Baudžiamoji byla Nr. 2K-103/2006
Procesinio sprendimo kategorija
2.2.5.8.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Vytauto Masioko,
sekretoriaujant E. Jasionienei,
dalyvaujant prokurorui A. Kuzminskui,
nukentėjusiajai M. K.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios M. K. kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą bei pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
J. B. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
M. K. civilinis ieškinys dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Iš nuteistojo J. B. nukentėjusiajai M. K. priteista 453,60 Lt turtinei žalai atlyginti bei 300 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartis, kuria nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
J. B. nuteistas už tai, kad 2003 m. spalio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, iš M. K. privataus miško sklypo pagrobė (iškirsdamas ir išveždamas) 11,34 m3 eglių sausuolių 453,60 Lt vertės, taip padarė nukentėjusiajai 453,60 Lt turtinę žalą.
Be to, J. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2003 m. spalio 30 d., apie 12.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs į Z. R. sodybą, esančią,,duomenys neskelbtini”, grasino nužudyti M. K. J. B. dėl šios veikos išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių, nes nenustatyta, kad buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, kaip to reikalauja BK 145 straipsnio 1 dalies dispozicija.
Kasaciniu skundu nukentėjusioji prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
Kasatorė teigia, kad, pažeidžiant BPK 218 straipsnį, jai nebuvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, dėl to ji nesusipažino su bylos medžiaga ir neteko teisės pareikšti savo pastabų ir prašymų dėl papildomų tyrimo veiksmų atlikimo (BPK 181 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos teismo išvada, kad šis skundo argumentas nepagrįstas, klaidinga, nes iš bylos lapų numeracijos akivaizdžiai matyti, kad pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą buvo suklastotas ir įsiūtas į bylą. Prienų rajono apylinkės teismas, kasatorės nuomone, dėl šio pažeidimo bylą turėjo perduoti prokurorui (BPK 232 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl šio pažeidimo kasatorė teigia negalėjusi pareikšti prieštaravimų dėl trauktinų atsakomybėn asmenų, kurie dėl miško vagystės turėjo būti pripažinti bendrininkais. Kasatorės nuomone, bylos duomenys patvirtina, jog Z. A. ir A. A. suvokė, kad jie vagia svetimą mišką bendrai kartu su J. B. Kasatorė prašo atkreipti dėmesį į tai, jog Z. A. ir A. A. teisme parodė, kad jie žino, kokius dokumentus reikia turėti norint kirsti ir išvežti mišką, tačiau jų nesant kirto nepažymėtus medžius. Taigi ikiteisminio tyrimo metu nepatraukus šių asmenų baudžiamojon atsakomybėn kaip nusikaltimo bendrininkų, buvo pažeistos BPK 219 straipsnio nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, nepatenkinęs kasatorės prašymo patraukti atsakomybėn kaip nusikaltimo bendrininkų Z. A. ir A. A., o apeliacinės instancijos teismas, palikęs galioti nuosprendį, pažeidė BPK 1, 2 straipsnių bei BK 24, 25, 26 straipsnių nuostatas, nes neišaiškino ir nepatraukė atsakomybėn visų už miško vagystę atsakingų asmenų.
Taip pat kasatorė įsitikinusi, kad teismai nepagrįstai nepriteisė visos nusikaltimu padarytos turtinės žalos, ir nurodo, kad iškirtus mišką liko 32 kelmai, tačiau apmatuoti buvo tik 29. Teismas nemotyvuotai nepriteisė jai padarytos žalos iškirtus ir 19,40 m3 žalių eglių.
Be to, Prienų rajono apylinkės teismas, apklausęs J. B. tik prieš baigiamąsias kalbas, pažeidė BPK 272 straipsnį. Kasatorė nurodo, kad kaltinamasis gali atsisakyti duoti paaiškinimus, bet jei jis neatsisako, tai BPK 272–274 straipsniai nustato kaltinamojo apklausos tvarką ir eilę įrodymų tyrimo pradžioje. Nesilaikant įrodymų tyrimo tvarkos, nebuvo galima tinkamai ir išsamiai išsiaiškinti nusikaltimo padarymo aplinkybių, klausimai liudytojams ir specialistui buvo užduodami nežinant teisiamojo pozicijos. Kaltinamojo apklausa dėl grasinimo nužudyti po visų byloje dalyvaujančių asmenų apklausos buvo visiškai neracionali. Liudytojos Z. R. ir D. B. teisme patvirtino, kad parodymų jos neduos dėl to, kad J. B. joms prigrasino susidorojimu. Kasatorės nuomone, šioms liudytojoms turėjo būti taikytos įstatymų numatytos priemonės dėl jų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio. Netaikius šių priemonių, minėtos liudytojos neliudijo apie tai, ką matė ir girdėjo. Taigi kaltinimas dėl grasinimo nužudyti išnagrinėtas neobjektyviai, neišsamiai, nes nepatenkintas kasatorės prašymas išreikalauti papildomų įrodymų, t. y. telefono Nr.,,duomenys neskelbtini” įeinančių skambučių išklotinės, todėl teismų išvada dėl grasinimo nužudyti neatitinka tikrovės.
Kasatorės nuomone, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos klaidingai susietas su grasinimu nužudyti bei nepagrįstai paliktas nenagrinėtas. Kasatorė teigia, kad neturtinės žalos atlyginimo ji prašė dėl miško suniokojimo, dėl to patirtų išgyvenimų, nes subrendusio miško ji jau nebepamatys.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl skunde nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
Net ir sutinkant su kasatorės argumentu, kad jai nebuvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir todėl buvo pažeista jos teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir reikšti prašymus, šis BPK 181 straipsnio pažeidimas nėra esminis, nes nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), kadangi kasatorė su ikiteisminio tyrimo duomenimis susipažino teisme, pareiškė prašymus, dėl kurių teismas priėmė sprendimą. Kasatorė neteisi, kad esant minėtam pažeidimui teismas turėjo bylą perduoti prokurorui, nes teismas savo iniciatyva bylą perduoda prokurorui tik tuo atveju, jeigu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Nepagrįstas kasatorės argumentas, kad nepatraukus atsakomybėn Z. A. ir A. A. kaip nusikaltimo bendrininkų, buvo pažeistos BPK 219 straipsnio nuostatos, nes jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui (BPK 257 straipsnis), tačiau teismas to nenustatė.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiriant miško vagystes labai svarbūs pirminiai tyrimo veiksmai: detali įvykio vietos apžiūra, kurią racionaliausia būtų apžiūrėti kartu su Aplinkos apsaugos inspekcijos specialistu, būtina nurodyti, kiek ir kokių medžių nupjauta, žali ar sausi tie medžiai buvo, į kokio ilgio rąstus medžiai buvo supjaustyti (tai gali patvirtinti likusios pjuvenos), ar medžiai šviežiai nupjauti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje įvykio vieta apžiūrėta netinkamai, net nenurodyta kiek medžių nupjauta. Ikiteisminio tyrimo metu, 2003 m. gruodžio 15 d. apklausiant liudytoją Z. A., jis patvirtino, kad sūnus pirko iš J. B. miško ir tie rąstai jau supjauti į lentas, kurios yra pas jį, tačiau lentos nebuvo apžiūrėtos ir apmatuotos. Apžiūrint buvo galima nustatyti, ar lentos buvo pjautos iš žalių ar sausų rąstų, nustačius lentų kiekį galima apskaičiuoti, iš kokio rąstų kiekio jos išpjautos. Teisėjų kolegija atkreipia kasatorės dėmesį, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja prokuroras (BPK 170 straipsnio 2, 3 dalys).
Minėtų ikiteisminio tyrimo trūkumų teisme ištaisyti nebuvo galima, todėl teismas turėjo ištirti ir vertinti tuos duomenis, kurie buvo surinkti. Teisėjų kolegija atkreipia kasatorės dėmesį, kad teismas ištiria tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktus, tiek ir kitus duomenimis – gali apklausti naujus liudytojus ir tik tuomet įvertina surinktus įrodymus.
Surinktus duomenis teismai įvertino teisingai, nes pagrįsti prielaidomis kaltinamojo kaltės negalima, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl iš kaltinimo pagrįstai pašalinta žalių medžių vagystė, nes kad juos pavogė J. B., byloje apie tai nėra jokių duomenų. Kertant privačiame miške žalius medžius ir sausuolius, taikoma skirtinga tvarka. Raštiškas leidimas kirsti mišką (jį išduoda aplinkos apsaugos pareigūnai) reikalingas tik žaliems medžiams, be to, kertami medžiai prieš kirtimą pašaknyje turi būti pažymėti specialiu įrankiu (kleimu). Kertant sausuolius leidimas juos kirsti ir žymėjimas nereikalingas. Z. A. ir A. A. teisme parodė, kad apie šią tvarką jie žinojo, taip pat žinojo, kad miškas anksčiau priklausė J. B. tėvams. Su kasatorės teiginiu, jog Z. A. ir A. A. suvokė, kad jie vagia svetimą mišką bendrai kartu su J. B., galima būtų sutikti tik tuo atveju, jeigu būtų duomenų, jog jie kirto ir nupirko ne tik sausuolius, bet ir žalius medžius, tačiau tokių duomenų byloje nėra.
Teismas iš kaltinimo pašalino žalių medžių vagystę, todėl pagrįstai nepriteisė ir žalos šioje dalyje, nes nenustatė, kad žalius medžius pavogė J. B. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad ji prašė priteisti neturtinę žalą dėl miško suniokojimo, nes jos prašymo pripažinti civiline ieškove turinys šį teiginį paneigia, be to, ieškinį ji galėjo papildyti ir teisme, tačiau to nepadarė.
Teisėjų kolegija sutinka su kasatorės argumentu, kad jeigu kaltinamasis sutinka duoti paaiškinimus, tai teismas turėjo jį apklausti įrodymų tyrimo pradžioje (BPK 272 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau to neprašė nei kasatorė, nei jos atstovas. Šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), kadangi kaltinamojo pozicija dėl pareikštų kaltinimų buvo aiški – savo kaltę jis neigė, kai buvo paklaustas, ar prisipažįsta. Tai neturėjo jokios įtakos formuojant klausimus apklausiamiems liudytojams. Liudytojoms Z. R. ir D. B. taikyti anonimiškumą nebuvo įstatyminio pagrindo, nes jį galima taikyti tik tuo atveju, kai liudytojai dalyvauja procese dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo (BPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o kaltinimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).
Kasatorės prašymą išreikalauti telefono Nr. (837) 24 13 39 įeinančių skambučių išklotinę teismas apsvarstė ir pagrįstai atmetė, nes vien paskambinimo faktas, neįrašius to pokalbio turinio, negali būti siejamas su grasinimu nužudyti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Kokias klaidas ar pažeidimus padarė apeliacinės instancijos teismas kasatorė savo skunde nenurodo.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiosios M. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Valerijus Čiučiulka
Vytautas Piesliakas
Vytautas Masiokas
