Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-85-1073/2022
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00157-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.8; 2.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. K. atstovo advokato Laimono Judicko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. V. K. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. birželio 15 d. nutarimu pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį nubaustas 50 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. gegužės 15 d. 6.09 val. (duomenys neskelbtini), vykdydamas ūkinę veiklą, nakties metu naudodamas melžimo aparatą, kuris skleidžia triukšmą, trikdė šalia gyvenančių asmenų ramybę ir poilsį.
2. Utenos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi iš dalies tenkino V. V. K. atstovo advokato L. Judicko skundą – panaikino Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai tyrimui atlikti. Dėl šios nutarties V. V. K. atstovas advokatas L. Judickas padavė apeliacinį skundą, šį skundą Panevėžio apygardos teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi tenkino – panaikino apylinkės teismo nutartį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
3. Utenos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi, netenkinęs V. V. K. atstovo advokato L. Judicko skundo, Institucijos 2021 m. birželio 15 d. nutarimą paliko nepakeistą.
4. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi, netenkinęs V. V. K. atstovo advokato L. Judicko skundo, Utenos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį paliko nepakeistą.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. K. atstovo advokato L. Judicko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėjas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. bei Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
6.1. Bylą nagrinėję teismai skirtingai kvalifikavo V. V. K. veiksmus, nes Utenos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje konstatavo, kad ūkinė veikla dėl skleidžiamo triukšmo yra vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu, o už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą atsakomybė nustatyta ANK 48 straipsnyje, kad nebuvo surinkti įrodymai, jog galimos veikos padarymo metu karvių melžimo aparato skleidžiamas garsas viršijo leistiną garso lygio ribą. O iš naujo bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas skundžiamoje 2021 m. gruodžio 9 d. nutartyje nurodė, kad nėra pagrindo V. V. K. veiklą, naudojant triukšmą keliantį agregatą, vertinti kaip atitinkančią ANK 48 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismo vertinimu, ANK 48 ir 488 straipsniuose nustatyti nusižengimai yra panašūs, tačiau lieka neatsakyta ir nenurodyta, kokie skirtumai lėmė, kad padaryti veiksmai neatitiko ANK 48 straipsnyje nurodyto nusižengimo požymių.
6.2. Ūkinė veikla dėl skleidžiamo triukšmo yra reguliuojama Triukšmo valdymo įstatymu. Už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą atsakomybė nustatyta ANK 48 straipsnyje. Nustačius, kad V. V. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl ūkinės veiklos metu kilusio triukšmo, buvo pagrindas jo veiksmus vertinti pagal Triukšmo valdymo įstatymo nuostatas ir kvalifikuoti pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį, o ne pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį.
6.3. Atsakomybė už pačių žmonių keliamą triukšmą nustatyta ANK 488 straipsnyje, o atsakomybė už žmonių veikloje naudojamų įrenginių ir objektų keliamo triukšmo reikalavimų pažeidimą nustatyta ANK 48 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra pateikęs 2018 m. rugpjūčio 22 d. išvadą Nr. XIIP- 2419 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnio pakeitimo ir 488 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto“, kurioje aiškiai yra išdėstyta pirmiau nurodyta aplinkybė. Taigi, vadovaujantis teisės aktų parengiamaisiais dokumentais, darytina išvada, kad įstatymo leidėjas ANK 488 straipsnyje nustatė asmenų atsakomybę už viešosios rimties trikdymą dėl pačių žmonių keliamo triukšmo, o atsakomybė už žmonių (ūkinėje) veikloje naudojamų įrenginių ir objektų keliamo triukšmo reikalavimų pažeidimą nustatyta ANK 48 straipsnyje.
6.4. Apylinkės ir apygardos teismai neteikė reikšmės aplinkybei, kad žemės ūkio veikla kaimiškoje vietovėje yra įprasta ir negali būti nežinoma, netikėta aplinkiniams, juolab pažeisti viešąją tvarką ar rimtį. Vertinant skundžiamų sprendimų argumentus, lieka neaišku, kokie požymiai lėmė, kad V. V. K. veiksmai kvalifikuoti kaip viešosios rimties trikdymas. Žemdirbystė, žemės ūkio darbai, įskaitant karvių melžimą, kaimiškoje vietovėje nėra vertintini kaip nepriimtinas, priešingas moralei elgesys, todėl tokie veiksmai nelaikytini viešosios tvarkos trikdymu.
6.5. Byloje nustatyta, kad V. V. K., būdamas ūkininkas, vykdė ūkinę veiklą. Institucija kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) Utenos departamentą su prašymu įvertinti, ar melžimo aparato skleidžiamas triukšmas pareiškėjos J. M. gyvenamojoje aplinkoje ir pastatuose neviršija triukšmo ribinių dydžių. NVSC 2021 m. birželio 1 d. atliko matavimus, o Institucija vadovavosi NVSC atliktų matavimų duomenimis. Taigi tai reiškia, kad Institucija rinko įrodymus, kurie reikšmingi įrodinėjant ANK 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.
6.6. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė teismų sprendimus, neva pagrindžiančius ANK 488 straipsnio taikymą. Vis dėlto visose nurodytose nutartyse buvo pasisakyta dėl miesto teritorijoje iš barų, kavinių nakties metu garsiai sklindančios muzikos, todėl teismų sprendimai nelaikytini precedentais šioje byloje. Ūkinė veikla dėl skleidžiamo triukšmo yra vykdoma vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymu. Tai grindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTk1LTUxMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-95-511/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-95-511/2016">2AT-95-511/2016</a>.
6.7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po 2021 m. gegužės 15 d. V. V. K. perkėlė karvių melžimo aikštelę į kitą žemės sklypo vietą, tačiau J. M. toliau kvietė policijos pareigūnus. Todėl lieka neaišku, ar pagal nustatytą reglamentavimą pakanka vien triukšmo fakto ir bent vieno asmens nusiskundimo, kad būtų pagrindas pradėti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 488 straipsnį dėl ūkinės veiklos metu kylančio triukšmo.
6.8. Apylinkės ir apygardos teismai triukšmo lygio neatitiktį ribinėms normoms grindė 2021 m. birželio 1 d. matavimų duomenimis, tokia išvada motyvuojama vien prielaidomis, o tai prieštarauja principui in dubio pro reo, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apylinkės teismas sutiko, kad V. V. K. naudojamo melžimo agregato keliamo triukšmo lygis įvykio metu, t. y. 2021 m. gegužės 15 d., nebuvo matuojamas, tačiau nusprendė, jog byloje buvo įrodytas leistino triukšmo lygio viršijimas pagal Triukšmo valdymo įstatymo nuostatas. Apylinkės teismo vertinimu, NVSC 2021 m. birželio 1 d. atlikto triukšmo lygio matavimų J. M. gyvenamojoje vietoje duomenys įrodo leistino triukšmo lygio viršijimą 2021 m. gegužės 15 d. Taip pat nevertinta, kad J. M. gyvenamojoje patalpoje triukšmo lygis neviršijo teisės aktuose nurodytų ribinių dydžių, o gyvenamojoje aplinkoje, kas suprantama kaip gyvenamojo namo kiemas, leidžiamo triukšmo ribinis dydis galėjo būti viršytas nežymiai. Be to, tai, kad buvo vertinami NVSC 2021 m. birželio 1 d. ir 2021 m. liepos 2 d. atlikti aplinkos triukšmo tyrimai, leidžia spręsti, kad bylą nagrinėję teismai vertino įrodymus, kurie reikšmingi taikant atsakomybę pagal ANK 48 straipsnį.
6.9. Išvada, kad administracinis nusižengimas padarytas tyčia, neatitinka byloje esančių duomenų. Ši išvada padaryta nesilaikant in dubio pro reo principo ir materialiosios teisės reikalavimų dėl kaltės turinio atskleidimo. Teismai neatskleidė V. V. K. kaltės turinio tarp padaryto administracinio nusižengimo ir jo psichinio santykio su veika, todėl padaryta nepagrįsta ir neteisėta išvada, kad jis veikė netiesiogine tyčia.
6.10. Bylą išnagrinėję teismai, vertindami 2021 m. gegužės 15 d. V. V. K. psichinį santykį su galima veika, daug reikšmės teikė aplinkybėms ir įvykiams, kurie įvyko po protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo. Teismai neteikė reikšmės aplinkybei, kad J. M. policijos pareigūnus iškvietė 2021 m. gegužės mėn., nors anksčiau nereiškė jokių pretenzijų dėl melžimo agregato keliamo triukšmo. Vertinant subjektyviosios pusės požymį, neteikta reikšmės byloje nustatytoms šioms aplinkybėms: J. M. įsigijo sodybą 2017 m., ji 2020 m. vasarą girdėjo melžimo agregato garsą, tačiau jokių pretenzijų ar nusiskundimų nereiškė, nors naudotas tas pats melžimo agregatas, melžimo aikštelė buvo toje pačioje vietoje, tarp J. M. ir V. V. K. 2021 m. gegužės mėn., tveriant ganyklos tvorą, kilo nesutarimas dėl besiribojančio žemės sklypo ribų; J. M. 2021 m. gegužės mėn. kreipėsi į policiją dėl melžimo agregato keliamo garso, kai V. V. K. pirmą kartą tais metais melžė karves. Taigi, J. M. nereiškus pretenzijų dėl melžimo agregato keliamo triukšmo, V. V. K. negalėjo suvokti ir numatyti, kad savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir trikdo J. M. ramybę bei poilsį. Mobilus melžimo agregatas galėjo būti įrengtas bet kurioje žemės sklypo vietoje. Kita vertus, aplinkybės, kad keliu važiuoja sunkiasvorė technika, keliamos dulkės, yra ribotos galimybės įvažiuoti į ganyklą, kad galima įklimpti šlapioje pievoje, prieštarauja teiginiui, jog melžimo aikštelė galėjo būti įrengta bet kurioje žemės sklypo vietoje.
7. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas D. L. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartis. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
7.1. Teismai teisingai nustatė, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog V. V. K. sau priklausančiame žemės sklype, esančiame šalia nukentėjusiosios namų valdos, mobiliu melžimo agregatu melžė karves ir šis agregatas apie 6.09 val., t. y. nakties metu, kėlė triukšmą, kuris buvo girdimas nukentėjusiosios gyvenamojoje aplinkoje – kieme, o esant atviriems langams – ir namo viduje.
7.2. Sutiktina su pozicija, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiklą, naudojant triukšmą keliantį agregatą, nėra pagrindo vertinti kaip atitinkančią ANK 48 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. ANK 48 ir 488 straipsniuose nustatyti administraciniai nusižengimai panašūs, tačiau šiuo atveju subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visuma atitinka ANK 488 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. K. atstovo advokato L. Judicko prašymas tenkintinas.
Dėl ANK 488 straipsnio 1 dalies ir ANK 48 straipsnio 1 dalies taikymo
9. Esminis klausimas šioje byloje yra susijęs su V. V. K. atliktų veiksmų kvalifikavimu. Jis nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. gegužės 15 d. 6.09 val. (duomenys neskelbtini), vykdydamas ūkinę veiklą, nakties metu naudodamas melžimo aparatą, kuris skleidžia triukšmą, trikdė šalia gyvenančių asmenų ramybę ir poilsį. O pareiškėjas teigia, kad šie veiksmai galėtų būti kvalifikuojami tik pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį, nustatančią atsakomybę už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą.
10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad susiklosčiusi šios bylos situacija yra analogiška Lietuvos Aukščiausiajame Teisme jau išnagrinėtoje byloje susiklosčiusiai situacijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. spalio 31 d. nutartimi atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-81-594/2022 panaikino apylinkės ir apygardos teismų nutartis, kuriomis buvo paliktas galioti Institucijos priimtas nutarimas dėl V. V. K. nubaudimo pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį už analogiškus veiksmus (tik atliktus kitą dieną – 2021 m. gegužės 11 d.), ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.
11. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – „pagrindas, priežastis, motyvas“) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-76/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-76/2012">2K-7-76/2012</a>, 2K-297-303/2019, 2K-168-489/2022).
12. ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešąją rimtį trikdyti galima šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais. Šio nusižengimo sudėtis yra materialioji, nes yra būtina nustatyti padarinius, t. y. kad pirmiau nurodytais veiksmais yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas. Precedentu šiai bylai pripažįstamoje nutartyje, kurioje išdėstytiems argumentams teisėjų kolegija pritaria, nustatyta, kad karvių melžimas melžimo aparatu nepatenka į pirmiau nurodytų veiksmų sritį, nes ši veikla, būdinga kaimiškoms gyvenvietėms, negali būti laikoma grojimu kitokiais garsiniais aparatais, taip pat priskiriama kitiems triukšmą keliantiems veiksmams (pavyzdžiui, garsiam beldimui į langus, garsiai leidžiamai muzikai), kuriais yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas. Taigi karvių melžimas melžimo aparatu, kurio skleidžiamas garsas jam veikiant yra pastovus, nelaikytinas triukšmą keliančiu veiksmu, kuriuo yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas, nes melžimo aparato paskirtis yra karvių melžimas (konkrečios ūkinės veiklos atlikimas), o ne triukšmo (muzikos, šauksmų, garsaus dainavimo, grojimo ir pan.) skleidimas. Atitinkamai konstatuotina, kad apylinkės ir apygardos teismai padarė neteisingą išvadą, priskirdami karvių melžimą melžimo aparatu kitiems triukšmą keliantiems veiksmams, trikdantiems asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Vis dėlto reikia pažymėti ir tai, kad jei, pavyzdžiui, nakties metu melžimo aparatas būtų įjungiamas tikslingai, siekiant ne atlikti jam priskiriamą funkciją – pamelžti karves, bet trikdyti kaimynų ramybę (poilsį, miegą), šis veiksmas (melžimo aparato įjungimas, neturint tikslo jo naudoti pagal paskirtį) galėtų būti priskiriamas prie kitų triukšmą keliančių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-81-594/2022). Papildant veikos aptarimą, būtina paminėti, kad ši veika būdinga ne tik kaimiškoms gyvenvietėms, bet ir tam tikros ūkinės veiklos atlikimui, todėl, sprendžiant objektyviosios pusės klausimą, būtina įvertinti, ar šie veiksmai buvo atliekami kasdienei ūkinei veiklai vykdyti, ar buvo tikslingai nukreipti į viešosios rimties trikdymą, kas akcentuota ir pirmesnėje nutartyje.
13. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022, 2AT-81-594/2022).
14. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ūkininkas V. V. K., kartu su sutuoktine apie 6.09 val. ryto melžimo aparatu melždamas karves, šį aparatą būtų naudojęs ne pagal paskirtį ir tokiais veiksmais būtų trikdęs ANK 488 straipsnio saugomą objektą – viešąją rimtį. Taigi nėra pagrindo konstatuoti objektyviosios pusės požymio – neteisėtų veiksmų. Atitinkamai, nesant ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodytų neteisėtų veiksmų, V. V. K. negali kilti atsakomybė pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pareigos plačiau pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su subjektyviosios pusės požymiu – kalte, nes tai neturėtų jokios įtakos priimamai nutarčiai.
15. Pasisakant dėl ANK 48 straipsnio 1 dalies taikymo, pirmiausia pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas, apylinkės teismas į pareiškėjo skundo argumentą dėl ANK 48 straipsnio 1 dalies taikymo atsakė formaliai. O apygardos teismas nurodė, kad advokato pozicija dėl ANK 48 straipsnio 1 dalies taikymo prieštarauja suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-575-1235/2012; Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTI2OC02MDYvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-268-606/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-268-606/2021">AN2-268-606/2021</a>, AN2-269-380/2021, AN2-267-417/2021). Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, šios teismų nutartys nelaikytinos precedentais nagrinėjamai bylai – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje ir visose trijose Klaipėdos apygardos teismo priimtose nutartyse asmuo buvo nubaustas pagal ANK 488 straipsnį už tai, kad pirmu atveju iš baro, o kitais atvejais iš kavinės sklido garsi muzika, kuri trikdė kitų asmenų ramybę ir poilsį. Kita vertus, šių teismų suformuluotas teisės aiškinimas neįpareigoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2016 metais išnagrinėjo atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmė nutartį byloje, kurioje asmuo buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad, vykdant ūkinę komercinę veiklą, pokylių komplekse savaitgaliais rengiamų renginių metu ekvivalentinis garso slėgio lygis viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 nustatytus ribinius lygius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTk1LTUxMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-95-511/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-95-511/2016">2AT-95-511/2016</a>). Pažymėtina, kad ATPK 424 straipsnyje buvo nustatyta atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, pažeidimą, taigi šis straipsnis iš esmės atitinka dabar aktualias ANK 48 straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti itin atidžiai vertinami šie aspektai: ar keliamas triukšmas yra neatsiejamai susijęs su vykdoma ūkine komercine veikla, ar triukšmo šaltinis yra stacionarus, ar keliamu triukšmu yra siekiama trikdyti viešąją rimtį ir kt. Tik išnagrinėjus atliktus veiksmus kompleksiškai, turi būti sprendžiama dėl ANK 48 ar 488 straipsnio nuostatų taikymo. Jau ir pirmiau minėta, kad tam tikrais atvejais ir melžimo aparato naudojimas gali lemti administracinę atsakomybę pagal ANK 488 straipsnį.
16. Antra, nagrinėjamoje byloje NVSC triukšmo ribinių dydžių matavimą atliko ne 2021 m. gegužės 15 d., t. y. įvykio dieną, bet 2021 m. birželio 1 d., o nustačiusi pirmiau nurodytą triukšmo ribinių dydžių viršijimą, davė nurodymą imtis triukšmo mažinimo priemonių, šias priemones V. V. K. įvykdė. Taigi susiklosčiusioje situacijoje V. V. K. veiksmai negalėjo ir negali būti kvalifikuoti pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį, nes įvykio dieną nebuvo nustatyta, ar melžimo aparato skleidžiamas triukšmas viršijo triukšmo ribinius dydžius, o kaltės negalima grįsti vėlesniais matavimų rezultatais, teigiant, kad ir 2021 m. gegužės 15 d. triukšmo ribinis dydis buvo viršytas, nes, apylinkės teismo teigimu, melžimo agregatas skleidė tokį patį ar labai panašų triukšmą. Taigi apylinkės teismas savo nutartį grindė prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Atitinkamai nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2021 m. gegužės 15 d. V. V. K. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 48 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.
17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje buvo padarytas materialiosios teisės pažeidimas – netinkamai pritaikyta ANK 488 straipsnio 1 dalis, todėl apylinkės ir apygardos teismų nutartys naikinamos, o administracinio nusižengimo teisena V. V. K. nutraukiama.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
18. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2022 m. lapkričio 8 d. buvo gautas advokato L. Judicko prašymas iš Institucijos priteisti V. V. K. apylinkės ir apygardos teismuose patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Institucijai šis prašymas buvo pateiktas susipažinti, nurodant, kad iki 2022 m. lapkričio 25 d. gali pateikti nuomonę šiuo klausimu, tačiau Institucija savo pozicijos nenurodė.
19. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. V. K. nepadarė administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, taigi jis turi įstatymu įtvirtintą teisę į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
20. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Apylinkės teismui buvo pateiktas prašymas priteisti 600 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo ir pateikti tai pagrindžiantys dokumentai (1 t., b. l. 56–60). Apeliacinės instancijos teismo apeliaciniu skundu buvo prašoma priteisti 300 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo ir pateikti tai pagrindžiantys dokumentai (1 t., b. l. 163–169).
22. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNS0zMDMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-5-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-5-303/2021">2AT-7-5-303/2021</a>, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022).
23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad prašoma priteisti patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma yra nepagrįsta ar neproporcinga. Nors nėra prašoma priteisti išlaidų, patirtų už advokato pagalbą surašant prašymą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, atlyginimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, V. V. K. atstovo advokato prašymas yra tenkinamas – administracinio nusižengimo teisena yra nutraukiama, o pirmiau teismai (apylinkės ir apygardos) skundų dėl nepagrįsto nubaudimo netenkino, konstatuotina, kad advokato pagalba administracine tvarka nubaustam asmeniui buvo būtina. Nustatyta, kad advokatas surašė ir pateikė apylinkės teismui prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, šis buvo tenkintas, surašė ir pateikė skundą apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo, advokato padėjėjas dalyvavo ir atstovavo V. V. K. interesams apylinkės teismo dviejuose posėdžiuose (vieno trukmė – apie 1,5 val., kito – apie 2,5 val.), taigi prašymas atlyginti 600 Eur sumą už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme yra pagrįstas. Nustatyta ir tai, kad advokatas surašė ir pateikė nemažos apimties (11 lapų) apeliacinį skundą, todėl prašoma priteisti 300 Eur suma nagrinėjamoje situacijoje nelaikytina nei per didele, nei nepagrįsta. Bylos duomenimis, 900 Eur buvo pervesti advokatų kontorai, kurios advokatas ir advokato padėjėjas atstovavo V. V. K. interesams. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, V. V. K. iš valstybės yra priteisiama 900 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Utenos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną V. V. K. nutraukti.
V. V. K. patirtų 900 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą priteisti iš valstybės įstatymų nustatyta tvarka.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Alvydas Pikelis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
