Baudžiamoji byla Nr. 2K-410-489/2016
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02145-2014-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.3.1;1.2.3.5
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Vladislovo Ranonio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (A. M.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį septynerių metų laisvės atėmimu. Iš nuteistojo A. M. nukentėjusiajai Ž. J. priteista 926,78 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 4 d. nutartis, kuria nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. A. M. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 24 d., apie 22 val., name, esančiame Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, rankomis ir nenustatytu kietu buku daiktu sudavė M. P. 19 smūgių į galvą, veidą, krūtinę, nugarą, rankas, kojas, taip padarydamas daugybines poodines kraujosruvas galvoje, veide, kairio skruostikaulio smilkininės šakos daugiaskeveldrinį lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio, poodines kraujosruvas krūtinėje, nugaroje, rankose šlaunyje, muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva kairės alkūnės sąnario srityje, kairiųjų III, V, XI-XII šonkaulių lūžius su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose; dėl to nuo galvos sumušimo, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, smegenų koma, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo, širdies-kraujagyslių veiklos nepakankamumu, M. P. 2014 m. gruodžio 26 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė.
2. Kasatorius nuteistasis A. M. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perkvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 132 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde nuteistasis kelia BK 129 straipsnio 1 dalies ir 132 straipsnio 1 dalies atribojimo klausimą, ginčija priežastinio ryšio ir kaltės (netiesioginės tyčios) požymių nustatymą jo veiksmuose. Kasatorius tvirtina, kad nors teismai M. P. mirties priežastimi laikė jo smūgius, tačiau nukentėjusiojo mirtis buvo atsitiktinis veikos padarymo padarinys, kuris negali būti vertintas, kaip padarytas tyčia.
2.1. Kasatorius teigia, kad pas M. P. važiavo pasikalbėti dėl prieš jo seserį bei jos vaikus naudojamo smurto ir girtuokliavimo. Nukentėjusysis įvykio vakare buvo girtas, todėl neadekvačiai sureagavo į nuteistojo žodžius, stumdėsi ir grasino. Būtent gindamasis nuo jo dešiniu delnu A. M. tvirtina sudavęs kelis smūgius per žandą, dėl to M. P. nugriuvo, kasatorius neleido jam atsistoti, bandydamas prablaivyti apipylė šaltu vandeniu. Išėjęs iš namų buvo įsitikinęs, kad M. P. jo veiksmai nei sveikatai, nei gyvybei padarinių nesukėlė, nes nukentėjusysis buvo sąmoningas, be išorinių sužalojimų. Taigi suduodamas kelis smūgius delnu į veidą, jis negalėjo suvokti, kad tokia veika pavojinga kito žmogaus gyvybei, ir nenumatė tokių padarinių kaip gyvybės atėmimas. Nuteistasis pažymi, kad jis neturėjo jokių daiktų, pritaikytų kūnui žaloti, jų nenaudojo, tikslo nužudyti M. P. neturėjo, smogė jam siekdamas nuraminti, nes šis pradėjo stumdytis. Nesuvokiant veikos pavojingumo ir nenumatant padarinių, susijusių su gyvybės atėmimu, nužudymas negali būti inkriminuotas kaip padarytas tyčia, nes ši kaltės rūšis reikalauja daromos veikos konkretaus pavojingumo suvokimo, konkrečių padarinių numatymo ir jų norėjimo ar sąmoningo leidimo jiems kilti.
2.2. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad M. P. sužalojimai nustatyti dešinėje kūno pusėje, tokie sužalojimai būdingi kairiarankiams, o nuteistasis tvirtina esąs dešiniarankis, todėl jie jam nepagrįstai nurodyti kaltinime. Skunde nesutinkama su eksperto išvada, kad sužalojimai sukelti A. M. veiksmais, nes M. P. mirė po kelių dienų ligoninėje, taigi pareigūnai turėjo patikrinti, su kuo dar nukentėjusysis bendravo, kokie praeities santykiai jį siejo su S. L. ir kas turėjo motyvą jį sužaloti. Kasatorius nesutinka ir su liudytojo S. L. parodymų vertinimu, mano, kad jie turėjo būti vertinti kritiškai, nes šis asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, pats dalyvavo įvykio metu, sudavė nukentėjusiajam smūgį alkūne į galvą.
3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo nuteistojo skundą atmesti.
Prokurorė atsiliepime nurodo, kad, remiantis paties A. M. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kitais bylos duomenimis nustatyta, kad jis rankomis ir nenustatytu kietu buku daiktu sudavė ne mažiau kaip devyniolika smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas (krūtinę, nugarą, rankas, kojas), tarp jų ir į galvą. Specialisto išvadoje konstatuota, kad M. P. mirė nuo galvos sužalojimų visumos, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju galvos smegenų dangalu išsiliejus kraujui, galvos smegenų pabrinkimu, smegenų koma (kliniškai), progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo širdies – kraujagyslių veiklos nepakankamumu. Byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp A. M. suduotų smūgių M. P. į galvą ir nukentėjusiojo mirties yra būtinasis priežastinis ryšys. Nukentėjusiajam suduoti smūgiai iš karto neprivedė jo prie mirties, nes M. P. mirtis įvyko tik po dviejų dienų, tačiau nukentėjusiojo mirtį lėmė būtent smurtiniai A. M. veiksmai, dėl kurių padarymo M. P. patyrė jo mirtį sukėlusius sužalojimus ir kurie buvo pagrindinis veiksnys, dėsningai nulėmęs nukentėjusiojo mirtį. Taigi byloje nustatytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo A. M. veiksmus vertinti kaip neatsargų gyvybės atėmimą. Teismai pagrįstai konstatavo, kad A. M. tyčia smūgiuodamas į kito neblaivaus žmogaus gyvybei svarbų organą – galvą, negalėjo nesuprasti, kad tokie smūgiai yra pavojingi žmogaus gyvybei ir nuo tokių veiksmų nukentėjusysis gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti. Nors A. M. ir nebuvo suinteresuotas nukentėjusiojo mirtimi, tačiau nieko nedarė, kad tokie padariniai nekiltų, galimoms pasekmėms buvo abejingas, tą patvirtina ir aplinkybė, jog po panaudoto smurto prieš M. P. nuteistasis tuoj pat išvyko iš įvykio vietos, nesidomėjo, ar šiam reikalinga pagalba.
4. Nuteistojo A. M. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį
5. Nuteistojo A. M. kasaciniame skunde nesutinkama su veikos kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, prašoma veiką vertinti, kaip neatsargų gyvybės atėmimą pagal BK 132 straipsnio 1 dalį. Pasak kasatoriaus, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir nukentėjusiojo mirties paneigia ta aplinkybė, kad nukentėjusysis mirė tik po keleto dienų ligoninėje, o ne iš karto po to, kai kasatorius sudavė smūgius.
6. Kolegija sprendžia, kad pagal teismų nustatytas nagrinėjamos bylos aplinkybes kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo priešingai išvadai dėl priežastinio ryšio vertinimo nagrinėjamoje byloje, negu ta, kuri pateikta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose.
6.1. Visų pirma pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių.
Antra, nužudymo bylose nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga nukentėjusiojo mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas (neatsitiktinis) padarinys.
Trečia, teismų praktikoje nužudymo bylose yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšis egzistuoja. Kita vertus, priežastinis ryšis gali būtų paneigtas nustačius, kad nukentėjusiojo mirtį lėmė ne kaltininko veika, bet kita priežastis (pvz., gydymo metu buvo užkrėstas kraujas, per klaidą buvo pavartoti ne tie vaistai, į avariją patekęs greitosios automobilis, kuriuo sužalotas asmuo buvo gabenamas į ligoninę, ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-247/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-247/2009">2K-P-247/2009</a>, 2K-443/2014, 2K-292-489/2015).
6.2. Teismų praktikoje nužudymų bylose taip pat nustatyta, kad priežastinio ryšio savaime nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusysis mirė ne iš karto, bet praėjus kuriam laikui po kaltininko veikos, kad mirties galbūt buvo galima išvengti laiku suteikus pagalbą ir pan. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015, 2K-322-511/2016).
6.3. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs A. M. bylą, nustatė tokias faktines aplinkybes: A. M. 2014 m. gruodžio 24 d., apie 22 val., nuvyko pas M. P. į jo namus, turėjo šiam asmeniui priekaištų, ten su juo susistumdė, sudavė smūgius (jų suskaičiuota devyniolika) į įvairias kūno vietas (tarp kurių ir į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą) ir sumuštą nukentėjusįjį paliko vieną namuose iš jų pasišalindamas. M. P. 2014 m. gruodžio 26 d. mirė ligoninėje nuo galvos sužalojimų visumos. Taigi nagrinėjamojoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiojo M. P. mirtį, išskyrus nuteistojo A. M. prieš nukentėjusįjį panaudotą intensyvų smurtą. Būtent nuteistojo jo suduoti smūgiai į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą (galvą) vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusysis nebūtų miręs. Šie veiksmai dėsningai sukėlė mirtį ir yra pagrindinė jos priežastis, nes be šių smūgių nukentėjusysis nebūtų patyręs galvos sužalojimų, nuo kurių mirė.
6.4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad nusikaltimo aplinkybės nustatytos vertinant ne vien patikrintus įvykio vietoje A. M. parodymus, bet ir pagal tiesioginių įvykio liudytojų N. S. ir S. L. bei kitų liudytojų parodymus, teisės medicinos specialisto išvadą. Įrodymų visumos vertinimas teismui leido padaryti išvadą, kad M. P. mirtį nulėmė A. M. smurtiniai veiksmai, būtent jo suduoti smūgiai.
6.5. Kasaciniame skunde esantys argumentai dėl priežastinio ryšio ir kaltės nebuvimo siejami ne su teismų byloje nustatytomis aplinkybėmis, o su įvykio interpretavimu savaip ir nesudaro pagrindo abejoti teismų išvadomis dėl nustatytos nukentėjusiojo tikrosios mirties priežasties – A. M. smurtinių veiksmų, kurie buvo panaudoti prieš M. P.. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė, kodėl priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių nepaneigia aplinkybė, kad M. P. mirė ne iš karto po smūgių sudavimo, o tik po dviejų dienų.
7. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, tokias kaip: konflikto kilimo priežastis, smurtavimo prieš nukentėjusįjį intensyvumą, smurto pobūdį, padarytų sužalojimų kiekį, vietą, padarė pagrįstą išvadą, kad A. M. veikė netiesiogine tyčia, t. y. nors nenorėjo kitam žmogui atimti gyvybės, tačiau sąmoningai veikdamas leido tokiems padariniams kilti. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.). Esant netiesioginei tyčiai (kuri nustatyta šioje byloje), kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00OTgtNzQ2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-498-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-498-746/2015">2K-P-498-746/2015</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xOTMtODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-193-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-193-895/2016">2K-7-193-895/2016</a>).
Šiuo atveju byloje nustatyta, kad A. M. sąmoningai pasirinko tokį pavojingą veikimo būdą – smūgius į gyvybiškai svarbią kūno vietą, kad sunkių padarinių kilimo tikimybė buvo dėsningai numatoma, taigi negalima laikyti, kad jis nesuprato savo veiksmų pavojingumo, nenumatė ir negalėjo numatyti galinčių atsirasti padarinių. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai aptarė, kodėl A. M. veika negali būti kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir pagal nustatytas bylos aplinkybes nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
8. Dėl kitų kasatoriaus argumentų pasakytina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>).
Taigi nuteistojo kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreiškiamas kasatoriaus nesutikimas su teismų nustatytomis aplinkybėmis, pateikiant vertinimui naujas aplinkybes (pvz., kad A. M. smūgius sudavė delnu, tai padarė tik gindamasis nuo nukentėjusiojo, kad smūgių sudavimo vieta būdinga kairiarankiams, o jis yra dešiniarankis), naujų versijų dėl nužudymo aplinkybių kėlimas (pvz., kad pareigūnai turėjo patikrinti, kokie santykiai nukentėjusįjį siejo su liudytoju S. L., ir kas turėjo motyvą jį sužaloti), nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
9. Darytina bendra išvada, kad, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo ribas, kasacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurio šiuos teismų sprendimus reikėtų keisti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. M. (A. M.) kasacinį skundą.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Vladislovas Ranonis
Tomas Šeškauskas
