Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-879/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06428-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.6.6; 1.2.10.1; 1.2.4.6.1; 2.4.6.3.2
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,
dalyvaujant prokurorui Artūrui Raskazovui,
nuteistajam D. S., jo gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato Egidijaus Kiero apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):
- 165 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, registruotis Užimtumo tarnyboje arba dirbti;
- 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, registruotis Užimtumo tarnyboje arba dirbti.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, D. S. paskirta subendrinta bausmė - laisvės apribojimas devyniems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, registruotis Užimtumo tarnyboje arba dirbti.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. S. paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, registruotis Užimtumo tarnyboje arba dirbti.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. S. 2023 m. vasario 20 d., apie 11.30 val., neturėdamas teisėto pagrindo, prieš buto savininkų valią įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį M. ir R. B., ir sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu, sukeldamas jam fizinį skausmą.
2. Be to, jis 2023 m. vasario 20 d., apie 11.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu M. B. į veidą, po to M. B. sugriebęs rankomis už kaklo bei galvos, parvertė jį ant grindų ir gulinčiam sudavė jam rankomis 4 kartus į galvos sritį, tokiu būdu padarydamas nedidelę kraujosruvą dešiniajame paakyje, t. y. nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiajam M. B. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Nuteistojo D. S. gynėjas advokatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Laiduotoja prašo skirti D. S. motiną A. S., perduodant D. S. laiduotojos atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis pateikė visus įrodymus ir paaiškinimus, patvirtinančius, kad yra visos įstatyme numatytos aplinkybės, leidžiančios atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, nemotyvuotai konstatavo, kad nuteistojo padarytoms veikoms taikoma ne idealioji, o realioji sutaptis, ir nepagrįstai atsisakė atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu.
3.2. Šiuo atveju D. S. toje pačioje vietoje ((duomenys neskelbtini)), tuo pačiu laiku (11.30 val.), turėdamas vieną bendrą sumanymą/ tikslą išsiaiškinti santykius su M. B. dėl namo šildymo sistemos, be leidimo pateko (įsibrovė) į M. B. namus ir kilusio žodinio konflikto metu nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamojo sumanymas ir tikslas buvo vienas, iš kurio kilo tiek neteisėtas patekimas į butą, tiek sveikatos sutrikdymas, šiems veiksmams sudarant tam tikrą veiksmų seką. Nors atskiri veiksmai įgavo skirtingų nusikalstamų veikų požymius, tačiau esant vieningam sumanymui, šios veikos turėjo būti vertinamos kaip padarytos idealiąja sutaptimi.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek kaltinimą palaikęs prokuroras, tiek nukentėjusysis neprieštaravo nuteistojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau teismas, padarydamas teisės taikymo klaidą, priėmė neteisingą nuosprendį.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
5. Teismo posėdyje nuteistasis D. S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
6. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
8. Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai yra susiję su D. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų vertinimu daugeto aspektu. Pasak apelianto, nuteistasis D. S. nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, įvykdė esant idealiajai sutapčiai. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai konstatavo, kad veikos padarytos realiąja sutaptimi ir nepagrįstai neatleido D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra vienos iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, t. y., kad padaryta viena nusikalstama veika. Kadangi D. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kadangi kasacinio teismo praktikoje atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimai esant nusikalstamų veikų daugetui analizuojami BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos nuostatos kontekste, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga, būtina atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, išklausiusi teismo posėdyje proceso dalyvių išsakytus argumentus, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo atsisakyta atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
10. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
11. Taigi, BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Bent vienos iš aptartų sąlygų nebuvimas BK 40 straipsnio taikymą daro negalimą.
12. Nagrinėjamu atveju aktuali BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, pagal kurią asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Šios formuluotės gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas netaikė D. S. laidavimo instituto, remdamasis vieninteliu argumentu, kad byloje nėra galimybės pripažinti jį nusikaltusiu pirmą kartą ir konstatuoti esant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą būtiną atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, nes jis padarė dvi - BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, sudarančias realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu D. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų daugeto formos vertinimu.
13. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra reali ar ideali. Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-37/2011). Tuo tarpu ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius.
14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. S. pas kaimynus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), ėjo turėdamas vienintelį tikslą – išsiaiškinti tarp M. B., R. B. ir jo motinos kilusio nesutarimo dėl namo šildymo sistemos aplinkybes. Vedinas šios vienintelės paskatos, D. S. be leidimo pateko į kaimynams priklausantį butą ir kilusio tarpusavio žodinio konflikto metu M. B. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. S. gynėjas pažymėjo, kad jo ginamasis neturėjo atskiro tikslo įsibrauti į svetimą butą ar atskiro tikslo sutrikdyti M. B. sveikatą. Tą patvirtina ir D. S. parodymai pirmosios instancijos teisme. Pasak D. S., iš motinos sužinojęs apie kaimynų jai pareikštas pretenzijas dėl neracionalaus naudojimosi šildymo paslaugomis, ėjo pas kaimynus pasikalbėti, tačiau žodis po žodžio atsidūrė B. bute, t. y. įėjo be leidimo, o žodinis konfliktas peraugo į muštynes. D. S. teisme tvirtino, kad pas kaimynus ėjo tik pasikalbėti, neplanavo jokių smurtinių veiksmų, viskas įvyko labai greitai ir inertiškai, net buvo sunku viską suprasti. Nuteistasis savo veiksmus apibūdina kaip neplanuotą reakciją į išsivysčiusį žodinį konfliktą. Taigi, darytina išvada, kad būtent tikslas išsiaiškinti motinos ir kaimynų konflikto priežastis lėmė abiejų D. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, t. y. D. S. be leidimo įėjo į kaimynams priklausantį butą, taip padarydamas BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir nežymiai sutrikdė M. B. sveikatą, taip padarydamas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Bylos duomenys patvirtina, kad D. S. veiksmai – neteisėtas patekimas į butą ir sveikatos sutrikdymas atlikti toje pačioje vietoje ((duomenys neskelbtini)), tuo pačiu laiku (11.30 val.), sudaro nuoseklią veiksmų seką ir atlikti esant vieningai tyčiai. Kaip minėta anksčiau, sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad D. S. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, o priešinga apylinkės teismo išvada laikytina nepagrįsta. Taigi, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad D. S. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimą kaip asmuo, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką.
15. D. S. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas bei atlygino nukentėjusiajam M. B. padarytą žalą, šias aplinkybes pirmos instancijos teismas pripažino lengvinančiomis nuteistojo atsakomybę. D. S. charakterizuojantys duomenys leidžia jo asmenybę vertinti kaip iš esmės teigiamą ir nesudaro pagrindo spręsti apie susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Jis anksčiau neteistas (b. l. 110, 171), baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau visas paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 112-117), buvusio darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (b. l. 172). Be to, sprendžiant dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, vertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju galima pagrįstai manyti, jog D. S. nusikalto ne dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ar polinkio nusikalsti, neturėdamas išankstinės tyčios, o kilusio konflikto metu spontaniškai nesugebėjęs suvaldyti savo emocijų ir veiksmų. Paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad D. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės būtinos sąlygos.
16. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
17. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas A. S. prašymas perduoti sūnų D. S. jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 174). Prašyme pažymima, kad A. S. yra nepriekaištingos reputacijos, neteista, su sūnumi palaiko labai artimus santykius, todėl pasižada vadovaudamasi savo vertybinėmis nuostatomis daryti teigiamą įtaką sūnui. Teisiamojo posėdžio metu A. S. nurodė, kad sūnaus elgesio neteisina, su juo bendrauja telefonu kas antrą dieną, sūnus ją globoja ir labai jos klauso. A. S. neteista, nebausta administracine tvarka. Taigi A. S. prašyme ir apklausos metu nurodytos aplinkybės, asmeninės savybės, tarpusavio santykiai su sūnumi suteikia pagrindo manyti, kad ji yra pasitikėjimo vertas asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokiu būdu pripažintina, kad A. S. atitinka laiduotojui keliamus įstatymo reikalavimus ir ji yra skirtina D. S. laiduotoja.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, mano, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Parenkant laidavimo terminą atsižvelgtina į D. S. asmenybę, į tai, kad jis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau šiurkščių pažeidimų nėra padaręs ir visas paskirtas baudas sumokėjęs. Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. S. yra pagrindas taikyti laidavimą be užstato nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą (BK 40 straipsnio 4 dalis). Teismo nuomone, laidavimo užtikrinimui papildomos priemonės nereikalingos, nes laiduotoja yra nedirbanti, pensinio amžiaus, todėl užstatas neskirtinas.
19. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais <...>, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis padaryti maksimalų poveikį nusikaltusiam asmeniui. Kolegijos vertinimu, pagal bylos aplinkybes besąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti taikomas, todėl D. S., kad jis ateityje buitinius konfliktus spręstų be fizinės jėgos, skirtina auklėjamojo pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant dviejų mėnesių įmokos sumokėjimo terminą.
20. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. lapkričio 6 d. pažyma Nr. APD-2023-15421 dėl nuteistajam D. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad D. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 73,33 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67 straipsniais,
n u t a r i a :
nuteistojo D. S. gynėjo advokato Egidijaus Kiero apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio dalį, kuria D. S. pripažintas kaltu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu D. S., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos A. S. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę-10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir nustatyti dviejų mėnesių įmokos sumokėjimo terminą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo nepriteisti.
Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.
Teisėjai Valdas Ciesiūnas
Danutė Švitinienė
Daina Vaidachavičienė
