Dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių teisinių pasekmių

Civilinė byla Nr. e2A-253-794/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29959-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.10; 3.3.1.18.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) S. Š. ir apelianto (atsakovo) R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2292-1040/2022 pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui R. Š. ir pagal atsakovo R. Š. priešieškinį ieškovei S. Š. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo byloje Luminor Bank AS Lietuvos filialas, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nutraukti ieškovės S. Š. (toliau ir ieškovės) ir atsakovo R. Š. (toliau ir atsakovo) (abu kartu – šalys) santuoką dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei S. Š. palikti santuokinę pavardę „Š.“. Atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę „Š.“. 2) Sutuoktinių nekilnojamąjį turtą padalinti tokiu būdu: S. Š. priteisti ½ 162/825 žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini); ir ½ pastato – vienbučio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe. R. Š. priteisti ½ 162/825 žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini); ir ½ pastato – vienbučio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe. Prievolė pagal 2017 m. gruodžio 13 d. Kredito sutartį Nr. 0800- 2017-132222, sudarytą su Luminor Bank AS, išlieka solidari šalių prievolė. 3) S. Š. priteisti automobilį Seat ALTEA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 metų. 4) R. Š. priteisti automobilį Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 metų. 5) Nepilnamečių vaikų N. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir N. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. Š.. 6) Nustatyti vaikų tėvo R. Š. bendravimo su vaikais tvarką ieškinyje nurodoma tvarka (žr. Ieškinio 3 punktą). 7) Priteisti iš R. Š. išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. Š. po 322 Eur per mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį ne vėliau nei iki einamojo mėnesio pabaigos, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki sūnaus N. Š. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko N. Š. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną S. Š.. 8) Priteisti iš R. Š. išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. Š. po 266 Eur per mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį ne vėliau nei iki einamojo mėnesio pabaigos, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki sūnaus N. Š. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko N. Š. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną S. Š.. 9) Ieškovei S. Š. priteisti iš atsakovo R. Š. 7122,92 Eur įsiskolinimą už vaikų išlaikymą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d iki 2021m. spalio 15 d. 10) Ieškovei S. Š. priteisti iš atsakovo R. Š. 840 Eur gautus vieno vaiko pinigus už 1 metų laikotarpį. 11) Nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai vaikams N. Š. ir N. Š. skiriamus pinigus - 140 Eur per mėnesį už abu vaikus - pervesti į S. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos. 12) Iš atsakovo priteisti ieškovei 1000 Eur neturtinės žalos. 13) Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ieškovės naudai.

2. Ieškovė nurodė, kad sutuoktiniai bendro ūkio neveda nuo 2020 m. rugsėjo. Atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo mėn. visiškai neprisideda prie vaikų poreikių tenkinimo. Priteisiant skolą už vienerius metus, ieškovė remiasi minimalia mėnesine alga. 2020 m. minimalus atlyginimas buvo 607 Eur (prieš mokesčius), t. y. 447,23 Eur „į rankas“ (po mokesčių). Abiejų vaikų išlaikymui kiekvienas iš tėvų nuo 2020 m. rugsėjo iki 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo skirti po 447,23 Eur per mėn., t. y. 1788,92 Eur (447,23 Eur x 4). Dėl to atsakovo skola vaikų išlaikymui už 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. yra 1788,92 Eur. 2021 m. vaikų poreikiai per mėn. nurodyti aukščiau ir yra 588 Eur per mėn. abiem vaikams. Dėl to atsakovo skola vaikų išlaikymui už 2021 metus iki 2021 m. spalio 15 d. yra 5334 Eur (560 Eur x 9 mėn. + 294 Eur (už pusę spalio mėn.). Iš viso 7122,92 Eur. Atsakovui Vilniaus miesto savivaldybė už abu vaikus moka 140 Eur per mėnesį (po 70 Eur kiekvienam vaikui). Įvertinus tai, kad atsakovas mokėjo tik už N. darželį po 70 Eur nuo 2020 m. lapkričio mėn., ieškovei S. Š. turi būti priteista iš R. Š. už 1 metų laikotarpį vienam vaikui skirti pinigai, t. y. 70 Eur per mėnesį, iš viso 840 Eur (70 Eur x 12 mėn. = 840 Eur) suma. Šių pinigų R. Š. nepanaudojo vaikų interesams, nieko nepirko vaikams (nei drabužių, nei batų, nei maisto, nei mokyklinių prekių, nei laisvalaikio priemonių, nei kitų vaikams reikalingų prekių, visiškai neprisidėjo atostogų, išvykų, stovyklų išlaidoms), taip pat šie pinigai jokia kita forma nebuvo panaudoti vaikų interesams (nepervesti į vaikų sąskaitas ir pan.).

3. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad santuokos sudarymas nepakeitė atsakovo įpročių, jo savanaudiško ir žeminančio elgesio. Ieškovė, siekdama išsaugoti šeimą ir išlaikyti santykius, ilgą laiką taikėsi su atsakovo būdo bruožais, jo perdėtu šykštumu, neveikimu, nesirūpinimu šeima, atsainiu ir abejingu požiūriu į bet kokius šeimos reikalus. Visa atsakomybė už šeimos buitį, mokėjimus už vaikų ugdymą ir jų priemones, maisto pirkimą ir gaminimą, buvo ir yra išimtinai ieškovės atsakomybė. Nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. vasario mėn. atsakovas buvo vaiko priežiūros atostogose (tėvystės atostogose). Tėvystės atostogos baigėsi 2020 m. vasario mėn., tačiau jis iki 2020 m. lapkričio mėn. niekur nedirbo. Visa buitis, rūpestis vaikais, mokėjimai už N. būrelius ir N. privatų darželį (valstybės finansuojamas nebuvo suteiktas), paskolos mokėjimas, uždirbami pinigai šeimai buvo išimtinai ieškovės rūpestis. Atsakovas visiškai neprisidėjo prie namų ruošos darbų, maisto nupirkimo visai šeimai ir parnešimo, automobilio remonto suorganizavimo/apmokėjimo, maisto gaminimo, namų tvarkymo, drabužių, batų, kitų reikmenų vaikams pirkimo ir nepalaikė ieškovės, kuri iš jo girdėdavo nuolatinius priekaištus ir nepasitenkinimą. Atsakovui 2020 m. lapkričio pradžioje pradėjus dirbti, jis pradėjo mokėti namo kredito įmokas, komunalinius mokesčius (apie 100 Eur per mėn.) ir už valstybinį N. darželį (po 60-70 Eur per mėn., nors jis gauna vaikų skiriamus pinigus po 70 Eur per mėn. už kiekvieną (140 Eur), tačiau atsakovo abejingumas, šeimos narių ir reikalų ignoravimas, nepasikeitė. Interesai bendro gyvenimo ir vaikų lavinimo klausimais nesutampa, jau nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio ieškovė su atsakovu neturi bendrų interesų ar tikslų kaip šeima ir sutuoktiniai. Atsakovas gyvena atskirai nuo ieškovės ir vaikų antrame namo aukšte, naudodamasis bendra virtuve ir sanitariniu mazgu. Visai šeimai susirgus Covid19, atsakovas rūpinosi tik savimi, vaikai ir jų poreikiai nebuvo įdomūs (pvz. maistas). Namuose atsakovas gyvena kaip atskiras žmogus, ignoruoja ją ir vaikus, tėvas su vaikais nebendrauja, jeigu jie nueina į jo kambarį, pyksta ir juos ignoruoja. Atsakovas neadekvačiai elgiasi su vyresniuoju sūnumi N., mažai su juo bendrauja, nuolat liepia eiti į savo kambarį apgalvoti savo elgesį, nuolat verčia jaustis tarsi blogai kažką yra padaręs. Atsakovas žemina N. savivertę, kenkia jo pasitikėjimui, nuolat sakydamas, kad jis nieko nepadaro tinkamai. Atsakovas jau seniai (nuo 2020 m. rugpjūčio mėn.) visiškai nesirūpina vaikų maitinimu, maistą sau perka atskirai. Šalys santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą: 162/825 žemės sklypo ir pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškovė prašo padalinti po ½ dalį ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis. Ieškovė prašo solidarią prievolę pagal 2017 m. gruodžio 13 d. Kredito sutartį Nr. 0800-2017-132222, sudarytą su Luminor Bank AS palikti nemodifikuotą. Ieškovė S. Š. naudojasi Seat ALTEA automobiliu, dėl to jai ir priteistinas šis automobilis. Atsakovui R. Š. priteistinas automobilis Opel Insignia. Automobiliai nėra lygiaverčiai, atsakovui lieka brangesnis automobilis. Kiekvieno sutuoktinio lėšas, esančias ieškovės arba atsakovo sąskaitoje ieškovė prašo laikyti asmenine nuosavybe to asmens, kurio vardu atidaryta sąskaita ir jų nedalinti. Baldus ir namų apyvokos daiktus ieškovė tikisi pasidalinti su atsakovu bendru sutarimu. Kiekvienam iš sutuoktinių paliktini ieškovės ir atsakovo asmeniniai daiktai, kurie nedalijami. Vaikų daiktai lieka su ieškove gyvenantiems vaikams. Vaikai nuolat gyvena su savo motina S. Š., todėl jų gyvenamąją vietą prašoma nustatyti su ieškove ir nustatyti bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarką, kuri labiausiai atitinka vaikų interesus. Nepilnamečių vaikų N. ir N. išlaikymui S. Š. kiekvieną mėnesį skiria 1177 Eur, 645 Eur (N.) ir 532 Eur (N.). N. išlaidos sudaro (645 Eur per mėn.) ir įskaičiuota: maistas namuose, higienos priemonės (230 Eur mėn.); drabužiai (50 Eur mėn.); batai (sportiniai keturios poros per metus, nes greitai dėvisi; bateliai, basutės, žieminiai, šlepetės (po 25 Eur batų porai, 5 Eur šlepetės, iš viso 180 Eur per metus, 15 Eur mėn.); darželis lopšelis (70 Eur mėn.), šokių būrelis darželyje lopšelyje (32 Eur mėn.) (dar tik vienas būrelis, bet vaikas auga ir norės išbandyti bei lankyti ir kitus būrelius); dovanos gimtadieniams (ir vaiko, ir draugų, kai pakviečia į gimtadienį), Kalėdoms, lavinantys žaidimai ir edukacinės išvykos (laisvalaikis, muziejai, parkai, filmai, spektakliai, koncertai), knygos (25 Eur mėn.); laisvalaikio priemonės (dviračiai (jų aksesuarai: LED žibintai, gertuvės, garsiniai signalai), paspirtukai, rogutės, pačiuožtukai, futbolo ir krepšinio kamuoliai, šalmai, dar reikės nupirkti riedlentes, riedučius, apsaugos priemonės (rankų, kojų); vandens pramogų priemonės (pripučiami vandens ratai, vandens šautuvai, plaukimo liemenės) (25 Eur mėn.); vasaros stovyklos (300 Eur per metus, 25 Eur mėn.). Į stovyklas N. dar nevažiuoja, bet tikrai jas lankys ir važiuos netolimoje ateityje. Vasaros atostogos ir išvykos (apie 610 Eur per metus, 50 Eur per mėn.); vitaminai, žuvų taukai, vitaminas D, kalcis (25 Eur per mėn.); kitos papildomos nenumatytos išlaidos (išlaidos darželyje už mokymosi ir kitas priemones, dovanos auklėtojoms ir kt.), 10 Eur per mėn. Ieškovė pažymėjo, kad neįskaičiuoja visų kitų išlaidų vaikų atostogų ar išvykų metu: išlaidos už mašinyčių nuomą, dviračių nuomą, plaukiojimai laiveliais, pasivažinėjimai su kartingais, batutai, atrakcionai, pramogų parkų lankymai, maistas išvykos metu. Šiuo metu N. būtina išlaikymo suma yra 532 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad už valstybės finansuojamą ikimokyklinio ugdymo įstaigą (darželį), kurį N. lanko nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. moka R. Š.. Tačiau jis gauna vaikų pinigus po 70 Eur už kiekvieną vaiką. Kitų išlaidų vaikams visiškai neskiria. Nuo ieškinio priėmimo dienos priteisus išlaikymą vaikams ir nurodžius savivaldybei mokėti po 70 Eur už kiekvieną vaiką S. Š., už darželį mokės S. Š.. Bendra vaikų išlaikymui reikalinga suma yra 1177 Eur per mėn. Iš atsakovo R. Š. priteistina suma vaikų išlaikymui (alimentams) yra 588 Eur per mėnesį (322 Eur N. ir 266 Eur N.). N. pradėjus lankyti mokyklą, jo poreikiai ir išlaidos bus didesni, dėl ko turės būti padidinta jo išlaikymo suma (Civilinio kodekso 3.201 str.). Ieškovės darbo užmokestis yra 1051 Eur per mėnesį. Ieškovės darbo užmokestis nėra fiksuotas, priklauso nuo automobilių pardavimų. Ji viena iki šiol moka už vaikų išlaikymą, jai pačiai būtina pragyventi (pirkti maistą sau, drabužius, reikia degalų automobiliui ir pan.). Iš ieškovės atlyginimo atėmus išlaidas vaikų poreikiams (1177 Eur per mėn.), ieškovės poreikiams pinigų nelieka. Ieškovė naudoja turimas nedideles santaupas, gautas iš jos sveikatos draudimo. Jokių papildomų pajamų ieškovė neturi

4. Atsakovas R. Š. priešieškiniu prašo: 1) nutraukti šalių santuoka dėl ieškovės S. Š. kaltės; 2) nustatyti vaikų tėvo bendravimo su vaikais tvarką priešieškinyje nurodoma tvarka (žr. šio sprendimo 47 punktą). 3) Priteisti iš R. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. Š. ir N. Š. po 200 Eur per mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį ne vėliau nei iki einamojo mėnesio pabaigos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 4) Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai viso 3 946,69 Eur jo sumokėtų įmokų laikotarpiu nuo 2021 m. vasario mėnesio iki 2022 m. birželio mėnesio Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos filialą pagal 2017 m. gruodžio 13 d. Kredito Failas sutartį Nr. 0800- 2017-132222. 5) Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai viso 1 563,59 Eur atsakovo patirtų išlaidų, susijusių su bendro turto išlaikymu laikotarpiu nuo 2021 m. vasario mėnesio iki 2022 m. birželio mėnesio. 6) Skolinę prievolę kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank Lietuvos filialą, pagal 2017 m. gruodžio 13 d. Kredito sutartį Nr. 0800- 2017-132222 po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Nustatyti, jog tarpusavyje sutuoktiniai kreditorinius įsipareigojimus pagal 2017 m. gruodžio 13 d. Kredito sutartį Nr. 0800- 2017-132222 vykdo lygiomis dalimis iki galutinio jo grąžinimo termino. 7) Dėl ieškovės reikalavimų, t. y. dėl nekilnojamojo turto atsidalijimo, vaikų gyvenamosios nustatymo atsakovas neprieštarauja ir sutinka. 8) Kitus ieškovės reikalavimus atsakovas prašo atmestini kaip nepagrįstus. 9) Priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodė, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės, t. y. jos ūmaus charakterio būdo bei nenoro stengtis išsaugoti santuoką, nusišalinimu nuo atsakovo kaip sutuoktinio, santuokinių pareigų nevykdymu ir t.t. Po santuokos sudarymo paskutiniu laiku ieškovė vis labiau pradėjo kalbėti apie tai, kad jų charakteriai skirtingi, ją labiausiai pradėjo erzinti ramus atsakovo charakterio būdas, kai tuo tarpu jos asmenybė audringa. Šalys kartu gyveno nuo pat pirmojo vaiko gimimo, t. y. 2011 m. ir kūrė bendrą ateitį, susilaukė antro vaiko. Ieškovei susiradus darbą Lietuvoje, ji pradėjo kardinaliai keistis, t. y. pradėjusi dirbti prabangių Lexus automobilių salone, ji panoro prabangos, pasikeitė jos bendravimas su atsakovu, vis kabinėdavosi prie atsakovo, kad jis mažai uždirba, kad nieko nedaro, kabinėdavosi prie to kaip sutvarkyti namai, ir kuo toliau tuo labiau ieškovė reikšdavo nepasitenkinimą atsakovu. Jokio palaikymo atsakovas iš ieškovės paskutiniu metu nebesulaukė, ieškovės elgesys šeimoje tapo netinkamas, ji kėlė pastovius konfliktus, tuo pačiu į konfliktines situacijas įtraukdama nepilnamečius vaikus. Nepaisant tokio ieškovės elgesio, atsakovas mėgino išsaugoti šeimą, bandė ne kartą su ieškove kalbėtis, aiškintis priežastis, stengėsi kuo daugiau laiko praleisti su šeima, tačiau, atsakovas atgalinio ryšio taip ir nesulaukė.

6. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės dėstomomis aplinkybėmis, kad šalys faktiškai bendro ūkio neveda nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Atsakovas teigia, kad santuoka tarp šalių laikytina oficialiai iširusi nuo 2021 m. vasario mėn. kuomet paskutinis įvykis kurį dar šalys planavo kartu tai vasario mėn. vykti į atsakovo giminaičio vestuves ir juose būti liudininkais, kas taip pat paneigia ieškovės dėstomas aplinkybes apie faktinį šalių gyvenimą skyrium. Akcentuotina, kad ieškovė dar 2021 m. vasario 13 d. išgirdusi kvietimą būti liudininkais vestuvėse džiaugsmingai apsidžiaugė ir jį priėmė. Tačiau praėjus preliminariai dvejoms savaitėms po kvietimo ji pareiškė, kad nori skirtis. Iš esmės nuo pastarojo įvykio kuomet Ieškovė atsisakė dalyvauti vestuvėse šalių santuoka tapo formali. Nuo to laiko, šalys negyvena santuokinio gyvenimo. Dėl susiklosčiusių aplinkybių, kurių veikimas yra ilgalaikis, bendras sutuoktinių gyvenimas neabejotinai yra neįmanomas, todėl terminas susitaikymui neskirtinas ir santuoka turi būti nutraukta dėl sutuoktinės (ieškovės) kaltės, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Po santuokos nutraukimo atsakovas neprieštarauja, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų “Š.” pavardę. Atsakovui paliekama jo turima pavardė – Š.. Išlaikymas vienas kito atžvilgiu nėra reikalingas. Atsakovas nurodo, kad šalys iki 2021 metų vasario mėnesio vedė bendrą ūkį, todėl būsto paskolos dengimą vykdė iš bendrų sutuoktinių lėšų, o nuo 2021 metų vasario mėnesio, šalims nebevedant bendro ūkio ieškovei atsirado pareiga atlyginti ½ dalį atsakovo sumokėtų įmokų pagal 2017 m. gruodžio 13 d. Kredito sutartį Nr. 0800- 2017-132222. Susumuota paskolos gražinimo ir palūkanų už paskolą suma yra 7 893,37 Eur, todėl atsakovas prašo teismo įpareigoti ieškovę sumokėti atsakovui pusę šios sumos – 3 946,69 Eur (7 893,37:2). Kadangi bendraturtė (ieškovė) neprisideda prie būsto išlaikymo nuo pat šalių gyvenimo skyrium dienos, todėl atsakovas prašo teismo įpareigoti ieškovę sumokėti atsakovui pusę šios sumos – 1 563,59 Eur (3 127,18:2.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies.

8. Teismas nutraukė S. Š. ir R. Š. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2021 m. kovo 1 d.; nustatė nepilnamečių vaikų N. Š. ir N. Š. gyvenamąją vietą su motina S. Š.; priteisė iš atsakovo R. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. Š., ir N. Š. periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 266 Eur iki vaikų pilnametystės; priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 2912,30 ir 2562,30 Eur; nustatė nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką (žr. sprendimo 52 punktą); padalino turtą kiekvienam sutuoktiniui po1/2 dalį; nustatė, kad sutuoktinių prievolė pagal 2017 m. gruodžio 13 d. Kredito sutartį Nr. 0800- 2017-132222, sudarytą su Luminor Bank AS, išlieka solidari abiem sutuoktiniams; priteisė iš ieškovės S. Š. atsakovui R. Š. 3540,64 Eur kredito įmokų pagal 2017 m. gruodžio 13 d. Kredito sutartį Nr. 0800-2017-132222 už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 26 d.; priteisė iš ieškovės S. Š. atsakovui R. Š. 1617,42 Eur būsto išlaikymo išlaidų už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 26 d.; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat teismas paskirstė šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas nurodė, jog bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abiem sutuoktiniams suvokus jų abiejų charakterių skirtumus, išryškėjus jų požiūrių skirtumams į šeimą, laisvalaikį, vaikų auklėjimą, buitį, šeimos biudžeto planavimą. Kadangi byloje nekilo ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, šalių vaikų N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina S. Š..

10. Teismas, atsižvelgęs į vaikų amžių, teismų praktikoje nustatytą rekomendacinį išlaikymo dydį, tenkinantį būtinus vaiko poreikius, kurių šalis neturi pareigos pagrįsti įrodymais; į abiejų tėvų turtinę padėtį, kad išlaikymo vaikams dydis turi atitikti tėvų turtinę padėtį ir būti realiai įgyvendinamas; kad išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis; kad šiuo atveju vaikai gyvens su ieškove, kuriai tenka didesnė jų išlaikymo našta, sprendė, kad šalių nepilnamečiams vaikams N. ir N. Š. būtina 266 Eur išlaikymo suma kas mėnesį jų poreikiams užtikrinti.

11. Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys įgijo 162/825 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, plotas 121,88 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). vadovaujamasi sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija, S. Š. ir R. Š. asmeninės nuosavybės teise priteistina po ½ 162/825 žemės sklypo ir pastato - vienbučio gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė S. Š. naudojasi Seat ALTEA automobiliu, o atsakovas R. Š. Opel Insignia, dėl to ieškovei priteistinas automobilis Seat ALTEA, o atsakovui Opel Insignia. Pažymėjo, kad nors ieškovė nurodė, kad automobiliai nėra lygiaverčiai savo verte, kad atsakovui lieka brangesnis automobilis, kad po autoįvykio Opel Insignia neremontuotina ir ją planuojama parduoti, tačiau ieškovė reikalavimo dėl piniginės kompensacijos už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą ir turto vertę pagrindžiantys įrodymai teismui nebuvo pateikti, duomenų apie deklaruojamą automobilio pardavimą byloje taip pat nėra. Šalių prašymu, nesant prieštaravimų, nustatytina, kad sutuoktinių prievolė pagal 2017 m. gruodžio 13 d. Kredito sutartį Nr. 0800- 2017-132222, sudarytą su Luminor Bank AS, išlieka solidari R. Š. ir S. Š. prievolė.

12. Teismas konstatavo, kad pripažinus, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms sukėlė nuo 2021 m. kovo 1 d. iš ieškovės atsakovui priteistina pusė jo nurodomų ir ieškovės neginčytų sumokėtų paskolos įmokų, t. y. 3540,64 Eur (7081,28 Eur/2), skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 26 d.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13. Ieškovė S. Š. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – priteisti vaiko išlaikymui po 322 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio pabaigos nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 210 Eur valstybės išmokėtą išmoką; panaikinti sprendimo dalį, kuria nutarta priteisti iš ieškovės atsakovui 3540,64 Eur kredito įmokų; peržiūrėti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1303,50 Eur žyminio mokesčio, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Ieškovės teigimu, teismas priimdamas sprendimą šioje dalyje, neatsižvelgė į ieškovės argumentus ir įrodymus, dėl būtinų lėšų N. išlaikymui, dėl reikšmingos infliacijos šalyje (infliacija apie 21 proc.), nevertino tėvų pareigos ne tik pasirūpinti būtinaisiais vaikų poreikiais, bet ir užtikrinti tinkamą lavinimą, laisvalaikį, kad vaikai dėl tėvų skyrybų neturi nukentėti ir patirti prastesnes sąlygas nei buvo iki šiol.

13.2. Ieškovė nurodo, kad teismas nustatė, kad šalys bendro ūkio nebeveda ir gyvena atskirai nuo 2021 m. kovo 1 d. Dėl to, priteistinos sumos dėl vaiko gautų pinigų tikslintinos. Išmokų dydis kiekvienam vaikui nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2022 m. sausio mėn. imtinai buvo 70 Eur. Už šį laikotarpį ieškovei turi būti priteista 770 Eur (70 Eur x 11 mėn.). Išmokų dydis kiekvienam vaikui nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. buvo 73,50 Eur. Už šį laikotarpį ieškovei turi būti priteista 367,50 Eur (73,50 Eur x 5 mėn.). Išmokų dydis kiekvienam vaikui nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2022 m. spalio mėn. imtinai yra 80,50 Eur. Už šį laikotarpį ieškovei turi būti priteista 402,50 Eur (80,50 Eur x 4 mėn.). Iš viso ieškovei už nurodytą laikotarpį priteistina 1540 Eur vaikui valstybės skiriamos išmokos. Teismas sprendime nurodė, kad N. Š. nuo 2021 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo priteistina suma sudaro 735 Eur, o N. Š. – 385 Eur nuo 2022 m. sausio mėn. iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas abiem vaikams priteisė 1120 Eur vaikams skiriamos valstybės išmokos. Pažymėtina, kad valstybės skiriamus pinigus išimtinai gavo tik atsakovas. Jis neįrodė, kad tuos pinigus panaudojo abiejų vaikų poreikiams. Ieškovės įsitikinimu, valstybės skiriami pinigai vienam vaikui turi būti priteisti visi ieškovei nuo tada, kai teismas nustatė, kad šalys kartu nebegyvena. Taigi teismas turi papildomai ieškovei priteisti 420 Eur (1540 – 1120 Eur) vaikui valstybės skirtos išmokos, kurią gavo atsakovas.

13.3. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteista 3540,64 Eur kredito įmokų, nes teismas, jos teigimu, neatsižvelgė į tai, kad už būsto paskolą tam tikru laikotarpiu mokėjo išskirtinai tik ieškovė iš savo uždirbamų pajamų. Teismo argumentas, kad šalys iki 2017 m. gyveno ir vedė bendrą ūkį, neteisingas. Šalys susilaukė 2011 m. vyresniojo sūnaus N., bet po to gyveno atskirai ir bendro ūkio nevedė, ko pats Atsakovas ir neneigė. Santuoka sudaryta tik 2017 m. rugsėjo 30 d., o 5500 Eur įmoka S. Š. sumokėta 2018 m. pradžioje. Tai patvirtina, kad jos asmeniniai pinigai, o ne bendri šeimos pinigai, kaip klaidingai nurodoma teismo sprendime. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad abi šalys už būsto paskolą sumokėjo panašias sumas.

13.4. Ieškovė turėjo sumokėti žyminį mokestį dėl turto pasidalijimo. Atsakovas sutiko ir šiems reikalavimams neprieštaravo, dėl jų ginčo nebuvo. Taigi teismas turi atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir ieškovei priteisti iš atsakovo šį 1303,50 Eur žyminį mokestį arba bent jo pusę.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas R. Š. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Iš apeliantės skundo argumentų akivaizdu, kad ji siekia kitokio teismo išaiškinimo nei kad yra nusistovėjusi teismų praktika ir kuria vadovavosi bylą nagrinėjęs teismas, tokiu būdu akivaizdžiai siekiant pažeisti atsakovo turtines teises, suteikiant nepagrįstą pranašumą apeliantei. Teismams sprendžiant dėl iš tėvo ar motinos priteistino išlaikymo vaikui dydžio nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

14.2. Kadangi apeliantė neginčija fakto, kad atsakovas iš gaunamų valstybės pinigų mokėdavo už N. valstybinį darželį iki pat šio ginčijimo teismo sprendimo priėmimo, dėl to apeliantė ir prašė teismo priteisti valstybės skirtus ir išmokėtus pinigus tik už vieną vaiką, o ne už abu, nes atsakovas iki pat skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos mokėjo už N. darželį. Apeliantės įsitikinimu, valstybės skiriami pinigai vienam vaikui turi būti priteisti visi Apeliantei nuo tada, kai teismas nustatė, kad šalys kartu nebegyvena. Taigi iš apeliacinio skundo argumentų seka išvada, kad teismui nustačius šalių gyvenimo skyrium dieną 2021 m. kovo 1 d., N. Š. nuo 2021 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo priteistina suma apskritai galėjo sudaryti 735 Eur ir ne daugiau, todėl Apeliantės reikalavimas priteisti papildomai 420 Eur nėra suprantamas ir logiškas jos pačios patikslinto ieškinio reikalavimų apimtyje ir nurodytų faktinių aplinkybių dėl reikalavimo priteisti vaiko pinigus už vieną vaiką, t. y. N. Jau net nekalbant apie tai, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su vaiko pinigų panaudojimu (konkrečiai N. darželio apmokėjimu), kurių neginčija ir pati apeliantė, dėl ko, teismas priteisė apeliantei daugiau nei turėjo būti priteisiama (apie tai atsakovas pasisakė savo pateiktame šioje byloje apeliaciniame skunde), papildomai apeliantė siekia ir toliau klaidinti teismą skaičiavimais, kurie prieštaraujantys tiek byloje nustatytoms aplinkybėms tiek pačios apeliantės paaiškinimams ir reikalavimams.

14.3. Apeliantė nurodydama, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis analogišką pinigų sumą – 5500 Eur – apskritai turėjo ir juos panaudojo būsto įrengimui ar kad šie pinigai negalėjo būti uždirbti apeliantės asmeniškai tuo pačiu pati apeliantė įrodinėdama tokias aplinkybes jas ir turėjo įrodyti. Bylą nagrinėjant teismo posėdžio ne kartą buvo užsiimta dėl įrodymų trūkumo, t. y. kad apeliantė, siekdama įrodyti, kad nuo 2019 m. gegužės mėn. yra sumokėjusi 4949 Eur, taip pat ji papildomai įmokėjo 5500 Eur už paskolą iš savo asmeninių lėšų, turėjo šias aplinkybes įrodyti. Taigi, ne atsakovas, o būtent apeliantė turėjo pareigą įrodyti teismui, kad tokios aplinkybės egzistavo.

14.4. Priešingai nei nurodo apeliantė, atsakovas ikiteisminės mediacijos metu neprieštaravo dėl turtinių (kilnojamo ir nekilnojamo turto) klausimų atsidalinimo ir tarp šalių šiuo klausimu ginčo nebuvo. Vienintelis nesutarimas tarp šalių buvo vaikams teiktino išlaikymo dydis, kadangi šalių nuomonės išsiskyrė ir realiai nesutarus tik dėl šio vieno klausimo, mediacija buvo užbaigta (tai patvirtina kartu su atsiliepimu pridedami susirašinėjimai). Taigi, apeliantė teikia tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokiu būdu toliau klaidina teismą, siekdama jos patirtų bylinėjimosi išlaidų naštą perkelti atsakovui.

15. Atsakovas R. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir nustatyti, jog atsakovas bendrauja su vaikais papildomai 1-2 darbo dienas per savaitę, paimant vaiką antradienį iš vaikų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos 18 val. ir pristatant vaikus trečiadienį į ugdymo įstaigą arba vaikų gyvenamąją vietą; pakeisti sprendimo šioje civilinėje byloje dalį dėl 266,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės priteisimo, sumažinant šią priteistą periodinių išmokų sumą iki 235,00 Eur dydžio per mėnesį; taip pat atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo; panaikinti sprendimo dalį dėl vaikų pinigų priteisimo; atitinkamai perskaičiuoti ir pakeisti teismo sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Atsakovo teigimu, teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka dalyje saistoma ieškovės darbovietės darbo grafiko, mano, kad ji neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Teismo sprendimu nustatyta dabartinė bendravimo tvarka su vaikais darbo dienomis taip pat sukeltų prielaidas piktnaudžiauti teismo sprendimo vykdymu, sudarytų galimybes kilti naujiems ginčams, negalint atsakovui dėl darbo kažkurią dieną pasiimti vaikų ir pan., o svarbiausia – pažeistų pačių nepilnamečių vaikų interesus, turėti stabilų dienos režimą.

15.2. Atsakovo nuomone, laikinosiomis apsaugos priemonėmis teikiamas išlaikymas vaikams, kiekvienam vaikui po 235 Eur, kas bendrai abiems vaikams sudaro 470 Eur x 2 + 160 (80,50 Eur x 2) vaiko pinigai = 1100 Eur tai yra suma, kuri nurodė yra reikalinga patenkinti abiejų vaikų poreikius ir kurią įrodinėjo atsakovas, kad pilnai patenkina ir užtikrina visus vaikų poreikius.

15.3. Apelianto nuomone, teismo sprendimas dalyje dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra ydingas dviem aspektais: pirma, bylą nagrinėjęs teismas visiškai nevertino byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų apie atsakovo indėlį ir faktinį vaikų išlaikymą nuo šalių gyvenimo skyrium momento, t. y. nuo 2021 m. kovo 1 d.; antra, išlaikymo suma nepagrįstai teismo padidinta, t. y. vaikų poreikiai nevertintini per retroaktyvią prizmę.

15.4. Apeliantas nurodė, jog bylą nagrinėjęs teismas neįsigilino į bylos medžiagą patvirtina ir tai, kad neteisingai nurodė faktines aplinkybes apie tai, kad atsakovas tik iki 2021 m. lapkričio mėn. mokėjo už sūnaus N. darželį nors tarp šalių šiuo klausimu net nebuvo ginčo kas atitinkamai lėmė neteisingą sprendimo priėmimą ir šioje dalyje. Tai, kad atsakovas nepertraukiamai mokėjo už sūnaus N. darželį nuo pat 2020 m. rugsėjo mėn. iki pat sprendimo priėmimo dienos patvirtino ir pati ieškovė baigiamųjų kalbų metu, o atsakovo byloje pateikti banko sąskaitos išrašai tik sustiprina šį faktą. Ieškovė net nereiškė reikalavimo priteisti vaiko pinigų už abu vaikus, todėl, kad toks reikalavimas būtų ydingas, kadangi išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiamos išmokos tikslas yra palengvinti abiejų tėvų finansinę naštą lygiomis dalimis, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė S. Š. prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Ieškovė nurodo, jog atsakovo siūlymas pasiimti vaikus tik antradieniais ir pristatyti juos trečiadienį visiškai neatitinkantis šiuo metu esančios būtinosios situacijos, kai vaikų pasiėmimu atsakovui reikia pasirūpinti kas antrą savaitę, kai ieškovė tuo metu dirba. Ieškovė primena atsakovui, kad ji nesiekia bendrauti su atsakovu, tačiau yra vaikai, kuriais privalo rūpintis abu tėvai. Ieškovė patikina, kad pasikeitus ieškovės darbo grafikui, atsakovo bendravimo tvarka su vaikais galės būti pakeista. Šias aplinkybes labai teisingai nustatė teismas, atkreipdamas dėmesį į vaikų būtinuosius interesus. Teismo sprendimas šiuo klausimu yra teisingas ir atitinkantis vaikų interesus. Vaikų nakvynės ne namuose darbo dienomis visiškai skiriasi nuo nakvynių savaitgaliais, kai nereikia ruoštis pamokoms, o higienos priemones vaikai gali pasiimti savaitgaliui.

16.2. Vaikams augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Taip pat vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai, knygos, teatras ir pan. Pažymėtina, kad šalių sūnus N. šiuo metu lanko 5 klasę, sūnus N. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą - vaikų darželį. N. irgi netrukus lankys priešmokyklinio ugdymo mokyklą ir mokyklą. Vaikai auga, jų poreikiai didėja, o ekonominė situacija Lietuvoje kinta, didėjant maisto, kuro (kaip jau minėta ieškovės ieškinyje, apeliaciniame skunde, tai irgi aktualu vežiojant vaikus į ugdymo įstaigas, papildomus užsiėmimus, atostogas, leidžiant laisvalaikį), drabužių ir visų kitų būtinų prekių kainoms. Šiuo atveju atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl negali būti atleidžiamas nuo pareigos teikti tokį išlaikymą, koks yra reikalingas vaikams.

16.3. Kaip byloje nurodė ieškovė, šalys bendro ūkio neveda nuo 2020 m. rugsėjo. Atsakovas ir iki tol itin mažai prisidėdavęs prie išlaikymo vaikams, nuo 2020 m. rugsėjo mėn. visiškai pradėjo ignoruoti ieškovę ir vaikus, jis atskirai perka ir gamina sau valgyti, atskirai gyvena antrame namo aukšte. Ieškovė visas išlaidas būtinas vaikų poreikiams padengti mokėjo ir moka tik iš savo uždirbtų pinigų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2021 m. kovo 1 d. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo, nes sunku įrodyti, ji nerinko įrodymų, kad kartu negyvena nuo 2020 m. rugsėjo pirmos dienos. Fakto, kad jie jau nuo 2020 m. rugsėjo mėn. gyvena atskiruose kambariuose, nebegyvena kaip sutuoktiniai, nepaneigė ir atsakovas. Ieškovė savo pozicijos dėl gyvenimo skyrium datos niekada nekeitė. Atsakovas dėsto aplinkybes, neva jis nepertraukiamai rūpinosi vaikais, užtikrino jų būtinuosius poreikius, tačiau nesugebėjo pateikti jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė visiškai nesutinka su apeliacinio skundo melagingais teiginiais, kad atsakovas rūpinosi vaikais, kaip ir ieškovė. Tokie teiginiai be įrodymų tik klaidina teismą.

16.4. Aplinkybė, kad atsakovas mokėjo už N. darželį, nesuteikia jokių prielaidų panaikinti teismo priteistą įsiskolinimą vaikams. Už N. darželį mokėjo tik todėl, kad atsakovas gaudavo už abu vaikus valstybės skiriamus pinigus. Vaikams iš esmės jis nieko nepirkdavo. Kaip pati ieškovė ne kartą yra nurodžiusi tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu, atsakovas yra šykštus, nieko nepirkdavo nei vaikams, nei namų buičiai. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas, nurodydamas, kad jis neva lygiaverčiai prisidėjo prie vaikų išlaikymo, nuolat neigia ieškovės piniginį indėlį į būstą. Ieškovė dar kartą pabrėžia, kad ji iš savo asmeninių lėšų pervedė 5500 Eur būsto paskolai. Ieškovė mano, kad yra būtinybė prijungti papildomus įrodymus, paneigiančius atsakovo dėstomus argumentus dėl tariamai neįrodytos 5500 Eur sumos, pervestos į atsakovo sąskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad iki santuokos sudarymo 2017 m. Airijoje šalys gyveno atskirai keletą metų ir nevedė bendro šeimos ūkio, nors jau buvo gimęs sūnus N. Š. ((duomenys neskelbtini)). To neneigė ir pats atsakovas teismo posėdžio metu. Šalių keliai buvo išsiskyrę dėl tos pačios priežasties - sunkaus atsakovo charakterio, jo abejingumo ir šaltumo ieškovės ir jų vaiko N. Š. atžvilgiu.

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-588/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-588/2009">3K-3-588/2009</a>; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-588/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-588/2009">3K-3-588/2009</a> etc.).

21. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-426/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-426/2005">3K-3-426/2005</a>; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-607/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-607/2007">3K-3-607/2007</a> ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. Š. ir R. Š. sudarė santuoką 2017 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini), kuri 2017 m. spalio 4 d. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 368). Šalys turi du nepilnamečius vaikus N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. Š., (duomenys neskelbtini). Šalys gyvena skyriumi ir bendro ūkio neveda daugiau nei vienerius metus. Nekilnojamojo turto registro duomenimis santuokos metu šalys įgijo 162/825 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, plotas 121,88 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje taip pat įgijo automobilius Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 metų, ir Seat ALTEA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2008 metų. Ieškovė S. Š. naudojasi Seat ALTEA automobiliu, o atsakovas R. Š. Opel Insignia. Sutuoktinių turi prievolę pagal 2017 m. gruodžio 13 d. Kredito sutartį Nr. 0800- 2017-132222, sudarytą su Luminor Bank AS.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

23. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – susirašinėjimai tarp šalių. Taip pat ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus – banko duomenis dėl 5500 Eur sumos. Minėtais įrodymais ieškovė grindžia, jog ieškovės gauta 5500 Eur suma buvo būtent ieškovės asmeninės lėšos, o atsakovas susirašinėjimais įrodinėja, kad tarp šalių vienintelis nesutarimas buvo dėl išlaikymo vaikams dydžio. Pažymėjo, kad dalies šių įrodymų pateikimo poreikis iškilo tik susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliaciniais skundais.

24. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xLTcwMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-1-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-1-701/2016">3K-3-1-701/2016</a>, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzktNjExLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-179-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-179-611/2017">3K-3-179-611/2017</a>, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjMwLTYxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-230-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-230-611/2018">e3K-3-230-611/2018</a>, 38 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas nurodo, jog teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi jų priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nauji įrodymai yra pateikti kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą, o atsakovo nauji įrodymai yra pateikti kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą, su jais turėjo galimybę susipažinti ir susipažino bylos šalys, nenustačius, kad ieškovė ir atsakovas savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad skyrium gyvenantis tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais sekančia tvarka:

· darbo dienomis, pasibaigus pamokoms ir užsiėmimams kas antrą savaitę. Kas antrą savaitę (t. y. neporinę metų savaitę, o jeigu tai nesutampa su ieškovės darbo savaite iki 19 val., tuomet kas antrą savaitę, kai ieškovės darbo grafikas iki 19 val.) vaikų tėvas R. Š. paima N. Š. ir N. Š. iš ugdymo įstaigų ir pasirūpina jais, kol vaikų motina S. Š. po darbo pasiima vaikus iki 20 val.

· savaitgaliais (neporinę metų savaitę, o jeigu tai nesutampa su ieškovės darbo savaite kas antrą šeštadienį iki 15 val., tuomet kas antrą savaitgalį, kai ieškovės darbo grafikas šeštadieniais iki 15 val.), vaikus pasiimdamas penktadienį iš jų ugdymo įstaigų pasibaigus ugdymo procesui ar gyvenamosios vietos iki 18 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val. ugdymo proceso metu ir iki 20 val. ugdymo atostogų metu, tačiau sekmadienį prieš ugdymo procesą vaikai turi būti grąžinti į jų gyvenamąją vietą iki 18 val.

· R. Š. bendravimo su vaikais metu užtikrina jų dalyvavimą popamokinėje veikloje, pasirengimą ugdymo įstaigos užduotoms pamokoms. \

· Prieš pasiimdamas vaikus savaitgalį R. Š. privalo informuoti vaikų motiną S. Š. apie tai, kokia veikla užsiims ir kokių drabužių bei daiktų vaikams reikės, kad motina galėtų atitinkamai paruošti reikiamus vaikų drabužius ir kitus daiktus.

· Vaikų motinos S. Š. ligos ar traumos atveju, laikotarpiu kai dėl sveikatos būklės ar hospitalizacijos motina negali tinkamai rūpintis vaikais, vaikai gyvena pas jų tėvą R. Š., kuris privalo jais tinkamai rūpintis, užtikrinti vaikų dalyvavimą ugdymo procese.

· Vaikų tėvas R. Š. privalo užtikrinti vaikų motinai S. Š. galimybę susisiekti su vaikais telefonu ir/ar elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikai yra pas jį.

· R. Š. nekliudomai bendrauja su vaikais visomis priimtinomis ryšio priemonėmis ir programomis (telefoniniais pokalbiais, SMS žinutėmis, Viber, Messenger ir kt.), neribojant laiko, atsižvelgiant į vaikų norus, jų užimtumą, poilsio ir miego režimą, nepažeidžiant jų interesų. Šalys turi užtikrinti, kad vaikų telefono ryšio priemonės būtų pasiekiamos, pakrautos ir t.t.

· R. Š. privalo pranešti ieškovei apie negalėjimą bendrauti su vaikais nustatyta tvarka, informuojant vaiko motiną iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) elektroniniu paštu, telefonu, SMS žinute.

· Šalys turi pareigą apie vaikų ligą nedelsiant informuoti kitą (tėvą, motiną) bei sudaryti sąlygas kitam tėvui bendrauti su vaikais jų ligos atveju, nedaryti kliūčių jų lankymui.

· Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikai praleidžia su tėvu neporiniais metais, su motina – poriniais; Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) vaikai praleidžia su tėvu poriniais metais, su motina – neporiniais; Šv. Velykas vaikai praleidžia su motina poriniais metais, neporiniais – su tėvu. Atsakovas vaikus iš jų gyvenamosios vietos paima šventės dieną 09.00 val. ir grąžina atgal į vaikų gyvenamąją vietą paskutinės šventinės dienos 19.00 val.

· Švenčiant vaikų gimimo dieną, abi šalys derina tarpusavyje konkrečią dieną, laiką ir vietą ir gimtadienį švenčia šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaikų norus.

· Kiekviena iš šalių 14 dienų, jų kasmetinių vasaros atostogų metu, praleidžia nepertraukiamai kartu su abejais vaikais.

· Atsakovas kas antrus metus žiemos ir pavasario vaikų atostogų metu, nepertraukiamai atostogauja kartu su vaikais. Šis planuojamas atostogų laikas neturi sutapti su nustatyta bendravimo tvarka šventinėmis dienomis, kuomet yra ieškovės nustatytas laikas šventes praleisti su vaikais.

· Tikslų atostogų laiką ir vietą atsakovas privalo pranešti ieškovei ne mažiau kaip likus vienam mėnesiui iki suplanuoto atostogų laiko.

· Švenčių dienomis ir suplanuotų atostogų su vaikais metu netaikoma pirmiau nustatyta bendravimo tvarka tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais

28. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Atsakovo teigimu, nustatyta bendravimo su vaikais tvarka dalyje saistoma ieškovės darbovietės darbo grafiko, mano, kad ji neatitinka nepilnamečių vaikų interesų.

29. Ieškovė teigia, kad atsakovo prašymas suteikti teisę vaikus pasiimti tik antradieniais ir pristatyti juos trečiadienį yra visiškai neatitinkantis šiuo metu esančios būtinosios situacijos, o priverstinės vaikų nakvynės darbo dienomis pas atsakovą apsunkintų vaikų buitį ir nusistovėjusias jų nakvynės sąlygas namuose.

30. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

31. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2014">3K-3-454/2014</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODItNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-82-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-82-687/2018">e3K-3-82-687/2018</a>, 24 punktas).

32. Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTctOTE2LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-157-916/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-157-916/2021">3K-3-157-916/2021</a>, 34 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos būtina vadovautis būtent vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais, vien ta aplinkybė, jog teismo nustatyta dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka vaiko tėvams ar vienam iš jų, jų subjektyviu vertinimu, yra nepatogi, vaiko tėvai ar vienas jų šios tvarkos laikytis nenori, nenustačius neigiamos nustatytos bendravimo tvarkos įtakos pačiam vaikui, negali būti pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgxLTgyMy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-181-823/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-181-823/2022">e3K-3-181-823/2022</a>).

33. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kartu būtina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

34. Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktoje 2021 m. gruodžio 6 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo Tarnybos išvadoje dėl vaikų bendravimo tvarkos nurodyta, kad išklausius vaikų nuomonę ir įvertinus kitas aplinkybes tarnyba vertina, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitiktų teismų praktikoje nustatytiems maksimalios bendravimo tvarkos kriterijams bei galimai būtų pakankama ne tik išsaugoti vaikų ir jų tėvo emocinį tarpusavio ryšį, bet ir tėvui maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime (DOK-230364).

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu nusistovėjusi bendravimo su vaikais tvarka darbo dienomis būtent ir susiformavo pagal abiejų tėvų darbo sąlygas, grafiką, dėl to nepagrįstas atsakovo argumentas, jog skundžiamu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nustatyta išimtinai tik ieškovės darbo grafiko interesais. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas įvertino visas byloje nustatytas svarbias aplinkybes, tarp jų ir šalių darbo laiką ir galimybes, taip pat tarnybos išvadą. Visiškai akivaizdu, jog darbo dienomis vaikų darbo režimas (vaikų nakvynės ne namuose darbo dienomis kai nereikia ruoštis ugdymo įstaigoms) nebus sutrukdytas tik tuo atveju jeigu vaikai bendraus su tėvu be nakvynės, dėl to atsakovo pasiūlymui bendrauti su vaikais kiekvieną savaitės antradienį su nakvyne ir nebuvo pritarta. Tarp ieškovės ir atsakovo egzistuojant susiklosčiusiems santykiams ir esant dabartinei nusistovėjusiai bendravimo tvarkai su vaikais, kurių byloje neneigia abi šalys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju didesnį pastovumą ir vaikų gyvenimo stabilumą, kurio jiems šiuo metu reikia, būtent ir užtikrina ta tvarka, kurią skundžiamu sprendimu ir nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. ne šalių vaikų gyvenamosios vietos (aplinkos) keitimas kiekvieną savaitę, bet iš esmės pastovios ir stabilios gyvenamosios vietos (aplinkos) išlaikymas su vienu iš tėvų (šiuo atveju ieškove), užtikrinant vaikų įprastinį bendravimą su kitu iš tėvų (atsakovu).

36. Teisėjų kolegija atkreipia atsakovo dėmesį, jog pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Taigi laikui bėgant ir vaikams augant, nustatytą bendravimo tvarką galima keisti ir gali būti svarstoma dėl didesnio nepilnamečio vaiko laiko praleidimo su atsakovu, atsižvelgiant į vaiko amžiaus ypatumus ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

37. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaikų interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu keisti teismo nustatytos bendravimo tvarkos taip, kaip pageidauja atsakovas, nėra teisinio pagrindo.

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo R. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. Š., ir N. Š. periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 266 Eur iki vaikų pilnametystės.

39. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas priteisė daugiau nei nurodė ieškovė. Atsakovo nuomone, laikinosiomis apsaugos priemonėmis teikiamas išlaikymas vaikams, kiekvienam vaikui po 235 Eur, kas bendrai abiem vaikams sudaro 470 Eur x 2 + 160 (80,50 Eur x 2) vaiko pinigai = 1100 Eur tai yra suma, kuri nurodė yra reikalinga patenkinti abiejų vaikų poreikius ir kurią įrodinėjo atsakovas, kad pilnai patenkina ir užtikrina visus vaikų poreikius.

40. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas priimdamas sprendimą šioje dalyje, neatsižvelgė į ieškovės argumentus ir įrodymus dėl būtinų lėšų N. išlaikymui, dėl reikšmingos infliacijos šalyje. Ieškovės teigimu vaikui turi būti priteistas po 322 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio pabaigos nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

41. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

42. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

43. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kaip minėta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

44. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjczLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-273-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-273-969/2020">e3K-3-273-969/2020</a>, 21–22 punktai).

45. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.

46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus procesinius dokumentus, teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus sprendė, kad iš esmės tarp šalių nėra ginčo, jog šalių turtinė padėtis yra labai panaši – abu valdo po transporto priemonę, nuosavybės teise yra įgiję po ½ gyvenamojo namo su žemės sklypu, abu yra solidarūs bendraskoliai kredito įstaigai, ieškovės S. Š. pajamas vidutiniškai sudaro apie 1485,67 Eur per mėnesį, atsakovo R. Š. – apie 1460 Eur per mėnesį. Teismas sprendė, jog bendra vienam vaikui reikalinga išlaikymo suma sudaro apie 613 Eur. Kadangi vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos, kurios šiai dienai siekia 80,5 Eur kiekvienam vaikui, vienam vaikui reikalinga išlaikymo suma sudaro apie 532,5 Eur, kiekvienam vaikui po 266,00 Eur.

47. Apeliaciniame skunde atsakovas ginčija ieškinyje nurodytus vaikų poreikius, jų dydžius, nurodo, kad vaikams priteistinas mažesnis išlaikymo dydis. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog išlaikymo dydis vienam iš vaikų turi būti ne mažesnis kaip po 322,00 Eur. Teisėjų kolegija šiuos abiejų apeliantų argumentus pripažįsta nepagrįstais.

48. Atsakovo argumentas, kad teismas priteisė daugiau nei prašė pati ieškovė yra visiškai nepagristas, nes ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti kiekvienam vaikui atitinkamai po 322,00 ir 266,00 Eur (patikslinto ieškinio rezoliucinės dalies 7 punktas).

49. Ieškovė, įrodinėdama išlaidų, reikalingų vaikų poreikiams tenkinti, dydį teikė vaikų poreikių detalizaciją, nurodydama, kad mėnesiui sudaro kiekvienam vaikui po 240 Eur maistui ir higienos priemonėms (prausikliai, dantų pasta, skalbimo priemonės ir kita), po 50 Eur drabužiams, avalynei – po 15 Eur, maitinimas mokykloje ir daželio mokestis, mokyklinuko dienpinigiai, teismo vertinimu, abiem sudarytų apie po 70 Eur kiekvienam, ugdymo priemonės (ikimokyklininkui taipogi turi būti skiriama lėšų ugdymo knygelėms, pratyboms, žaidimams) – po 15 Eur, laisvalaikio priemonės (į šias priemones pagal ieškovės detalizuotas priemones, teismo vertinimu, įtrauktinos ir išlaidos gimtadieniams, muziejams, spektakliams) – 25 Eur, vitaminai – 25 Eur, vasaros stovyklos – 25 Eur, papildomos išlaidos ugdymo įstaigų rinkliavoms – 10 Eur, telefonas, kompiuteris – po 20 Eur (teismo vertinimu, šiai dienai technologijomis naudojasi ir ikimokyklinio amžiaus vaikai, tiek žiūrint filmukus, tiek žaidimams, lėšos skiriamos ne tik technikai įgyti, tačiau ir ryšio bei interneto paslaugoms apmokėti).

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu nepagrįsti ir atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad šalys turėjo pareigą teikti detalius įrodymus, pagrindžiančius išlaidas patiriamas vaikų poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti aplinkybės, kuri grindžiama šalių pripažintais faktais (CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Akivaizdu, kad nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, jai teks didesnė kasdienio rūpesčio vaikais dalis. Be to, sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, paprastai nėra galimybės nustatyti vieno euro ar euro cento tikslumu reikalingą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį.

51. Nėra pagrindo tenkinti ir apeliantės apeliacinio skundo reikalavimus ir priteisti nepilnamečiui vaikui N. didesnį išlaikymą t. y. po 322, 00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi ieškovė neįrodė, jog jam reikalinga apeliantės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, reikalinga užtikrinant būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio įvertino visas bylai svarbiais aplinkybes, tarp jų ir tai, kad ne tik ieškovė, bet ir atsakovas, rūpindamasis vaikais ir bendraudamas su jais nebejotinai patiria atitinkamas išlaidas. Apeliantės nesutikimas su priteistu išlaikymo dydžiu vienam iš vaikų yra paremtas išimtinai deklaratyvaus pobūdžio ir neparemtais jokiais objektyviais duomenimis, sudarančiais pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvada (CPK 178 straipsnis).

52. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į teismų praktiką analogiškose bylose ir rekomenduotiną orientacinį išlaikymo dydį, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog abiejų vaikų poreikių bendras vidurkis sudaro apie 613 Eur kiekvienam vaikui. Atėmus gaunamą 80,50 Eur išmoką kiekvienam vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, vienam vaikui reikalinga išlaikymo suma sudaro apie 532,5 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys turi panašias galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo, bei sprendė priteisti 266,00 Eur sumą kiekvienam iš vaikų.

53. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaikymą vaikui reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai nustatė vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį bei šių kriterijų pusiausvyrą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

54. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo R. Š. išlaikymo įsiskolinimą 2912,30 ir 2562,30 Eur sumai. Teismas konstatavo išlaikymo įsiskolinimą N. Š. nuo 2021 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo 2912,3 Eur(2177,30 Eur+735Eur), o N. Š. – 2562,30 Eur (2177,3 Eur+385Eur). Be kita ko, teismas, spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo dydį įvertino ir atsakovo gaunamus vaiko pinigus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą.

55. Atsakovas nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo faktu ir dydžiu, prašo šioje dalyje panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti. Atsakovo teigimu, bylą nagrinėjęs teismas visiškai nevertino byloje pateiktų įrodymų apie atsakovo indėlį ir faktinį vaikų išlaikymą nuo šalių gyvenimo skyrium momento, taip pat išlaikymo suma nepagrįstai padidinta, neįvertinus vaikų poreikių retrospektyviai.

56. Ieškovės teigimu, atsakovas dėsto aplinkybes, neva jis nepertraukiamai rūpinosi vaikais, užtikrino jų būtinuosius poreikius, tačiau nesugebėjo pateikti jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė visiškai nesutinka su apeliacinio skundo melagingais teiginiais, kad atsakovas rūpinosi vaikais, kaip ir ieškovė. Tokie teiginiai be įrodymų tik klaidina teismą. Aplinkybė, kad atsakovas mokėjo už N. darželį, nesuteikia jokių prielaidų panaikinti teismo priteistą įsiskolinimą vaikams. Už N. darželį mokėjo tik todėl, kad atsakovas gaudavo už abu vaikus valstybės skiriamus pinigus. Vaikams iš esmės jis nieko nepirkdavo. Kaip pati ieškovė ne kartą yra nurodžiusi tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu, atsakovas yra šykštus, nieko nepirkdavo nei vaikams, nei namų buičiai. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas, nurodydamas, kad jis neva lygiaverčiai prisidėjo prie vaikų išlaikymo, nuolat neigia ieškovės piniginį indėlį į būstą. Ieškovė dar kartą pabrėžia, kad ji iš savo asmeninių lėšų pervedė 5500 Eur būsto paskolai.

57. Dėl vaiko pinigų ieškovės teigimu, valstybės skiriami pinigai vienam vaikui turi būti priteisti visi ieškovei nuo tada, kai teismas nustatė, kad šalys kartu nebegyvena. Taigi teismas turi papildomai ieškovei priteisti 420 Eur (1540 – 1120 Eur) vaikui valstybės skirtos išmokos, kurią gavo atsakovas.

58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-14/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-14/2008">3K-3-14/2008</a>; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>).

59. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-21/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-21/2007">3K-3-21/2007</a>).

60. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo dydį įvertino ir atsakovo gaunamus vaiko pinigus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Todėl atmestini apeliantės teiginiai, kad jai turėjo priteisti papildomai 420,00 Eur sumą, kaip atsakovo gaunamus vaiko pinigus.

61. Teisėjų kolegija pagal byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šalys kartu negyvena nuo 2021 m. kovo 1 d. Todėl įvertinus tai, kad konstatuotas išlaikymo dydis 613,00 Eur sumai kiekvienam vaikui ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 234 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo priėmimo, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistina nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 4 d., iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2022 m. spalio 26 d. po 375 Eur (266-234)*11+22*32/30) įsiskolinimo. Taip pat nuo 2021 m. kovo 1 d. iki ieškinio pateikimo (2021 m. lapkričio 4 d.), t. y. už 8 mėnesių ir 4 dienų laikotarpį dviem vaikams sudaro 4415,44 Eur arba po 2177,30 Eur kiekvienam vaikui (613-70)/2 Eur × 2 vaikai × 8 mėn.+ 4 dienos × 8,93 Eur (t. y. 271,5 × 12 mėn. / 365 d.) × 2 vaikai.

62. Nors pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skirtingą išlaikymo įsiskolinimo dydį konstatavo, kad N. Š. valstybės parama nepriteistina, nes atsakovas apmokėdavo vaiko ugdymo įstaigą iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. realiai iki 2021 m. gruodžio mėnesio, o kitos dalies valstybės skiriamos paramos atsakovas panaudojimo vaikų poreikiams neįrodė, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, jog šalys nurodytu laikotarpiu visgi ilgą laiką kartu gyveno viename būste, dėl to galimybės detaliai įrodyti kiekvieno euro panaudojimą vaikų poreikiams yra gana ribota, dėl to šalims nepateikus konkrečių objektyvių nenuginčijamų įrodymų, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) šioje dalyje naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsižvelgiant į abiejų šalių apeliacinio skundo argumentus, nėra pagrindo.

Dėl ieškovės įsiskolinimo už būsto paskolą

63. Teismas priteisė iš ieškovės S. Š. atsakovui R. Š. 3540,64 Eur kredito įmokų pagal 2017 m. gruodžio 13 d. Kredito sutartį Nr. 0800-2017-132222 už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 26 d.

64. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad už būsto paskolą tam tikru laikotarpiu mokėjo tik ieškovė iš savo dabartinių pajamų. Byloje yra įrodymai (banko pavedimai, pateikta ieškovės skaičiavimų lentelė), kad nuo 2019 m. gegužės mėnesio ieškovė yra sumokėjusi 4949 Eur įmokų už būsto paskolą, taip pat ieškovė papildomai pervedė iš airiškos sąskaitos 5500 Eur įmoką už visų metų paskolą į bendraskolio R. Š. sąskaitą. Šie pinigai buvo išimtinai ieškovės uždirbti ir sukaupti dar iki šalių 2017 metų santuokos sudarymo.

65. Apeliantė nurodo, jog atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, kad papildomai 5500 Eur buvo gauti iš sutuoktinių bendros veiklos, bendro turto ar kitų bendrų pajamų.

66. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2009">3K-3-156/2009</a>).

67. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDIwLTk2OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-420-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-420-969/2015">e3K-3-420-969/2015</a>).

68. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos sprendime aiškiai ir tiksliai motyvuotu įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su ieškovės S. Š. apeliacinio skundo argumentais, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į visas aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi subjektyviais atsakovo paaiškinimais, nėra pagrindo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

69. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovės teiginiai apie gyvenimą atskirai ir bendro ūkio nevedimą iki santuokos sudarymo t. y. iki 2017 metų yra neįtikinami, nes kaip jau minėta šalys dar 2011 m. susilaukė vyresniojo sūnaus, kartu gyveno Airijoje, vedė bendrą ūkį, tad ieškovės nurodytos aplinkybės apie asmeninių lėšų panaudojimą yra neįrodytos (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė nurodo, jog atsakovas to neneigia, byloje esantys įrodymai to nepatvirtina. Priešingai atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (atsiliepimo 7-8 l) nedviprasmiškai nurodo, jog šalys iki santuokos kartu gyveno Airijoje, vedė bendrą ūkį, dirbo Airijoje turėjo darbinių pajamų, taupė kartu bendram būstui įsigyti. Teisėjų kolegija nenustatė priešingų duomenų. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad santuokos metu, šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį atliktos paskolos įmokos ir mokėjimai buvo atliekami iš asmeninio ieškovės S. Š. turto.

70. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose, todėl ir šioje dalyje naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

71. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Apeliantės S. Š. teigimu, teismas privalėjo priteisti iš atsakovo žyminį mokestį už turto padalinimą. Nors teismas nurodė, jog ginčo dėl turto padalinimo tarp šalių nebuvo, visgi ieškovės teigimu atsakovas tik teisme pareiškus ieškinį neprieštaravo dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo, dėl to itin reikšminga suma – 1303,50 Eur žyminis mokestis susidarė išimtinai dėl atsakovo kaltės.

72. Kaip matyti iš pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, ieškovė S. Š. 2021m. lapkričio 2 d. sumokėjo 223,5 Eur ir 2021 m. lapkričio 17 d. 1175,55 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai (DOK-161376). Iš viso ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 2199,05 Eur. Atsakovas R. Š. 2021 m. gruodžio 10 d. sumokėjo 85,00 Eur žyminio mokesčio ir 2022 m. liepos 26 d. 124,00 Eur žyminio mokesčio. Iš viso atsakovo patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai sudaro 1740 Eur, o bendros bylinėjimosi išlaidos – 1949 Eur (1740+85+124).

73. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais ieškovės argumentais, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visus tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus. Kadangi ieškinys buvo patenkintas 53 proc., o priešieškinis 80 proc., todėl atlikęs bylinėjimosi išlaidų užskaitymą, sprendė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteisti 393,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (2199,05x53, 1949x80).

74. Atmestinas kaip visiškai nepagristas ieškovės argumentas, jog dėl dalies bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir dėl žyminio mokesčio mokėtino už ieškinio reikalavimus dėl dalintino turto, išimtinai yra kaltas tik atsakovas. Visų prima, apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog ieškovė teigdama apie atsakovo kaltę (tai, kad tik teisme pareiškus ieškinį atsakovas neprieštaravo dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo), šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog būtent atsakovas prieštaravo susitarimui dėl dalintino turto. Priešingai, atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai (šalių susirašinėjimas) ir kiti byloje esantys duomenys (šalių procesinių dokumentų turinys) sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas nesutiko tik dėl vaikų išlaikymo dydžio, bendravimo su jais tvarkos ir kitų susijusių reikalavimų. Antra, šalys, atstovaujamos profesionalių teisininkų, turėjo neabejotinai žinoti apie teisę santuoką nutraukti bendru sutarimu ir tokiu būdu visiškai nemokėti žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas, CK 3.51 straipsnis). Trečia, nesant ginčo dėl dalintino turto, šalys turėjo galimybę sudaryti taikos sutartį ir/ar povedybinę sutartį (CK 3.101 straipsni, 6.983 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai dėl neteisingai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

75. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šalių pateiktus jų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus ir jų pagrindu priteisė atitinkamą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

76. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės skundžiamo teismo procesinio sprendimo dalių teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

77. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai (ieškovė ir atsakovas), tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantai (ieškovė ir atsakovas) nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą Vilniaus mietsio apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

78. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

79. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliantų bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant apeliacinius skundus ir atsiliepimus į juos, nepriteisiamos.

80. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

81. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alvydas Barkauskas

Vaclovas Paulikas

Inga Staknienė