Dėl teisės normų, reglamentuojančių atstovavimą, kreditoriaus reikalavimų įpėdiniui pareiškimą, įrodinėjimo naštos paskirstymą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-470-701/2016

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00759-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.1; 3.2.4.4; 2.4.1.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Č. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. Č. ir A. J. ieškinį atsakovei K. T., dalyvaujant trečiajam asmeniui V. C., dėl sumokėto avanso grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atstovavimą, kreditoriaus reikalavimų įpėdiniui pareiškimą, įrodinėjimo naštos paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovės 24 500 Lt (7095,69 Eur) sumokėtą avansą pagal 2004 m. kovo 30 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ir įpareigoti jį grąžinti ieškovams per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovai nurodė, kad 2004 m. kovo 30 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), kuria V. G., atstovaujama pagal įgaliojimą trečiojo asmens V. C., įsipareigojo iki 2007 m. kovo 8 d. parduoti ieškovui E. Č. 2,10 ha žemės, o ieškovui A. J. – 0,37 ha žemės (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo metu būsimas žemės sklypo pardavėjas iš ieškovų avansu gavo 24 500 Lt (7095,69 Eur). Praėjus daugiau nei metams ieškovai iš pardavėjos interesams atstovaujančios V. C. sužinojo, kad sutartis nebus vykdoma. Į ieškovo raginimus grąžinti sumokėtą avansą trečiasis asmuo nereagavo. Žemės sklypo pardavėjai V. G. mirus, jos turtą paveldėjo duktė K. T., ji avanso negrąžino.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2004 m. kovo 30 d. preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi V. G., atstovaujama V. C., įsipareigojo iki 2007 m. kovo 8 d. parduoti ieškovams 2,47 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 24 700 Lt (7153,61 Eur). 2004 m. kovo 8 d. V. G. įgaliojo V. C. tvarkyti žemės sklypo grąžinimo dokumentus, atstovauti jai visose institucijose, sprendžiant žemės grąžinimo klausimus, ir atlikti kitus veiksmus, įskaitant ir žemės sklypo pardavimą. V. G. 2005 m. sausio 6 d. mirė. Jos turtą paveldėjo duktė – atsakovė, šiai 2005 m. rugpjūčio 11 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog pagal Sutartį V. G. buvo sumokėti 24 500 Lt (7095,69 Eur), priešingai, tiek ieškovų, tiek liudytojų parodymai patvirtina, kad pinigai buvo sumokėti trečiajam asmeniui V. C. ir niekas negali patvirtinti fakto, kad ši pinigus atidavė V. G.

Teismas kaip prieštaringus įvertino trečiojo asmens parodymus, kad 2004 m. kovo 30 d. pasirašant Sutartį dalyvavo ir V. G. su dukterimi J. U., bet Sutarties V. G. nepasirašė, pažymėdamas, jog trečiasis asmuo negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių Sutarties nepasirašė V. G., be to, šią aplinkybę paneigia ir J. U. parodymai, kad ji 2004 m. kovo 30 d. jokiame sandoryje kartu su motina nedalyvavo.

Pažymėjęs, kad trečiasis asmuo teismo posėdyje paaiškino, jog pagal 2004 m. kovo 8 d. preliminariąją sutartį nupirko ginčo žemės sklypą iš V. G. ir sumokėjo už jį 12 000 Lt (3475,44 Eur), tai patvirtino ir notarė Daina Aliukonienė, teismas nurodė, kad lieka neaišku, dėl kokių priežasčių trečiasis asmuo, kaip įgaliotas asmuo, 2004 m. kovo 30 d. pasirašo Sutartį, pagal kurią žemės sklypas atitenka ieškovams, o pati V. C. lieka netekusi žemės sklypo ir 12 000 Lt (3475,44 Eur). Teismo vertinimu, kyla klausimas, ar V. G. buvo žinoma apie 2004 m. kovo 30 d. pasirašytą Sutartį.

Teismas netenkino atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad ieškinio reikalavimui dėl sumokėto avanso priteisimo ir įpareigojimo jį grąžinti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo E. Č. apeliacinį skundą, 2016 m. vasario 17 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija nurodė, kad pagal Sutarties 2 punktą V. C., atstovaudama V. G., avansu gavo 24 500 Lt (7095,69 Eur) iš ieškovų prieš pasirašant sutartį. Ši Sutarties nuostata patvirtina aplinkybę, kad pinigai buvo perduoti trečiajam asmeniui. Taigi, ieškovams pareiškus ieškinį atsakovei, kuri yra V. G. įpėdinė, teko pareiga įrodyti, jog reikalaujamą grąžinti sumą V. G. gavo. Kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, byloje nesant duomenų apie tai, jog V. G. gavo pinigus, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas E. Č. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartį ir Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atstovavimo teisinių santykių esmė – juridinę reikšmę turinčių veiksmų atlikimas kito asmens vardu ir interesais. Šie santykiai yra fiduciarinio pobūdžio, t. y. jie grindžiami atstovaujamojo ir atstovo tarpusavio pasitikėjimu, atstovo lojalumu atstovaujamajam ir kruopščiu atstovaujamojo nurodymų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2008). Atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-315/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-315/2009">3K-3-315/2009</a>; 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298/2008">3K-3-298/2008</a>). Tarp trečiojo asmens ir V. G., kurios įpėdinė yra atsakovė, susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai. CK 2.150 straipsnyje nustatyta atstovo prievolė atsiskaityti atstovaujamajam. Prievolė atsiskaityti apima ir atstovo pareigą atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą, kartu ir pareigą perduoti atstovaujamajam gautą turtą, įskaitant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-594/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-594/2009">3K-3-594/2009</a>). Teismai nepagrįstai vidinių atstovavimo teisinių santykių pareigas, tenkančias atstovui (pareigą atsiskaityti), perkėlė kasatoriui ir negynė kasatoriaus, kuris laikytinas sąžiningu trečiuoju asmeniu, nes veikė tinkamai ir įsitikinęs savo veiksmų teisėtumu (preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta su asmeniu, turinčiu notaro patvirtintą įgaliojimą, šią sutartį patvirtino notaras), interesų ir teisių.

Teismai, pažeisdami rungimosi principą bei proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 185 straipsniai), netinkamai vertino įrodymus ir paskirstė įrodinėjimo naštą. Konstatuodami, kad ieškovai neįrodė, jog trečiasis asmuo perdavė pinigus atstovaujamajai, teismai nepagrįstai kasatoriui perkėlė vidinių atstovavimo teisinių santykių įrodinėjimo pareigą, tenkančią atstovui (pareigą atsiskaityti). Ne kasatorius privalo įrodyti, kad vidinių atstovavimo teisinių santykių šalis tinkamai perdavė avansą kitai šaliai, tokia pareiga tenka vidinių atstovavimo teisinių santykių šalims. Faktas, ar atstovė perdavė gautus pinigus atstovaujamajai, yra svarbus tik atstovavimo teisinių santykių šalims, o ne kasatoriui, nes jis savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Nors kasatorius įrodė tiek perduotų lėšų faktą, tiek atstovavimo santykių buvimą, tačiau teismai rėmėsi atsakovės ir trečiojo asmens deklaratyviais teiginiais, kurie nebuvo grindžiami jokiais įrodymais.

Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartį ir Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Įstatymas nustato trijų mėnesių atnaujinamąjį ir trejų metų naikinamąjį terminą kreditoriui pareikšti reikalavimus įpėdiniams (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Kreditorius, praleidęs šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, t. y. įpėdiniai atsako tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą. Byloje nustatyta, kad mirus motinai (2005 m. sausio 6 d.) atsakovė paveldėjo jos turtą (2005 m. rugpjūčio 11 d. paveldėjimo teisės liudijimas). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie tai sužinojo 2006 m. pradžioje, bet tik 2014 m. kreipėsi į atsakovę, pranešdamas, kad ji yra skolininkė. Vien dėl to ieškinys turėjo būti atmestas.

Kadangi pinigus pagal Sutartį gavo trečiasis asmuo V. C., tai ieškovo reikalavimas turi būti nukreiptas į ją. Atstovė pinigus paėmė sudarydama organizacinę sutartį ir vykdydama organizacinius darbus, o ne pagrindinę sutartį atstovaujamosios naudai. Iš preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovės motinai neatsirado nei pareiga parduoti nekilnojamąjį daiktą, nei teisė reikalauti iš atstovės pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį.

Tai, kad dėl to paties žemės sklypo buvo sudarytos dvi preliminariosios sutartys, viena – 2004 m. kovo 8 d., kita – 2004 m. kovo 30 d., ir trečiasis asmuo V. C. 2004 m. kovo 30 d. Sutartyje nurodė, jog tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, nors būtent V. C. turėjo teises į ginčo žemės sklypą pagal 2004 m. kovo 8 d. preliminariąją sutartį, rodo šio trečiojo asmens nesąžiningumą.

2004 m. kovo 8 d. Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kokią funkciją atliks avansas: jeigu sandoris neįvyksta dėl pardavėjo kaltės, tai jis grąžina 24 5000 Lt (7095,69 Eur) ir papildomai sumoka 100 000 Lt (28 962 Eur), o jeigu sandoris neįvyksta dėl pirkėjo kaltės, tai jo sumokėti 24 500 Lt (7095,69 Eur) įskaitomi į 100 000 Lt (28 962 Eur) baudą, kurią jis privalėtų sumokėti pardavėjui. Šalys labai aiškiai apibrėžė, kad 24 500 Lt (7095,69 Eur) atlieka netesybų funkciją, todėl pareikštam ieškinio reikalavimui atsakovė prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių terminą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl per atstovą sudaryto sandorio teisinių padarinių atstovaujamajam, kitos sandorio šalies pareigos įrodyti aplinkybę, kad atstovas perdavė avansą atstovaujamajam

CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę sudaryti sandorius ne tik asmeniškai, bet ir per atstovus, išskyrus sandorius, kuriuos dėl jų pobūdžio galima sudaryti tik asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-473/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-473/2014">3K-3-473/2014</a>; 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris, kuriame nurodomos atstovui suteikiamos teisės (įgaliojimai) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais su trečiaisiais asmenimis.

Atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Atstovui, kontaktuojančiam su abiem sandorio šalimis, tenka pareiga elgtis sąžiningai ne tik su atstovaujamuoju (veikti jo interesais), bet ir su trečiaisiais asmenimis: atskleisti jiems atstovavimo faktą, pranešti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus (CK 2.133 straipsnis). Atstovaujamasis, siekdamas išvengti sau nepageidaujamų padarinių, taip pat turi rūpintis savo interesų apsauga. Trečiasis asmuo turi teisę pareikalauti, kad atstovas pateiktų savo įgaliojimą ar jo kopiją (CK 2.143 straipsnis).

CK 2.150 straipsnyje nustatyta atstovo prievolė atsiskaityti atstovaujamajam. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolė atsiskaityti apima dvi pareigas – pirma, pateikti ataskaitą už savo veiklą (informacinė pareiga), antra, atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (turto perdavimo pareiga). Atstovaujamajam atsiskaitoma už tai, ką atstovas vykdydamas pavedimą gauna iš atstovaujamojo arba trečiųjų asmenų. Tai gali būti daiktai, pinigai ar kita. Atsiskaitymas atstovaujamajam yra prievolė ir turi būti vykdoma pagal prievolėms keliamus reikalavimus. Atstovo ir atstovaujamojo santykiuose dėl atsiskaitymo atstovaujamasis turi reikalavimo teisę ir yra kreditorius, o atstovui tenka pareiga, todėl jis yra skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-594/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-594/2009">3K-3-594/2009</a>).

CK 2.133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Ši įstatymo norma reiškia, kad, esant joje nurodytoms sąlygoms, atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai, teisiniai juridinių veiksmų atlikimo padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam, nes asmuo, veikiantis per atstovą, pripažįstamas kaip veikiantis pats (CK 2.132 straipsnis, 2.133 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje nustatyta, kad 2004 m. kovo 8 d. V. G. išdavė įgaliojimą trečiajam asmeniui V. C., kuriuo, be kita ko, šią įgaliojo tvarkyti žemės sklypo, kurio plotas 2,47 ha, turėto (duomenys neskelbtini), grąžinimo dokumentus, vėliau šį žemės sklypą parduoti už aptartą kainą, pasirašyti preliminariąją, pirkimo–pardavimo sutartis, gauti pinigus, pasirašyti už įgaliotoją ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. 2004 m. kovo 30 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, kuria V. G., atstovaujama pagal įgaliojimą V. C., įsipareigojo iki 2007 m. kovo 8 d. parduoti ieškovui E. Č. 2,10 ha žemės sklypo ir ieškovui A. J. – 0,37 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas yra 2,47 ha, esančio (duomenys neskelbtini), už 24 700 Lt (7153,61 Eur). Prieš šios sutarties pasirašymą trečiasis asmuo V. C., atstovaudama V. G., iš ieškovų avansu gavo 24 500 Lt (7095,69 Eur). V. G. 2005 m. sausio 6 d. mirė. Jos turtą paveldėjo duktė – atsakovė, kuriai paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2005 m. rugpjūčio 11 d. Pagrindinė sutartis pagal nurodytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį nesudaryta.

Bylos duomenys suponuoja išvadą, kad ieškovus ir V. G., kurios teises ir pareigas paveldėjimo būdu yra perėmusi atsakovė, veikusią per atstovę (trečiąjį asmenį V. C.), siejo ikisutartiniai žemės pirkimo–pardavimo materialieji teisiniai santykiai. Tarp ieškovų ir trečiojo asmens (atstovės) nesant tiesioginių sutartinių santykių, V. G. (atstovaujamoji) ir trečiojo asmens pavedimo sutartis sudarė teisinį trečiojo asmens (atstovės) gautų iš ieškovų pinigų gavimo pagrindą. Ieškovai, nebūdami susiję tiesioginiais sutartiniais santykiais su trečiuoju asmeniu (V. C.), neturėjo pareigos mokėti šiai kokių nors sumų, o pastaroji turėjo teisinį pagrindą gauti pinigus būtent veikdama V. G. vardu pagal pavedimo sutartį ir pareigą atsiskaityti su atstovaujamąja.

Kadangi, kaip jau minėta, atstovo sudaryto atstovaujamojo vardu sandorio teisiniai padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam, vertintina, kad materialinių teisinių santykių, iš kurių šioje byloje kilęs ginčas, šalys yra ieškovai ir atsakovė. Tam, kad pažeista teisė galėtų būti veiksmingai apginta, materialusis teisinis reikalavimas ieškinio forma turi būti pareiškiamas būtent antrajai teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, šaliai.

Nagrinėdamas bylą teismas turi ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes susieti su ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialiųjų teisės normų hipotezėmis. Įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti, ar egzistuoja konkrečiai civilinei bylai reikšmingos aplinkybės. Teisingai taikyti materialiosios teisės normas ir išspręsti šalių ginčą teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje bei tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga (įrodinėjimo našta). Įrodinėjimo dalyką sudaro tam tikri juridiniai faktai (šių faktų egzistavimas arba neegzistavimas), su kuriais siejamas teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Įrodinėtinų faktų apimtis konkrečioje civilinėje byloje priklauso nuo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio pagrindo ir konkrečios teisės normos, taikytinos šalių ginčo santykiams. Materialiojo teisinio pobūdžio juridiniai faktai yra suformuluoti atitinkamos materialiosios teisės normos hipotezėje. Įrodinėjimo našta – tai būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių.

Civilinėje byloje ikisutartinių pirkimo–pardavimo teisinių santykių šaliai pareiškus reikalavimą parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui, kuris sudarydamas sandorį veikė per atstovą, dėl sumokėtų kaip avansas lėšų grąžinimo, aplinkybė, ar atstovas kaip avansą gautus pinigus perdavė atstovaujamajam, nepriskirtina prie aplinkybių, kurias privalo įrodyti ieškovas, siekdamas savo reikalavimo patenkinimo, ir kurių neįrodžius ieškovui gali atsirasti neigiamų padarinių.

Šioje byloje teismai sprendė, kad ieškovams teko pareiga įrodyti aplinkybę, jog reikalaujamą grąžinti kaip avansą sumokėtą sumą V. G. gavo iš trečiojo asmens, ir ieškinį atmetė konstatavę, kad ieškovai šios aplinkybės neįrodė.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, šias teismų išvadas vertina kaip teisiškai nepagrįstas. Konstatuotina, kad nurodytos teismų išvados padarytos neatsižvelgus į ginčo esmę, jam išspręsti taikytinų materialiosios teisės normų hipotezėse įtvirtintas jų taikymo sąlygas, netinkamai nustačius ieškovų įrodinėjimo pareigos apimtis.

Kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad šią bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, vertintini kaip nepagrindžiantys tokio teiginio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl CK 5.63 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo

CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nustatyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243/2011">3K-3-243/2011</a>; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-540/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-540/2011">3K-3-540/2011</a>; kt.).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOTAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-190/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-190/2009">3K-7-190/2009</a>). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-540/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-540/2011">3K-3-540/2011</a>). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-523/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-523/2012">3K-3-523/2012</a>).

Plėtodamas kasacinio teismo formuojamą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Pvz., nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio (pagal pareigas), t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas kreditoriaus prašymu nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Šioje byloje nustatyta, kad pagal preliminariąją sutartį parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo V. G. 2005 m. sausio 6 d. mirė. Jos turtą paveldėjo duktė – atsakovė, jai paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2005 m. rugpjūčio 11 d. Ieškovų ieškinys teisme gautas 2014 m. kovo 25 d. Jame nurodyta, kad ieškovas E. Č., kuris asmeniškai sumokėjo ieškiniu reikalaujamą grąžinti 24 500 Lt (7095,69 Eur) avansą, apie V. G. mirtį sužinojo 2005 m. gruodžio mėnesį, apie tai, kad mirusiosios turtą paveldėjo atsakovė, sužinojo 2006 m. pradžioje, o į atsakovę, padedamas advokato, kreipėsi 2014 m. vasario mėnesį.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu savo atsikirtimus, be kita ko, grindė aplinkybėmis, susijusiomis su CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalių taikymu, teigdama, kad ieškovai į ją, pranešdami, jog ji yra skolininkė, kreipėsi tik 2014 m., neįgyvendino CK 5.63 straipsnio reikalavimų ir vien dėl to ieškinys yra atmestinas. Tokio pobūdžio argumentus ji nurodė ir atsiliepime į ieškovo E. Č. apeliacinį skundą, juos pakartojo ir atsiliepime į kasacinį skundą.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, CK 5.63 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad šioje byloje teismai nepagrįstai netaikė CK 5.63 straipsnio nuostatų, nenagrinėjo ir nenustatė jų taikymui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių.

Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės bendros teismų praktikos formavimui bei apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nutarties 26, 33 punktuose konstatuotas netinkamas teisės taikymas yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kadangi ją panaikinus reikia tirti ir nustatyti faktines aplinkybes, byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius

Antanas Simniškis