A. D. pagal BK 187 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-957/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32622-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.2.5; 2.1.3.6; 2.4.6.3.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos,

sekretoriaujant Monikai Linkutei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei,

nuteistajam A. D. B. (A. D. B.), jo gynėjui advokatui Aleksandrui Vancevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. B. (A. D. B.) gynėjo advokato Aleksandro Vancevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Į A. D. B. skirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2022 m. birželio 9 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. D. B. paskirtas kardomąsias priemones – 2 000 Eur dydžio užstatą ir intensyvią priežiūrą nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti ir į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2022 m. birželio 6 d. sumokėtą 2 000 Eur užstatą grąžinti jį sumokėjusiam O. B. (O. B.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. D. B. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą, 2022 m. vasario 18 d. apie 0.40 val. atėjęs prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme stovinčio O. T. priklausančio 300 Eur vertės automobilio „Audi A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) galinės dalies, už galinio automobilio buferio tyčia užkišo benzine mirkytą skudurą bei šį padegė, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino O. T. priklausantį turtą – automobilį „Audi A3“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. D. B. gynėjas advokatas A. Vancevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti A. D. B. dėl jam pareikšto kaltinimo.

2.1. Nuteistojo gynėjo teigimu, bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kuriais buvo iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo A. D. B. teisės, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

2.1.1. Pirma, nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas savo paties sprendimu konstatavo, kad A. D. B. atsisako duoti parodymus, todėl nuteistojo neapklausė bylos nagrinėjimo metu bei pažeidė esminę kaltinamojo teisę būti išklausytam. Pažymima, kad 2022 m. birželio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu A. D. B. dalyvavimas buvo vykdomas per nuotolį („Zoom“ programą“). Šio teismo posėdžio metu A. D. B. aiškiai išreiškė valią, kad sutinka duoti parodymus po visų apklausų, be to, kad nori dalyvauti ne per „Zoom“ programą, o tiesiogiai teismo posėdyje. Tačiau bylą nagrinėjęs teismas padarė asmeninę išvadą, kad A. D. B. neva atsisako duoti parodymus ir kad vėliau jis nebebus apklausiamas, nes, teismo teigimu, pagal kodeksą bylos nagrinėjimas pradedamas nuo kaltinamojo apklausos ir nukrypti nuo tokios tvarkos galima tik išimtiniais, išskirtiniais atvejais. Nuteistojo gynėjo teigimu, toks Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 242 straipsnio aiškinimas yra akivaizdžiai archajiškas ir neatitinkantis šiuo metu susiklosčiusios teisminės praktikos bei pačio straipsnio esmės. Pažymima, kad toks klaidingas BPK 242 straipsnio aiškinimas ir taikymas realiai neatitiko ir paties teismo veiksmų, kuomet jis, apklausdamas liudytojus, garsino liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nors pagal BPK 242 straipsnyje numatytą eilę protokolai garsinami po visų liudytojų apklausų, ekspertų ir specialistų išvadų pagarsinimų ir jų apklausų bei daiktinių įrodymų apžiūros. Nuteistojo gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas taikė dvejopus BPK nuostatų aiškinimo ir taikymo standartus.

2.1.2. Antra, nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išvadas darė neįvertinęs visų proceso metu surinktų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų (arba juos vertindamas selektyviai, nutylėdamas kitus svarbius bylos duomenis); vertindamas parodymus padarė klaidų dėl jų turinio ir tarpusavio ryšio (teismo išvados dėl tariamų konfliktų ar A. D. B. tariamo neigiamo nusiteikimo prieš nukentėjusiosios šeimos narius, tariamų grasinimų yra grindžiamos iš esmės vien nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiosios ir jos artimųjų parodymais); rėmėsi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse numatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais (neaiškiomis aplinkybėmis gauta ir BPK nustatyta tvarka neištirta telefono nuotrauka su tariamai nuteistojo siųstomis grasinimo žinutėmis; taip pat neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, neturint atitinkamo gyventojų sutikimo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros darytais vaizdo įrašais ir kt.).

2.2. Nuteistojo gynėjo teigimu, A. D. B. buvo nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, kadangi byloje nebuvo surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų kaltinimą pagal BK 187 straipsnio 2 dalį bei kad nusikalstamą veiką padarė ir transporto priemonę padegė būtent nuteistasis A. D. B.

2.2.1. Pirma, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo neteisėtus veiksmus ir jo kaltę grindė vien deklaratyvia prielaida, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios šeimos narių buvo susiklostę konfliktiniai smurtiniai santykiai, dėl ko neva A. D. B. turėjo akivaizdų pagrindą pykti ir kerštauti O. T. šeimos nariams. Nuteistojo gynėjo teigimu, tokios teismo prielaidos nepatvirtina jokie patikimi, objektyvūs įrodymai, tuo labiau, kad pati nukentėjusioji ir jos šeimos nariai teisme paliudijo, kad prieš nagrinėjamą (antrąjį) automobilio padegimą jokio konflikto su A. D. B. nebuvo. Apeliantas pažymi, kad net tai, jog nukentėjusiosios šeimos nariai naudojo smurtą A. D. B. atžvilgiu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad būtent jis padegė nukentėjusiosios automobilį kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Šias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis vien nukentėjusiosios O. T., jos sutuoktinio A. T. ir sūnaus R. O. parodymais, kurių patikimumo, nenuoseklumo ir prieštaringumo teismas neįvertino. Pažymima, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusioji ir jos artimieji pripažino, kad jie patys nematė, kas padegė automobilį, o iš padaryto vaizdo įrašo jie negali pasakyti, kad tai būtent A. D. B. Prielaidą, kad tai galėjo būti A. D. B., šie liudytojai darė dėl asmens vilkėtų tamsių drabužių ir stambesnio kūno sudėjimo, tačiau tokios prielaidos neįrodo, kad tiriamą padegimą įvykdė būtent A. D. B., tuo labiau, kad nei ant jo avalynės, nei ant jo drabužių nebuvo rasti jokie įvykio vietos pėdsakai. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nutylėjo ir nevertino byloje esančių duomenų apie 2021 m. rugsėjo 19 d. tos pačios transporto priemonės padegimą bei šių duomenų nevertino kartu su nukentėjusiosios, jos šeimos narių duotais paaiškinimais. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti nukentėjusiosios artimieji teigė, kad jokio konflikto su A. D. B. prieš pirmąjį padegimą nebuvo, tačiau iš karto po įvykio Bendrajam pagalbos centrui pranešdama apie padegimą, nukentėjusioji nurodė, kad automobilį padegė D. (t. y. A. D. B.) ir tą neva matė liudytojas A. T. Tuo tarpu tą pačią naktį vykusių apklausų metu O. T. patvirtino, kad ji nežinanti ir nieko neįtaria, kad galėjo pasikėsinti padegti jai priklausantį automobilį; jokių konfliktų su kitais kaimynais ar su kitais asmenimis neturi; jokių grasinimų nėra sulaukusi; D. nurodė tik dėl to, kad jis jai nepatinka, kad jis dažnai būna daugiabučio kieme, yra teistas ir neseniai išėjo iš kalėjimo (2021 m. rugsėjo 20 d. apklausa). Taip pat paaiškėjo, kad nukentėjusiosios sutuoktinis A. T. įvykio nematė bei apklausiamas policijos pareigūnų davė melagingus parodymus, jog pirmojo padegimo vakarą kartu su sutuoktine buvo namuose (2021 m. rugsėjo 23 d. apklausa), nes iš bylos duomenų matyti, kad jis niekur nebuvo fiksuotas į įvykio vietą atvykusių pareigūnų, o pati nukentėjusioji tuo metu patvirtino, kad yra susipykusi su sutuoktiniu, kartu negyvena jau kelias savaites. Apeliantas pažymi, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2022 m. sausio 17 d. specialisto išvados ir 2022 m. kovo 30 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad įvykio vietoje buvo rasti būtent A. T. kraujo pėdsakai. Tai, apelianto manymu, sudaro pagrindą svarstyti, kad esant sutuoktinių konfliktinei situacijai bei nustatytiems objektyviems DNR tyrimo duomenims, galima teigti, jog transporto priemonę galimai padegė A. T. Apeliantas pažymi, kad kalbant apie 2022 m. vasario 18 d. padegimą, būtent A. T. po vidurnakčio, prieš pat automobilio padegimą buvo išėjęs iš namų tariamai pasivaikščioti su šunimi, jo tuo metu niekas kitas nematė ir būtent tuo metu buvo padegtas automobilis, o namo A. T. grįžo jau po padegimo. Nuteistojo gynėjo teigimu, nukentėjusioji ir jos artimieji siekia nepagrįstai apkalbėti nuteistąjį bei be pagrindo apkaltinti A. D. B. tariamu priešišku nusiteikimu nukentėjusiosios šeimos narių atžvilgiu.

2.2.2. Antra, pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindžia vaizdo įrašu bei tariamo susirašinėjimo SMS žinutėmis nuotrauka, nors šie duomenys neatitinka įrodymams keliamų patikimumo, teisėtumo, tikrumo reikalavimų. Apeliantas pažymi, kad byloje pateiktas 2022 m. vasario 18 d. vaizdo įrašas yra neinformatyvus, iš jo nematyti, kas konkrečiai įvykio metu buvo priėjęs prie transporto priemonės, be to, ikiteisminio tyrimo metu atlikus vaizdo įrašo tyrimą, padaryta išvada, jog negalima nustatyti vaizdo įraše užfiksuoto asmens, ne to, nėra galimybės nustatyti, ar vaizdo įraše fiksuotas asmuo vilkėjo nuteistojo tyrimui pateiktą juodos spalvos striukę. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neleido aiškintis aplinkybių, ar vaizdo stebėjimo kamera buvo įrengta laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau, apelianto teigimu, vien iš vaizdo įrašo matyti, kad yra fiksuojamas didelio diapazono vaizdas, tai daroma be rašytinių kaimynų sutikimų, todėl toks vaizdo stebėjimo įrenginio sumontavimas ir nepertraukiamas vaizdo stebėjimas ir jo fiksavimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatos. Apelianto teigimu, tai leidžia konstatuoti, kad neteisėtai, pažeidžiant reikalavimus įrengtos vaizdo stebėjimo kameros darytas vaizdo įrašas neatitinka teisėtumo reikalavimų ir negali būti tinkamas įrodymas šioje byloje BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme. Nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, kad įrodymams keliamo teisėtumo ir patikimumo reikalavimų neatitinka ir byloje esanti tariamo susirašinėjimo SMS žinutėmis nuotrauka. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiau neištyrė ir neįvertino, kaip ši nuotrauka buvo gauta, BPK nustatyta tvarka neištyrė šios nuotraukos ir joje fiksuotų tariam žinučių tikrumo/realumo. Teismo išvados, kad šią nuotrauką ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė O. T., nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys, be to, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nuotraukoje užfiksuotas telefonas priklausė būtent O. T. Maža to, bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo atliktas joks šios nuotraukos tyrimas, siekiant išsiaiškinti jos tikrumą, autentiškumą, taip pat siekiant įsitikinti, ar nuotraukoje fiksuotas tekstas kaip nors nebuvo pakeistas. Apeliantas pažymi, kad A. D. B. telefono aparatas sulaikymo metu buvo paimtas teisėsaugos pareigūnų, tačiau tokios žinutės A. D. B. telefone nebuvo rastos. Taip pat byloje esanti A. D. B. naudoto mobilaus ryšio abonento išklotinė nepatvirtina, kad jis siuntė būtent tokio turinio žinutes. Apeliantas kelia klausimą, kodėl nukentėjusioji pirma 2021 m. gruodžio 19 d. siuntė žinutę nuteistajam ir kodėl ši žinutė slepiama nuo teismo? Taip pat apeliantas pažymi, kad teismas ignoravo tai, kad žinutės adresuotos ne moteriai, o vyrui, kas, jo manymu, taip pat sudaro pagrindą abejoti šių žinučių tikrumu, o kartu sudaro pagrindą teigti, kad ši nuotrauka neatitinka įrodymams keliamų teisėtumo, patikimumo reikalavimų ir negali būti įrodymu nagrinėjamoje byloje.

2.2.3. Trečia, apelianto teigimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje esanti 2022 m. kovo 2 d. specialisto išvada Nr. 11-430 (22) nepatvirtina valstybinio kaltintojo iškeltos versijos, kad automobilio padegimą padarė būtent A. D. B. Apeliantas pažymi, kad apklausiant specialistę, teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad naudojant aprašytą tyrimo metodą vienu metu tiriami abu batai, todėl ekspertė negali pasakyti, ant kurio konkretaus bato buvo rasti benzino pėdsakai; ant kurios bato vietos (pado ar viršaus) buvo rasti benzino pėdsakai; kada (prieš kiek laiko) benzinas pateko ant bato. Ikiteisminio tyrimo metu specialistai konstatavo, kad negali nustatyti ant grunto įvykio vietoje ir ant avalynės rastų naftos pėdsakų suderinamumo, negali nustatyti, ar šie pėdsakai yra iš tos pačios talpos. Apelianto manymu, nei vienas byloje esantis įrodymas negali patvirtinti, kur ir kada atsirado benzino pėdsakas ant bato. Be to, apeliantas pažymi, kad byloje apskritai nėra jokių duomenų, kad tirti batai buvo įvykio vietoje įvykio metu. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad į tarnybinį automobilį patalpintam A. D. B. rūbus perdavė ne kas kitas, o būtent įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai. Jo manymu, skundžiamame nuosprendyje teismas daro niekuo nepagrįstą ir deklaratyvią išvadą, kad policijos pareigūnai rinko ir orientavosi ne į bet kokius, bet neva į nagrinėjamo įvykio išvakarėse A. D. B. dėvėtus rūbus. Nuteistojo gynėjo teigimu, tokių teismo išvadų nepatvirtina joks objektyvus ir patikimas įrodymas. Priešingai, nors iš vaizdo įrašo matyti, kad nuteistojo tėtis sako, kad nuteistasis buvo išėjęs su kita striuke (ne ta, kur gulėjo nepakabinta), tačiau ta kita striukė policijos pareigūnų nebuvo paimta. Be to, apelianto teigimu, byloje nebuvo išsiaiškintos aplinkybės, kaip buvo atrinkti policijos pareigūnų paimti ir nuteistajam perduoti batai, kurių bute buvo daugiau nei viena pora. Apeliantas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kaip nuteistojo pateikti daiktai tuo metu buvo supakuoti, kokia pakuotė buvo naudojama (ar ji buvo nauja, ar ji buvo sterili ir pan.), todėl išlieka grėsmė, kad šiems daiktams galėjo būti padarytas neteisėtas poveikis dar iki jiems patenkant pas tyrimą atlikusį pareigūną.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. D. B. parodė, kad namo jis grįžo gal 17.00 val., visą laiką buvo namuose, tėvų bute. Naktį, gal 00.00 val., gal 1.00 val., gal 2.00 val., tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena, nes buvo šoke, kažkas išmušė langą. Tuo metu jis miegojo, atsikėlė nuo garso, parūkė ir parėjo namo. Jam parėjus namo, tėvai jau buvo atsikėlę, paklausė jo, kas čia atsitiko. Jis tėvams pasakė, kad išdaužė langus, neįsivaizduoja, kas tai padarė. Neprisimena, kelintą valandą išdaužė langus, nu įvykio praėjo daug laiko. Naktį niekur išėjęs nebuvo, tik tuomet, kai išdaužė langus, išėjo į lauką parūkyti, nuėjo apžiūrėti aplink namą iš balkono pusės, namo grįžo iš karto, dar rūkydamas cigaretę. Nebuvo priėjęs prie nukentėjusiosios automobilio. Matė vaizdo įrašus iš policijos kamerų, jie buvo peržiūrimi pirmosios instancijos teisme. Ten buvo kažkoks žmogus, vilkintis juoda striuke, veido nesimato. Tėvas aiškino, kad jo (t. y. nuteistojo) nebuvo ilgai, nes jis buvo išėjęs į lauką pasižiūrėti, kas atsitiko, galvojo, kad ką nors ras, bet buvo naktis. Jis parūkė cigaretę ir grįžo namo. R. O., A. T. ir O. T. pažįsta ir veido, visi gyvena viename mažame rajone. Neprisimena, ar su minėtais asmenimis yra kalbėjęs ar bendravęs iki įvykio. Tarp jų buvo kilęs konfliktas. Jam einant su S. J. prie jo laiptinės, atbėgo R. O. su A. T., apipurškė jį dujomis, kažkas trenkė jam per galvą. Tai įvyko galbūt 2021 m. gruodį. Kadangi jį pykino ir jis blogai jautėsi, nuėjo į polikliniką. Nebuvo atvejo, kad jis kviestų R. O. prieiti prie jo ir šalia sėdinčių draugų. Daugiau kažkokių pykčių tarp jo ir minėtų asmenų nebuvo. Neprisimena, ar yra susirašinėjęs telefonu su kažkuriuo iš šios šeimos nariu, jam atrodo, kad ne. Savo telefono numerio jis neprisimena. Gali būti, kad telefono numeris buvo toks, kokį jis patvirtino pirmosios instancijos teisme. Nežino, kaip taip atsitiko, kad jo telefono numeriu buvo kontaktuojama žinutėmis ir skambučiais su nukentėjusiąja O. T. Nepamena, kad būtų rašęs ar skambinęs nukentėjusiajai, jam nėra priežasties to daryti. Matė byloje ekrano su žinutėmis nuotrauką, tačiau neprisimena, kad būtų rašęs tokias žinutes. Nežino, kaip taip atsitiko, kad buvo tokios žinutės. Nei automobilio, nei vairuotojo pažymėjimo neturi. Nežino, kaip ant jo batų atsirado benzino pėdsakai. Turi draugų, kurie turi autoservisus, gal važinėjo su draugais automobilyje, gal kada lankėsi kolonėlėje ar pas draugus autoservise. Namuose turi daug batų ir drabužių, nežino, kaip ant jų galėjo patekti benzinas. Pats automobilio neturi, nevairuoja, į degalinę nevažiuoja, tik su draugais. Sulaikymo metu į namus atėjo policijos pareigūnai. Tuo metu jis buvo su šlepetėmis, vilkėjo kelnes ir „maikę“ ilgomis rankovėmis. Kadangi buvo išdaužti langai ir buvo šalta, miegojo po antklode apsirengęs. Atvažiavę pareigūnai beldėsi į duris, kažkuris iš tėvų atidarė duris. Pareigūnai užbėgo pas jį (t. y. nuteistąjį), paėmė ir nuvedė į automobilį. Jis paprašė drabužių – batų ir striukės, kažkuris iš pareigūnų nuėjo namo, paprašė jo tėvų, kažkuris iš tėvų padavė, pareigūnas atnešė striukę ir batus, kuriuos jis užsivilko. Policijos komisariate jį pasodino į kamerą, liepė nusimauti striukę ir batus. Jam davė šlepetes, kurias jis apsimovė. Neprisimena, ar jį nufotografavo su ta striuke. Jam atrodo, kad rūbus jis apsirengė jau būdamas kameroje, nes jis buvo surakintas, kažkaip nusinešė. Pakeliui į komisariatą nebuvo sustoję, išlaipintas nebuvo. Paskutinį kartą batus buvo apsimovęs, kai užėjo į kamerą, o prieš tai – nežino, neprisimena. Tuo metu buvo žiema, būdavo ir šlapia, todėl tekdavo apsimauti ir kitus batus. Kameroje jis dar buvo su tais batais ir striuke. Nežino, po kiek laiko iš jo paėmė batus ir striukę, gal po pusvalandžio, surašė kažkokį protokolą. Batus įdėjo į kažkokią dėžę. Neprisimena, ar batus ir striukę įdėjo į atskiras dėžes. Dėžė, į kurią įdėjo paimtus daiktus, buvo pilka. Nežino, ar dėžė buvo naudota, ar nauja. Dėžė buvo gal kaip ir sena, kameroje buvo bloga šviesa. Pareigūnai paėmė daiktus, uždarė dėžę ir išnešė. Neprisimena, ar pareigūnai ką nors klijavo ant dėžės viršaus. Batai ir striukė visą laiką buvo prie jo iki tol, kol policijos komisariate juos iš jo paėmė. Nežino, kur buvo batai ir striukė tuo metu, kai jis sėdėjo pareigūnų automobilyje, iki kol pareigūnai jam juos atnešė iš namų. S. J. yra jo draugė. Anksčiau jis ir vartojo, ir nevartojo narkotines medžiagas, jų įsigydavo pas bet ką. Girdėjo, kad O. T. ir jos vyras pardavinėjo narkotikus, tačiau iš jų narkotikų nėra pirkęs, nes jų nepažinojo. Kai buvo išdaužti langai, policijos nekvietė, nes laukė ryto, planavo išsimiegoti ir ryte viską išsiaiškinti su tėvais. Buvo tamsu, stiklus sutvarkė tiek, kiek galėjo, betvarkydamas įsipjovė rankas. Jam atrodo, kad kai policijos pareigūnai jį sulaikė ir patalpino į automobilį, apžiūrėjo, ar jis neapdegęs, bet nieko nepamatė.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina nuteistajam A. D. B. mirus (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

5. BPK 327 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, nustačius BPK 3 straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose numatytas aplinkybes, privalo būti panaikinamas ir byla nutraukiama nepriklausomai nuo priimto nuosprendžio rūšies. BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nustatyta, kad pradėtas procesas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kaltinamojo (nuteistojo) mirtis yra aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, nes išnyksta nusikalstamos veikos subjektas.

6. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad A. D. B. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai išnagrinėjus bylą ir išėjus priimti galutinio procesinio sprendimo. Tai patvirtina tyrėjos R. B. 2023 m. sausio 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-134392-23 nurodyti duomenys, taip pat ši informacija užfiksuota ir Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO suformuotoje VĮ „Registrų centras“ informacinėje pažymoje apie asmens duomenis. Kaip minėta, mirus kaltinamajam (nuteistajam), vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, baudžiamasis procesas nutraukiamas, nepriklausomai nuo proceso stadijos. Teisėjų kolegija nenustatė BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų išimčių, kurios sudarytų pagrindą tęsti baudžiamąjį procesą, to neprašė ir proceso dalyviai, kadangi juos informavus apie nuteistojo mirtį, pastarojo gynėjas artimųjų vardu pateikė prašymą nebetęsti proceso ir bylą nutraukti, tačiau prašė panaikinti kardomąją priemonę ir grąžinti už nuteistąjį A. D. B. sumokėtą užstatą jį sumokėjusiam asmeniui. Prokurorė bei nukentėjusioji nurodė, jog sutinka, kad procesas būtų nutrauktas. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla nutraukiama.

7. Atsižvelgiant į tai, kad panaikinus pirmosios instancijos nuosprendį visa apimtimi, panaikinama ir jo dalis, kuria išspręstas kardomųjų priemonių klausimas bei nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingų daiktų likimas, šiose dalyse apeliacinės instancijos teismas iš naujo priima sprendimus:

7.1. A. D. B. skirtos kardomosios priemonės – 2 000 eurų dydžio užstatas ir intensyvi priežiūra – naikintinos, į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2022 m. birželio 6 d. sumokėtas 2 000 eurų užstatas grąžintinas užstatą sumokėjusiam O. B. (O. B.);

7.2. vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, grunto mėginys, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikintinas;

7.3. vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, striukė ir batai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, grąžinti A. D. B. artimiesiems;

7.4. vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, keturios kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 327 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, baudžiamąją bylą nutraukti nuteistajam A. D. B. (A. D. B.) mirus.

A. D. B. paskirtas kardomąsias priemones – 2 000 eurų dydžio užstatą ir intensyvią priežiūrą – panaikinti ir į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2022 m. birželio 6 d. sumokėtą 2 000 eurų užstatą grąžinti užstatą sumokėjusiam O. B. (O. B.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, striukę ir batus, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, grąžinti A. D. B. artimiesiems.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, grunto mėginį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, keturias kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Marijus Kursevičius

Valerij Lauš

Darius Pranka