Baudžiamoji byla Nr. 2K-313-489/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14893-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. nutarties.
Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą, per visą bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Iš R. J. priteisti G. J. 200 Eur turtinei, 600 Eur neturtinei žalai ir 700 Eur advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmestas.
Iš nuteistojo R. J. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. J. 400 Eur išlaidoms už suteiktą teisinę advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ir 14,04 Eur valstybės naudai proceso išlaidoms atlyginti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. J. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. apie 8 val. savo namuose (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą delnu sudavė savo šeimos narei – sutuoktinei G. J. į dešinį skruostą, padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, dešinio viršutinio žandikaulio dantų sumušimą, 12 danties lūžimą, 13 danties vainikėlio lūžimą, taip nukentėjusiai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų, nustatytų BPK 329 straipsnio 4 punkte ir 369 straipsnio 3 dalyje, pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kasatoriaus kaip kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas netenkino kasatoriaus gynėjos pateikto prašymo atidėti teismo posėdį, kol bus pateiktos neplaninio patikrinimo išvados iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos dėl šioje byloje esančių šeimos gydytojos I. S. medicininių įrašų G. J. kortelėje, gydytojo odontologo E. R. įrašų medicinos dokumentuose ir teismo mediko A. J. atlikto objektų tyrimo, surašant specialisto išvadą, teisėtumo, dėl to pažeidė BPK 22 straipsnio 3 dalyje nustatytas kasatoriaus teises teikti įrodymus apie savo nekaltumą ir dalyvauti juos tiriant. Baigus bylą nagrinėti apeliacine tvarka, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos neplaninių patikrinimų ataskaitos 2019 m. gegužės 27 d. išvadoje Nr. D 17-86(1.27) buvo konstatuota, kad šeimos gydytoja, nepranešdama teritorinei policijos įstaigai apie pacientei dėl galimo smurto šeimoje padarytus kūno sužalojimus, nevykdė šeimos gydytojo medicinos normoje nustatytos pareigos, o tai sukelia abejonių šeimos gydytojos I. S. įrašų G. J. medicinos kortelėje patikimumu, t. y. ar šie įrašai padaryti 2017 m. rugpjūčio 31 d. ar vėliau.
2.3. Teismas nevertino ir bylos nagrinėjimo metu pateiktos teritorinės ligonių kasos pažymos, kurioje nurodyta, kad informacija apie 2017 m. rugpjūčio 31 d. G. J. vizitą pas šeimos gydytoją I. S. nebuvo gauta ir užfiksuota teritorinės ligonių kasos sistemoje ir apskaitoje, o tai reiškia, kad tą dieną G. J. nebuvo apsilankiusi pas šeimos gydytoją. Teismas, turėdamas pakankamai duomenų apie tai, kad įrašai medicinos kortelėje apie tariamus G. J. sužalojimus, kurie buvo perkelti į A. J. specialisto išvadą ir jos pagrindu kasatorius nuteistas už nepadarytus sužalojimus, yra suklastoti, nepranešė apie tai prokurorui, taip pažeisdamas BPK 257 straipsnio reikalavimus, bet rėmėsi šiais „įrodymais“, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.
2.4. Kadangi, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas ignoravo pirmiau nurodytas aplinkybes apie įrodymų suklastojimą, kasatorius 2019 m. birželio 28 d. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą, prašydamas: 1) išreikalauti iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją apie šios tarnybos atliktų neplaninių patikrinimų IĮ G. R. klinikoje, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje dėl pacientei G. J. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės rezultatus, išvadas ir išreikalauti su šiais patikrinimais susijusius dokumentus; 2) pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 straipsnis) ir medicinos dokumentų suklastojimo (BK 300 straipsnis), nustatyti kaltus asmenis ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2019 m. liepos 9 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Šį nutarimą 2019 m. liepos 23 d. skundu kasatorius apskundė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai, atsakymas kol kas nėra gautas.
2.5. Netenkindamas apeliaciniame skunde nurodyto kasatoriaus prašymo, siekiant, kad būtų nustatyta objektyvi tiesa, atlikti įrodymų tyrimą – paskirti kompleksinę ekspertizę, pavesti ją Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams ir užduoti šiuos klausimus: 1) ar pagal medicinos dokumentus galima padaryti išvadą, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. G. J. buvo padaryti kūno sužalojimai, jeigu galima nustatyti, tai kokie sužalojimai buvo padaryti, koks jų padarymo mechanizmas; 2) ar galima kategoriškai teigti, kad šie sužalojimai buvo padaryti 2018 m. rugpjūčio 30 d., ir kokiu būdu, ar dešinio skruosto poodinė ar kitokia kraujosruva galėjo atsirasti nukentėjusiajai pačiai susižalojant; ar danties lūžimas galėjo įvykti valgant ar pan.; 3) dėl kokio pobūdžio trauminio poveikio galėjo atsirasti kūno sužalojimai; 4) koks sveikatos sutrikdymo mastas buvo padarytas ar atsirado G. J., apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 22 straipsnio 3 dalies, 270 straipsnio 2 dalies, 286 straipsnio 1 dalies, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus.
2.6. Teismas priėmė nuosprendį, nesupažindinęs kasatoriaus ir jo gynėjos su G. J. sveikatos istorija, nepatikrino ir neištyrė joje nurodytų duomenų, kurie buvo perkelti į specialisto išvadą, o ja buvo grindžiamas nuosprendis, dėl to pažeidė BPK 44 straipsnio 7 dalies, 20 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
2.7. Apeliacinės instancijos teismas, iškvietęs specialistą į teismo posėdį, faktiškai konstatavo, kad specialisto išvada yra neaiški ir neišsami, bet, specialistui nesugebėjus paaiškinti savo pateiktos išvados neatitikties medicinos dokumentams, gydytojų kompetencijai ir faktinėms aplinkybėms, jo nenušalino, neskyrė teismo ekspertizės, dėl to pažeidė BPK 22 straipsnio 3 dalies, 58 straipsnio 3 dalies, 284 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.
2.8. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, laikydamas įrodymu specialisto išvadą, kuria konstatuota, kad G. J. išmušti dantys. Specialistas A. J., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, savo išvados nepatvirtino. G. J. nurodė, kad kasatorius jai neva sudavė smūgį į dešinį skruostą ir nuo tokio smūgio iškrito priekiniai dantys, o tai prieštarauja logikai.
2.9. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme liko neatsakyta į klausimus: 1) kodėl specialistas prilygino ir sutapatino tariamą kasatoriaus smūgį delnu, esant neaiškiam įvykio mechanizmui (kasatorius yra dešiniarankis, o neva buvo sužalotas dešinys G. J. skruostas), smūgiui kietu buku daiktu, o ne, pavyzdžiui, dantų lūžimui, įvykusiam valgant kietus bukus daiktus; 2) kodėl specialistas mano, kad šeimos gydytoja pagal kompetenciją turi teisę diagnozuoti odontologo kompetencijai priskirtinus danties lūžimą, dešinės pusės viršutinio žandikaulio dantų sumušimą, kuris nėra apskritai priskiriamas prie diagnozuotinų sveikatos sutrikimų, traumų ar susirgimų; 3) iš kokių duomenų specialistas nustatė, kad padaryta poodinė kraujosruva, nors šeimos gydytojos įrašuose buvo nurodyta kraujosruva; 4) specialisto išvada neatitinka 2018 m. kovo 20 d. medicinos dokumentų išrašo, išduoto IĮ G. R. klinikos ir pasirašyto šeimos gydytojos I. S., jame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. po smurto šeimoje nebuvo pranešta policijai, buvo nuskelti dantys, vienas buvo pašalintas, sulūžo dantų protezas, reikalingas dantų protezavimas, o specialisto išvadoje kategoriškai nurodoma, kad G. J. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, dešinio viršutinio žandikaulio dantų sumušimas, 12 danties lūžimas, 13 danties vainikėlio (medicinos dokumentuose nenurodoma, kokio lygio danties pažeidimas yra padarytas) lūžimas, šie klausimai buvo keliami ir apeliaciniame skunde, dėl to pažeisti BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimai.
2.10. Specialisto išvada, kuria be išlygų neteisėtai rėmėsi abiejų instancijų teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, laikytina neaiškia, neišsamia, nepagrįsta ir neteisėta dėl šių argumentų: 1) specialistas rėmėsi šeimos gydytojos, kaip minėta, neaišku kada padarytu įrašu medicinos kortelėje: „<...> Pastebima kraujosruva dešiniojo skruosto srityje, apžiūrint pacientė neneigė smurto šeimoje, bet šiuo metu kreiptis į policiją atsisako. Stebima kraujosruva dešiniojo skruosto srityje, kliba dešinėje pusėje viršutinio žandikaulio dantys, neleidžia „liestis“. <...> S00.7 (Dauginiai paviršiniai galvos sužalojimai), S02.5 (Danties lūžimas).“ Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 12–30.5.8 punktus nėra nustatyta šeimos gydytojo kompetencija įtarti, diagnozuoti ar gydyti dauginius paviršinius galvos sužalojimus, dantų lūžimus, dantų sumušimus. Teisė diagnozuoti dantų lūžimus nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-1252 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 16.1, 16.1.14 punktuose. Tačiau nei šios normos 16 punkte, nei kitose medicinos normose dantų sumušimas nėra nurodytas prie gydytojui odontologui priskirtinų kompetencijų, kaip atskira dantų ligų ar traumų diagnozė; 2) abiejų pusių viršutinio ar apatinio žandikaulio dantų sumušimas (specialisto išvadoje nustatytas dešinio viršutinio žandikaulio dantų sumušimas) apskritai nėra nurodytas jokioje medicinos normoje kaip konkreti diagnozė; 3) specialistas savo išvadoje faktiškai konstatavo 13 danties vainikėlio lūžimą kaip G. J. kūno sužalojimą, nors danties vainikėlis, kaip apibrėžiama medicininėje literatūroje, yra tam tikras apvalkalas, kurį odontologas sukuria tam, kad uždengtų ar atkurtų danties formą virš dantenų linijos. Visa tai reiškia, kad danties vainikėlis negali būti laikomas asmens kūno dalimi ir jį sulaužius negali būti konstatuota, kad padarytas kūno sužalojimas. Hipotetiškai tai galėtų būti laikoma svetimo turto sužalojimu, bet tokios aplinkybės nustatymas neabejotinai nepriskirtinas teismo mediko kompetencijai; 4) specialistas neteisėtai vadovavosi kompetenciją pažeidusios šeimos gydytojos įrašais „danties lūžimas“, „dantų sumušimas“, nors savo išvados aprašomojoje dalyje nurodė, kad asmens sveikatos istorijoje odontologo įrašų, susijusių su trauma, įvykusia 2017 m. rugpjūčio 30 d., nėra. Tai reiškia, kad specialistas turėjo suvokti, kad nėra jokių objektyvių tinkamų duomenų minėtiems sužalojimams konstatuoti; 5) specialistas, išvados 1 punkte nustatęs, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, padarė neteisingą išvadą 2 punkte, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku, nes pagal įvykio aplinkybes (užduotį atlikti objektų tyrimą) buvo neva smūgiuota delnu (portale žodynas.lt nurodyta, kad žodis „kietas“ reiškia „nepasiduodantis, atsparus lenkimui, spaudimui, kietas kaip akmuo“, priešingas žodžiui „minkštas“); 6) dėl to teismas per plačiai aiškino specialisto išvados 2 punktą, nes prilygino jį kategoriškai išvadai, nors specialistas padarė tikėtiną išvadą; 7) 3 punkte nurodyta specialisto išvada prieštarauja išvados 1 ir 2 punktams, nes 3 punkte specialistas jau daro tikėtiną prielaidą (50 proc.), kad sužalojimai atsirado dėl trauminio poveikio, tai reiškia, kad pati nukentėjusioji galėjo patirti traumą griūdama ar pan.
2.11. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį, teismai privalėjo nustatyti, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, ir perduoti bylą prokurorui. Tačiau pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, perkeldamas į jį iš kaltinamojo akto BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančius duomenis, o apeliacinis teismas toleravo šį pažeidimą. Taip teismai pažeidė ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte teismo nuosprendžiui keliamus reikalavimus – išdėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Pats tariamo įvykio mechanizmas apskritai nebuvo nustatytas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenurodė, kad tariamo smūgio delnu metu buvo nusisukusi, o kasatorius neva stovėjo jai už nugaros. Tokie jos parodymai atsirado tik apeliacinės instancijos teisme, perskaičius apeliacinio skundo argumentus ir bandant pateisinti savo išgalvotus parodymus. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo kritiškai vertinti keičiamus ir nenuoseklius nukentėjusiosios parodymus. Pats kasatorius pažymi ir tai, kad niekada nėra pakėlęs rankos prieš savo žmoną.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. J. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Iš bylos dokumentų matyti, kad R. J. 2019 m. vasario 6 d. kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, prašydamas IĮ G. R. klinikoje, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje atlikti neplaninį patikrinimą dėl G. J. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Patikrinimų ataskaitos 2019 m. gegužės 27 d. Nr. D17-86-(1.27.), D17-87-(1.27.) ir D17-88-(1.27) buvo gautos jau po apeliacinės instancijos teismo 2019 m. gegužės 2 d. priimto sprendimo, todėl jame liko neįvertintos. Nuteistasis kreipėsi į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų suklastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba. (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tyrėjo 2019 m. liepos 9 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-2-05-00170-19 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjo R. J. skundai Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu ir Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. spalio 23 d. nutartimi buvo atmesti. Vadinasi, objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo apeliaciniame ir kasaciniame skunduose keliamą versiją, kad IĮ G. R. klinikos gydytoja I. S., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojas odontologas E. R. medicinos dokumentuose įrašė netikrus duomenis, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio teismo medicinos ekspertas A. J. suklastotų dokumentų pagrindu surašė specialisto išvadą, nėra. Be to, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išvadose nurodyta, kad šie gydytojai ir ekspertas visus veiksmus atliko tinkamai, nepažeisdami teisės aktais nustatytų reikalavimų. 2017 m. rugpjūčio 31 d. šeimos gydytoja atliko bendrą pacientės apžiūrą pagal pacientės išsakytus nusiskundimus ir gydytojos pastebėtus galimo smurto šeimoje požymius, apžiūrėdama ir ambulatorinėje kortelėje aprašydama galimo smurto šeimoje padarytus pažeidimus, įskaitant ir apibendrintą dantų būklės aprašymą, pagal nustatytus pažeidimus įrašydama atitinkamas diagnozes, neviršijo Šeimos gydytojo medicinos normoje nustatytos kompetencijos. Ambulatorinės kortelės 2018 m. kovo 20 d. įraše esanti informacija, susijusi su pacientės 2017 m. rugpjūčio 30 d. šeimoje patirta trauma, neprieštarauja 2017 m. rugpjūčio 31 d. įraše esančiai informacijai ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo odontologo aprašytam pacientės odontologinės būklės įvertinimui. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ambulatorinėje kortelėje esantis 2017 m. rugpjūčio 31 d. pacientės apsilankymo įrašas neprivalėjo būti įvestas į informacinę sistemą. Nors šeimos gydytoja, nepranešdama teritorinei policijos įstaigai apie dėl galimo smurto šeimoje padarytus pacientės kūno sužalojimus, nevykdė Šeimos gydytojo medicinos normoje nustatytos pareigos, tai neturi jokios įtakos nuteistojo atliktų veiksmų vertinimui ar faktinių bylos aplinkybių nustatymui, nes Valstybinė teismo medicinos tarnyba atliko tyrimą dėl nukentėjusiosios sužalojimo Vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos pavedimu, ir nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti neturėjo įtakos tas faktas, kad šeimos gydytoja nepranešė teritorinei policijos įstaigai apie pacientės šeimoje patirtą smurtą.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo paduotą apeliacinį skundą, motyvuotai atmetė teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų ir dėl to nepagrįstai nusprendė, kad R. J. veiksmuose nustatyti visi BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymiai. Įvertinęs bylos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįsti R. J. kaltę padarius nusikaltimą. Teismas pažymėjo, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios yra susiklostę priešiški santykiai, jų šeimos gyvenimas nėra sklandus, vyksta skyrybų procesas, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. J. parodymai buvo vertinti neatsiejamai nuo kitų byloje nustatytų faktų ir aplinkybių. Teismas pripažino nukentėjusiosios G. J. parodymus tinkamais įrodymais dėl paties smurto naudojimo fakto, nes jie buvo pakankamai nuoseklūs viso proceso metu, o juos patvirtino sužalotą nukentėjusiąją matę liudytojai Ž. J., Ž. J., kaimynė D. Ž. Duomenų, kad minėti liudytojai turėjo paskatų apkalbėti nuteistąjį dėl smurtavimo artimoje aplinkoje, bylą nagrinėję teismai nenustatė. Nors nukentėjusiosios ir šių liudytojų, kaip nurodė jie patys, santykiai su R. J. priešiški, tai nesudaro pagrindo netikėti jų parodymais, nes juos patvirtina kiti duomenys: nesuinteresuotos bylos baigtimi liudytojos šeimos gydytojos I. S. parodymai, įrašai medicinos dokumentuose, nuotraukos, specialisto išvada ir paaiškinimai teisme, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
3.3. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinio proceso metu buvo pažeisti BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimai ir suvaržytos nuteistojo teisės į gynybą teikti įrodymus apie savo nekaltumą ir dalyvauti juos tiriant. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžių protokolų turinio, buvo tenkinti nuteistojo ir jo gynėjos prašymai atlikti byloje įrodymų tyrimą, papildomai apklausta nukentėjusioji, liudytoja šeimos gydytoja I. S., ekspertas A. J., prie bylos pridėtas ir ištirtas Valstybinės ligonių kasos 2019 m. vasario 20 d. raštas apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. pacientės G. J. vizitas pas šeimos gydytoją I. S. nebuvo užfiksuotas teritorinės ligonių kasos informacinėje sistemoje ir apskaitoje, išreikalauta ir ištirta G. J. medicinos kortelė. Teismo medicinos ekspertas A. J. specialisto išvadą patvirtino ir nurodė, kad medicinos dokumentuose šeimos gydytoja pažymėjo ne tik apie pastebėtą kraujosruvą, bet ir tai, kad pacientei (G. J.) kliba viršutinio žandikaulio dantys, neleidžia „liestis“, nurodė, kad reikalinga odontologo konsultacija dėl šios dantų patologijos, o specialisto išvadoje konstatuotas nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis pagal turimus duomenis nesikeičia. Ekspertas, duodamas paaiškinimus teismui, detaliai aptarė odontologo padarytus įrašus apie nukentėjusiosios būklę ir paneigdamas apeliacinio skundo argumentus, kad žmogaus delnas nelaikytinas kietu buku daiktu, nurodė, kad tiek delno vidinė, tiek išorinė pusės gali būti laikomos kietu buku daiktu. Taip pat ekspertas patikslino, kad nuosavas dantis su vainikėliu laikomas danties dalimi, anatomine kūno sandara, todėl jo sugadinimas gali būti laikomas kūno sužalojimu.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius R. J. apeliacinio skundo argumentus, taip pat ir susijusius su sprendimais netenkinti kai kurių kaltinamojo ir jo gynėjos prašymų dėl įrodymų tyrimo apimties, kaip antai skirti kompleksinę ekspertizę. Iš teisiamojo posėdžio protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, vertindami bei svarstydami kaltinamojo ir jo gynėjos pateiktus prašymus, pagrįstai vadovavosi kriterijumi, ar šie prašymai turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti, sprendimus aiškiai motyvavo.
3.5. Nuteistojo skundo argumentai, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nagrinėti ir apeliacinės instancijos teisme, atmestini. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme R. J. nurodė, kad kaltinimą suprato, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyto reikalavimo. Pažymėtina, kad nuteistasis kasaciniame skunde netinkamą kaltinamojo akto surašymą iš esmės argumentuoja jam nepriimtinu teismų ištirtų įrodymų vertinimu, tačiau įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o nuteistojo nuomonė nėra privaloma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamajame akte nurodytos visos reikšmingos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, veikos padarymo būdą, laiką ir vietą, todėl kasatoriaus argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini.
4. Nukentėjusioji G. J. atsiliepimu į nuteistojo R. J. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti iš nuteistojo R. J. 400 Eur už advokato pagalbą, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą. Nukentėjusioji atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas objektyviai ir visapusiškai ištyrus bylos įrodymus, tinkamai juos įvertinus, tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas nutartyje, apeliacine tvarka išnagrinėjęs nuteistojo skundą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
4.2. Kasatorius viso bylos proceso metu turėjo gynėją advokatę, kuri suteikė jam visas profesionalias teisines paslaugas. Pirmosios instancijos teisme nebuvo gauta skundų dėl suvaržytos jo teisės į gynybą. Priešingai, pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė bylos įrodymus, tenkino gynėjos prašymus, įpareigojo prokurorą atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas patenkino gynėjos prašymą ir atliko įrodymų tyrimą. Dėl to kasatoriaus teiginiai apie neva suvaržytas jo teises į gynybą yra nepagrįsti.
4.3. Pirmosios instancijos teismas vertino įrodymų visumą: nukentėjusiosios, liudytojų – sūnaus Ž. J., buvusio įvykio metu, dukters Ž. J., šeimos gydytojos I. S., D. Ž. parodymus ir tada specialisto išvadą. Tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Teismui nebuvo jokio pagrindo nesiremti specialisto išvada, nes ji nekėlė jokių abejonių savo išsamumu ir teisėtumu. Specialisto išvada išsami ir objektyvi. Byloje gynėja buvo išreiškusi prašymą pakviesti odontologą ir ekspertą, pateikusį byloje išvadą, bet teismas šiuos prašymus atmetė kaip nepagrįstus. Gynėja neišreiškė jokių prašymų dėl specialisto išvados neišsamumo ar nepagrįstumo, neprašė skirti byloje ekspertizės. Teismo posėdyje ekspertas patvirtino savo išvadą, todėl ir apeliacinės instancijos teismas nesuabejojo eksperto kompetencija. Be to, specialisto išvada buvo ikiteisminio tyrimo medžiagoje, susipažinęs su baigtos bylos medžiaga ir teisme nuteistasis nereiškė jokių prašymų dėl specialisto išvados. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kasatorius pareiškė, kad ginčyti bylos įrodymus bei atliktą tiek ikiteisminį tyrimą, tiek tyrimą teisme jis pradėjo tada, kai buvo paskelbtas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Tokia kasatoriaus pozicija, kaip ir abejonės šeimos gydytojos I. S. parodymais, teiginiai, kad ji neįvykdė savo, kaip gydytojos, pareigos ir nepranešė policijos įstaigai dėl nukentėjusiosios patirto smurto, rodo, kad jis tik siekia išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Gydytoja garbingai, žinodama apie savo atsakomybę, teisme pripažino, kad ne vieną kartą matė nukentėjusiosios kūne smurto žymių, bet, atsižvelgdama į nukentėjusiosios prašymus, policijai nepranešdavo. Šeimos gydytojos veiksmus kasatorius skundė Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai, prokuratūrai ir iš visų įstaigų gavo neigiamus atsakymus. 2019 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4260-541/2019, juo atmetė kaip nepagrįstą kasatoriaus atstovės gynėjos skundą dėl to, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba nesuteikė reikiamos informacijos apie nukentėjusiąją.
4.4. Kasatorius nurodo, kad jis negalėjo sumušti dešinio skruosto, nes jis dešiniarankis ir smūgiuoti turėjo į kairę veido pusę, bet buvo būtent taip – nuteistasis sudavė dešine ranka nukentėjusiajai į dešinį skruostą ir taip ją sužalojo. Kad nukentėjusioji reikalavo atlyginti už išmuštus dantis, patvirtina į bylą pateikta tą pačią dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 30 d., 10.29 val. nuteistajam telefonu siųsta trumpoji žinutė: „Ar sudedi dantis ar pareiškimą policijai rašyti?“ Po 2017 m. rugpjūčio 30 d. smurto nukentėjusioji policijai neparašė, bet tai neatima teisės kreiptis dėl to vėliau pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalių, 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nukentėjusioji savo vyro R. J. smurtą patirdavo nuolatos, tik niekur nesikreipė, nes norėjo išsaugoti šeimą, santuoką, dabar mato, kad klydo. Teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis R. J. pagaliau yra teisingumas už jo smurtą. Nuteistasis savo kaltės nepripažįsta, nes nuolat smurtaudamas ir nesulaukdamas už tai jokios bausmės mano, kad taip bus ir šį kartą. Nukentėjusioji iki dabar tikėjosi, kad R. J. tiesiog atsiprašys, ir ji tikrai jam atleistų, nes jis yra jų vaikų tėvas. Ne teismo nuosprendis supriešino kasatorių su vaikais, kurie yra suaugę, patys viską sprendžia ir kurių nuteikti nukentėjusioji neturi jokių galimybių, o jis pats savo elgesiu. Kasatoriaus skundas nukentėjusiajai yra netikėtas, nes kasatorius įvykdė teismų sprendimus ir pervedė nukentėjusiajai 1900 Eur žalai atlyginti.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo R. J. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje. 2K-274-788/2019). Dėl to kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas apeliacinės instancijos teismo atskirų bylos įrodymų ir jų visumos vertinimas, prašoma atsižvelgiant į atskirus bylos duomenis daryti kitokias išvadas, nei padarė apeliacinės instancijos teismas bei pakartoti apeliacinio skundo teiginiai nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų ir BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo
7. Iš esmės nesutikdamas, su nagrinėjamoje byloje teismų nustatytomis ir įrodytomis pripažintomis aplinkybėmis, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. ryte savo namuose tarpusavio su sutuoktine G. J. kilusio konflikto metu būtent jis (R. J.) tyčia vieną kartą dešiniu delnu sudavė savo šeimos narei G. J. į dešinį skruostą ir tuo smūgiu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas jo nurodytas įvairias BPK nuostatas, netinkamai patikrino apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Išties reikalavimas nustatant tikrąsias bylos aplinkybes yra įrodymų vertinimas vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Pagal kasacinio teismo praktiką šių nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).
9. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus, kasatoriaus prieštaravimus dėl bylos įrodymų vertinimo ir proceso apeliacinės instancijos teisme eigos, pirmiau minėtų baudžiamojo proceso pažeidimų nepadaryta.
10. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-162/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-162/2014">2K-162/2014</a>). BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojantys požymiai apibūdina nukentėjusį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).
11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje atliko dalies įrodymų tyrimą, patikrino apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir nutarties 10 punkte nurodė, kokie įrodymai patvirtina R. J. kaltumą, šiam padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Šis teismas nurodė, kad būtent R. J. esant apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytoms aplinkybėms sudavė smūgį ranka savo sutuoktinei į dešinį skruostą. Nuteistojo apeliacinio skundo prieštaravimai dėl apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo išnagrinėti ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados, kokios nustatytos BPK 332 straipsnio 5 dalyje.
12. Įrodytomis pripažintos bylos aplinkybės, kurios išdėstytos nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų, konstatuotos įvertinus nukentėjusiosios G. J., liudytojų šeimos narių Ž. J. ir Ž. J., kaimynės D. Ž., šeimos gydytojos I. S. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis, specialisto išvadą Nr. G 137/2018 (10) ir ją patvirtinusio apeliacinės instancijos teisme apklausto medicinos eksperto A. J. paaiškinimus, G. J. pateiktas iš karto po sužalojimo padarytas nuotraukas mobiliojo ryšio telefone ir susirašinėjimą su R. J. dėl žalos už dantų išmušimą atlyginimo, medicinos dokumentų išrašą. Atmesdamas nuteistojo teiginį, kad jis yra dešiniarankis, todėl delnu smūgiuojant nukentėjusiajai į veidą turėjo būti sužalota kairioji, o ne dešinioji jos veido pusė, teismas nurodė, kad nukentėjusioji apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad smūgio metu buvo nusisukusi, nematė R. J. priešais save, nes jis stovėjo jai už nugaros. Teismas patikrino specialiuosius medicinos duomenis ir nurodė argumentus, kodėl jais remiasi. Ekspertas, duodamas paaiškinimus teismui, detaliai aptarė odontologo padarytus įrašus apie nukentėjusiosios būklę ir paneigdamas apeliacinio skundo argumentus, kad žmogaus delnas nelaikytinas kietu buku daiktu, nurodė, kad tiek delno vidinė, tiek išorinė pusės gali būti laikomos būtent tokiu daiktu.
13. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinio proceso metu buvo pažeisti BPK 324 straipsnio 6 dalies, kitos kasaciniame skunde nurodytos BPK nuostatos, nes buvo suvaržytos nuteistojo teisės į gynybą, teikti įrodymus apie savo nekaltumą ir dalyvauti juos tiriant. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžių protokolų turinio, visi apeliacinio proceso metu gauti prašymai buvo išnagrinėti, dalis jų buvo tenkinta. Pagal nuteistojo ir jo gynėjos prašymus šiame teisme papildomai apklausta nukentėjusioji, liudytoja šeimos gydytoja I. S., ekspertas A. J., prie bylos pridėtas ir ištirtas Valstybinės ligonių kasos 2019 m. vasario 20 d. raštas apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. pacientės G. J. vizitas pas šeimos gydytoją I. S. nebuvo užfiksuotas teritorinės ligonių kasos informacinėje sistemoje ir apskaitoje, išreikalauta ir ištirta G. J. ambulatorinė asmens sveikatos istorija, odontologų įrašų asmens sveikatos istorija, 2019 m. kovo 6 d. teismo posėdyje R. J. gynėjos prašymu padaryta pertrauka susipažinti su nukentėjusiosios asmens sveikatos ambulatorinėmis kortelėmis. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą visose bylose atlikti visų įrodymų tyrimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-516/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-516/2011">2K-516/2011</a>, 2K-47/2012, 2K-603/2012). Paprastai teismas, spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (BPK 270 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, nors dalis R. J. ir jo gynėjos prašymų, kaip antai apklausti gydytoją E. R., išreikalauti iš E. U. klinikos medicinos dokumentus, skirti kompleksinę ekspertizę, laukti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo išvados, buvo netenkinti, tačiau tai nelaikytina jokiu esminiu BPK pažeidimu. Iš teisiamojo posėdžio protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, vertindami bei svarstydami kaltinamojo ir jo gynėjos pateiktus prašymus, pagrįstai vadovavosi kriterijumi, ar šie prašymai turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti, išklausė proceso dalyvių nuomonių, sprendimus aiškiai motyvavo.
14. Kolegija taip pat pažymi, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015). Šiuo atveju teismų išvados dėl byloje įrodytomis pripažintų aplinkybių yra išdėstytos, kasatoriaus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad bylos procesas vyko esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.
15. Nuteistojo skundo argumentai, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, buvo nagrinėti ir atmesti apeliacinės instancijos teisme. Priimtoje nutartyje teismas teisingai pažymėjo, kad šiame akte nurodytos visos reikšmingos aplinkybės, apibūdinančios BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, veikos padarymo būdą, laiką ir vietą.
16. Darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys nesuteikia pagrindo įžvelgti netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų šią nutartį naikinti ir nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėti iš naujo.
Dėl advokato darbo apmokėjimo kasacinės instancijos teisme
17. Nukentėjusioji G. J. prašo priteisti iš nuteistojo R. J. 400 Eur už advokato pagalbą, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus.
18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).
19. Ši baudžiamoji byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal nuteistojo kasacinį skundą. Nors pagal BPK 3741 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą kasacine tvarka pateikti atsiliepimą į kasacinius skundus privalo tik prokuroras (kitų proceso dalyvių baudžiamojo proceso įstatymas pateikti tokio atsiliepimo neįpareigoja), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsiliepimo surašymas ir pateikimas kasacinės instancijos teismui yra viena iš formų kitų proceso dalyvių (pavyzdžiui, nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų, jų atstovų ir kt.) dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese.
20. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-222/2016">2K-102-222/2016</a>, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, pateikto atsiliepimo turinį, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 200 Eur.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. J. kasacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo R. J. priteisti nukentėjusiajai G. J. 200 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Tomas Šeškauskas
