Baudžiamoji byla Nr. 1S-16-316/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05082-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12;
(S)
2.5.19
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 1 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria nutarta tenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnybos) teikimą ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė M. B. nustatyta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prieš tai laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir skirta M. B. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, bausmės vykdymas M. B. atidėtas 1 (vieniems) metams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirtas įpareigojimas – dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei baudžiamojo poveikio priemonė – per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai J. D. G. visą padarytą turtinę žalą. Nukentėjusiosios J. D. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl 360 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš M. B. J. D. G. priteista 360 Eur turtinei žalai atlyginti.
2. Probacijos tarnyba 2018 m. lapkričio 6 d. teikimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus, siūlydama nuteistajam M. B. panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi nuteistasis piktybiškai pažeidinėja probacijos sąlygas, nevykdo teismo paskirto įpareigojimo bei baudžiamojo poveikio priemonės.
3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi tenkino Probacijos tarnybos teikimą – panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu M. B. paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose.
4. Nuteistasis M. B. Šiaulių apygardos teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Probacijos tarnybos teikimą atmesti.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis turi priklausomybę narkotikams ir didelę įtaką jam darė asmenys, kurie taip pat vartojo narkotikus, todėl jis keitė savo gyvenamąją vietą, kad negrįžtų prie narkotikų vartojimo, ir išvyko į užsienį. Pažymi, kad stengėsi nebebendrauti su asmenimis, turinčių priklausomybių, bei norėjo užsidirbti pinigų žalai atlyginti ir vaikui išlaikyti. Nurodo, kad jis yra užsiregistravęs darbo biržoje, jam yra pasiūlytas darbas. Teigia, kad ketina dirbti, gydytis nuo priklausomybės ir baigti vidurinę mokyklą.
4.2. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į Probacijos tarnybos vaidmenį bausmės vykdymo atidėjimo procese. Pažymi, kad skundžiamoje teismo nutartyje nėra jokių duomenų apie Probacijos tarnybos intervenciją į jo elgesį, kokios buvo skirtos įstatyme numatytos probuojamojo resocializacijos, todėl nesant duomenų apie išnaudotas visas įstatyme numatytas priemones, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas yra netikslingas.
5. Atsiliepimų į nuteistojo M. B. skundą negauta.
Nuteistojo M. B. skundas atmestinas.
6. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.
7. Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Analogiškai probacija suprantama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. sausio 20 d. priimtoje rekomendacijoje CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“, kurioje nustatyta, kad probacija – bausmių ir priemonių, nustatytų įstatymuose ir taikomų teisės pažeidėjui, realizacija visuomenėje. Ji apima veiklas ir intervencijas, kurias sudaro priežiūra, vadovavimas ir pagalba, kuriomis siekiama socialinės teisės pažeidėjo integracijos, taip pat visuomenės saugumo.
8. Probacijos įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių, pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principų, tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai). Teismas priima sprendimą panaikinti probaciją tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatomos aplinkybės, patvirtinančios būtinybę panaikinti probaciją ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
9. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad nuteistajam M. B. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas teismui konstatavus, jog tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes nuteistasis pažeidė visus teismo įpareigojimus, padarė teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu, nesilaikė probacijos sąlygų.
10. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo išvadoms ir pažymėtina, kad sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam M. B. yra pagrįstas, motyvuotas, o Probacijos tarnybos teikime nurodyti argumentai, kodėl probacijos tikslų M. B. atžvilgiu nėra galimybės pasiekti kitaip, o tik pasiunčiant nuteistąjį realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, pagrįsti.
11. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2018 m. spalio 2 d. M. B. buvo įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą, jo priežiūros pabaiga numatyta 2019 m. rugsėjo 27 d. (asmens bylos 8 lapas). 2018 m. spalio 8 d. jis buvo išsamiai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą, teisės pažeidimų darymą (asmens bylos 23–27 lapai). Tą pačią dieną M. B. pasirašytinai sutiko dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime, naudojant „OASys“ metodiką ir taikant metodiką buvo nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei pakartotinio teistumo rizikos grupei – 89 balai iš galimų 99 balų. 2018 m. lapkričio 6 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika (91 balas iš galimų 99 balų), t. y. svertiniai taškai per tą laiką padidėjo nuo 89 iki 91 balo. M. B. 2018 m. spalio 8 d. paskirta 15 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį (asmens byla 58 lapas), M. B. neįsidarbino bei iki skundžiamo sprendimo priėmimo neužsiregistravo Užimtumo tarnyboje, nors 2018 m. spalio 8 d. individualaus priežiūros plane jis buvo įsipareigojęs iki 2018 m. spalio 19 d. nuvykti į Užimtumo tarnybą ir apsilankyti bent pas tris darbdavius ir apie atliktus veiksmus atvykti atsiskaityti į probacijos tarnybą, tačiau to nepadarė (asmens byla 25 lapas). Minėtais veiksmais nuteistasis pažeidinėja jam paskirtą pareigą dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje. 2018 m. spalio 22 d. buvo paskambinta M. B. ir išsiaiškinta, kad nuteistasis nuo 2018 m. spalio 15 d. išvykęs uždarbiauti į Kauną, kur konkrečiai, nepasakė. Probacijos tarnyba apie tai, kad nuteistasis išvyko į Kauną, nebuvo informuota (asmens byla 26 lapas). Minėtais veiksmais nuteistasis pažeidinėja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje 4 dalyje numatytą bendrąją probuojamųjų pareigą, tai, kad probuojamieji privalo pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevykdo ir baudžiamojo poveikio priemonės atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. t. y. iki šiol nėra sumokėjęs nė vieno euro, nors, kaip pats nuteistasis teigė, yra dirbantis. 2018 m. spalio 18 d. telefonu probacijos pareigūnas bendravo su nukentėjusiąja, kuri patvirtino, kad žalos dar „lyginti“ niekas nepradėjo (asmens byla 30 lapas), 2018 m. spalio 31 d. telefonu iš nuteistojo sesės probacijos tarnyba sužinojo, kad 2018 m. spalio 31 d. M. B. išvyko į Švediją (asmens byla 26 lapas). Minėtais veiksmais nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje 2, 4 dalyse numatytas bendrąsias probuojamųjų pareigas. Probacijos tarnyboje, individualių pokalbių metu buvo išsiaiškinta, kad nuteistasis turi problemą dėl narkotikų vartojimo, jis pripažino, kad yra priklausomas nuo kanapių vartojimo. Jam buvo pasiūlyta pagalba spręsti šią problemą, nukreiptas į Radviliškio psichikos sveikatos centrą, tačiau šios problemos nuteistasis nesprendė. Tai pat iš turimų duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (asmens bylos 37 lapas). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xODItOTUzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-182-953/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-182-953/2019">1-182-953/2019</a>, kurioje M. B. kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, minėtoje byloje M. B. savo kaltę pripažino. Pažymėtina, jog, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, aplinkybė, jog nuteistojo atžvilgiu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, nelaikyta esminiu faktoriumi, tačiau į ją buvo atsižvelgta tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį.
12. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad M. B. paskirtos bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog tikslinga panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti nuteistąjį M. B. į pataisos įstaigą atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Probacijos metu įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas nesant tam pateisinamų priežasčių leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nerodo noro taisytis ir laikytis įstatymų. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą bei naikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį, juolab, kad nuteistojo padaryti pažeidimai nusveria aplinkybę, jog nuteistasis, dieną prieš paduodamas skundą apylinkės teismui, įvykdė teismo įpareigojimą užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (b. l. 25).
13. Iš asmens bylos dokumentų, paties nuteistojo paaiškinimų bei skundo argumentų matyti, kad M. B. buvo visiškai aišku, jog probacijos laikotarpiu jis privalo dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai visą padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo tikėti tuo, jog asmuo, kuris akivaizdžiai nevykdė teismo paskirto įpareigojimo, baudžiamojo poveikio priemonės, galbūt padarė naują nusikalstamą veiką, elgėsi neatsakingai, abejingai, pasikeis. Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant pagrindinių probacijos tikslų – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą įgyvendinimo probaciją vykdantis pareigūnas privalo teikti visokeriopą informaciją probuojamajam, konsultuoti jį socialinės integracijos klausimais ir teikti kitą reikalingą asmeninę pagalbą, t. y. imtis visų įmanomų priemonių šiems tikslams įgyvendinti. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad probacijos tarnybos pareigūnai ėmėsi visų galimų priemonių padėti nuteistajam M. B., buvo vykdomi ir individualūs pokalbiai, siūlomos priemonės, kaip įsidarbinti ir tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, atlyginti per teismo nustatytą terminą priteistą turinę žalą, susirasti ir išsinuomoti butą, gydytis priklausomybę narkotikams (asmens bylos 25 lapas). Pažymėtina, kad teismo paskirtomis pareigomis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis, kad jos būtų tinkamai vykdomos, turi pasirūpinti ne kas kitas, o pats nuteistasis.
14. Iš anksčiau nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad teismo jau kartą M. B. parodytas pasitikėjimas nepagerino jo resocializacijos, nuteistojo elgesys rodo, jog tolesnis jo probacijos tęsimas prieštarautų probacijos esmei ir siekiamiems tikslams, todėl nebūtų teisingas sprendimas. Apygardos teismas konstatuoja, kad nuteistasis M. B. turėjo galimybę pasitaisyti, koreguoti savo elgesį, tačiau ir toliau elgėsi neatsakingai bei nerūpestingai. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis neįrodė, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti įgyvendinti netaikant realaus laisvės atėmimo. Todėl aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistasis M. B. be pateisinamų priežasčių nevykdė paskirto įpareigojimo, baudžiamojo poveikio priemonės, tai reiškia, kad bausmės vykdymo instituto taikymas jam pozityvaus poveikio nepadarė, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina galioti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a:
nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Boleslovas Kalainis
