Pareiškimo Nr. DOK-4086/2022
Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00094-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo A. B. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo suėmimo dienos 2011 m. vasario 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos ir viena laisvės atėmimo diena, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
2. A. B. nuteistas už tai, kad pasikėsino nužudyti du žmones dėl chuliganiškų paskatų: 2011 m. sausio 30 d. apie 2.00 val. Kaune, Maironio ir K. Donelaičio gatvėse, be dingsties, dėl chuliganiškų paskatų užsipuolė nukentėjusiuosius L. S. ir I. K., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, grasino I. K. daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas, pargriovė ant žemės ir tyčia vieną kartą dūrė peiliu į krūtinės sritį, taip padarė nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdą epigastriumo srityje su širdiplėvės ir širdies sužalojimu, tai sukėlė kraujo susikaupimą širdiplėvėje, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat jis tyčia du kartus dūrė nukentėjusiajam L. S. į pilvo ir kojos sritis, taip padarė durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą pilvo srityje su paviršiniu kepenų sužalojimu ir durtinę-pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais jis pasikėsino nužudyti abu nukentėjusiuosius, bet nusikaltimas nebuvo pabaigtas, nes nukentėjusiesiems laiku buvo suteikta kvalifikuota medicinos pagalba.
3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu atmestas nuteistojo A. B. apeliacinis skundas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 7 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. B. kasacinis skundas.
5. Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendį. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. liepos 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 26 d. nutartimi nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas.
6. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta penkerių metų septynių mėnesių šešiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams vienam mėnesiui šešiolikai dienų. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. liepos 4 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi nuteistojo A. B. gynėjo advokato R. Bučmos apeliacinis skundas atmestas.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
7. Nuteistasis A. B., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 2 punktu, prašo atnaujinti pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendį baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS03MC0zOTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-70-397/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-70-397/2012">1-70-397/2012</a> nagrinėjimą dėl akivaizdžiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir jo nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus. Pareiškėjas nurodo:
7.1. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes neteisingai kvalifikuota nusikalstama veika. Byloje įrodyta, kad pareiškėjas A. B. be dingsties, dėl chuliganiškų paskatų, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, užsipuolė nukentėjusiuosius L. S. ir I. K.. Nustatydamas kaltinamojo tyčios turinį, teismas įvertino, kad pareiškėjas prieš nukentėjusiuosius panaudojo pavojingą gyvybei įrankį – peilį, juo sudavė smūgius vienam iš nukentėjusiųjų į krūtinę, kitam – į pilvo sritį, t. y. į gyvybiškai svarbias kūno vietas, tai rodo, kad jis veikė neapibrėžta tyčia, t. y., nors ir nesiekė atimti gyvybės, suvokė keliamą grėsmę, pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Tarp kaltininko padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis ryšys.
7.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tyčios turinys, reikšmingas tęstinei nusikalstamai veikai atriboti nuo nusikaltimų daugeto, t. y. ar buvo vienas tęstinis veiksmas – pasikėsinimas nužudyti, ar du skirtingi veiksmai, abiejų instancijų teismuose nebuvo analizuojamas ir vertinamas. Teismai nenustatinėjo tyčios turinio – vienu atveju pareiškėjas gal norėjo padaryti tik sunkų sveikatos sutrikdymą, o kitu – pasikėsinti, tiesiog padarė išvadą, kad tai buvo vienas veiksmas – pasikėsinimas nužudyti du žmones, nors byloje nėra visiškai įrodyta ir nustatyta, kad pareiškėjas turėjo tikslą pasikėsinti nužudyti. Teismo nuosprendis negali būti paremtas abejonėmis ir spėlionėmis.
7.3. Kaltininko tyčios rūšies nustatymas svarbus atribojant pasikėsinimą nužudyti nuo tyčinio sveikatos sutrikdymo, kaip panaudoto smurto padarinių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 18 4 punkte išaiškinta, kad veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant kaltininko apibrėžtai tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę. Teismai dažniausiai kvalifikuoja veikas, tyčios turinį nustatydami pagal visas nusikaltimo aplinkybes: panaudotus įrankius, smurto pobūdį, padarytų sužalojimų skaičių ir pobūdį, jų lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius ir kt. (Teismų praktikos bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 46).
7.4. Kaip matyti iš teismo nustatytų aplinkybių, smurto panaudojimo laipsnis ir intensyvumas priklausė nuo konkrečių aplinkybių, neturint jokio tikslo pasikėsinti nužudyti, – konfliktas įvyko viešoje vietoje, klube, paskui prie klubo ir vyko muštynės. Tai įrodo, kad buvo vienas sumanymas iš chuliganiškų paskatų sutrikdyti sveikatą, bet ne pasikėsinti nužudyti viešoje vietoje, matant liudytojams. Tai reiškia, kad smurto veiksmai negalėjo vystytis ir pereiti į pasikėsinimą nužudyti. Pareiškėjas muštynių ir grumtynių metu nematė ir negalėjo matyti, kur dūrė peiliu, ir tuo labiau neturėjo nei tikslo, nei minčių pasikėsinti nužudyti nukentėjusiuosius. Pareiškėjo tikslas buvo tik sužaloti ir šiuo atveju kilę padariniai – sunkus sveikatos sutrikdymas – kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tokio tikslo nužudyti nenustatė ir teismas, jis konstatavo, kad pareiškėjo kaltė yra netiesioginė ir kad jis veikė neapibrėžta tyčia (ne siekdamas atimti gyvybę, tačiau suvokdamas keliamą grėsmę, pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei).
7.5. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai ji padaryta demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, tokias kaip kaltininko siekis priešpriešinti save aplinkiniams, pažeminti ar paniekinti juos. Motyvas – chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Tačiau pareiškėjas tokio tikslo neturėjo, jo nenustatė ir teismas. Teismo išvados turi būti grindžiamos objektyviais duomenimis, o ne subjektyviais samprotavimais.
7.6. Tiesioginė tyčia yra tokia tyčios rūšis, kai asmuo suvokia savo veikimo ar neveikimo pavojingumą, numato pavojingus padarinius ir jų nori. Veikos pavojingumo suvokimas – tai suvokimas tų aplinkybių, kurios sudaro nusikaltimo dalyką ir objektyviuosius požymius. Sprendžiant priežastinio ryšio klausimą būtina išsiaiškinti, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti paties įvykio. Netiesioginė tyčia nužudant kitą žmogų (BK 15 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnio 1 dalis) yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į žmogaus gyvybę, numato, kad gali ją atimti, ir nors nenori tokių pasekmių, tačiau sąmoningai leidžia joms kilti. Kitaip tariant, kaltininkas abejingas nukentėjusiojo gyvybės atėmimui dėl savo veikos, jam nesvarbūs kilsiantys padariniai, tačiau nors jis ir neturi tikslo atimti gyvybės, suvokia, kad atitinkamai veikdamas gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra objektyvusis priežastinis ryšys. Be to, tyčinė kaltė reikalauja pakankamai didelio padarinių numatymo laipsnio, t. y. jie numatomi kaip neišvengiami arba labai tikėtini.
7.7. Baudžiamoji atsakomybė už pasikėsinimą nužudyti pagal BK 22 straipsnį, 129 straipsnį atsiranda tada, kai kėsinamasi atimti žmogaus gyvybę veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas arba pasikėsinimas nužudyti yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-446/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-446/2010">2K-446/2010</a>). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų skaičių, jų pobūdį, vietą (į kokias žmogaus kūno dalis (organus) yra smūgiuojama – ar smūgiuojama į gyvybiškai svarbius, ar ne tokius svarbius žmogaus organus), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, smūgių stiprumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.
7.8. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas tokių padarinių norėjo, tačiau pagal bylos aplinkybes neabejotinai sąmoningai leido jiems atsirasti. Apeliacinės instancijos teismo išvados tyčios klausimu prieštarauja teisės teorijai ir praktikai, nes pareiškėjo tyčios pirmosios instancijos teismas visiškai net nenustatė. Nors teismų sprendimuose teisingai išdėstytos bylos aplinkybės, tačiau nepagrįstai aiškinama, kad pareiškėjo veikoje yra tiesioginės tyčios požymių, nes tai prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad muštynių metu pareiškėjo veiksmais buvo padarytos pjautinės žaizdos, jos lėmė sunkų sveikatos sutrikdymą, ir buvo tikslas iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ne pasikėsinti nužudyti. Nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismai nesigilino į faktines bylos aplinkybes, o priėmė formalius sprendimus. Teismai netinkamai aiškino BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose nurodyto nusikaltimo subjektyviuosius požymius (nuosprendyje jų net nenurodė) ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimą, kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-446/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-446/2010">2K-446/2010</a>, 2K-46-895/2015, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“.
7.9. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jų atsirandantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi arba suplanuoti. Teismų praktikoje būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme tyčinės kaltės nekonstatavimas, nepateikiant argumentų dėl veikos kvalifikavimo, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjI5LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-629/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-629/2007">2K-629/2007</a>, 2K-109/2009, 2K-342/2009).
7.10. Iš bylos aplinkybių teismai nustatė, kad nukentėjusysis pirmas provokavo pareiškėją ir „veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys“. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, kad toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Prasidėjus grumtynėms ir muštynėms, pareiškėjas neturėjo tyčios nužudyti, buvo tikslas ir tyčia tik sumušti nukentėjusiuosius, o muštynių metu viskas įvyko spontaniškai, mušimo tikslas buvo paauklėti, o ne nužudyti. Pagal teismų praktiką, jei asmuo nesuprato savo veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei ir nenumatė, kad dėl jo veikos bus atimta gyvybė, tačiau suprato ir numatė, kad dėl jo veikos gali būti sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir taip veikdamas padarė sveikatos sutrikdymus, o šie sukėlė nukentėjusiojo mirtį, veika kvalifikuojama pagal BK 132 ir 135 ar 138 straipsniuose nurodytų nusikaltimų sutaptį, jeigu dėl žmogaus gyvybės atėmimo yra neatsargi kaltė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-354/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-354/2007">2K-354/2007</a>).
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistojo A. B. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
9. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, dėl kurio paduotas nuteistojo A. B. pareiškimas, nuteistajam buvo paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, ji šiuo metu jau yra atlikta. Pagal BPK 452 straipsnio 1 dalį, be kita ko, pareiškimą ar teikimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo galima paduoti tik tol, kol nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę arba kol baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė buvo subendrinta su Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu A. B. paskirta bausme, o 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme ir šiuo metu pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nuteistasis turi teisę paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos (teisminio proceso Nr. 1-22-00094-2011-3), kurioje priimtas Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendis, atnaujinimo.
10. Nuteistasis A. B. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 2 punkto pagrindu teigdamas, kad teismas aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, ir prašo perkvalifikuoti veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus.
11. Pagal BPK 451 straipsnio 2 punktą baudžiamoji byla atnaujinama, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką.
12. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 451 straipsnyje nustatytais bylų atnaujinimo pagrindais ir sąlygomis, baudžiamosios bylos dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo gali būti atnaujinamos tik tuo atveju, kai pagal nuosprendžiuose ar nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti esant akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir tokią išvadą galima daryti be papildomo tyrimo, t. y. konstatavus aiškią nuosprendžiu ar nutartimi nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktį pritaikyto baudžiamojo įstatymo normai. Baudžiamosios bylos atnaujinimo procese toje byloje nustatytos aplinkybės nekvestionuojamos (preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai) ir iš naujo netiriamos, įrodymai neanalizuojami ir nevertinami.
13. Pagal teismų praktiką apie sumanymą nužudyti du ar daugiau žmonių liudija kaltininko tyčios kryptingumas, t. y. kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais kėsinasi į dviejų ar daugiau žmonių gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę dviem ir daugiau žmonių, ir siekia tokių padarinių (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje konstatuota, kad asmens kaltės turinys (tyčia, jos kryptingumas) atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos (motyvai) nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (tikslas), bet ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgzLTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-483-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-483-976/2015">2K-483-976/2015</a>, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017). Kaltininkas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už pasikėsinimą nužudyti du ar daugiau žmonių, jei jis turi bendrą nusikalstamą sumanymą atimti gyvybę dviem asmenims, bet to padaryti nepavyksta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016).
14. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad, nuteistajam A. J. gatvėje grumiantis su L. S., A. B. prisijungė prie muštynių, dėl chuliganiškų paskatų užsipuolė nukentėjusiuosius I. K. ir L. S., grasino daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, sudavė I. K. į įvairias kūno vietas, pargriovė ant žemės ir tyčia vieną kartą dūrė peiliu į krūtinės sritį, taip padarė šiam nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdą epigastriumo srityje su širdiplėvės ir širdies sužalojimu, tai sukėlė kraujo susikaupimą širdiplėvėje, ir du kartus dūrė L. S. į pilvo ir kojos sritis, taip padarė jam durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą pilvo srityje su paviršiniu kepenų sužalojimu ir durtinę-pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje, t. y. sunkų nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimas nebaigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, nes kaltinamųjų sukeltas muštynes bandė išskirti pašaliniai asmenys ir tuoj po sužalojimų padarymo, nors ir buvo reali grėsmė nukentėjusiųjų gyvybei, nukentėjusiesiems buvo suteikta skubi medicinos pagalba.
15. Byloje nustatyta, kad nuteistasis įvykio metu veikė tyčia. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, jog A. B. veikė neapibrėžta tyčia, tačiau, sprendžiant iš aprašyto tyčios turinio, ji buvo apibrėžta: nuteistasis A. B. naudojo pavojingą gyvybei įrankį – peilį, juo sudavė abiem nukentėjusiesiems į gyvybiškai svarbias kūno vietas; pagal tyčios kryptingumą nuteistasis suvokė savo veiksmų pavojingumą dviejų asmenų gyvybei, numatė, kad dėl jo veiksmų bus atimtos dviejų žmonių gyvybės, ir to norėjo, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
16. Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo kasacinį skundą, patikrinęs baudžiamojo įstatymo pritaikymą, pritarė žemesnės instancijos teismų išvadai dėl A. B. nusikalstamų veiksmų atitikties BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose nurodyto nusikaltimo sudėčiai. Pateiktame prašyme atnaujinti bylą iš esmės pakartojami A. B. kasacinio skundo argumentai, į kuriuos kasacinėje nutartyje atsakyta. A. B. nuteistas už pasikėsinimą nužudyti du žmones dėl chuliganiškų paskatų. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį toks pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas, kuris suponuoja kaltininko siekį, kad atsirastų BK nustatyti padariniai, t. y. jo tiesioginę tyčią. Būtent tokia tyčinė kaltės rūšis ir nustatyta nuteistajam A. B..
17. Nėra pagrindo pritarti prašyme esantiems argumentams, kad byloje nenustatytas A. B. smurtinių veiksmų motyvas ir nusikaltimo kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos. Iš teismų nustatytų bylos aplinkybių, konflikto kilimo priežasties, prisidėjimo prie gatvėje vykstančių muštynių, panaudoto prieš nepažįstamus žmones smurto pobūdžio ir intensyvumo ir tokių veiksmų atlikimo viešoje vietoje – Kaune, Maironio ir K. Donelaičio gatvėse, akivaizdžiai matyti, kad pasikėsinta nužudyti žmones esant ir chuliganiškoms paskatoms, t. y. veikiant įžūliai, aiškiai negerbiant žmonių ir visuomenės bei elementarių moralės ir elgesio normų.
18. Taigi pagal teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį, lengvinantį A. B. teisinę padėtį.
19. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo A. B. pareiškimą ir atnaujinti baudžiamąją bylą nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. B. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Audronė Kartanienė
Tomas Šeškauskas
