaptis, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal kodekso 10 ar 11 straipsnius, už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmė ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Nė vienos iš šių aplinkybių byloje nėra, todėl teismas pagrįstai už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, baudžiamojo proceso kodekso, patvirtino 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei už pakartotines nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., bausmė skiriama pagal 2000 m. BK 63 straipsnio taisykles, galutinė bausmė negali būti griežtesnė už 1961 m. BK straipsnio, numatančio atsakomybę už pakartotines veikas, sankcijoje numatytą bausmę. 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 1999 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija) numatyta, kad vagystė padaryta pakartotinai baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų su bauda ar be baudos. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžio matyti, kad V. N. už jo padarytas vagystes, pritaikius 2000 m. BK 63 straipsnį ir subendrinus paskirtas bausmes, nustatyta galutinė bausmė yra šešeri metai laisvės atėmimo, t. y. bausmė, kuri neviršija nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo, numačiusio atsakomybę už pakartotines vagystes, sankcijoje numatytos maksimalios bausmės. Atsižvelgus į išdėstytą, V. N. už jo padarytas pavienes nusikalstamas veikas – vagystes, paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus ir jo šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Bendrindami P. Š. už nusikalstamas veikas, ištirtas šioje baudžiamojoje byloje, paskirtas bausmes teismai pagrįstai į bausmės laiką neįskaitė visiškai P. Š. atliktos bausmės pagal Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. kovo 25 d. nuosprendį, su pakeitimais, padarytais Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. spalio 29 d. nuosprendžiu. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jei asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Atsižvelgus į tai, šis nusikaltimas - dalyvavimas nusikalstame susivienijime - yra padaromas tuomet, kai pradedama dalyvauti nusikalstamame susivienijime. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžių matyti, kad P. Š. dalyvavimas nusikalstamame susivienijime pasireiškė dalyvavimu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais darant konkrečias nusikalstamas veikas, kurių pirmą P. Š. padarė 2000 m. kovo 31 d. Iš to darytina išvada, kad P. Š. pradėjo dalyvauti nusikalstame susivienijime 2000 m. kovo 31 d. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. spalio 29 d. nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu P. Š. nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 1996 metais. Tokiu būdu, nėra pagrindo teigti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžiais nustatyta, jog iki Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. kovo 25 d. nuosprendžio, su pakeitimais, padarytais Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, priėmimo, P. Š. buvo padaręs kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą bei reikėtų įskaityti į bausmės laiką visiškai atliktą bausmės laiką pagal ankstesnį, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. kovo 25 d. nuosprendį, su pakeitimais, padarytais Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. spalio 29 d. nuosprendžiu. Todėl, kolegijos nuomone, ir šis nuteistojo kasacinio skundo argumentas taip pat nepagrįstas.

Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymo

S. G. kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jam sugriežtino pirmosios instancijos teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę bei taip pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžio matyti, kad už visas kartu S. G. padarytas nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paliktos pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės, o subendrinus šias bausmes, jam paskirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžio matyti, kad atskirai už kiekvieną iš dešimties S. G. nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, teismas paskyrė jam laisvės atėmimo bausmes, kurių trukmė nuo dvejų iki trejų metų. Todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu S. G. paskirta bausmė nėra griežtesnė už bausmę, paskirtą jam Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl amnestijos taikymo

Nuteistasis V. S. skunde nepagrįstai teigia, kad jam turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ (toliau–Įstatymas). Iš Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžio matyti, kad V. S. be kitų nusikalstamų veikų buvo nuteistas ir už plėšimą, susijusį su įsibrovimu į gyvenamąją patalpą bei šaunamojo ginklo panaudojimu, todėl jo veika pagal 1961 m. BK nuostatas atitiko BK 272 straipsnio 2 ar 3 dalis. Įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad amnestija netaikytina asmenims, nuteistiems už plėšimą (Baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 ir 3 dalys), o 9 straipsnyje, kad amnestija netaikytina asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus, jeigu bent dėl vieno iš jų Įstatymas amnestijos nenumato.

Kolegijos nuomone, šioje baudžiamojoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus, kasatorių nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai, taip pat byloje nenustatyta, kad tiriant šią baudžiamąją bylą ar ja nagrinėjant teismuose būtų padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių reikėtų keisti ar naikinti priimtus teismų sprendimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų S. G., V. N., M. P., V. S., P. Š. ir nuteistojo R. Ž. gynėjos kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Jonas Prapiestis

Rimantas Baumilas