Civilinė byla Nr. e3K-3-379-701/2019
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00971-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 2.6.11.6; 3.1.1.2.23
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. B. (R. B.) ir O. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. B. ir O. A. ieškinį atsakovams A. Č., uždarosioms akcinėms bendrovėms „Kelveda“, „Alkuras“, akcinei bendrovei „DFDS Seaways“ dėl servitutų nustatymo ir kompensacijų priteisimo bei atsakovų A. Č., uždarųjų akcinių bendrovių „Kelveda“, „Alkuras“, akcinės bendrovės „DFDS Seaways“ priešieškinį ieškovams R. B. ir O. A. dėl įpareigojimo nugriauti statinius, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. I., Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, antstolė R. V..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių subjektus, turinčius teisę kreiptis į teismą su reikalavimu, susijusiu su servitutu, taip pat teises į nekilnojamąjį daiktą parduodant žemės sklypą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai prašė:
2.1. atsakovui A. Č. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 10 kv. m ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S2“ ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-8-5, suteikiantį teisę ieškovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: dalimi pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 311b; dalimi pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 5I1Ž, esančiomis adresu: (duomenys neskelbtini);
2.2. nustačius atsakovui A. Č. priklausančiame žemės sklype atlygintinį 10 kv. m ploto statinių servitutą, įpareigoti ieškovus mokėti šiam atsakovui periodinę 1,74 Eur piniginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;
2.3. atsakovei UAB „Kelveda“ priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 119 kv. m ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S2“ ir pažymėtą plane taškais 8-9-10-11-12-13-14-15-16-21-5-6-7-8, suteikiantį teisę ieškovams naudotis jiems priklausančiu pastatu – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu lAlb;
2.4. atsakovei UAB „Kelveda“ priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 42 kv. m ploto kelio servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S3“ ir plane pažymėtą taškais 17-18-19-20-21-5-4-17, suteikiantį teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku;
2.5. nustačius atsakovei UAB „Kelveda“ priklausančiame žemės sklype atlygintinus 119 kv. m ploto statinių ir 42 kv. m ploto kelio servitutą, įpareigoti ieškovus mokėti šiai atsakovei periodinę 81,13 Eur piniginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;
2.6. atsakovei UAB „Alkuras“ priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 174 kv. m ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S2“ ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-8-9-5, suteikiantį teisę ieškovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 411b; pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 711b, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini);
2.7. atsakovei UAB „Alkuras“ priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 36 kv. m ploto kelio servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S3“ ir plane pažymėtą taškais 11-10-8-7-12-11, suteikiantį teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų keliu;
2.8. nustačius atsakovei UAB „Alkuras“ priklausančiame žemės sklype atlygintinus 174 kv. m ploto statinių ir 36 kv. m ploto kelio servitutus, įpareigoti ieškovus mokėti šiai atsakovei periodinę 106,09 Eur piniginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą per metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;
2.9. atsakovei AB „DFDS Seaways“ priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 131 kv. m ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1000 kv. m, pažymėtą indeksu „S2“ ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-8-5 ir 9-10-11-12-13-18-14-9, suteikiantį teisę ieškovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais:?pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 6Ilp; dalimi pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 311b; dalimi pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 5I1Ž; dalimi pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu lAlb, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini);
2.10. atsakovei AB „DFDS Seaways“ priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 31 kv. m ploto kelio servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1000 kv. m, pažymėtą indeksu „S3“ ir plane pažymėtą taškais 16-15-18-13-17-16, suteikiantį teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku;
2.11. nustačius atsakovei AB „DFDS Seaways“ priklausančiame žemės sklype atlygintinus 131 kv. m ploto statinių ir 31 kv. m ploto kelio servitutus, įpareigoti ieškovus mokėti šiai atsakovei periodinę 142,81 Eur piniginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;
2.12. atsakovei AB „DFDS Seaways“ priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 3 kv. m ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1020 kv. m, pažymėtą indeksu „S2“ ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-5, suteikiantį teisę ieškovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 411b; pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 711b, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini);
2.13. nustačius atsakovei AB „DFDS Seaways“ priklausančiame minėtame žemės sklype atlygintinį 3 kv. m ploto statinių servitutą, įpareigoti ieškovus mokėti šiai atsakovei periodinę 2,64 Eur pinginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
3. Ieškovai nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. antstolės R. V. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu jie įgijo statinius, t. y. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šie ieškovams priklausantys statiniai yra atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, todėl ieškovai neturi galimybės tinkamai pagal paskirtį naudotis statiniais, o atsakovai nesutinka nustatyti servitutų sau priklausančiuose žemės sklypuose.
4. Atsakovai priešieškiniu prašė:
4.1. įpareigoti ieškovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti (nusikelti) jiems nuosavybės teise priklausančius statinius ir jų pamatus (faktiškai išlikusias statinių dalis), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją po griovimo darbų bei išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro: 126,43 kv. m ploto pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1Alb; 37 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3I1b; 89 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 4I1b; 5 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 5I1ž; 24 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 6I1 p; 31 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 7I1b; kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
4.2. už teismo sprendimo nevykdymą ieškovams paskirti 300 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną tol, kol teismo įpareigojimas nugriauti statinius, sutvarkyti teritoriją po griovimo darbų ir išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro bus visiškai įvykdytas;
4.3. ieškovams neįvykdžius teismo sprendimo per tris mėnesius, leisti atsakovams AB „DFDS Seaways“, UAB „Kelveda“, UAB „Alkuras“ ir A. Č. nugriauti ieškovams priklausančius faktiškai išlikusius statinius ir jų pamatus bei sutvarkyti teritoriją po griovimo darbų ir (ar) išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro, patirtų išlaidų atlyginimą išieškoti iš ieškovų.
5. Atsakovai nurodė, kad ieškovams priklausantys statiniai šiuo metu neturi teisėto pagrindo būti atsakovų žemės sklypuose, todėl šių statinių buvimas riboja atsakovų, kaip žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų nuosavybės teises. Atsakovai paaiškino, kad į Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 183 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu suplanuotą teritoriją patenka atsakovams priklausantys žemės sklypai ir ieškovų įsigyti statiniai, todėl šio detaliojo plano sprendiniai yra privalomi tiek atsakovams, tiek ieškovams. Pagal šio detaliojo plano sprendinius sklype esančius avarinės būklės gyvenamąjį namą ir du ūkinius pastatus yra numatyta demontuoti. Atsakovų teigimu, tiek ankstesniajam statinių savininkui trečiajam asmeniui A. I., tiek statinius iš jo įsigijusiems ieškovams buvo ir turėjo būti žinoma, kad ieškovai įsigyja statinius, kurie privalės būti nugriauti. Be to, ieškovams priklausantys statiniai privalo būti nugriauti ir dėl jų avarinės būklės bei keliamo pavojaus žmonių gyvybei.
6. Plungės miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai.
7. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu iš visų ieškovų įgytų statinių faktiškai yra išlikęs vienas statinys – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nė vieno iš kitų nurodomų statinių, kuriems jie prašo nustatyti servitutus, nėra likę. Tad, teismo vertinimu, nesant viešpataujančiojo daikto, servitutų nustatymas aptarnauti ir naudoti sunykusius statinius nebūtų realus. Realus jis taptų tik statinius atstačius, tik tada statinių savininkai įgytų galimybę naudotis svetimu daiktu, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju, kol statiniai yra sugriuvę, servitutų nustatymas yra nerealus ir nėra teisinio pagrindo nustatyti tokio pobūdžio servitutą.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovų prašomų servitutų nustatymas prieštarauja galiojančiam teritorijų planavimo dokumentui – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 183 patvirtinto detaliojo plano (duomenys neskelbtini), sprendiniams. Detaliajame plane ieškovų įgyti statiniai (gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai), kaip avarinės būklės, buvo numatyti griauti (demontuoti) ir jų naudojimas pagal tikslinę paskirtį nebuvo nurodytas. Jokių duomenų, kad būtų kreipęsi į Palangos miesto savivaldybę dėl galiojančio 2004 m. liepos 8 d. detaliojo plano keitimo procedūrų inicijavimo, ieškovai nepateikė.
9. Teismas nurodė, kad į minėtu detaliuoju planu suplanuotą teritoriją patenka atsakovams priklausantys žemės sklypai ir ieškovų įsigyti statiniai, todėl šio detaliojo plano sprendiniai yra privalomi atsakovams ir ieškovams. Šio detaliojo plano sprendiniai buvo privalomi ir buvusiam statinių savininkui trečiajam asmeniu A. I.. Tad ieškovai, įsigydami statinius, įgijo tokias pačias teises ir pareigas kaip buvęs jų savininkas. Pagal šį detalųjį planą ieškovams priklausantys statiniai turėjo būti nugriauti kaip avarinės būklės. Iki šios dienos tai padaryta nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklype faktiškai yra likęs vienas statinys, t. y. gyvenamasis namas, ir vietomis sklype matoma buvusių statinių dalių (akmenų, plytų), teismas įpareigojo ieškovus pašalinti visas žemės sklype esančias buvusių statinių dalis, o jas pašalinus – išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro.
10. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi panaikino Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino proceso teisės normas, neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. iš dalies neatskleidė bylos esmės, neįtraukė į procesą visų suinteresuotų asmenų, o dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas teismo sprendimas. Kolegijos nuomone, sprendžiant klausimą dėl ieškovų ieškinio pagrįstumo, svarbu išspręsti klausimą dėl ginčo statinių faktinio ir teisinio egzistavimo.
12. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad, nesant viešpataujančiojo daikto, servitutų nustatymas aptarnauti ir naudoti sunykusius statinius nebūtų realus. Realus jis taptų tik statinius atstačius, tik tada statinių savininkai įgytų galimybę naudotis svetimu daiktu.
13. Kolegijos nuomone, tik išsiaiškinus, ar ginčo statiniai pagal patvirtintą detalųjį planą turėjo būti nugriauti, kas atsakingas už detaliojo plano sprendinių nevykdymą, galima spręsti dėl ieškovų reikalavimo rekonstruoti ginčo statinius galimumo. Šiuo tikslu į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukta detalųjį planą patvirtinusi institucija – Palangos miesto savivaldybės administracija ir institucija, kontroliuojanti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimą – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
14. Kolegija nurodė, kad bylą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes ji turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, t. y. būtina spręsti dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įtraukimo į bylą kaip trečiųjų asmenų, kad šios institucijos pasisakytų dėl ginčo sklypo detaliojo plano sprendinių vykdymo, jų privalomumo, galimybės rekonstruoti ginčo pastatus esant patvirtintam tokiam detaliajam planui. Taip pat spręstina ir dėl antstolės R. V., kuri patvirtino 2014 m. rugsėjo 10 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-14010969, įtraukimo į bylą, nes būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos šio asmens turtiniams interesams tuo atveju, jeigu ieškovai bus įpareigoti nugriauti ginčo pastatus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
15. Plungės miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d., iš naujo išnagrinėjęs bylą, sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies:
15.1. nustatė atsakovui A. Č. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atlygintinį 10 kv. m ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S2“ ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-8-5, suteikiantį teisę ieškovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu statiniu – dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 311b, įpareigojant ieškovus mokėti atsakovui periodinę 1,74 Eur piniginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
15.2. nustatė atsakovei UAB „Kelveda“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atlygintinį 119 kv. m ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S2“ ir pažymėtą plane taškais 8-9-10-11-12-13-14-15-16-21-5-6-7-8, suteikiantį teisę ieškovams naudotis jiems priklausančiu pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu lAlb, ir atlygintinį 42 kv. m ploto kelio servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S3“ ir plane pažymėtą taškais 17-18-19-20-21-5-4-17, suteikiantį teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, įpareigojant ieškovus mokėti atsakovei periodinę 81,13 Eur piniginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
15.3. nustatė atsakovei UAB „Alkuras“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atlygintinį 174 kv. m ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S2“ ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-8-9-5, suteikiantį teisę ieškovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 411b; pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 711b, ir atlygintinį 36 kv. m ploto kelio servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtą indeksu „S3“ ir plane pažymėtą taškais 11-10-8-7-12-11, suteikiantį teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų keliu, įpareigojant ieškovus mokėti atsakovei periodinę 106,09 Eur piniginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą per metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
15.4. nustatė atsakovei AB DFDS Seaways priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atlygintinį 131 kv. m ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1000 kv. m, pažymėtą indeksu „S2“ ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-8-5 ir 9-10-11-12-13-18-14-9, suteikiantį teisę ieškovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 6Ilp; dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 311b; dalimi pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu lAlb, ir atlygintinį 31 kv. m ploto kelio servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1000 kv. m, pažymėtą indeksu „S3“ ir plane pažymėtą taškais 16-15-18-13-17-16, suteikiantį teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, įpareigojant ieškovus mokėti atsakovei periodinę 142,81 Eur piniginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
15.5. nustatė atsakovei AB „DFDS Seaways“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atlygintinį 3 kv. m ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1020 kv. m, pažymėtą indeksu „S2“ ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-5, suteikiantį teisę ieškovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 411b; pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 711b, įpareigojant ieškovus mokėti atsakovei periodinę 2,64 Eur pinginę kompensaciją, mokant ją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
15.6. atmetė kitą ieškinio dalį;
15.7. nusprendė išregistruoti 5 kv. m užstatyto ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 5I1ž, bei ieškovo R. B. nuosavybės teises į jį iš Nekilnojamojo turto registro;
15.8. atmetė kitą priešieškinio dalį.
16. Teismas nustatė, kad nors iš daugumos ieškovo įgytų ginčo statinių yra likusios tik pamatų konstrukcijos, tačiau statiniai (ar likusios jų konstrukcinės dalys), išskyrus 5 kv. m užstatyto ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 5I1ž, faktiškai egzistuoja. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, norint naudoti gyvenamąjį namą pagal paskirtį, reikėtų jį suremontuoti, o kitus ūkinius ir kiemo statinius, jeigu įmanoma, visiškai atstatyti arba rekonstruoti, padarė išvadą, jog yra tikslinga nustatyti servitutus atsakovų žemės sklypuose ir sudaryti sąlygas šiuos statinius tinkamai naudoti, išskyrus minėtą 5 kv. m užstatyto ploto ūkinį pastatą, nes šio viešpataujančiojo daikto nebėra. Spręsdamas klausimą dėl atlyginimo už servitutus nustatymo, teismas padarė išvadą, kad ieškovų siūlomas kompensacijos dydis yra protingas ir pagrįstas, atitinkantis šalių interesų pusiausvyros principą.
17. Nagrinėdamas atsakovų priešieškinio reikalavimus dėl įpareigojimo nugriauti statinius, teismas padarė išvadą, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 183 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, pagal kuriuos nurodyta ginčo statinius griauti, ieškovams nėra privalomi. Teismas nenustatė, kad ginčo statiniai, išskyrus 5 kv. m užstatyto ploto ūkinį pastatą, būtų visiškai sugriuvę, sunaikinti ar nugriauti. Kadangi visi ginčo statiniai, išskyrus vieną ūkinį pastatą, turi išlikusias konstrukcijas, taip pat turi savo vertę, tokių statinių, kolegijos vertinimu, negalima laikyti išnykusiais. Be to, atsakovai neįrodė jų avarinės būklės ir keliamo pavojaus žmonių gyvybei. Dėl to teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimų dėl ginčo statinių nugriovimo ir jų išregistravimo iš viešo registro, išskyrus minėtą ūkinį pastatą.
18. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų AB „DFDS Seaways“, UAB „Kelveda“, UAB „Alkuras“ apeliacinius skundus, 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikino Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškovų ieškinį, o atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies ir:
18.1. įpareigojo ieškovus per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti (nusikelti, demontuoti) faktiškai išlikusias statinių dalis, esančias (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją po griovimo darbų bei išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro: 126,43 kv. m ploto pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1Alb; 37 kv. m užstatyto ploto pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1b, dalis; 89 kv. m užstatyto ploto pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4I1b, dalis; 5 kv. m užstatyto ploto pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 5I1ž, dalis; 24 kv. m užstatyto ploto pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 6I1p, dalis; 31 kv. m užstatyto ploto pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 7I1b, dalis; kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis;
18.2. ieškovams neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, leisti atsakovams nugriauti faktiškai išlikusius statinius ir jų dalis bei sutvarkyti teritoriją po griovimo darbų ir išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro, reikiamų išlaidų atlyginimą išieškoti iš ieškovų;
18.3. atmetė kitą priešieškinio dalį.
19. Kolegija nustatė, kad D. S. H. T. 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi trečiajam asmeniui A. I. pardavė ginčo pastatus. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad šie statiniai yra trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Tačiau trečiajam asmeniui 2004 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklausė tik 1000 kv. m ploto žemės sklypo dalis iš Steponui A. M. priklausiusios 2060/6851 dalies 0,6851 ha ploto žemės sklypo. Taigi ginčo statinių įsigijimo metu trečiasis asmuo buvo tik dalies žemės sklypo savininkas, o pagal byloje esančius duomenis negalima daryti išvados, jog ši dalis buvo priskirta jo įgyjamiems statiniams naudoti. Kolegija pažymėjo, kad 2005 m. kovo 3 d. tarp S. A. M., L. B. M. ir trečiojo asmens, atstovaujamo antstolės R. V., sudarytas susitarimas, pagal kurį šalys susitarė panaikinti minėtą 2004 m. balandžio 15 d. 1000 kv. m žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį. Šiame susitarime nebuvo aptarta, kokiu teisiniu pagrindu trečiasis asmuo toliau naudosis kitiems savininkams priklausančiu žemės sklypu eksploatuodamas sklype esančius statinius. Duomenų apie vėliau sudarytus trečiojo asmens ir žemės sklypo savininkų susitarimus dėl žemės sklypo dalies naudojimo statiniams eksploatuoti nepateikta. Taigi, kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo A. I. nebuvo įgijęs nei daiktinių, nei prievolinių teisių, suteikiančių jam galimybę naudotis kitiems savininkams priklausančia žemės sklypo dalimi statiniams eksploatuoti.
20. Kolegija taip pat nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. antstolės R. V. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu ieškovui R. B. buvo parduotos turtinės teisės į ginčo statinius. Šiame akte nebuvo aptartos pirkėjo teisės į žemės sklypo dalį, ant kurios yra akte nurodyti statiniai.
21. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 2 dalimi, kolegija padarė išvadą, kad D. S. H. T. ir A. I. sudarant 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nebuvo laikomasi imperatyvių CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl trečiasis asmuo A. I. negali būti laikomas teisėtai įgijusiu nuosavybės teisę į žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus. Atitinkamai vykdymo proceso metu ieškovams taip pat negalėjo būti perleistos daiktinės teisės į ginčo statinius, nes asmuo negali perleisti to, ko neturi, arba perleisti daugiau teisių, negu pats jų turi.
22. Byloje yra sprendžiamas klausimas dėl servitutų nustatymo, todėl, kolegijos vertinimu, šiuo atveju ginant asmenų teises pakanka konstatuoti, jog ieškovai negali būti laikomi teisėtais ginčo žemės sklypuose esančių statinių savininkais ir nėra būtinas niekinio sandorio (2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto) konstatavimas ir niekinio sandorio padarinių taikymas. Kadangi ieškovai nelaikytini viešpataujančiojo daikto savininkais, kolegija sprendė, kad jie neturi reikalavimo teisės reikšti reikalavimo dėl servituto nustatymo šiems daiktams naudoti pagal jų tikslinę paskirtį (CK 4.111 straipsnio 1 dalis), todėl tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.
23. Kolegija pažymėjo, kad, trečiajam asmeniui A. I. sudarant pirkimo–pardavimo sutartį dėl ginčo statinių įgijimo, jau buvo išduotas 2004 m. kovo 12 d. leidimas nugriauti šiuos statinius. Kai Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 8 d. sprendimu buvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, jame ginčo statiniai buvo nurodyti kaip griautini, A. I. šiame plane nustatytų sprendinių įstatymo nustatyta tvarka neginčijo ir nesiekė jų pakeisti. Nors sudarant ginčo statinių pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo įvykdytos sąlygos pastatų, kaip nekilnojamojo turto objektų, nuosavybės teisei pereiti dėl CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatų nesilaikymo ir todėl A. I. netapo sklype esančių nekilnojamųjų daiktų savininku, tačiau byloje esantys įrodymai, kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog iš esmės buvo siekiama įgyti ne statinius, kaip nekilnojamojo turto objektus, bet likusių statinių konstrukcijas bei teritorijoje esantį statybinį laužą, kaip kilnojamąjį turtą, kuris turėjo būti nugriautas ir pašalintas iš ginčo žemės sklypo įgyvendinant detaliojo plano sprendinius dėl teritorijos sutvarkymo ir naujų statinių statybos. Šios aplinkybės apie griauti skirtų statinių liekanų įsigijimą, kolegijos nuomone, turėjo būti suprantamos ir ieškovams, kurie vykdymo proceso metu buvo trečiojo asmens A. I. pasiūlyti pirkėjai.
24. Įvertinusi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 183 patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, kolegija nustatė, kad pagal detaliojo plano sprendinius iš vieno (duomenys neskelbtini) žemės sklypo buvo suformuoti šeši žemės sklypai, kuriuose numatyta naujų 2 aukštų su mansarda ir blokuojamu garažu gyvenamųjų namų statyba. Detaliajame plane ieškovo įgyti statiniai, t. y. avarinės būklės gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai, yra numatyti demontuoti. Kolegija pažymėjo, kad šis detalusis planas yra galiojantis, byloje nėra duomenų apie tai, kad jame nurodyti sprendiniai būtų pakeisti. Taigi pagal ginčo teritorijos detaliojo plano sprendinius nėra nurodyta ieškovų pastatus naudoti pagal jų tikslinę paskirtį, taip pat nėra nustatyta galimybė šiuos statinius rekonstruoti ar atkurti jų būklę, kuri būtų tinkama statiniams naudoti pagal jų paskirtį. Kolegija pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, todėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad detaliajame plane nurodyti sprendiniai ieškovams nėra privalomi. Įvertinusi tai, kad pagal detalųjį planą ginčo statinių naudojimas pagal jų tikslinę paskirtį nėra numatytas, šie statiniai yra numatyti griauti, kolegija sprendė, kad byloje nenustatyta būtinoji servituto nustatymo sąlyga, t. y. būtinybė normaliomis sąlygomis naudotis viešpataujančiuoju daiktu pagal tikslinę jo naudojimo paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkwLTkxNi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-190-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-190-916/2017">e3K-3-190-916/2017</a>).
25. Įvertinusi bylos įrodymus, pagrindžiančius ginčo statinius ir jų būklę, kolegija padarė išvadą, kad nurodyti statiniai, išskyrus gyvenamąjį namą, kaip viešpataujantieji daiktai iš esmės nėra išlikę. Kolegija pažymėjo, kad poreikis nustatyti servitutą turi būti pagrįstas būtinybe naudoti viešpataujantįjį daiktą pagal jo tikslinę naudojimo paskirtį ir negali būti siejamas su tokios galimybės atsiradimu ateityje. Nagrinėjamu atveju ginčo teritorijos detaliojo plano sprendiniai nėra pakeisti, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovai turi realią galimybę atkurti neišlikusius statinius. Esant šioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, negalima daryti išvados, kad ginčo statiniams naudoti pagal tikslinę jų paskirtį yra būtina nustatyti ieškovų prašomus servitutus (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).
26. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovai yra žemės sklypų, ant kurių yra ginčo statiniai, savininkai, į tai, kad pagal galiojantį ir nepakeistą detalųjį planą minėti statiniai numatyti griauti, taip pat į tai, kad ginčo statiniai ant atsakovų žemės sklypų yra be jokio teisinio pagrindo, kolegija konstatavo atsakovų, kaip žemės sklypų savininkų, nuosavybės teisės pažeidimą. Dėl šios priežasties kolegija įpareigojo ieškovus pašalinti visas atsakovų žemės sklypuose esančias buvusių statinių dalis, o jas pašalinus – išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro (CK 4.98 straipsnis).
27. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 273 straipsnio 1 dalimi, kolegija nustatė ieškovams šešių mėnesių terminą nurodytam įpareigojimui įvykdyti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
28. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad detalusis planas ir jo sprendiniai yra privalomi ieškovams ir kad pagal šį planą ginčo statiniai privalo būti nugriauti, netinkamai taikė ir aiškino Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, 3 straipsnio 7 punktą, 17 straipsnio 1, 3 dalis, 18 straipsnio 1 dalį. Sisteminis šių nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad detaliojo plano sprendiniai nustato veiklos reikalavimų ir apribojimų visumą, t. y. nustato privalomas veiklos toje teritorijoje plėtojimo sąlygas (viešosios teisės veikimas), tačiau nenustato pačios veiklos (žemės sklypų ir (ar) juose esamų statinių savininkų), planuojamos ir (ar) anksčiau planuotos, privalomumo privačios nuosavybės savininkams (privatinės teisės veikimas). Netinkamas (formalus) minėtų įstatymo nuostatų aiškinimas nulėmė tai, kad teismas klaidingai sprendė, jog ankstesnių savininkų ketinimai tam tikru būdu plėtoti teritoriją tapo imperatyviais įpareigojimais statinių savininkams, ribojančiais jų nuosavybės teises į ginčo statinius, nors jokių įpareigojančių sandorių nei buvę, nei esami žemės sklypų ir statinių savininkai nebuvo ir nėra sudarę. Statinių nugriovimas detaliojo plano sprendiniuose buvo leistas (numatytas) išimtinai pagal ankstesnių savininkų pageidavimą ir ketinimus plėtoti teritoriją tam tikru būdu, bet nebuvo nulemtas bendrųjų planų, teritorijos naudojimo reglamento imperatyvų, viešojo intereso, t. y. nebuvo įpareigojantis.
28.2. Teismas, spręsdamas dėl detaliojo plano privalomumo, netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2019 pateiktais išaiškinimais. Minėtos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Nurodytoje byloje šalys dėl servituto nustatymo buvo susitarusios žemės nuomos sutartyje ir šios sutarties pagrindu buvo parengti teritorijų planavimo dokumentai.
28.3. Teismas šalių ginčą turėjo spręsti ne pagal viešosios teisės normas (Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį), kurios reglamentuoja veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumą, tokios veiklos plėtojimo sąlygas (t. y. nustato reikalavimus, kuriems savininkų ketinama vystyti veiklą turi atitikti, bet nenustato pačios veiklos privalomumo, nereglamentuoja nekilnojamojo turto savininkų tarpusavio teisinių santykių), bet pagal privatinės teisės normas, pagal kurias savininkų susitarimai tampa įpareigojančiais ir ribojančiais savininko valią veikti kitu, nei susitarime nurodytu būdu (pvz., CK 1.63, 6.189 straipsniai), t. y. aiškinantis, ar tarp žemės sklypų savininkų bei statinių savininkų buvo (yra) sudaryti įpareigojantys (imperatyvūs) susitarimai dėl tam tikros veiklos ir, jei taip, koks šių susitarimų turinys. Nesant aiškaus ir detalaus susitarimo tarp savininkų, detaliojo plano iniciatorius (vienas iš savininkų) veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-338/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-338/2012">3K-3-338/2012</a>; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjQ0LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-244-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-244-695/2017">e3K-7-244-695/2017</a>).
28.4. Teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovų teisių į žemės sklypą neaptarimas antstolės turto pardavimo akte yra pagrindas ne tik paneigti ieškovų įgytas nuosavybės teises į statinius (proporcingumo principo pažeidimas), bet ir šias teises paneigti nekonstatavus niekinio sandorio fakto ir neišsprendus tokios sandorio teisinių padarinių (restitucijos) klausimo, taip pat konstatuodamas, kad ieškovai nėra teisėti ginčo statinių savininkai, todėl neturi teisės reikšti reikalavimo dėl servituto nustatymo, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, CK 6.394 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjQ0LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-244-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-244-695/2017">e3K-7-244-695/2017</a>; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY5LTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-169-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-169-1075/2019">e3K-3-169-1075/2019</a>). CK 6.394 straipsnio 2 dalies imperatyvo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas sandorį laikyti niekiniu, paneigiant asmens įgytas nuosavybės teises, nes šį sutarties trūkumą šalys gali ištaisyti, pvz., prašydamos nustatyti servitutą. Taigi šis pažeidimas nėra pagrindas paneigti ieškovų įgytas nuosavybės teises, konstatuojant, kad jie nėra ginčo statinių savininkai. Be to, tokiu atveju, kai nekilnojamasis turtas įgyjamas vykdymo proceso metu, turi būti atsižvelgiama į vykdymo proceso ypatumus. Priverstinai parduodant skolininko turtą nėra įtvirtinto ribojimo parduoti nekilnojamąjį turtą – statinius – atskirai nuo žemės sklypo, ant kurio jie pastatyti.
28.5. Ankstesnis savininkas trečiasis asmuo A. I., iš kurio ieškovai įgijo nuosavybės teises į ginčo statinius, nebuvo kartu ir žemės sklypo, kuriame yra parduodami statiniai, savininkas. Todėl šiuo atveju teismas privalėjo taikyti CK 6.394 straipsnio 3 dalį, pagal kurią pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Remiantis minėta kasacinio teismo praktika dėl CK 6.394 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, darytina išvada, jog ankstesnis savininkas A. I. neprarado teisės reikalauti nustatyti servitutą, tiek, kiek jis yra būtinas statiniams naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, įskaitant ir tai, kad statiniai būtų rekonstruoti, atstatyti ir tinkamai prižiūrimi. Todėl kai nuosavybės teisė į statinius perėjo ieškovams, jie tokiomis pat sąlygomis turi teisę reikalauti servituto nustatymo.
28.6. Teismas, padarydamas išvadą, kad ginčo statiniai, išskyrus gyvenamąjį namą, kaip viešpataujantieji daiktai iš esmės nėra išlikę, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei tinkamą teismo sprendimo motyvavimą (CPK 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis). Būtent pirmosios instancijos teismo išvados dėl statinių faktinio ir teisinio egzistavimo yra pagrįstos, padarytos tinkamai įvertinus visus bylos įrodymus, tarp jų 2013 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 13-I-127, bet vien tik juo neapsiribojant, bei remiantis kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDQtOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-404-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-404-969/2017">3K-3-404-969/2017</a>).
28.7. Teismas padarė teisiškai ir jokiais byloje esančiais įrodymais nepagrįstą išvadą dėl to, kad ieškovai iš esmės įgijo ne statinius, kaip nekilnojamojo turto objektus, bet likusių statinių konstrukcijas ir teritorijoje esantį statybinį laužą, kaip kilnojamąjį turtą, kuris turėjo būti nugriautas ir pašalintas iš ginčo žemės sklypo įgyvendinant plano sprendinius dėl teritorijos sutvarkymo ir naujų statinių statybos. Nors leidimas nugriauti statinius buvo išduotas 2004 m. kovo 12 d., tačiau 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nėra jokių nuostatų dėl statinių įsigijimo turint tikslą juos griauti. Be to, tiek leidimas nugriauti statinius buvo išduotas, tiek detalusis planas, plano parengimas buvo inicijuotas J. M., tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šio asmens teisę veikti statinių savininkų vardu.
29. Atsakovės UAB „Kelveda“ ir UAB „Alkuras“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
29.1. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad ginčas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis ne Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis (viešosios teisės normos), o privatinės teisės normomis. Ieškovai viso proceso metu aiškiai deklaravo, jog jie nori atstatyti sugriuvusius statinius, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Taigi, siekiant parengti ieškovų siekiamų atstatyti statinių projektus, būtina atsižvelgti į galiojančius teritorijų planavimo sprendinius. Be to, žemės sklypai, kuriuose ieškovai siekia nustatyti servitutus, yra suformuoti atlikus teritorijų planavimo procedūrą, šioje procedūroje dalyvavo ir statinių likučių savininkas A. I., teritorijų planavimo sprendiniai yra galiojantys ir nenuginčyti. Teismo išvada, kad detaliojo plano sprendiniai, pagal kuriuos numatyta ginčo statinius griauti, ieškovams yra privalomi, padaryta tinkamai taikant ir aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, pagrįstai remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjQ0LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-244-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-244-695/2017">e3K-7-244-695/2017</a>, kurios ratio decidenti (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) yra tapatūs nagrinėjamo ginčo aplinkybėms. Be to, teritorijų planavimo sprendiniai yra vieši, todėl ieškovai, 2014 m. rugsėjo 10 d. įsigydami turtines teises į ginčo statinius, žinojo arba jiems turėjo būti žinoma apie detalųjį planą ir jo esminius sprendinius, taip pat kad sklype esantis avarinės būklės gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai bus demontuojami ir kad sklypuose numatoma gyvenamųjų namų statyba. Taigi ginčo statinių atstatymas nėra numatytas.
29.2. Ieškovai teises į ginčo statinius įgijo 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu. Pagal šį aktą ieškovams buvo perleista ne nuosavybės teisė į ginčo statinius, o perleistos A. I. turėtos turtinės teisės į juos. Nagrinėjant bylą nustatyta, kokios apimties buvo A. I. turtinės teisės į ginčo statinius: statiniai negali būti naudojami ir turi būti nugriauti; statiniai yra sunykę ir egzistuoja tik atskiri jų fragmentai, kurių neįmanoma naudoti pagal tikslinę paskirtį kaip statinių. Turtines teises į statinius ieškovams pasiūlė įsigyti jiems žinomas asmuo A. I., todėl ieškovai galėjo įvertinti tokių teisių apimtį ir su tuo susijusias specifines sąlygas. Akto sudarymo metu ieškovams buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, kad A. I. neturi jokių teisių į žemės sklypą, kuriame yra ginčo statiniai, žemės sklypą jis yra perleidęs. Vien aplinkybė, kad A. I. yra atsisakęs nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame yra ginčo statiniai, sudarė neabejotiną prielaidą ieškovams vertinti, kodėl ginčo statinių buvimas žemės sklype yra teisiškai neapibrėžtas ir koks tokių statinių teisinis likimas ateityje. A. I., įgijęs nuosavybės teisę į ginčo statinius, siekė šiuos statinius nugriauti ir modifikuoti teritorijos, kuriame yra šie statiniai teritorijų planavimo sprendinius ir tai padarė: kartu su kitais žemės sklypo bendraturčiais atliko žemės sklypo teritorijų planavimo procedūrą, kurios rezultatas lėmė, jog žemės sklypas, kuriame yra ginčo statiniai, buvo padalintas į šešis atskirus žemės sklypus, o ginčo statiniai turėjo būti nugriauti ir išregistruoti. A. I., įgyvendinęs teritorijų planavimo procedūrą, jam tenkančią žemės sklypo dalį pasiūlė atpirkti ankstesniems savininkams, todėl 2005 m. kovo 3 d. sudarytas tai patvirtinantis susitarimas, kuriuo A. I. nuosavybės teisė į žemės sklypą panaikinta ir žemės sklypo dalies nuosavybė grąžinta ankstesniems savininkams. Nors šiame susitarime nėra aptartas ginčo statinių likimas, tačiau, vadovaujantis CK 6.395 straipsnio 1 dalimi, A. I., sudaręs minėta susitarimą, neteko nuosavybės teisės į ginčo statinius. Taigi A. I. laisva valia disponavo ginčo statiniais ir lėmė šių statinių likimą, t. y. atsisakė jų nuosavybės teisės, tiek dėl to, jog jie buvo sunykę, tiek dėl to, jog jie bet kuriuo atveju atsižvelgiant į teritorijų planavimo sprendinius turėjo būti kažkuriuo metu nugriauti. Be to, ginčo statinių nugriovimu rūpinosi ir ankstesnė jų savininkė D. S. H. T., nes dar iki susitarimo su A. I. jai buvo išduotas leidimas nugriauti statinius ir griovimo procesas buvo pradėtas. Taigi A. I. 2004 m. gegužės 13 d. sudarė susitarimą dėl griaunamų statinių įsigijimo, įgijęs teisę į statinius šio proceso nestabdė, priešingai, siekė, kad statiniai būtų nugriauti ir jų vietoje suformuoti atskiri žemės sklypai naujų statinių statybai. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. I. pats nulėmė statinių likimą, t. y. jog statiniai turėjo būti nugriauti.
29.3. Kasacinio skundo argumentai dėl statinių būklės yra fakto klausimai ir nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko. Byloje neginčijamai nustatyta, jog statiniai yra sunykę, likę tik jų likučiai. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato tokių statinių atkūrimo galimybės. Servituto, kaip daiktinės teisės, registracija yra neįmanoma ir teisiškai nepagrįsta, jei registracijos metu faktiškai neegzistuoja galimybė naudotis svetimu daiktu. Ieškovai, įsigydami turtines teises į apleistus, faktiškai nefunkcionuojančius ir atstatyti reikalingus statinių likučius, negalėjo turėti teisėto ir pagrįsto lūkesčio, kad vien tik statinių, esančio ant atsakovėms priklausančio žemės, įsigijimo faktas sudarys pagrindą pasinaudoti žeme servitutų pagrindu. Servituto institutas yra skirtas sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploataciją, o ne užtikrinti nebeeksploatuojamų pastatų savininkų neapibrėžtus ketinimus dėl šių nekilnojamųjų daiktų. Įstatymas nenustato statinio likučių savininkui teisės reikalauti nustatyti servitutą statinio atstatymui, nes nesant pilnaverčių statinių žemės sklype vyrauja ne statinio likučių savininko, o žemės savininko interesai. Tokiu atveju pirmiausia turi būti atsižvelgiama į žemės savininko interesus, nes žemės savininkas neprivalo suteikti galimybę statinio likučių savininkui leisti atstatyti statinį ar statyti naujus statinius. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu pateikė projektinius pasiūlymus naujų statinių statybai, taigi ieškovai žemės sklypo savininko sąskaita nori pastatyti naujus statinius, taip eksproprijuoti žemę, nes siūlytos kompensacijos dydis yra mažas ir apskaičiuotas visiškai neįvertinant žemės sklypo savininkų netekimų dėl servitutų nustatymo.
30. Atsakovė AB DFDS Seaways atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
30.1. Teismas tinkamai taikė ir aiškino Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį. Šia teisės norma teismas grindė ne įpareigojimą nugriauti ginčo statinius, o rėmėsi ja atmesdamas ieškovų ieškinio reikalavimus dėl servitutų nustatymo.
30.2. Iš šalims privalomų detaliojo plano sprendinių (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis, 17 straipsnio 2, 3 dalys, 18 straipsnio 1 dalis) matyti, kad ieškovų prašomi nustatyti servitutai aiškiai prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, o jų nustatymas iš viso būtų paneigęs detaliojo plano esmę ir tikslą. Pagrindinis detaliojo plano tikslas buvo iš pakankamai didelio sodybinio sklypo suformuoti atskirus šešis sklypus gyvenamiesiems namams statyti, t. y. vietoje vieno apleisto gyvenamojo namo ir avarinės būklės pastatų suformuoti ir pastatyti nedidelį atskirų šešių gyvenamųjų namų kvartalą. Todėl nustačius servitutus eksploatuoti ieškovams priklausančius statinius, kurie pagal detaliojo plano sprendinius yra griautini, ieškovams ne tik būtų buvusi sudaryta galimybė statinius toliau naudoti, bet ir užkirstas kelias atskirų šešių gyvenamųjų namų kvartalo statybai bei kitų detaliojo plano sprendinių įgyvendinimui. Nustačius servitutus, atsakovai nebebūtų turėję jokių galimybių naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais pagal jų paskirtį. Ieškovų prašytos apimties servitutu nustatymas būtų reiškęs, kad faktiškai vieninteliai ieškovai visa apimtimi galėtų naudotis visais atsakovams priklausančiais žemės sklypais, nes servitutų faktinis rezultatas būtų senojo sodybinio sklypo, buvusio iki žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo, atkūrimas.
30.3. Teismas turėjo aiškų pagrindą konstatuoti, kad atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose esančios ieškovams priklausančių statinių liekanos yra be jokio teisėto pagrindo (pažeista CK 6.394 straipsnio 2 dalis), kas reiškia atsakovų, kaip ginčo žemės sklypų savininkų, nuosavybės teisės pažeidimą. Detalusis planas ieškovams priklausančių statinių atstatymo ar rekonstrukcijos galimybės nenumatė, todėl teismas, įpareigodamas ieškovus nugriauti (nusikelti) ant atsakovų žemės sklypų išsidėsčiusius statinius per tam tikrą terminą, tinkamai apginė pažeistas atsakovų nuosavybės teises CK 4.98 straipsnio pagrindu, kartu sudarė sąlygas įgyvendinti detaliojo plano sprendinius.
30.4. 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią A. I. savo nuosavybėn įsigijo ginčo statinius, aiškiai neatitiko CK 6.394 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, nes A. I. nebuvo įgijęs nei daiktinių, nei prievolinių teisių, suteikiančių jam galimybę naudotis kitiems savininkams priklausančia žemės sklypo dalimi statiniams eksploatuoti. Ieškovai ginčo statinius iš A. I. įsigijo pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, tačiau šiame akte taip pat nebuvo aptartos jokios teisės į žemės sklypo dalį, kurią šie statiniai užėmė ir kuri būtina jiems naudoti pagal paskirtį. Taigi A. I. negali būti laikomas teisėtai įgijusiu nuosavybės teisę į ginčo statinius, o vykdymo proceso metu ieškovams taip pat negalėjo būti perleistos daiktinės teisės į ginčo statinius, nes asmuo negali perleisti to, ko neturi, arba perleisti daugiau teisių, negu pats jų turi.
30.5. Teismui nepripažinus 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto niekiniais ex officio, tačiau priėjus išvados, kad ieškovai negali būti laikomi teisėtais ginčo žemės sklypuose esančių statinių savininkais ir dėl to reikalauti nustatyti servitutus šiems statiniams eksploatuoti, buvo užtikrintas susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas ir teisėti lūkesčiai, o ieškovams išsaugota nuosavybės teisė į jiems priklausančius ginčo statinius, kuri galės būti realizuojama taip, kaip ir numatyta detaliajame plane – ieškovams nusigriaunant ir kaip statybines medžiagas išsivežant likusių statinių konstrukcijas bei teritorijoje esantį statybinį laužą.
30.6. Nors vykdymo proceso ypatumai lemia tai, kad vykdymo procese priverstinai gali būti parduodami statiniai atskirai nuo žemės sklypo, tačiau nagrinėjamoje byloje tai anaiptol nereiškia, kad ieškovai, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu įsigiję statinius be teisių į žemės sklypus, savaime įgijo teisėtų pagrindą reikalauti jiems šias teises į atsakovams priklausančius žemės sklypus nustatyti.
30.7. Nagrinėjamoje byloje ieškovams priklausančių statinių faktinė būklė buvo tiriama ne dėl jų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro pagrindų, o tam, kad būtu nustatyta, ar yra pagrindas šių statinių eksploatacijai nustatyti servitutus, t. y. kiek faktinė statinių būklė lemia tai, ar yra objektyvi būtinybė juos, kaip viešpataujančius daiktus, naudoti pagal jų tikslinę naudojimo paskirtį. Nes tuo atveju, jei viešpataujančio daikto nėra arba yra tik jo likučiai ir nėra galimybės viešpataujančio daikto atkurti (atstatyti), tuomet negali būti ir objektyvios būtinybės faktiškai neegzistuojantį daiktą ar jo likučius naudoti pagal jų tikslinę paskirtį, kas reiškia, kad ir servitutas tokiems daiktams naudoti negali būti nustatytas. Dėl šių priežasčių teismui siekiant nustatyti ar yra objektyvi būtinybė naudoti viešpataujantį daiktą pagal jo tikslinę naudojimo paskirtį ir konstatuoti, jog ieškinyje nurodyti statiniai, išskyrus gyvenamąjį namą, kaip viešpataujantys daiktai iš esmės nėra išlikę, visiškai pakako pasiremti antstolės S. S. 2017 m. rugpjūčio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 184-17-19, atspindinčiu aktualią ginčo statinių faktinę būklę, o ne buvusią 2013 m. rugsėjo 23 d. pagal UAB „Krivita“ ekspertizės aktą Nr. 13-1-127. Be to, ieškovai skunde neginčija išvados, kad servitutas negali būti nustatomas tuo atveju, jei objektyvai nėra paties viešpataujančio daikto, nors pats daiktas ir tebėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Net ir pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį, rėmėsi minėtu ekspertizės aktu, kuriame buvo konstatuota, kad 5 kv. m užstatyto ploto ūkinis pastatas yra neišlikęs, todėl būtent šiam statiniui eksploatuoti servituto nenustatė, tuo patvirtindamas išvadą, kad, nesant viešpataujančio daikto, servituto nustatymas yra negalimas.
31. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad būdami atidūs, įsigydami statinius, ieškovai turėjo įvertinti ir detaliojo plano sprendinius. Jei ieškovams nebuvo atskleista visa informacija apie parduodamus statinius (neatskleisti detaliajame plane numatyti sprendiniai), jie turėjo teisę tokius sandorius ginčyti, tačiau tai nustatytais terminais nebuvo padaryta. Palangos miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad galiojančio, nenuginčyto detaliojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinti – ieškovų įsigyti statiniai nugriauti.
32. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškovų kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl subjekto, turinčio teisę kreiptis į teismą su reikalavimu, susijusiu su servitutu; dėl teisės į nekilnojamąjį daiktą parduodant žemės sklypą
33. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Ši konstitucinė teisė detalizuota CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).
34. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti. Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzcwLTI0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-370-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-370-248/2019">e3K-3-370-248/2019</a> 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
35. Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl servituto nustatymo: ieškovai, teigdami, kad yra ginčo statinių, esančių ant atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, savininkai, prašo nustatyti atsakovų žemės sklypams servitutus, kad būtų galima pagal paskirtį naudoti ginčo statinius; atsakovai, nesutikdami su šiuo reikalavimu, prašo įpareigoti ieškovus nugriauti minėtus statinius.
37. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.
38. Pagal CK 4.112 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas servituto turinį sudaro suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės tarnaujančiojo daikto savininko konkrečių naudojimosi daiktu teisių sąskaita; jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).
39. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
40. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
41. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Paprastai servitutas nustatomas viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkų susitarimu. Kai egzistuoja būtinumas nustatyti servitutą tam, kad viešpataujantį daiktą jo savininkas galėtų naudoti pagal tiesioginę daikto paskirtį, tačiau tarp viešpataujančio daikto ir tarnaujančio daikto savininkų kyla nesutarimas ir (arba) ginčas dėl servituto nustatymo, jo turinio ir (ar) atlygintinumo, su servitutu susijusius klausimus (servitutą, jo turinį, atlyginimo dydį ir pan. nustato) sprendžia teismas. Sąlyga teismui spręsti šiuos klausimus yra suinteresuoto asmens, t. y. viešpataujančio arba tarnaujančio daikto savininko, kreipimasis į teismą su atitinkamu reikalavimu reikšiant ieškinį įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Taigi reikalavimus su servitutu susijusiais klausimais turi teisę teismui reikšti viešpataujančio ir (ar) tarnaujančio daikto savininkas (savininkai).
42. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs S. A. M. ir L. B. M. bei trečiojo asmens A. I. 2004 m. balandžio 15 d. sudarytą žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, 2004 m. gegužės 13 d. D. S. H. T. ir A. I. sudarytą ginčo statinių pirkimo–pardavimo sutartį, 2005 m. kovo 3 d. S. A. M., L. B. M. ir A. I. susitarimą panaikinti 2004 m. balandžio 15 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, padarė išvadą, kad sudarant 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo laikomasi imperatyviųjų CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. šioje sutartyje nebuvo aptartos pirkėjo A. I. teisės į žemės sklypą (jo dalis), ant kurio yra ginčo statiniai. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiasis asmuo A. I. negali būti laikomas teisėtai įgijusiu nuosavybės teisę į žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus ir, atitinkamai, vykdymo proceso metu ieškovams 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu taip pat negalėjo būti perleistos daiktinės teisės į ginčo statinius, nes asmuo negali perleisti to, ko neturi, arba perleisti daugiau teisių, negu pats jų turi. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovai negali būti laikomi teisėtais atsakovų žemės sklypuose esančių statinių savininkais, t. y. jie nelaikytini viešpataujančio daikto savininkais, todėl neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį dėl servituto nustatymo ginčo statiniams (CK 4.111 straipsnio 1 dalis), o tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti jų ieškinį.
43. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tuo atveju, jeigu ieškovai nėra teisėti ginčo statinių (viešpataujančių daiktų) savininkai, jie neturi teisinio materialinio suinteresuotumo reikšti reikalavimą dėl servituto ginčo statiniams naudoti pagal paskirtį nustatymo, todėl toks jų reikalavimas negali būti tenkinamas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl to, ar ieškovai (o prieš juos trečiasis asmuo A. I.) tapo teisėtais statinių savininkais, netinkamai įvertino nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes, dėl to teisiškai nepagrįstai rėmėsi CK 6.394 straipsnio 2 dalimi.
44. Šioje byloje teismų, be kita ko, nustatyta:
44.1. Palangos miesto teismas 1990 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-172/90 priteisė V. S. namų valdą (duomenys neskelbtini), susidedančią iš pagrindinio pastato (gyvenamojo namo su mansarda), dviejų pagalbinių pastatų, kiemo įrenginių – šulinio ir trijų išviečių, kaip paveldėtą turtą po tėvo A. S.-S. mirties 1956 m.;
44.2. V. S. 1995 m. vasario 22 d. sutartimi padovanojo visus minėtus statinius savo seseriai D. S. H. T.;
44.3. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 343 D. S. H. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,6851 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini);
44.4. 2004 m. kovo 12 d. D. S. H. T. pirkimo–pardavimo sutartimis pardavė 0,1695 ha ploto minėto žemės sklypo dalį V. A., 0,2060 ha ploto minėto žemės sklypo dalį S. A. M. ir 0,3096 ha ploto minėto žemės sklypo dalį UAB „Transmota“ bei perdavimo–priėmimo aktais perdavė šias žemės sklypo dalis pirkėjams;
44.5. S. A. M. ir L. B. M. 2004 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė trečiajam asmeniui A. I. 1000 kv. m ploto minėto žemės sklypo dalį;
44.6. D. S. H. T. 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė visus statinius: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui A. I.;
44.7. 2005 m. kovo 3 d. S. A. M., L. B. M. ir trečiasis asmuo A. I. sudarė susitarimą, pagal kurį šalys susitarė panaikinti jų sudarytą 2004 m. balandžio 15 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį.
45. Taigi dar iki šios nutarties 44.5–44.7 punktuose nurodytų sandorių su trečiuoju asmeniu A. I. sudarymo būtent juos, spręsdamas dėl ieškovų teisės reikšti šioje byloje nagrinėjamą reikalavimą dėl servituto nustatymo, vertino apeliacinės instancijos teismas (žr. šios nutarties 42 punktą), žemės sklypas (jo dalys) (duomenys neskelbtini), 2004 m. kovo 12 d. sandoriais buvo parduotas V. A., S. A. M. ir UAB „Transmota“ (žr. šios nutarties 44.4 punktą). Šiuose sandoriuose nebuvo aptartas ginčo statinių, esančių ant parduodamo žemės sklypo (jo dalių), likimas ir naujų žemės sklypo (jo dalių) savininkų teisės į šiuos statinius.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CK 4.40 straipsnio 1 dalimi, žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Tai yra įtvirtina klasikinė superficies solo cedit (kas yra sklypo viršuje, jam ir priklauso) taisyklė, reiškianti, kad viskas, kas susijungia su žemės sklypo paviršiumi, priklauso nuosavybės teise žemės sklypo savininkui. Kartu tai reiškia žemės sklypo savininko nuosavybės teisės įgijimą į visus prie žemės sklypo prijungtus daiktus ir nuosavybės teisės į šiuos objektus praradimą kitiems asmenims. Tokiu būdu CK 4.40 straipsnio 1 dalis įtvirtina susijungimą kaip nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindą, tačiau šios normos taikymo sritis apribota susijungimo su žemės sklypu atvejais. Kartu ši norma yra dispozityvioji ir šalių susitarimas gali nustatyti kitokias susijungimo pasekmes.
47. Pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žemės sklypo savininko nuosavybės teisių į tame sklype esančius statinius bei įrenginius prezumpcija, kuri atsispindi ir prievolių teisės normoje – CK 6.395 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje žemės sklypo, kuriame yra statinių, pirkimo–pardavimo santykius.
48. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žemės sklypo savininko nuosavybės teisių į tame sklype esančius statinius bei įrenginius prezumpcija gali būti nuginčyta. Jei įrodymai patvirtina vienos šalies teisėtai įgytas tam tikros apimties nuosavybės teises į statinį (kaip į nekilnojamąjį daiktą ar kaip į tokio statuso neturinčią konstrukciją), tai faktas, kad kita šalis yra žemės sklypo, kuriame yra statinys, savininkė, suteikia šiai šaliai teisę ginti nuosavybės teises į žemės sklypą, tačiau toks faktas savaime nepanaikina pirmosios šalies įgytų teisių į statinį ir nesuteikia antrajai šaliai teisės perimti jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODItNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-282-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-282-686/2015">3K-3-282-686/2015</a>).
49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo nuosavybės teisės į daiktą. Dėl to kiekvienu atveju nurodytas savininko ketinimas turi būti išreikštas aiškiai ir neabejotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjYtMzc4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-266-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-266-378/2019">3K-3-266-378/2019</a>, 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
50. Minėta, pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Kai statinių klausimas pirkimo–pardavimo sutartyje neaptartas, nurodyta prezumpcija tam tikrais atvejais gali būti nuginčyta, jeigu bus įrodyta, kad asmuo, kuris perleido nuosavybės teisę į žemės sklypą, neatliko valinių veiksmų, kurie patvirtintų šio asmens ketinimus atsisakyti nuosavybės teisės į statinius, o atvirkščiai – siekė ją išsaugoti.
51. Nagrinėjamu atveju ginčo statiniai 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo–pardavimo sutartyse, kaip šių sutarčių dalykas, neindividualizuoti ir naujų žemės sklypo savininkų teisės į šiuos statinius neaptartos. Dėl šios priežasties byloje nėra aišku, ar D. S. H. T., 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduodama ginčo statinius trečiajam asmeniui A. I., buvo teisėta šių statinių savininkė. Ši aplinkybė (ar D. S. H. T. 2004 m. gegužės 13 d. buvo teisėta ginčo statinių savininkė) yra esminė svarstant klausimą dėl to, ar ieškovai šiuo metu yra teisėti minėtų statinių savininkai ir turi teisinį materialinį suinteresuotumą reikšti reikalavimą dėl servituto nustatymo. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai šios aplinkybės nenustatė, 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo–pardavimo sandorių ir jų sąlygų nevertino ir dėl to visiškai nepasisakė.
52. Tuo atveju, jeigu D. S. H. T. nebuvo ginčo statinių savininkė, 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinė dėl netinkamos sandorio šalies (pardavėjo) (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis). Jei D. S. H. T. nebuvo ginčo statinių savininkė ji šių statinių negalėjo parduoti trečiajam asmeniui A. I., taigi ir ieškovai negalėjo įgyti nuosavybės teisių į statinius iš trečiojo asmens. Jeigu ieškovai neįgijo nuosavybės teisės į ginčo statinius, jie neturi teisinio materialinio suinteresuotumo reikšti reikalavimą dėl servituto nustatymo ginčo statiniams naudoti pagal jų tikslinę paskirtį (CPK 5 straipsnis).
53. Tuo atveju, jeigu po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo D. S. H. T. išsaugojo nuosavybės teises į ginčo statinius, turi būti nustatytos jos turėtos teisės į žemės sklypą (jo dalis), ant kurio yra statiniai. Jeigu ji liko statinių savininkė, dėl 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo–pardavimo sutarties ir jos teisinių padarinių trečiajam asmeniui A. I. gali būti sprendžiama, be kita ko, taikant CK 6.394 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad teismai apskritai nesvarstė, kokias teises D. S. H. T. po 2004 m. kovo 12 d. sandorių sudarymo turėjo (išsaugojo, dėl kokių žemės sklypo naudojimo teisių susitarė su naujais žemės sklypo savininkais) į žemės sklypą (jo dalis), ant kurio yra statiniai.
54. Nurodytoms aplinkybėms nustatyti, minėta, turi būti tinkamai įvertinti 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo–pardavimo sandoriai ir jų sąlygos, tikroji šalių valia šiuos sandorius sudarant, taip pat žemės sklypo (jo dalių) pirkėjų teisėti lūkesčiai dėl ginčo statinių ir jų (ne)išsaugojimo (griovimo).
55. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neištyrė ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, taip pat tinkamai nenustatė materialiosios teisės normų, kurios turėtų būti taikomos sprendžiant kilusį šalių ginčą. Dėl šios priežasties pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis, 360 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, be kita ko, turėtų svarstyti klausimą dėl trečiųjų asmenų (2004 m. kovo 12 d. sandorių šalių) į bylą įtraukimo.
56. Konstatavus, kad teismai neatskleidė bylos esmės, nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. Kasacinis teismas turėjo 43,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių, kaip ir kitų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išspręstinas pirmosios instancijos teismo, šiam priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą ir Plungės miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Plungės apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė
