Dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo

Nr. 3P-1858/2019

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13379-2012-8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2019 m. lapkričio 26 d. gautu ieškovės UAB V. Kernevičiaus firmos „Kervita“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB V. Kernevičiaus firma „Kervita“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – atmestas ieškovės ieškinys atsakovei D. G. dėl 43 126,08 Eur nuostolių atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės paduotame kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas: 1) pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų, o vadovavosi išimtinai tik atsakovės paaiškinimais, kuriuos vertino kaip turinčius didesnę įrodomąją galią, nei kiti įrodymai; 2) nepagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nes rėmėsi Ekspertizės akto dalimi dėl visos atsakovės vykdytos veiklos. Tačiau atsakovė nenurodė, kad teismas gali vadovautis tik tam tikra akto dalimi; 3) netinkamai aiškino CK 2.50 straipsnyje numatytą juridinio asmens dalyvio atsakomybę ir CK 2.87 straipsnyje numatytas fiduciarines bendrovės vadovo pareigas, įgyvendinant CK 6.9301 straipsnio nuostatas, dėl to nepagrįstai sprendė, kad kol nėra iškelta bankroto byla, tol nėra kreditorių interesų tenkinimo eiliškumo ir todėl atsakovė galėjo atlikti dividendų įskaitymą; 4) netinkamai taikė ir aiškino CK 6.263 straipsnį, dėl to nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovės nuomone, nežiūrint į tai, kad atsakovė nebuvo nuteista už nusikalstamą bankrotą, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos neteisėtus veiksmus, blogai valdant bendrovę; 5) teismo sprendimu ieškovei užkirstas kelias atgauti lėšas už BUAB „Rangesta“ patiektas prekes, nes susiklostė tokia situacija, kai yra atsakingi asmenys dėl įmonės bankroto, nustatyti atskiri tyčinio bankroto požymiai, juridinio asmens vadovas nuteistas už aplaidų įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau ieškovė negali gauti iš atsakingų asmenų žalos atlyginimo, nes, teismo vertinimu, neteisėti veiksmai nebuvo nukreipti prieš ieškovę. Tokia praktika yra ydinga ir pažeidžia civilinės teisės principus, Konstitucijos 30 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį; 5) nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, kuriose nors ir nebuvo konstatuota juridinio asmens vadovo (dalyvio) nusikalstama veika baudžiamojo proceso tvarka, tačiau buvo patenkintas kreditoriaus reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš kalto asmens.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, ieškovė kasacinio skundo argumentais nepagrindė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti UAB V. Kernevičiaus firmai „Kervita“ (į. k. 159896314) 872 (aštuonis šimtus septyniasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. lapkričio 21 d. AB Swedbank, mokėjimo nurodymo Nr. 7932.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Algis Norkūnas

Algirdas Taminskas