Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 24 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-362-303/2016

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01192-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.2; 1.2.29.1; 2.1.7.4; 2.4.2.1; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui,

išteisintajam A. L., jo gynėjui advokatui Dariui Sauliūnui,

civilinio ieškovo UAB „ATS L“ atstovei J. R.-P.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Aido Dzikaro kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 24 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu A. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Civilinio ieškovo UAB „ATS L“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 24 d. nutartimi civilinio ieškovo UAB „ATS L“ atstovo ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, civilinio ieškovo UAB „ATS L“ atstovės, prašiusių prokuroro kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. A. L. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrus dokumentus (bendrovės „MLP“, registruotos Jungtinėje Karalystėje, sąskaitas faktūras, UAB „ATS L“ (ankstesnis pavadinimas „A“) pardavimų ir rinkodaros direktoriaus A. O. 2011 m. gegužės 30 d. raštą) ir apgaule bendrovės „MLP“ naudai įgijo didelės vertės svetimą – UAB „ATS L“ – turtą, t. y. būdamas UAB „ATS L“ ekspedicijos vadybininku, žinojo, kad UAB „ATS L“ sudarė su siuntėju, bendrove „BA“, registruota Ispanijos Karalystėje, krovinių (žemės ūkio technikos) vežimo tarptautiniu maršrutu Ispanija–Rusija sutartį, krovinį pristatant gavėjui, bendrovei „Z“, registruotai Rusijos Federacijoje, šiai sutarčiai įvykdyti UAB „ATS L“ subrangos pagrindu pasitelkė trečiuosius asmenis (vežėjus):

UAB „Au“, su kuria UAB „ATS L“ 2011 m. kovo 28 d. sudarė vežimo sutartį, po to UAB „Au“ subrangos pagrindu pasitelkė kitą trečiąjį asmenį – bendrovę – „D“ (registruotą Lenkijos Respublikoje) ir su ja sudarė vežimo sutartį, po to „D“ iš siuntėjo „BA“ Ispanijoje priėmė krovinį ir 2011 m. balandžio 5 d. pristatė į Lietuvos Respubliką pagal važtaraštį (CMR); už įvykdytą sutartį UAB „ATS L“ bendrovei „Au“ sumokėjo 10 358,4 Lt (t. y. 3000 Eur) pagal 2011 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0021343);

UAB „OL“, su kuria UAB „ATS L“ 2011 m. balandžio 7 d. sudarė vežimo sutartį, po to UAB „OL“ subrangos pagrindu pasitelkė kitą trečiąjį asmenį – UAB „O“, su kuria sudarė vežimo sutartį, po to UAB „O“ siuntėjo krovinį 2012 m. balandžio 9 d. perėmė Lietuvos Respublikoje ir pristatė į paskirties vietą (Rusija, Krasnodaras) krovinio gavėjui pagal važtaraštį (CMR) Nr. 0001055; už įvykdytą sutartį UAB „ATS L“ bendrovei „OL“ sumokėjo 12 948 Lt (t. y. 3750 Eur) pagal 2011 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 11/04/108.

A. L., žinodamas, kad UAB „ATS L“, subrangos pagrindu pasitelkusi trečiuosius asmenis (vežėjus), užsakymą įvykdė, t. y. pristatė siuntėjo „BA“ krovinį gavėjui „Z“, siekdamas apgaule įgyti bendrovės „MLP“ naudai svetimą turtą – bendrovei „ATS L“ priklausantį piniginį užmokestį, kurį turėjo sumokėti krovinio siuntėjas „BA“, ne anksčiau kaip 2014 m. balandžio 9 d. pagamino netikrą dokumentą – bendrovės „MLP“ 2011 m. gegužės 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. MLT 1000001, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančią informaciją, kad neva bendrovė „MLP“ įvykdė (organizavo) krovinių vežimą pagal važtaraštį (CMR) Nr. 0001055 ir elektroniniu paštu 2012 m. gegužės 18 d. išsiuntė šią sąskaitą faktūrą bendrovei „BA“, po to, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, pagamino netikrą dokumentą – UAB „ATS L“ pardavimų ir rinkodaros direktoriaus A. O. 2011 m. gegužės 30 d. raštą, adresuotą bendrovei „BA“, nurodydamas šiame rašte tikrovės neatitinkančią informaciją, kad UAB „ATS L“ nevykdė transportavimo iš Legazpi (Ispanija) į Krasnodarą (Rusija) ir 2011 m. birželio 2 d. šį netikrą dokumentą elektroniniu paštu išsiuntė bendrovei „BA“, kuri, būdama suklaidinta, šią sąskaitą faktūrą 2011 m. birželio mėn. apmokėjo į bendrovės „MLP“ sąskaitą pervesdama 6900 Eur.

A. L., siekdamas tęsti savo nusikalstamą sumanymą, veikdamas bendra tyčia, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku imitavo bendrovės „KN“, registruotos Rusijos Federacijoje, vardu 2011 m. gegužės 5 d. transporto užsakymo pateikimą bendrovei „ATS L“ dėl siuntėjo, bendrovės „O“, registruotos Ispanijos Karalystėje, krovinio (liftų) vežimo tarptautiniu maršrutu Ispanija–Baltarusija gavėjui, bendrovei „BR“, registruotai Baltarusijos Respublikoje, nors, kaip nurodyta, bendrovė „KN“ tokio užsakymo nebuvo pateikusi; šiam užsakymui įvykdyti UAB „ATS L“ subrangos pagrindu pasitelkė trečiuosius asmenis (vežėjus):

UAB „AT“, su kuria UAB „ATS L“ sudarė vežimo sutartį ir kuri dalį užsakyme nurodyto krovinio iš siuntėjo Ispanijoje priėmė 2011 m. gegužės 16 d. ir iš Ispanijos pristatė į Lietuvos Respubliką pagal važtaraščius (CMR) Nr. 008324 ir 008325; už įvykdytą sutartį UAB „ATS L“ sumokėjo 11 739,52 Lt (t. y. 3400 Eur) bendrovei „AT“ pagal 2011 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 008789);

K. K. paslaugų įmonę, su kuria UAB „ATS L “ sudarė vežimo sutartį ir kuri kitą dalį užsakyme nurodyto krovinio iš siuntėjo Ispanijoje priėmė 2011 m. gegužės 19 d. ir iš Ispanijos pristatė į Lietuvos Respubliką pagal važtaraštį (CMR) Nr. 0019078; už įvykdytą sutartį UAB „ATS L“ sumokėjo K. K. paslaugų įmonei 11 187,07 Lt (t. y. 3240 Eur) pagal 2011 m. gegužės 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 11/00858);

UAB „S“, su kuria UAB „ATS L“ sudarė vežimo sutartį, po to UAB „S“ subrangos pagrindu pasitelkė kitą trečiąjį asmenį – UAB „L“ ir su šia bendrove sudarė vežimo sutartį; UAB „L“ dalį siuntėjo krovinio perėmė Lietuvos Respublikoje ir pristatė į paskirties vietą (Baltarusija, Minskas) krovinio gavėjui pagal važtaraštį (CMR) Nr. 0689972; už įvykdytą sutartį UAB „ATS L“ bendrovei „S“ sumokėjo 2416,96 Lt (t. y 700 Eur) pagal 2011 m. birželio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ST-110250);

bendrovę „Gen-Avto“ (registruotą Baltarusijos Respublikoje), su kuria UAB „ATS L“ sudarė vežimo sutartį ir kuri kitą dalį siuntėjo krovinio perėmė Lietuvos Respublikoje ir pristatė į paskirties vietą (Baltarusija, Minskas) krovinio gavėjui pagal važtaraštį (CMR) Nr. 0014465; už įvykdytą sutartį UAB „ATS L“ bendrovei „G-A“ sumokėjo 800 Eur pagal 2011 m. gegužės 27 d. paslaugų suteikimo aktą;

A. L., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „ATS L“ subrangos pagrindu pasitelkusi trečiuosius asmenis (vežėjus) užsakymą įvykdė, t. y. pristatė siuntėjo „O“ krovinį gavėjui „BR“, siekdamas apgaule įgyti bendrovės „MLP“ naudai svetimą turtą, t.y. bendrovei „ATS L“ priklausantį piniginį užmokestį, kurį turėjo sumokėti krovinio siuntėjas „O“, ne anksčiau kaip 2011 m. gegužės 24 d. pagamino netikrą dokumentą – bendrovės „MLP“ 2011 m. gegužės 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. MLT 1000002, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančią informaciją, kad neva bendrovė „MLP“ įvykdė (organizavo) krovinių vežimą pagal važtaraščius (CMR) Nr. 0689972 ir 0014465, ir šį netikrą dokumentą panaudojo, t. y. pateikė šią sąskaitą faktūrą bendrovei „O“, po to šią dėl suklydimo pateiktą sąskaitą faktūrą 2011 m. birželio mėn. apmokėjo į bendrovės „MLP“ sąskaitą, esančią AB Ūkio bankas pervesdama 9180 Eur.

Taip A. L. bendrovės „MLP“ naudai įgijo svetimą UAB „ATS L“ didelės – 51 412,19 Lt (14 890 Eur) – vertės turtą, t. y. UAB „ATS Ls“ piniginį užmokestį, kurį turėjo sumokėti krovinių siuntėjai „BA“ (turėjusi sumokėti ne mažiau kaip 23 306,40 Lt (6750 Eur) ir „O“ (turėjusi sumokėti ne mažiau kaip 28 105,79 Lt (8140 Eur), ir pagamino netikrus dokumentus (bendrovės „MLP“ sąskaitas faktūras, UAB „ATS L“ pardavimų ir rinkodaros direktoriaus A. O. 2011 m. gegužės 30 d. raštą).

2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. Dzikaras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

2.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nepadaryta nusikalstama veika, rėmėsi iš esmės tik A. L. parodymais, taip juos suabsoliutindamas, šių parodymų negretino su kitais byloje esančiais įrodymais, nevertino ir neanalizavo jų visumos. Taip pat teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes, neišnagrinėjęs esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir savo nutartyje nenurodė motyvų, kodėl apeliacinis skundas atmetamas. Tai esminiai BPK pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

2.2. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas visiškai ignoravo bylos duomenis, paneigiančius A. L. parodymus. Visų pirma, teismas neatsižvelgė į AB Ūkio banko pateiktus dokumentus, susijusius su UAB „MLP“ sąskaitos atidarymu bei galimybe A. L. disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis. Iš 2010 m. kovo 9 d., 2011 m. liepos 28 d., 2012 m. liepos 2 d. įgaliojimų matyti, kad A. L. yra bendrovės „MLP“ įgaliotas asmuo, turintis teisę šios bendrovės vardu atidaryti sąskaitas, sudaryti sandorius, administruoti ir vykdyti bet kokią veiklą, būtiną bendrovei. Šiais dokumentais paneigiama A. L. versija, kad jis bendrovę „MLP“ perleido N. K. ir kad jis (A. L.) inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo metu jokių santykių su bendrove „MLP“ neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamas patikimais ir atitinkančiais tikrovę A. L. parodymus, kad jis perleido bendrovę „MLP“ N. K. ir kad šis vykdė bendrovės veiklą, nekreipė dėmesio į faktines aplinkybes, kurios verčia abejoti, kad A. L. gynėjo teismo posėdžio metu pateikta 2010 m. lapkričio 17 d. bendrovės „MLP“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis iš tiesų buvo sudaryta, kad sandorio šalys iš tiesų siekė iš sutarties kylančių pasekmių. Pagal šią sutartį bendrovės „MLP“ akcijos parduodamos N. K., o sandorio pabaiga numatoma 2011 m. sausio 2 d., sutartyje nurodyta, kad visi dokumentai, įrodantys teises į šias akcijas, buvo perduoti su lydimaisiais dokumentais. Tačiau lydimųjų dokumentų A. L. nėra pateikęs, o duomenų, kad sutartis įvykdyta – negauta, be to, pateikta tik sutarties kopija, o tai kelia abejonių jos tikrumu. Pasak kasatoriaus, pirmiau nurodyti 2010 m. kovo 9 d., 2011 m. liepos 28 d., 2012 m. liepos 2 d. įgaliojimai patvirtina, kad tikrasis bendrovės „MLP“ „šeimininkas“ buvo A. L., jis turėjo absoliučiai visus įgaliojimus (atidaryti sąskaitas, sudaryti sandorius ir kt.) tiek po tariamos akcijų pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo, tiek inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo metu ir vėliau.

2.3. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal teisme duotus A. L. parodymus, bendrovės „MLP“ dokumentus N. K. jis perdavė per traukinio, kuris važiavo iš Kaliningrado į Simferopolį per Kijevą, palydovą, todėl jokio patvirtinančio dokumento, kad perdavė šios bendrovės dokumentus, neturi. Tačiau tokia A. L. versija, atsižvelgiant į pirmiau kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, nėra įtikinama, juolab kad iš 2015 m. kovo 2 d. AB „Lietuvos geležinkelių“ direktoriaus pavaduotojo rašto, kurį teisme pateikė UAB „ATS L“ atstovė, matyti, kad A. L. nurodyto maršruto traukinį Lietuvos Respublikos teritorijos ruože Vilnius–Kybartai–Vilnius aptarnavo AB „Lietuvos geležinkelių“ lokomotyvo brigada, kuri tiesiogiai neteikia siuntų, dokumentų, pinigų perdavimo ir kitų paslaugų.

2.4. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas nevertino AB Ūkio banko pateiktų dokumentų apie IP adresus, iš kurių matyti, kad prie bendrovės „MLP“ sąskaitos sistemingai buvo jungtasi ir iš IP adreso (duomenys neskelbtini) tiek iki A. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir nusikalstamų veikų darymo metu (pavyzdžiui, 2011 m. gegužės 18 d. 17.38 val., 2011 m. gegužės 27 d. 14.22 val.). Prokuroras pažymi kad IP adresą (duomenys neskelbtini) administruoja AB „Teo“ ir šis adresas priskirtas UAB „A“. Ši bendrovė yra vienas iš UAB „ATS L“ akcininkų ir abi bendrovės veiklą vykdo tame pačiame biure, adresu (duomenys neskelbtini), abi naudojasi tais pačiais elektroninių ryšių tinklais (apie tai teisme yra nurodęs civilinio ieškovo atstovas). Taigi vienintelis logiškas ir faktiniais duomenimis pagrįstas paaiškinimas, kad prie bendrovės „MLP“ sąskaitos, esančios AB Ūkio banke, būdamas savo bendrovėje UAB „ATS L“ internetu jungėsi A. L., kuriam AB Ūkio bankas buvo suteikęs prisijungimo prie interneto bankininkystės priemones. Taigi visos pirmiau nurodytos aplinkybės rodo, kad 2010 m. kovo 9 d., 2011 m. liepos 28 d., 2012 m. liepos 2 d. įgaliojimai atstovauti bendrovei „MLP“ A. L. buvo suteikti ne formaliai, priešingai – jų pagrindu A. L. faktiškai vykdė bendrovės „MLP“ veiklą, juridiškai ir faktiškai galėjo disponuoti šios bendrovės sąskaitoje esančiomis lėšomis ir tai darė. Tai taip pat paneigia A. L. versiją, kad jis bendrovę „MLP“ perleido N. K. ir kad inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo metu jokių santykių su bendrove „MLP“ neturėjo.

2.5. Be to, nebuvo atsižvelgta į UAB „ATS L“ pateiktus dokumentus (tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščius (CMR), sąskaitas faktūras, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus), iš kurių matyti, kad UAB „ATS L“ vykdė siuntėjų „BA“ ir „O“ užsakymus, nurodytus kaltinamajame akte, pasitelkė trečiuosius asmenis (vežėjus), kuriems apmokėjo už krovinių gabenimą, o šiuose krovinių gabenimuose bendrovė „MLP“ nedalyvavo nei kaip vežėjas, nei kaip tarpininkas (ekspeditorius). Tokias aplinkybes patvirtina ir liudytojais apklausti šios bendrovės darbuotojai.

2.6. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad bendrovės „MLP“ 2011 m. gegužės 15 d. sąskaitoje faktūroje MLT 1000001, adresuotoje „BA“ dėl 6900 Eur apmokėjimo, nurodytas CMR 0001055 patvirtina siuntėjo „BA“ krovinio pristatymą gavėjui Rusijos Federacijoje, tačiau jokie įrodymai nepatvirtina, kad bendrovė „MLP“ dalyvavo vežant minėtą siuntėjo „BA“ krovinį. Krovinio vežimą pagal šį CMR per trečiuosius asmenis (UAB „OL“, kuri subrangos pagrindu pavedė krovinį vežti UAB „O“) vykdė (ekspedijavo) UAB „ATS L“ ir dėl to patyrė išlaidas, t. y. vežėjams (UAB „OL“) apmokėjo pateiktą sąskaitą faktūrą.

2.7. Analogiškai yra ir dėl kitos sąskaitos. Bendrovės „MLP“ 2011 m. gegužės 27 d. sąskaitoje faktūroje MLT1000002, adresuotoje bendrovei „O“ dėl 9180 Eur apmokėjimo, nurodyti CMR 0689972 ir 0014465 patvirtina siuntėjo „O“ krovinio pristatymą gavėjui Baltarusijoje. Šio krovinio vežimą pagal nurodytus CMR per trečiuosius asmenis (UAB „S“, kuri subrangos pagrindu pavedė krovinį vežti UAB Le“ ir per bendrovę „G-A“) vykdė (ekspedijavo) UAB „ATS L“ ir dėl to patyrė išlaidų, nes vežėjams (UAB „S“ ir „G-A“) apmokėjo pateiktas sąskaitas faktūras, o bendrovė „MLP“ vežant krovinį nedalyvavo.

2.8. Prokuroras nurodo, kad nagrinėjant bylą nebuvo įvertinti R. G. ir A. O. parodymai teisme, pagal kuriuos A. L., kaip UAB „ATS L“ vadybininkas, buvo atsakingas už kaltinamajame akte nurodytų krovinių pervežimo organizavimą (ekspedijavimą). Iš šių asmenų parodymų matyti, kad A. L. žinojo, jog minėtų krovinių pervežimų bendrovė „MLP“ neorganizavo ir šios bendrovės 2011 m. gegužės 15 d. sąskaita faktūra, adresuota krovinio siuntėjui bendrovei „BA“, ir 2011 m. gegužės 27 d. sąskaita faktūra, adresuota krovinio siuntėjui bendrovei „O“, neatitinka tikrovės, nes šiuose dokumentuose bendrovė „MLP“ nurodytų paslaugų neteikė, todėl neturėjo teisės gauti apmokėjimo iš krovinių siuntėjų.

2.9. Kasatorius pažymi, kad A. L., būdamas atsakingas už kaltinamajame akte nurodytų krovinių vežimo organizavimą (ekspedijavimą), disponavo reikiama informacija bei dokumentais, kuriais naudojosi siekdamas įgyvendinti nusikalstamą sumanymą – parengti netikras bendrovės „MLP“ sąskaitas faktūras. Jo gyvenamojoje vietoje kratos metu rasta dalis dokumentų, susijusių su kaltinime nurodytais krovinių vežimais, t. y. UAB „A“ 2011 m. balandžio 15 d. 10 358,40 Lt sąskaita faktūra Nr. 0021343, išrašyta bendrovei „Au“, bendrovės „D“ tarptautinis krovinių važtaraštis (CMR), kurio siuntėjas bendrovė „BA“, 2011 m. kovo 28 d. vienkartinė krovinio pervežimo sutartis, sudaryta tarp UAB „A“ ir „Au“ (dabar UAB „ATS L“).

3. Pasak kasatoriaus, nebuvo atsižvelgta į Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijų pateiktus duomenis. Bendrovės „BA“ atstovas E. J. U. F. ir „O“ atstovas J. J. S. E. pateikė dokumentus (CMR), patvirtinančius, kad UAB „ATS L“ įvykdė krovinių pervežimus, pasitelkdama trečiuosius asmenis; šios bendrovės pateikė analogiškus dokumentus – CMR, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu pateikė ir UAB „ATS L“, grįsdama krovinių pervežimo įvykdymą. Be to, 2013 m. rugsėjo 10 d. Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijų apklaustas bendrovės „BA“ atstovas parodė, kad bendrovė „BA“ pasamdė UAB „Au“ (dabar „ATS L“) atlikti pervežimą, tačiau jai nesumokėjo, nes laikėsi A. O. elektroniniu paštu gauto nurodymo, už šį pervežimą sumokėjo bendrovei „MLP“. Apklausos metu šis liudytojas pateikė elektroninį susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad A. L. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2011 m. gegužės 18 d. bendrovei „BA“ į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) išsiuntė sąskaitą Nr. MLT1000001 ir 2011 m. birželio 2 d. skenuotą dokumentą – UAB „Au“ pardavimo ir marketingo direktoriaus A. O. 2011 m. gegužės 30 d. raštą, jog neva UAB „Au“ pervežimo nevykdė.

3.1. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į UAB „ATS L“ teisiamajame posėdyje pateiktus dokumentus, paaiškinančius, už kokius pervežimus bendrovė „MLP“ buvo pervedusi pinigus bendrovei „ATS L“, ir paneigiančius išteisintojo A. L. versiją, jog bendrovė „MLP“ dėl kaltinime nurodytų krovinių pervežimų su UAB „ATS L“ yra atsiskaičiusi. Pavyzdžiui, teisme A. L. parodė, kad skolų suderinimo akte yra 2012 m. rugsėjo 26 d. 6900 Eur sąskaita, kurią UAB „Au“ (dabar UAB „ATS L“) išrašė bendrovei „MLP“ už pervežimą maršrutu Ispanija–Krasnodaras. Beje, šiuose parodymuose A. L. teigia, kad už kaltinime nurodyto siuntėjo „BA“ krovinio pervežimą gautus pinigus pagal 2011 m. gegužės 15 d. sąskaitą faktūrą bendrovė „MLP“ pervedė bendrovei „ATS L“. Prokuroras pažymi, kad, fiksuojant A. L. parodymus, teismo posėdžio protokole nurodyta, jog jis duoda parodymus apie 2012 m. rugsėjo 26 d. UAB „ATS L“ sąskaitą dėl 6900 Eur, tačiau tokia sąskaita neegzistuoja, ji nenurodyta 2011 m. gruodžio 14 d. skolų suderinimo akte, todėl tikėtina, kad A. L. turėjo omenyje 6900 Eur 2011 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą Nr. 003563 arba teismo posėdžio protokole padaryta techninė klaida. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu UAB „ATS L“ pateikė finansų direktorės R. G. rašytinį dokumentą dėl 2011 m. rugsėjo 16 d. pardavimo sąskaitos faktūros Nr. 003563 surašymo aplinkybių, kuriame nurodyta, kad UAB „ATS L“ 2011 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 003563 (6900 Eur), adresuotą bendrovei „MLP“, išrašė tik tada, kai buvo išsiaiškinta, kad apmokėjimą už užsakymą, kurį įvykdė UAB „ATS L“ samdyti vežėjai, bendrovė „BA“ apmokėjo bendrovei „MLP“. Rašte nurodoma, kad ši PVM sąskaita faktūra neapmokėta, tokias aplinkybes teismo posėdžio metu liudytoja R. G. patvirtino.

3.2. Taip pat teisme A. L. parodė, kad bendrovė „MLP“, gavusi pinigus iš bendrovės „O“ pagal 2011 m. gegužės 27 d. sąskaitą faktūrą, 2011 m. liepos 1 d. pervedė 12 300 Eur „ATS L“. Tačiau teisme UAB „ATS L“ pateikė R. G. ir atstovės J. R. P. 2015 m. balandžio 9 d. dokumentą su priedais dėl 2011 m. liepos 1 d. bendrovės „MLP“ 12 300 Eur pervedimo paskirties, kuriame nurodoma, kad ši pinigų suma pervesta už kitą krovinių pervežimą, nei nurodo A. L. Prie šio dokumento pridėti priedai (2011 m. sausio 28 d. sąskaita Nr. 003131, buhalterinės pažymos ir kt.) patvirtina šiame rašte nurodytas aplinkybes. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos finansų direktorė R. G., ir buhalterė M. A.

3.3. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog dokumentai suklastoti, ir kad byloje nepateikta specialisto išvada, kuri patvirtintų, jog A. L. suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus. Šiuo atveju specialisto tyrimas, kuriuo būtų nustatomas dokumentų tikrumas ar netikrumas, prokuroro įsitikinimu, negalimas, nes kaltinime nurodyti dokumentai yra skaitmeninės formos, todėl dėl jų tikrumo ar netikrumo pagrįstas išvadas galima daryti tik įvertinus šių dokumentų turinį, kuris neatitinka tikrovės. Dokumentų tyrimo specialistas negali įvertinti šių dokumentų turinio, tai turi padaryti teismas, išanalizavęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, įvertinęs įrodymų visumą, tarp jų ir A. O., buvusio A. L. vadovo, parodymus, kuris kategoriškai nurodo, kad kaip pardavimų ir rinkodaros skyriaus direktorius nepasirašė 2011 m. gegužės 30 d. rašto, kuriame nurodyta, jog UAB „ATS L“ nevykdė krovinio transportavimo. Iš bylos duomenų matyti, kad šis raštas iš A. L. tarnybinio elektroninio pašto buvo išsiųstas bendrovei „BA“, kuri dėl suklydimo manydama, kad apmokėjimą turi gauti ne UAB „ATS L“, bet „MLP“, apmokėjo bendrovės „MLP“ pateiktą 2011 m. gegužės 15 d. sąskaitą faktūrą, kuri taip pat buvo išsiųsta iš A. L. tarnybinio elektroninio pašto.

3.4. Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bylos medžiaga patvirtina A. L. teiginius, jog jis neturėjo naudos ir tikslo veikti bendrovės „MLP“ vardu, yra prieštaringa ir nepagrįsta jokiais įrodymais (išskyrus A. L. parodymus). Teismas ignoravo bylos duomenis, patvirtinančius, kad ši bendrovė faktiškai nebuvo parduota kitam asmeniui (N. K.), jai atstovavo A. L., kuris turėjo visus įgaliojimus veikti šios bendrovės vardu, disponuoti jos lėšomis, tai patvirtina A. L. prisijungimai prie bendrovės „MLP“ banko sąskaitos iš tuometinės savo darbovietės UAB „ATS L“ ir kt.

3.5. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštaringa. Dėstomi teiginiai, kad byloje nėra duomenų (nei patvirtinančių, nei paneigiančių) apie bendrovės „MLP“ atliktus užsakymus siuntėjų bendrovių „BA“ ir „O“, po to nurodoma, jog, neapklausus UAB „MLP“ savininko N. K., nepaneigta A. L. versija, jog ši bendrovė iš tiesų atliko pirmiau nurodytas pervežimo paslaugas ir pagrįstai gavo apmokėjimą, nes yra atliktų sandorių ir transakcijų naudos gavėja. Tokią išvadą, anot kasatoriaus, teismas padarė neįvertinęs įrodymų visumos, ignoruodamas pirmiau kasaciniame skunde nurodytus A. L. parodymus paneigiančius duomenis.

3.6. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, jog bendrovė „MLP“ buvo perleista N. K. ir kad ši įmonė organizavo kaltinime nurodytus krovinių pervežimus, rėmėsi ir A. L. teismo posėdyje pateiktu 2013 m. vasario mėn. elektroniniu susirašinėjimu su N. K., kaip bendrovės „MLP“ atstovu. Tačiau tokio elektroninio susirašinėjimo tikrumas, prokuroro įsitikinimu, būtų paneigtas, jeigu bylos įrodymai būtų įvertinti išsamiai ir visapusiškai, juo labiau tokį susirašinėjimą elektroniniu paštu su kitu asmeniu labai paprasta surežisuoti.

3.7. Prokuroro manymu, įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovė „MLP“ nevykdė kaltinime nurodytų krovinių gabenimo, pakanka, tačiau, jei dėl to apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių, jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu, pats turėjo atlikti papildomus proceso veiksmus (arba tai pavesti padaryti prokurorui) ir iš Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų – K. K. IĮ, UAB „AT“, „S“, „L“, „A“, „OL“, „O“ –išreikalauti vežimo sutartis, subrangos pagrindu sudarytus susitarimus, vykdant kaltinime nurodytų krovinių gabenimą, ir kt., kurie papildomai patvirtintų, kad bendrovė „MLP“ su kaltinime nurodytais vežimais nieko bendro neturėjo ir kad šios bendrovės vardu išrašytos sąskaitos faktūros, adresuotos bendrovėms „O“ ir „BA“, neatitinka tikrovės, o kaltinime nurodytų krovinių gabenimo organizavimą (ekspedijavimą) savo lėšomis atliko UAB „ATS L“, pasitelkdama pirmiau nurodytas bendroves, bet ne bendrovę „MLP“.

3.8. Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, kaip teisinančiu įrodymu rėmėsi J. D. (D.) parodymais, duotais Rusijos Federacijos ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pagal kuriuos nuo 2010 m. rugpjūčio iki 2012 m. sausio mėn. jis įmonėje „KN“ ėjo tarptautinių pervežimų autotransportu skyriaus vadovo pareigas, 2011 m. gegužę kuravo iš įmonės „O“ gautą užsakymą pervežti krovinį (liftus) dviem transporto priemonėmis maršrutu Ispanija–Baltarusija, šio krovinio ekspeditorė buvo bendrovė „MLP“. Teismas tokius parodymus laikė patikimais ir objektyviais, motyvuodamas tuo, kad jie duoti įspėjus liudytoją dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tačiau toks šio liudytojo parodymų vertinimas, negretinant ir neanalizuojant jų kartu su kitais bylos įrodymais, laikytinas deklaratyviu. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatas, liudytojo J. D. parodymai neturi savarankiškos reikšmės, šio asmens parodymais galima tik patikrinti kitus įrodymus dėl siuntėjo „O“ krovinio gabenimo. Be to, kasatorius pažymi, kad liudytojo J. D. parodymai neatitinka tikrovės. Iš liudytojo S. V. (V.) parodymų matyti, kad bendrovėje „KN“ J. D. nedirba nuo 2011 m. vasario mėn., kad paskutinis krovinio gabenimas, bendradarbiaujant su UAB „Au“ (dabar „ATS L“) ir „SSG“ (liftų, išsiųstų iš bendrovės „O“, gavėjas), buvo atliktas 2011 m. vasario 28 d. Jis parodė, kad krovinio gabenimą organizavo ir su rangovu „Au“ kontaktavo darbuotojas J. D., tačiau sužinojus, kad jis ketina pasitraukti iš pareigų, 2011 m. pradžioje krovinio organizavimas buvo pavestas jam (S. V.). Liudytojo S. V. parodymus iš dalies patvirtina Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad bendrovė „KN“ 2011 m. gegužės 5 d. nepateikė transporto užsakymo bendrovei „ATS L“, nes paskutinis krovinio gabenimas bendradarbiaujant su šia bendrove atliktas 2011 m. vasario 28 d. (kaltinime nurodoma, kad A. L. 2011 m. gegužės 5 d. užsakymą imitavo), o J. D. bendrovėje „KN“ nedirbo nuo 2011 m. vasario. Taigi teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad J. D. negalėjo duoti paaiškinimų apie kaltinime nurodyto krovinio gabenimą 2011 m. gegužės mėn., nes tuo metu jis bendrovėje nedirbo.

3.9. Prokuroras nurodo, kad liudytojo J. D. parodymai turi būti vertinami kritiškai ir kitu aspektu – liudytojas nurodė, kad jiems (iš pateikto klausimo matyti, kad liudytojas turi omenyje bendrovę „KN“) „MLP“ buvo šio krovinio ekspeditorė, o jų santykiai su UAB „ATS L“ jam nėra žinomi. Prokuroras mano, kad jeigu tai būtų tiesa, tai logiška, jog bendrovė „KN“ 2011 m. gegužės 5 d. transporto užsakymą būtų adresavusi bendrovei „MLP“, kaip ekspeditorei, tačiau šiuo atveju „KN“ 2011 m. gegužės 5 d. užsakymą adresavo bendrovei „Au“ (UAB „ATS L“ priklauso UAB „Au“ įmonių grupei). Apie šį užsakymą J. D. buvo apklaustas, taigi šio parodymai prieštaringi ir nelogiški.

4. Taigi abiejų instancijų teismų išvados nebuvo pagrįstos išsamia bylos aplinkybių analize, visapusišku įrodymų ištyrimu ir jų teisingu įvertinimu. Teismai įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų, iš esmės suabsoliutino išteisintojo A. L. parodymus, liudytojo J. D. apklausos protokolą, A. L. pateiktą elektroninį laišką su N. K. vertino izoliuotai nuo kitų įrodymų, neatsižvelgė į tai, kad A. L. parodymams prieštarauja kiti įrodymai. Taip pat neįvykdyta teismo pareiga būti aktyviam, siekiant teisingumo, neatlikti papildomi proceso veiksmai, tam kad būtų pašalintos teismui kylančios abejonės.

4.1. Kasatorius pabrėžia, kad teismas, nepripažindamas tam tikrų duomenų įrodymais ir jais savo išvadų negrįsdamas, priimamo sprendimo aprašomojoje dalyje turi aiškiai motyvuoti, kodėl atitinkami duomenys nelaikytini įrodymais, be to, pažymi, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia, logiška grandine.

5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Dzikaro kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl baudžiamojo proceso normų pažeidimo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl išteisinamojo nuosprendžio nepagrįstumo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų bei nuosprendžio išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo atliktą įrodymų vertinimą (jei reikia – ir pats tirti įrodymus), padarytų išvadų teisingumą. Tikrindamas apskųsto nuosprendžio pagrįstumą ir teisingumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo laikytis BPK 20 straipsnio nuostatų – įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir atitinkamame sprendime (nutartyje ar nuosprendyje) nurodyti motyvus (BPK 331, 332 straipsniai). Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas šių BPK normų reikalavimų nesilaikė.

6.1. Prokuroras apeliaciniame skunde prašė panaikinti išteisinamąjį nuosprendį A. L. ir dėl jo priimti apkaltinamąjį nuosprendį, teigdamas, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. L. padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, tačiau pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog A. L. nepadarė jam inkriminuotų veikų, ignoravo byloje esančius įrodymus, t. y.: 1) AB Ūkio bankas dokumentus, iš kurių matyti, kad nusikalstamų veikų darymo metu ir gerokai vėliau A. L. buvo tikrasis bendrovės „MLP“ šeimininkas, turintis visus įgalinimus, o ne perleido bendrovę N. K.; 2) UAB „ATS L“ dokumentus (tarptautinio krovinių pervežimo važtaraščius (CMR), sąskaitas faktūras, apmokėjimo dokumentus), patvirtinančius, kad siuntėjų „BA“ ir „O“ užsakymus, nurodytus kaltinamajame akte, pasitelkusi trečiuosius asmenis (vežėjus), vykdė UAB „ATS L“, o ne bendrovė „MLP“; 3) Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijų pateiktus bendrovių „BA“ ir „O“ dokumentus (tarptautinio krovinių pervežimo važtaraščius (CMR), patvirtinančius, kad krovinių pervežimą, pasitelkdama trečiuosius asmenis, įvykdė UAB „ATS L“, šių bendrovių atstovų apklausos protokolų duomenis, A. L. elektroninį laišką, siųstą iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) bendrovės „BA“ atstovui, kuriuo buvo atsiųsta bendrovės „MLP“ 2011 m. gegužės 15 d. sąskaita faktūra Nr. MLT 1000001 ir UAB „ATS L“ pardavimų ir rinkodaros direktoriaus A. O. raštas, kuriame teigiama, kad UAB „ATS L“ siuntėjo krovinio netransportavo; 5) teismo posėdyje UAB „ATS L“ pateiktus dokumentus dėl 2011 m. rugsėjo 16 d. pardavimo sąskaitos faktūros Nr. 003563, adresuotos bendrovei „MLP“, išrašymo aplinkybių, taip pat dokumentus, paneigiančius A. L. versiją, kad bendrovė „MLP“ pervedė iš bendrovės „O“ gautus pinigus į UAB „ATS L“ sąskaitą.

Iš esmės analogiški argumentai išdėstyti ir prokuroro kasaciniame skunde.

6.2. Patikrinus skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl didesnės dalies apeliacinio skundo argumentų, grindžiamų konkrečiais byloje esančiais įrodymais, kurių turinys, prokuroro nuomone, paneigia A. L. nurodomas aplinkybes ir patvirtina jam pareikštą kaltinimą.

6.3. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nepažeidė (nors kaip matyti iš šio nuosprendžio turinio, teismas dėl dalies ištirtų įrodymų, jokių motyvuotų išvadų neišdėstė, taip pat nenurodė motyvų, ar šie įrodymai atmesti ir kodėl), ir konstatavo, kad šio teismo išvados dėl A. L. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį – teisingos. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, darydamas išvadas, jog A. L. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymių, iš esmės rėmėsi tik išteisintojo A. L. parodymais, jo pateiktu elektroniniu susirašinėjimu su N. K., liudytojų J. D. ir J. J. S. E. (bendrovės „O“ atstovo) parodymais. Tačiau, kaip teisingai nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, niekaip nevertino kitų, taip pat turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti įrodymų (pavyzdžiui, AB Ūkio banko dokumentų, susijusių su bendrovės „MLP“ sąskaitos atidarymu ir joje esančių lėšų disponavimu, taip pat duomenų apie IP adresus, iš kurių buvo jungtasi prie bendrovės „MLP“ sąskaitos, kratos protokolo duomenų, UAB „ATS L“ dokumentų (tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščių (CMR), sąskaitų faktūrų, apmokėjimą patvirtinančių dokumentų), susijusių su kaltinime nurodytų siuntėjų užsakymų įvykdymu, liudytojų R. G., M. A., bendrovės „KN“ darbuotojo S. V. parodymų, Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijų pateiktos medžiagos ir kt.).

6.4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus atskirai vieną nuo kito, nevertindamas A. L., J. D. parodymų, kitų, taip pat ir jiems prieštaraujančių bylos duomenų kontekste, neįvertino bylos įrodymų (tiek A. L. teisinančių, tiek ir kaltinančių) visumos ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Ignoruodamas didesnę dalį prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, dėl jų nepasisakydamas, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nurodyti BPK pažeidimai buvo padaryti nagrinėjant ir civilinio ieškovo UAB „ATS L“ atstovo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina visa apimtimi ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka pagal prokuroro ir civilinio ieškovo atstovo apeliacinius skundus.

6.5. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi išnaudoti visas jam suteiktas proceso galimybes prieštaravimams pašalinti, įvertinti įrodymus kaip visumą ir padaryti tinkamai motyvuotas išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.

7. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 24 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Artūras Pažarskis

Audronė Kartanienė