Baudžiamoji byla Nr. 2K-315-303/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58503-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8;
1.2.25.4.2.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal laikinai einančio Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Vytauto Gatavecko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 16 d. nutarties.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė paskirta 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, nuteistajam A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Traktorių,,Kirovec K-701“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti jo savininkei,,K“ bendrovei.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 16 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro N. G. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 9 d. apie 6.00 val. Kėdainių r., Krakių sen., Pakarklių k., kelio Krakės–Gudžiūnai 3-iame kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą? draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems <...>, vairavo,,K“ bendrovei priklausančią transporto priemonę traktorių „Kirovec K-701“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. etilo alkoholio, t. y. jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,66 prom. etilo alkoholio.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu laikinai einantis Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas V. Gataveckas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu? jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80-511/2018">2K-80-511/2018</a>). Pagal BK 72 straipsnio 3, 5 dalis kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas.
2.2. Teisinės priemonės proporcingumas reiškia teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje buvo vertinti tik duomenys apie nuteistąjį, tačiau visiškai nevertintos aplinkybės, susijusios su nusikalstama veika, ir kitos svarbios aplinkybės, kurios pagrįstų teismo sprendimą taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ar jos netaikyti. Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į proporcingumo principą, kurį taikant turi būti vertinamos ne tik teisinės, tačiau ir faktinės aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE5LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-119-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-119-976/2018">2K-119-976/2018</a>).
2.3. Transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, buvo kriminalizuotas tik nuo 2017 m. sausio 1 d. Veiksmų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje, kriminalizavimą lėmė padažnėjusios skaudžios nelaimės, kurių priežastis? neblaivūs vairuotojai, siekiant saugaus eismo keliuose, tramdyti eismo dalyvius, kurie kelia pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai, mažinti eismo įvykių, keliuose sužalotų ir žūstančių žmonių skaičių dėl neblaivių asmenų keliuose sukeltų veiksmų. Šiuo atveju turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Be to, kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
2.4. Nagrinėjamos bylos atveju akcentuotinas dar didesnis veikos pavojingumas, kadangi A. K., kurio kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,66 promilės etilo alkoholio, vairavo traktorių ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių. Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Be to, asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones. Pažymėtina ir tai, jog traktoriaus likutinė vertė yra 2970 Eur, ir ji, vertinant objektyviai, dirbančiam žmogui nėra aiškiai neproporcinga.
2.5. Dėl to apeliacinės instancijos teismui netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo elgesiu reiškiamą panieką įstatymams bei jų saugomoms vertybėms, keliamą pavojų aplinkiniams, abejingumą galimiems padariniams, nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. užtikrinti proporcingumo, teisingumo principo įgyvendinimą, ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, o byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Laikinai einančio Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas V. Gatavecko kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 281 straipsnio 7 dalies ir 72 straipsnio nuostatų taikymo
4. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad transporto priemonė, su kuria A. K. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad transporto priemonės savininkės,,K“ bendrovės vadovas N. D. (N. D.) ir agronomas V. R. neturėjo pagrindo tikėtis, kad kaltinamasis traktorių vairuos, būdamas neblaivus, transporto priemonės konfiskavimo iš,,K“ bendrovės netaikė, t. y. nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant konfiskuojamas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne. Šis teismas taip pat nusprendė, kad trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma iš A. K. neišieškotina, nes tai pažeistų konstitucinius teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarė.
5. Kasatorius nurodo, kad esant tokiai situacijai teismai turėjo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir konfiskuoti traktoriaus likutinę vertę atitinkančią pinigų sumą iš nuteistojo.
6. Taigi, ginčas šioje byloje, ar transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir ar ji konfiskuotina iš trečiojo asmens –,,K“ bendrovės, kuriai ir priklauso ši transporto priemonė, nekyla. Nagrinėjamoje byloje yra aktualūs BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų pagrindų, kuriems esant konfiskuojamas ne turtas, o konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, aiškinimo klausimai.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).
8. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis).
9. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262-489/2017">2K-262-489/2017</a>).
10. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
11. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262-489/2017">2K-262-489/2017</a>).
12. Kaip minėta, nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas.
13. Aiškindamas Konstitucijos nuostatas atsakomybės taikymo už teisei priešingas veikas kontekste, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs tai, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).
14. Be kita ko, tai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262-489/2017">2K-262-489/2017</a>). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE5LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-119-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-119-976/2018">2K-119-976/2018</a>). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Teisėjų kolegijos manymu, teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo.
15. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kilusius padarinius (traktorius nebuvo sugadintas), kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes, turto konfiskavimo, išieškant konfiskuotino turto traktoriaus vertę atitinkančią pinigų sumą – 2970,00 Eur iš kaltinamojo A. K., taikymas yra neproporcingas (neadekvatus) ir perteklinis. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, jog: 1) nors A. K. vairavo traktorių, apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tai jis darė laukuose, o ne kelyje, o tai rodo mažesnį pavojingumą kitų eismo dalyvių saugumui; 2) nustačius nusikaltimo požymius, kaltinamasis su pareigūnais bendravo, visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai; 3) kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, tai rodo, kad jis nėra piktybinis KET pažeidėjas; 4) kaltinamojo finansinė padėtis sunki (gauna 380 Eur darbo užmokestį per mėnesį, susituokęs, sutuoktinė nedirba, nes augina mažametį vaiką, todėl šeimą išlaiko jis); 5) kaltininkui skiriama bausmė – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda – yra pakankamai efektyvi ir baudžianti, o baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones, pakankamai padeda įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.
16. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje, pritardamas tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, papildomai pažymėjo, kad: 1) nuteistasis savo pozicijos dėl kaltės nekeitė viso proceso metu, faktinių nusikaltimo aplinkybių neginčijo, davė paaiškinimus apie savo atliktus veiksmus; 2) prokuroro apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad nuteistasis jau ne pirmą kartą turi problemų dėl alkoholio vartojimo darbe, nepatvirtina bylos įrodymai, todėl jo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio; 3) jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neigiamai jį apibūdinančių duomenų byloje nėra, o tai rodo mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą.
17. Kaip minėta, sprendžiant dėl BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, reikšmingas nuteistojo asmenybės vertinimas. Byloje yra duomenų (1 t., b. l. 91–92), kad A. K. atžvilgiu Vokietijoje 2015 m. buvo priimtas sprendimas dėl jo vairavimo neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų ir paskirta bausmė (bauda ir vairuotojo pažymėjimo pripažinimas negaliojančiu). Nepaisant to, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šias aplinkybes ignoravo, jų neanalizavo ir, priešingai, teismų sprendimuose nurodė, kad A. K. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, jį neigiamai apibūdinančių duomenų byloje nėra. Be to, teismai nesiaiškino ir nešalino byloje esančių prieštaravimų dėl A. K. teisės vairuoti transporto priemones įgijimo / turėjimo / netekimo, juolab kad pats A. K. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo. Šios aplinkybės taip pat reikšmingos, siekiant visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę ir kartu sprendžiant dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės jam (ne)taikymo. Teismo pareiga – imtis visų priemonių, kad būtų išsiaiškintos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai. Vienas svarbiausių baudžiamojo proceso įstatymo principų yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, nes tik išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes galima įrodymus įvertinti, vadovaujantis įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalis), ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.
18. Vertinant A. K. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada, kad kelių transporto priemonės vairavimas, apsvaigus nuo alkoholio, laukuose, o ne kelyje rodo mažesnį pavojingumą kitų eismo dalyvių saugumui, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, kad tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Nusikaltimo pavojingumas apibūdinamas pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu, kuriems įtakos turi objektyviosios ir subjektyviosios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Byloje nustatyta, kad traktorininkas A. K. buvo paskirtas traukti įklimpusią techniką laukuose, taigi, padėti kitoms transporto priemonėms, esant reikalui; jis alkoholį vartojo darbo vietoje, iš vakaro nusipirkęs butelį degtinės, kad dirbdamas nesušaltų; galiausiai jis pats, išgėręs butelį degtinės, ruošdamasis traukti kitą įklimpusį traktorių, su savo traktoriumi įvirto į griovį.
19. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. skiriama bausmė bauda yra pakankamai efektyvi ir baudžianti, o baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones, pakankamai padeda įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, padaryta formaliai, plačiau nemotyvuojant. Vien tai, kad nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką kaip bausmė skiriama bauda, savaime nereiškia, kad tokioje situacijoje turto konfiskavimas tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone. Tai, kad tiek bauda, tiek ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju reiškia turtinio pobūdžio sankcijos pritaikymą, nepažeidžia principo, kad už vienos nusikalstamos veikos padarymą galima bausti tik vieną kartą. Pagal BK 72 straipsnį tiek pinigai, tiek materialią vertę turintys daiktai, esant šiame straipsnyje numatytam pagrindui, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kokia BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nuosprendžiu paskiriama nuteistajam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-186/2010">2K-7-186/2010</a>). Tokios pačios pozicijos laikomasi skiriant baudą ir turto konfiskavimą už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80-511/2018">2K-80-511/2018</a>). Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam nuosprendžiu paskirta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydis tik šiek tiek viršija už nesunkius nusikaltimus numatytos minimalios baudos dydį, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminas minimalus.
20. Be to, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad,,turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis – priklauso pačiam pažeidėjui, ir tose, kai ši priemonė priklauso kitam asmeniui, nes turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės kaltininkui, tikslas, kuris suvokiamas kaip galimybės kaltininkui atėmimas ir toliau naudojant šią priemonę daryti naujas nusikalstamas veikas, o ne jo nubaudimas“, pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principą (Konstitucijos 29 straipsnis). Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones.
21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, iš esmės visapusiškai nepagrįsdamas sprendimo netaikyti jame numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Įvertinus tai, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į proporcingumo principą, kurį taikant turi būti vertinamos ne tik teisinės, tačiau ir faktinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi išsiaiškinti ir įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias tiek su kaltininko asmenybe, tiek su nusikalstama veika, taip pat baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą ir spręsti dėl BK 72 straipsnio 5 dalies (ne)taikymo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Artūras Ridikas
Olegas Fedosiukas
Audronė Kartanienė
