Baudžiamoji byla Nr. 2K-377-511/2016
Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00323-2014-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2;
2.1.2.2; 2.1.2.9; 2.1.7.1. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Č. ir jo gynėjo advokato Gintaro Žičkaus kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (už 2014 m. sausio veiką) laisvės atėmimu trejiems metams, 260 straipsnio 1 dalį (už 2014 m. vasario veiką) laisvės atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams, 260 straipsnio 1 dalį (už veiką su E. M.) laisvės atėmimu trejiems metams dešimčiai mėnesių, 260 straipsnio 1 dalį (už veiką su T. M.) laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta ją iš dalies sudedant su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 6 d. nutartis, kuria nuteistojo Ž. Č. ir jo gynėjo advokato G. Žičkaus apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Ž. Č. nuteistas už keturias veikas, susijusias su narkotinių medžiagų platinimų, o būtent už tai, kad:
2014 m. sausį, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014 m. sausio 25 d., prie namo Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), už tiksliai nenustatytą pinigų sumą pardavė A. V. tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip – 0,9703 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių);
nuo 2014 m. vasario 27 iki 28 dienos, tiksliai nenustatytu laiku, namo Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), laiptinėje už apie 700 Lt (202,73 Eur) pardavė A. V. tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 22,93 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių);
2014 m. lapkričio 26 d., apie 15.42 val., prie namo Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), automobilyje už 90 Lt (26,07 Eur) pardavė E. M. tris paketus su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 2,298 g;
2014 m. lapkričio 26 d., apie 16.00 val., automobilyje prie namo Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), už 270 Lt (78,20 Eur) pardavė T. M. 11 paketų su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 7,31 g.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. Č. ir jo gynėjas advokatas G. Žičkus prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 6 d. nutartį ir bylą nutraukti dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso ir teisės į teisingą teismą pažeidimų.
2.1. Kasatoriai nurodo, kad dėl visų veikų, už kurias skundžiamu nuosprendžiu nuteistas Ž. Č., teismai padarė BPK 192 straipsnio, BPK 20 straipsnio 2 dalies, BPK 78 straipsnio pažeidimus.
2.2. Ž. Č. parodymo atpažinti procesiniai veiksmai atlikti pažeidžiant BPK 192 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą atpažinimą vykdyti atpažįstančiajam įtariamąjį parodant gyvai su kitais asmenimis, nes jis buvo parodytas atpažinti iš nuotraukų. Nebuvo jokių BPK 192 straipsnio 5 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių Ž. Č. negalėjo būti parodytas A. V., T. M. ir E. M. atpažinti gyvai. Todėl atpažinimo pagal nuotraukas protokolai negalėjo būti pripažinti įrodymais.
2.3. A. V. ir E. M. nebuvo prisaikdinti ir apklausti kaip liudytojai (BPK 33 straipsnio 2 dalis, 183 straipsnio 1 dalis), nors BPK 78 straipsnyje nenustatytas draudimas apklausti kaip liudytojus buvusius įtariamuosius ar nuteistuosius. A. V., E. M. ir T. M. turėjo interesą duoti klaidingus parodymus, kad nepasikeistų jų teisinė padėtis, jei paaiškėtų naujos aplinkybės sudarančios pagrindą atnaujinti bylą; T. M. suinteresuotas laikytis pozicijos, kad ne jis Ž. Č., o Ž. Č. jam pardavė narkotines medžiagas. Taip teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes įrodymais pripažino iš subjektyvaus šaltinio gautus duomenis.
2.4. Kasatorių nuomone, Ž. Č. nuteisiant dėl narkotinių medžiagų pardavimo E. M. ir T. M., aplinkybė, kad Ž. Č. iš T. M. ir E. M. už jiems tariamai parduotas narkotines medžiagas gavo 360 Lt, neįrodyta ir grindžiama spėjimais; apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik prielaida, kad šie pinigai galėjo būti paslėpti nuteistojo namuose. Taip pažeisti BPK 301 straipsnio 1 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Dėl aplinkybės, kad pas T. M. ir E. M. rastas narkotines medžiagas jiems perdavė Ž. Č., kyla pagrįstų abejonių, jos turi būti vertinamos pastarojo naudai.
2.5. Kasatorių teigimu, Ž. Č. nuteisiant dėl narkotinių medžiagų pardavimo E. M. ir T. M., pažeistos BPK 1, 2, 122 ir 176 straipsnių nuostatos, nes Ž. Č. baudžiamasis persekiojimas dėl šių veikų buvo vykdomas praėjus nepagrįstai ilgam laikui nuo sužinojimo apie pirmesnę galbūt jo padarytą nusikalstamą veiką, viršijant BPK 176 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą devynių mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui dėl sunkių nusikaltimų, sunkinant jo teisinę padėtį ir į baudžiamąjį procesą įtraukiant asmenis (T. M. ir E. M.), kurie galėjo būti neįtraukti. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad operatyviniai veiksmai prieš asmenį turi būti vykdomi tik tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti; ilgesnis tokių veiksmų tęsimas gali suponuoti sunkesnę asmens, kuris padaro veikas, kontroliuojamas valstybės pareigūnų, baudžiamąją atsakomybę, nes padaroma daugiau veikų arba peraugama į vienos veikos stambų mastą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016). BPK normų aiškinimą šioje nutartyje kasatoriai prilygina nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį palengvinančiam baudžiamajam įstatymui (BK 3 straipsnio 2 dalis), todėl prašo šį klausimą nagrinėti, nors jis ir nebuvo keltas apeliaciniame skunde.
2.6. Kasatoriai teigia, kad, Ž. Č. nuteisiant dėl narkotinių medžiagų pardavimo T. M., buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad T. M. už narkotines medžiagas sumokėjo 270 Lt 50 ir 20 Lt nominalo kupiūromis, tačiau bylos duomenys to nepatvirtina. Neįvertintos aplinkybės, kad T. M. automobilyje, be tariamai kasatoriaus perduotų 11 paketėlių su narkotine medžiaga, buvo rasta dar 17 plastikinių maišelių su galimai augalinės kilmės likučiais. Tai rodo, kad narkotines medžiagas platino ne Ž. Č., bet T. M. ir kad šio parodymai dėl narkotinių medžiagų vartojimo melagingi. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, taip pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
2.7. Vertinant T. M. parodymus, nesilaikyta EŽTT ir kasacinio teismo praktikoje keliamų reikalavimų griežčiau patikrinti bendrininko parodymus, taip pat kasacinio teismo praktikoje keliamų reikalavimų vertinant atleisto nuo atsakomybės asmens parodymus skirti didesnį dėmesį tokių parodymų savarankiškumui ir objektyvumui. T. M. parodymai nebuvo vertinami atidžiau, neatsižvelgta, kad T. M. paskambinęs 2014 metų lapkričio 25 d. pasakė, jog iš Vilniaus parveš „skanių vaišių“, o tai kasatoriaus supratimu buvo narkotinės medžiagos.
2.8. Kasatoriai teigia, kad, nuteisiant Ž. Č. dėl narkotinių medžiagų pardavimo A. V., buvo padaryti BPK 7 straipsnio, 20 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 5, 7 dalių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimai. Šie pažeidimai grindžiami aplinkybe, jog Ž. Č. dėl šių veikų iš esmės nuteistas tik pagal A. V. parodymus, kuriam kaltinamasis ir jo gynėjas neturėjo galimybės užduoti klausimų nė vienoje bylos stadijoje. Kartu teismai pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes A. V. parodymais rėmėsi netikrindami, ar byloje yra pakankamai procesinių garantijų, kurios užtikrintų dėl neapklausimo apsunkintą gynybos teisių įgyvendinimą, neskyrė dėmesio A. V. parodymų patikimumui įvertinti, priešingai – interpretavo juos kasatoriaus nenaudai.
2.9. A. V. parodymus vertinti kaip patikimus nėra pagrindo, parodymai nenuoseklūs. Įtariamojo A. V. apklausos protokole nurodoma, kad jis narkotines medžiagas galėjo pirkti iš K. P. K. P. apklausos protokole nurodoma, kad jis A. V. du kartus pardavė narkotinės medžiagos, vieną kartą maždaug 2014 m. sausio mėnesį ir kitą kartą galėjo būti 2014 m. vasario 14 d. Todėl gali būti, kad A. V. platino narkotines medžiagas, įsigytas ne iš Ž. Č., bet iš K. P. A. V. parodymai prieštaringi dėl skolų K. P. ir dėl sumos, sumokėtos už narkotines medžiagas.
2.10. Skundžiamu nuosprendžiu kasatoriaus kaltė grindžiama duomenų internetinėje erdvėje („Facebook“ tinkle) apžiūros protokolu, tačiau iš jo matyti tik kasatoriaus ir A. V. bendravimas; nenustatyta duomenų, kad kasatorius būtų taręsis su A. V. dėl narkotinių medžiagų pardavimo.
2.11. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje nebuvo atskleistas kasatoriaus Ž. Č. ryšys su dėl šių veikų jam inkriminuojamo nusikaltimo dalyku – narkotine medžiaga.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo Ž. Č. ir jo gynėjo advokato G. Žičkaus kasacinį skundą atmesti.
3.1. Prokuroras nurodo, kad, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasacinio skundo argumentai dėl BPK 1 ir 2 straipsnių pažeidimų, t. y., kad abi 2014 m. lapkričio 26 d. nusikalstamos veikos su T. M. ir E. M. buvo padarytos išimtinai tik dėl ikiteisminio tyrimo subjektų pareigų nevykdymo, per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų siekio ne nustatyti naujas reikšmingas aplinkybes, o pasunkinti Ž. Č. atsakomybę, turi būti paliekami nenagrinėti, nes šie klausimai nebuvo keliami apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėjo. Kasatorių argumentas, kad nurodytų BPK 1 ir 2 straipsnių nuostatų pažeidimų apskųsti apeliacine tvarka neturėjo galimybės, nes 2016 m. vasario 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria jie remiasi, yra suformuotos visiškai naujos BPK normų aiškinimo taisyklės, nepagrįstas.
3.2. Prokuroras teigia, kad kasatorių argumentai, jog asmens parodymas atpažinti buvo atliktas pažeidžiant BPK 192 straipsnio reikalavimus, nepagrįsti. BPK 192 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios visais atvejais, kai atpažintiną asmenį įmanoma pristatyti šio tyrimo veiksmui atlikti, parodymą atpažinti atlikti „gyvai“. Kuomet liudytojas A. V. pagal nuotraukas atpažino Ž. Č., kaip asmenį, iš kurio įsigijo narkotinių medžiagų, buvo vykdomas slaptas Ž. Č. sekimas, todėl parodyti jį atpažinti pagal BK 192 straipsnio 1 dalies nuostatas nebuvo galima, nes tai būtų pakenkę ikiteisminio tyrimo sėkmei. Kitiems dviem liudytojams T. M. ir E. M. parodyti atpažinti Ž. Č. „gyvai“ nebuvo būtina, nes jie su Ž. Č. buvo pažįstami ilgą laiką, iš šešių parodytų nuotraukų kiekvienas iš jų atpažino Ž. Č., nurodė, pagal kokius požymius jį atpažįsta, visi nurodė narkotinių medžiagų įsigijimo iš Ž. Č. aplinkybes. Šių duomenų patikimumas nagrinėjant bylą abiejų instancijų teismuose buvo patikrintas, teismai išsamiai motyvavo, kodėl atpažinimų metu gauti duomenys yra patikimi įrodymai, kuriais galima grįsti Ž. Č. kaltę. Atpažinimų pagal nuotrauką metu gautus duomenis pripažindami įrodymais teismai baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.
3.3. Prokuroras, remdamasis atsiliepime išdėstyta Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kasacinės instancijos teismo praktika, nurodo, kad liudytojų A. V., T. M. ir E. M. parodymai įrodymais pripažinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 2 dalies, 78 straipsnio reikalavimų. T. M. kaip liudytojas buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, o E. M. – apeliacinės instancijos teisme. E. M. davė nuoseklius ir aiškius parodymus apie Z. Č. padarytą nusikalstamą veiką, tiek Z. Č., tiek jo gynėjui buvo suteikta galimybė užduoti jam klausimus. Be to, E. M. parodymus patvirtina ir kiti byloje sulinkti įrodymai (kratų, parodymo atpažinti pagal nuotrauką, slapto sekimo protokolai ir kt.). A. V. pagal BPK 80 straipsnio 1 dalies nuostatas turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus ir šia teise jis pasinaudojo, bet teismai šioje byloje vertino kitoje byloje apie tas pačias aplinkybes jo duotus parodymus, kurie gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Nors minėtoje kitoje byloje A. V. turėjo įtariamojo statusą, tačiau jo parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, nes jie iš esmės nuoseklūs ir juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (2014 m. kovo 3 d. apžiūros protokolas su priedais).
3.4. Prokuroras nurodo, kad likusi didžioji dalis kasaciniame skunde nurodytų BPK 7 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 ir 7 dalių, in dubio pro reo principo pažeidimų grindžiami ir argumentuojami ginčijant bei nesutinkant su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu, atskirų liudytojų parodymų patikimumu, faktinių aplinkybių nustatymu, turėtų būti paliekami nenagrinėti, nes kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, apklausęs E. M., kuris nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, dar kartą išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautus įrodymus, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė Ž. Č. dalyvavimų padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nutartyje dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakė, taigi laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
4. Nuteistojo Ž. Č. ir jo gynėjo advokato Gintaro Žičkaus kasacinis skundas tenkintinas dalinai.
Dėl kasacinio skundo nagrinėjimo ribų
5. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>). Kasacinio nagrinėjimo dalykas nėra kasacinio skundo argumentai, kuriais savaip interpretuojami įrodymai ir ginčijamos teismų atliktos nustatytos faktinės aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Pagal teismų praktiką nagrinėjant kasacinį skundą, kuris grindžiamas pažeidimais įrodinėjimo procese, kasacinės instancijos teismas tikrina, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
5.1. Kasatoriai kelia klausimus dėl liudytojų T. M. ir E. M. parodymų teisingumo, dėl aplinkybių, kad pas Ž. Č. ir jo bute pinigų nebuvo rasta, dėl liudytojo T. M. ir Ž. Č. telefoninių pokalbių turinio vertinimo, dėl aplinkybių, kad paimtos narkotinės medžiagos buvo skirtingai supakuotos, kad T. M. automobilyje rasta 17 maišelių su narkotinės medžiagos likučiais, vertinimo ir tai pateikia kaip BPK 20 straipsnio 5 dalies ar BPK 301 straipsnio 1 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus. Skunde pateikiamas savas šių bylos duomenų interpretavimas ir atsižvelgiant į kai kuriuos atskirus įrodymus prašoma daryti išvadas dėl nuteistojo nekaltumo, tačiau tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tokie kasacinių skundų teiginiai nagrinėtini tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
6. BPK 367 straipsnio 3 dalis nustato, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
6.1. Kasaciniame skunde pateikiami argumentai dėl BPK 1, 2, 122 ir 176 straipsnių nuostatų pažeidimo vykdant Ž. Č. baudžiamąjį persekiojimą (dėl veikų, parduodant narkotines medžiagas E. M. ir T. M.). Šie klausimai apeliaciniame skunde nebuvo kelti ir nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl kasacine tvarka jie paliekami nenagrinėti. Pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde remiamasi kasacinėje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016 suformuota praktika, tačiau paminėtos ir nagrinėjamos bylų aplinkybės yra skirtingos.
Dėl baudžiamojo proceso pažeidimų nuteisiant Ž. Č. už narkotinių medžiagų pardavimą T. M. ir E. M.
7. Kasatoriai teigia, kad Ž. Č. parodymo atpažinti procesiniai veiksmai atlikti iš nuotraukų, o ne parodant atpažinti su kitais asmenimis, taip pažeisti BPK 192 straipsnio reikalavimai ir atpažinimas negali būti pripažintas įrodymu.
7.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-279/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-279/2010">2K-279/2010</a>).
7.2. Pagal BPK 192 straipsnio 1 ir 5 dalis atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną; jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką; ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis.
7.3. Įstatymas numato, kad pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti (BPK 192 straispnio 5 dalis), tačiau išsamaus atvejų sąrašo, kada atpažinimas gali būti atliktas pagal nuotraukas, įstatymas nepateikia. Tokie atvejai, pavyzdžiui, gali būti tuomet, kai asmens parodymas atpažinti su kitais asmenimis neįmanomas dėl objektyvių priežasčių (nusikalstamą veiką galbūt padaręs asmuo slapstosi), taip pat ir tais atvejais, kai būtinumą atlikti parodyti asmenį atpažinti iš nuotraukų sąlygoja tyrimo taktika (pavyzdžiui, vykdant galbūt nusikalstamą veiką padariusio asmens slaptą sekimą, jis būtų informuotas apie atliekamą tyrimą ir tai galėtų sukliudyti išsamiai nustatyti reikšmingas tyrimui aplinkybes).
7.4. Šioje byloje Ž. Č. parodymas atpažinti T. M. ir E. M. kaip narkotines medžiagas pardavusio asmens neatitiko BPK 192 straipsnio 5 dalies reikalavimo, nes atpažinimas iš nuotraukų atliktas, nesant jokių duomenų, kad nebuvo galima Ž. Č. parodyti atpažinti drauge su kitais asmenimis.
7.5. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys negali būti įrodymais. Nustačius, kad, renkant duomenis, buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir (ar) dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.
7.6. Pagal bylos duomenis, Ž. Č. atpažinimo iš nuotraukų patikimumas nekelia abejonių. Kasaciniame skunde nėra pateikta jokių argumentų, kurie leistų spręsti, kad Ž. Č. parodant atpažinti iš nuotraukų buvo suvaržytos jo teisės. Nagrinėjamu atveju šio procesinio veiksmo atlikimo tvarkos pažeidimas nebuvo taip reikšmingas, kad atpažinimo nebūtų galima pripažinti įrodymu. Kita vertus, sprendžiant dėl nuteistojo kaltės pardavus narkotines medžiagas T. M. ir E. M., Ž. Č. atpažinimas iš nuotraukų kaip įrodymas nebuvo nei lemiamas, nei pakankamai reikšmingas, nes, tiek pagal T. M. ir E. M., tiek pagal paties Ž. Č. parodymus, šie liudytojai su nuteistuoju prieš įvykį buvo pažįstami, be to, narkotinių medžiagų pardavimo T. M. ir E. M. metu Ž. Č. ikiteisminio tyrimo institucijos tyrėjų buvo sekamas, esant nustatytai jo asmenybei.
8. Kasatoriai teigia, kad apklausiant E. M. buvo pažeistos liudytojo apklausos taisyklės, neįspėjus liudytojo dėl atsakomybės už melagingus parodymus ir neprisaikdinus, todėl jo parodymai nepagrįstai pripažinti įrodymais.
8.1. BPK nėra numatyti draudimų kaip liudytojus apklausti asmenis, baudžiamajame procese turėjusius įtariamojo ar kaltinamojo statusą ir vėliau išteisintus arba atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktiką, dėl tos pačios veikos kaip bendrininkai jau nuteisti asmenys į teismo posėdį kviečiami ir posėdyje apklausiami pagal liudytojo apklausos taisykles, bet tokie asmenys neįspėjami dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus, dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus ir neprisiekia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODU2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-856/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-856/2006">2K-856/2006</a>).
8.2. Byloje nustatyta, kad Ž. Č. pardavė, o E. M. pirko tas pačias narkotines medžiagas, todėl apklausiamas liudytoju E. M. turėjo duoti parodymus ne tik apie Ž. Č., bet ir apie savo paties padarytą veiką, už kurią jis buvo nubaustas. Todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad, apklausiant E. M. liudytoju jo dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį ir BK 235 straipsnį neįspėjus bei neprisaikdinus, buvo pažeista tokio liudytojo apklausos tvarka.
8.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog liudytoju apklaustas asmuo atitinkamai nebuvo įspėtas ir prisaikdintas, pagal teismų praktiką savaime nesudaro pagrindo tokių parodymų nepripažinti įrodymu, ar dėl to juos vertinti kaip neobjektyvius. Tokio liudytojo parodymai turi būti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Ar konkrečius duomenis pripažinti įrodymais, yra bylą nagrinėjančio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo prerogatyva.
8.4. Klausimas dėl liudytojų E. M. ir T. M. parodymų pripažinimo įrodymais, buvo iškeltas nuteistojo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas šį klausimą išsamiai išnagrinėjo ir šių liudytojų parodymų patikimumą dar kartą įvertino. Apeliacinės instancijos teismas padarė argumentuotą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog šie liudytojai, parodydami, kad jiems narkotines medžiagas pardavė Ž. Č., turėjo tikslą jį apkalbėti; apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad šiuos liudytojų parodymus atitinka slapto sekimo protokolo duomenys ir kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai. Pažymėtina, kad T. M. kaip liudytojas buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, E. M. – apeliacinės instancijos teisme, Z. Č. ir jo gynėjui suteikiant galimybę liudytojams užduoti klausimus.
8.5. Atsižvelgus į šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad liudytojų E. M. ir T. M. parodymai pripažinti įrodymais pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus.
9. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes nevertino atskirų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.
9.1. BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Pagal teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014). Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad dėl Ž. Č. nuteisimo už narkotinių medžiagų pardavimą T. M. ir E. M., atlikęs įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai ir motyvuotai atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus. Šioje dalyje konstatuoti BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą nėra pagrindo.
Dėl Ž. Č. nuteisimo už narkotinių medžiagų pardavimą A. V.
10. Kasatoriai teigia, kad nuteisiant Ž. Č. dėl narkotinių medžiagų pardavimo A. V. buvo padaryti BPK 7 straipsnio, 20 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 5, 7 dalių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimai. Šie pažeidimai grindžiami aplinkybe, jog Ž. Č. dėl šių veikų iš esmės nuteistas tik pagal A. V. parodymus, kuriam kaltinamasis ir jo gynėjas neturėjo galimybės užduoti klausimų nei vienoje bylos stadijoje.
10.1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte ir BPK 44 straipsnio 7 dalyje imperatyviai nenustatyta proceso stadija, kurioje asmeniui, kaltinamam nusikaltimo padarymu, turi būti sudaryta galimybė pačiam apklausti kaltinimo liudytojus arba reikalauti, kad tie liudytojai būtų apklausti. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ši teisė vertinama kaip teisės į teisingą, sąžiningą procesą sudėtinė dalis; tuo atveju, kai kaltinamasis jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės apklausti asmenų, kurių parodymai perskaitomi proceso metu ir naudojami kaip įrodymai, gali būti konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimas. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat kasacinėse nutartyse formuojama praktika, kad tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo stadijoje arba nagrinėjant bylą teisme, pati savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi. Tokiose situacijose būtina vertinti, ar liudytojo nedalyvavimo teismo procese arba atsisakymo duoti parodymus (ar atsakyti į gynybos klausimus) priežastis yra svarbi ir ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių), leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus ir tinkamai bei teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295-507/2016">2K-295-507/2016</a>). Atsižvelgiant į proceso kaip visumos teisingumo vertinimą, patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikšmingi, ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimai bylose Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę § 147, Schatschaschwili prieš Vokietiją § 116).
10.2. Nagrinėjamoje byloje Ž. Č. kaltė dėl narkotinių medžiagų pardavimo A. V. iš esmės grindžiama ikiteisminio tyrimo metu bei kitoje byloje teisme kaltinamojo A. V. duotais parodymais, perskaitytais teismo posėdyje. Kasatorius neturėjo galimybės apklausti A. V. nei ikiteisminio tyrimo stadijoje, nei bylą nagrinėjant teisme, nes A. V. teisme parodymus duoti atsisakė, grindžiant teise neduoti parodymų apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką. Tokiu atveju sprendžiant, ar A. V. parodymai pagrįstai pripažinti įrodymu, svarbu nustatyti, ar šie parodymai buvo pakankamai reikšmingi pripažįstant Ž. Č. kaltu ir ar juos galima laikyti patikimais.
10.3. A. V. parodė, kad sausio ir vasario mėnesį pirko narkotines medžiagas iš Ž. Č., vėliau jas pardavė A. V. Iš bylos matyti, kad būtent šie A. V. parodymai nulėmė Ž. Č. nuteisimą dėl dviejų veikų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už narkotinių medžiagų pardavimą A. V. Kitais pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytais Ž. Č. kaltės dėl šių veikų padarymo įrodymais – bendravimo su A. V., jų susirašinėjimu elektroninėje erdvėje, kratos protokolo duomenimis ir kt. – neatskleista jokių aplinkybių, rodančių Ž. Č. ryšį su jam inkriminuojamų nusikaltimų dalyku – narkotine medžiaga, kurią buvo įgijęs A. V. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra duomenų, jog A. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs kitą asmenį, iš kurio įgijo narkotines medžiagas, nevienodai nurodė už narkotines medžiagas sumokėtą sumą. Todėl buvo pagrindo abejoti, ar A. V. parodymai patikimi. Tačiau pakankamas šių parodymų patikimumo patikrinimas nebuvo užtikrintas nei galimybe A. V. apklausti teismo posėdyje, nei kitu būdu.
10.4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo pažeisti BK 7 straipsnio, 20 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 5, 7 dalių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto reikalavimai. Šie pažeidimai pripažintini esminiais dėl kaltinamojo teisių suvaržymo, teisės į teisingą teismą pažeidimą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad iškilusioje situacijoje šių pažeidimų pašalinti nėra galimybės, todėl byla dėl šios dalies nutrauktina.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 6 d. nutartį:
1. Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis Ž. Č. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos 2014 m. sausio mėnesį) ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos 2014 m. vasario mėnesį) ir bylą šiose dalyse nutraukti.
2. Panaikinti bausmių subendrinimą pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis bei BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis.
3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis Ž. Č. subendrinti bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už veiką su E. M.) ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už veiką su T. M.) iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams ir trims mėnesiams.
4. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams.
Likusią Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Artūras Pažarskis
Eligijus Gladutis
