Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-24-316/2019
Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00148-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 21.11.10;
(S)
21.11.11
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 1 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimo, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 115 Eur dydžio bauda.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucijos) tyrėja A. L. K. 2018 m. rugsėjo 17 d. surašė administracinio nužengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad R. S., 2018 m. liepos 15 d. 0.59 val. (duomenys neskelbtini), Joniškio r., policijos pareigūno žodžiu įspėtas netrukdyti policijos pareigūnams praeiti, užstojo kelią, nesitraukė nuo tako bei trukdė vesti sulaikytuosius asmenis – D. B., A. R. ir A. M.. Tokiais savo veiksmais R. S. nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje.
2. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimu R. S. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 115 Eur dydžio bauda.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. S. pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad iš administracinio nusižengimo protokole nurodytos pažeidimo esmės neaišku, koks nusižengimas padarytas. Teigia, kad skundžiamame nutarime sakoma, jog policijos pareigūnams reikėjo ne menką atstumą vesti besipriešinančius sulaikytus asmenis iki tarnybinio automobilio, tačiau tai neatitinka bylos medžiagos. Skunde nurodo, kad jam per trumpą laiką susiorientuoti, išgirsti, ką sako policijos pareigūnas, kai šalia buvo nemažai kitų smalsuolių, buvo sunku. Apeliantas pažymi, kad, kai tik suprato pareigūno reikalavimą nutraukti filmavimą, jis filmavimą sustabdė, telefoną atidavė draugei, bet vis tiek buvo sulaikytas. Apeliantas nurodo, kad neneigia, jog buvo šventėje, kad pamatęs sulaikytą ir vedamą jam pažįstamą asmenį filmavo telefonu. Nurodo, kad elgėsi pagarbiai pareigūnų atžvilgiu, jų nelietė, necenzūrinių žodžių nevartojo.
3.2. Apeliantas nurodo, kad jam nutarime yra nesuprantama frazė „aplink policijos pareigūnus vaikštančiam ir įkyriai klausinėjančiam neblaiviam R. S.“. Nurodo, kad jam neaišku, kodėl teismas padarė tokią išvadą, kad jis buvo neblaivus. Teigia, kad, jei jam būtų nustatytas neblaivumas, policijos pareigūnai būtų iš karto tuos duomenis pridėję prie administracinio nusižengimo medžiagos ir protokole būtų įrašę, kad pažeidimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nurodo, kad už teisingą bylos įrodymų rinkimą laiku yra atsakingi pareigūnai, atliekantys nusižengimo tyrimą. Vaikščiojimas aplinkui pareigūnus ir „įkyrus“ klausinėjimas neturėtų užtraukti administracinės atsakomybės. Apeliantui liko neaišku, kokią nustatytą valdymo tvarką jis pažeidė. Teigia, kad pareigūnai, tiriantys administracinio nusižengimo bylą, turėjo pakankamai laiko surinkti byloje įrodymus, tačiau to nepadarė. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, ar administracinio nusižengimo protokole nurodyti asmenys iš viso buvo patraukti administracinėn atsakomybėn. Taip pat apeliantas pažymi, kad teismas skundžiamame nutarime nepasisakė ir nedetalizavo jo kaltės – tyčios rūšies.
3.3. Pažymi, jog policijos pareigūnai iš karto turėjo paimti jo mobilųjį telefoną su įrašu ir jame esantį įrašą įkelti į laikmeną bei perduoti teismui, jei nuo pat pradžių jiems buvo aišku, kad apeliantas bus traukiamas administracinėn atsakomybėn. Teigia, jog policijos pareigūnai ne tik, kad nepaėmė jo telefono ir jo neapžiūrėjo, bet išrašė šaukimą nurodydami, kad jis kviečiamas apklausai liudytoju. Nurodo, kad tekstą, kurį jis užrašė ant šaukimo šaknelės, jam padiktavo policijos pareigūnė ir jis nesuprato, kad šis įrašas gali atsisukti prieš jį ir būti „kaltės“ įrodymas. Nurodo, kad po keturių mėnesių pateikti policijos pareigūnų parodymai apie įvykio aplinkybes jam kelia rimtų abejonių.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato viršininkas E. T. prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, visus įrodymus įvertino tinkamai ir objektyviai, o apeliantas skunde nenurodė jokių papildomų aplinkybių, kurios turėtų ir galėtų paneigti jo padarytą administracinį nusižengimą, bei apsiribojo administracinių nusižengimų kodekso straipsnių ir administracinės teisės teorijos citavimu.
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, jog skundu ginčijama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. S. kaltė padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Atsakant į skundo argumentus taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).
6. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, tai yra jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymo) 21 straipsnyje numatyta, jog, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi – panaudoti prievartą. Policijos pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjant R. S. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog R. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, o pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas išvadas dėl R. S. kaltės klausimo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.
8. Apeliantas R. S. savo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusižengimą nepripažino nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, nei nagrinėjant bylą apylinkės teisme. Tačiau tai, kad R. S. nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų reikalavimų ir nurodymų, patvirtina byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrinti įrodymai: policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 5–6,), liudytojos I. G. (b. l. 22), policijos pareigūnų A. B., J. K., A. S., D. A., M. S., S. R. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai (b. l. 22, 58–60), kita rašytinė medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią R. S. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti.
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiamu nutarimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad protokole nurodytu laiku policijos pareigūnai vykdė savo tarnybines pareigas, t. y. už viešosios tvarkos pažeidimą, teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą sulaikę tris asmenis – D. B., A. R. ir A. M. – ir vedė juos prie tarnybinių automobilių tolesniems procesiniams veiksmams atlikti. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teismo metu, tiek apeliaciniame skunde neigė elgęsis neteisėtai policijos pareigūnų atžvilgiu. Pirmosios instancijos metu apeliantas nurodė, kad, pareigūnams vedant sulaikytuosius, jis filmuodamas ėjo jiems iš šono, klausinėjo pareigūno pavardės, pareigūnui vedant sulaikytąjį asmenį atsistojo jam iš priekio per ištiestos rankos atstumą, norėdamas nufilmuoti pareigūno pavardę, tuomet buvo kito pareigūno sulaikytas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs apelianto R. S., liudytojų parodymus padarė pagrįstą išvadą, kad, policijos pareigūnams liepus visiems atsitraukti, R. S. ne tik, nesitraukė, bet ir toliau trukdė jiems. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai ne vieną kartą reikalavo R. S. atsitraukti, netrukdyti vesti sulaikytuosius, tai patvirtino pareigūnų A. B. bei J. K. pirmosios instancijos teismo metu duoti parodymai (b. l. 22–23, 58). Pirmosios instancijos teismo metu liudytojas J. K. nurodė, kad R. S. keletą kartų buvo garsiai ir aiškiai pareikalauta, kad jis pasitrauktų, netrukdytų pristatyti sulaikytąjį, tačiau apeliantas nepakluso ir suko ratus aplinkui apie šimtą metrų, prieidavo ir prie kito kolegos, kuris taip pat liepė pasitraukti, t. y. tai nebuvo vienkartiniai pareigūnams sulaikytuosius per minią žmonių vesti trukdantys apelianto veiksmai. Taip pat pirmosios instancijos metu apklausta apelianto draugė I. G. nurodė, kad įvykio metu aplinkui buvo daug žmonių ir daug žmonių įvykį filmavo, todėl buvo padaryta pagrįsta išvada, kad kiti asmenys, filmuodami įvykį, netrukdė policijos pareigūnams vesti sulaikytųjų asmenų, paisė pareigūnų reikalavimų pasitraukti (b. l. 23). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistavo objektyvus pagrindas reikalauti R. S. netrukdyti policijos pareigūnams praeiti masinio renginio metu, nes dideliame žmonių būryje reikėjo vesti besipriešinančius sulaikytus asmenis iki tarnybinio automobilio. Dėl to, kas paminėta, reikalavimas netrukdyti policijos pareigūnams praeiti, neužstoti kelio, adresuotas aplink policijos pareigūnus vaikštančiam, kelią užstojančiam R. S., buvo teisėtas ir pagrįstas.
10. Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad tekstą, kurį jis užrašė ant šaukimo šaknelės, jam padiktavo policijos pareigūnė ir jis nesuprato, kad bus traukiamas administracinėn atsakomybėn, pažymėtina, kad ant šaukimo šaknelės R. S. ranka yra prierašas, jog jis prašo jo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Vilniuje, pagal jo gyvenamąją vietą (b. l. 3). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pažymėjo, kad R. S. iš karto po įvykio buvo informuotas apie galimą jo traukimą administracinėn atsakomybėn ir jis suprato minėto dokumento esmę, todėl minėtą skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip deklaratyvų ir kaip siekį išvengti atsakomybės.
11. Apeliantas nurodo, kad po keturių mėnesių pateikti policijos pareigūnų parodymai apie įvykio aplinkybes jam kelia abejones. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti duoti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį R. S. kaltinančius parodymus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, kadangi jie buvo apklausti teismo posėdyje, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai siejasi tarpusavyje, esminėmis detalėmis sutampa, liudytojai iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, jų parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas skundžiamą nutarimą.
12. R. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jis buvo neblaivus, nes, jei jis toks būtų buvęs, protokole būtų įrašę, kad pažeidimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas paminėdamas R. S. neblaivumą tik detalizavo administracinio nusižengimo aplinkybes. Neblaivumas nebuvo pripažinta pažeidėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes šios aplinkybės nėra nurodyta administracinio nusižengimo protokole, kuris nebuvo iš karto surašomas, nes nebuvo surašytas tarnybinis pranešimas, neveikė sistema. Aplinkybę dėl apelianto neblaivumo patvirtina Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato atsiųsti dokumentai (b. l. 51–55), taip pat šią aplinkybę nurodo ir liudytojai.
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apelianto skundo argumentą jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, ar administracinio nusižengimo protokole nurodyti asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn, pažymi, kad minėtų asmenų patraukimas administracinėn atsakomybėn nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl duomenys apie juos šioje byloje neteikiami ir nenagrinėjami.
14. Apibendrinant anksčiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. S. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo netrukdyti policijos pareigūnams praeiti, todėl jis skundžiamu apylinkės teismo nutarimu buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.
15. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu R. S. paskirta nuobauda lygi ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo numatytos nuobaudos vidurkiui, todėl nėra per griežta, ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apibendrindamas apygardos teismas konstatuoja, kad R. S. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinis skundas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Boleslovas Kalainis
