Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-263-357/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06807-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

2018 m. kovo 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės H. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės H. Š. ieškinį atsakovui H. Š. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo K. Š..

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo jos naudai išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 170,00 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2017-08-22) iki ji mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose arba jai sukaks 24 metai. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas išlaikymą teikė pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Suėjus nustatytam terminui atsakovas toliau išlaikymo gera valia nebeteikia. Pažymėjo, jog 2017-07-25 sudarė sutartį su Vilniaus kolegija ir nuo š. m. rugsėjo 1 d. pradės mokytis pagal nuolatinių studijų formos programą. Paaiškino, jog tęsiant mokslus aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje yra reikalinga abiejų tėvų materialinė parama, kadangi jokių savarankiškų pajamų ir turto neturi. Atsižvelgiant į amžių, turimą išsilavinimą, įgytą gyvenimišką patirtį, mano, jog yra žymiai apribotos galimybės gauti savarankiškas kokias tai pajamas, susirasti savarankišką pajamų šaltinį. Dėl didelio mokslo krūvio, užimtumo mano, jog nesugebėtų suderinti mokslo ir darbo, dėl to nukentėtų mokslo kokybė. Jos mama viena remia ir išlaiko materialiai, skirdama per mėnesį vidutiniškai po 170,00 Eur. K. Š. neturi nekilnojamojo turto, kartu su mama gyvena mamos tėvui priklausančiame bute. Atsakovas, kuris yra jos tėvas, materialiai neberemia ir to neketina geranoriškai daryti, nors jam žinoma apie tolimesnį jos mokymąsi. H. Š. dirba, jo pajamos sudaro daugiau nei 1000,00 Eur, jis nėra sudaręs kitos santuokos, neturi kitų nepilnamečių vaikų ar kitų asmenų, kuriems reikalingas išlaikymas. Pažymi, jog išlaidos vidutiniškai kas mėnesį sudaro apie 400,00 Eur, t. y.: apranga, avalynė - 50,00 Eur; maistas - 150,00 Eur; būsto išlaidos - 80,00 Eur; transporto išlaidos - 40,00 Eur; higiena, sveikata - 60,00 Eur (nustatytas miopinis astigmatizmas); laisvalaikis - 20,00 Eur.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visa apimtimi ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad santuokoje su K. Š. gimė dukra H. Š., santuoka nutraukta 2001-09-28. Pagal teismo patvirtintą taikos sutartį tinkamai, t. y. iki 2017-07-14, vykdė pareigą mokėti dukrai išlaikymą po 162,50 Eur per mėnesį. Pažymėjo, jog nuosavybės teise turi žemės sklypą, sodo pastatą ir garažą, š. m. liepos 18 d. įsigijo lengvąjį automobilį. Paaiškino, jog turi finansinių įsipareigojimų pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-19 sprendimą, yra solidarus skolininkas pagal 2007-10-01 kredito sutartį, kurią teismas nusprendė vykdyti asmeniškai. Kad įgyvendintų 2014-05-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą 2015-09-10 pasirašė neprotestuotiną vekselį. 2015-11-06 pasirašė sutartį su Luminor (buv. DNB) banku dėl kredito asmeniniams poreikiams. 2016-01-07 sutartimi buvo suteiktas AB SEB banko kreditas asmeniniams poreikiams, o 2007-10-01 šio banko buvo suteiktas kreditas būstui įsigyti, bei 2017-04-06 – vartojimo kreditas. 2017-05-08 išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta su UAB „SB lizingas“, pirko granulių degiklį. Šių ilgalaikių finansinių įsipareigojimų terminai nėra pasibaigę. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog nuo š. m. liepos 25 d. įstojo į Vilniaus kolegiją, tačiau nenurodė, jog išnaudojo visas galimybes susirasti darbą po paskaitų arba savaitgaliais. Pažymėjo, jog nėra duomenų, jog ieškovė kreipėsi dėl paskolos gavimo, o pateiktas sveikatos sutrikdymas yra teisiškai nereikšmingas. Taip pat ieškovės prašoma išlaikymo suma yra nepagrįsta faktiniais ir realiais jos poreikiais, taip pat prie ieškinio nėra pridėtų duomenų, kurie patvirtintų visas jos ieškinyje nurodytas išlaidas.

Atsakovas taip pat nurodė, jog šiuo metu jo pajamos yra 1200,00 Eur per mėnesį, finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 757,70 Eur sumą per mėnesį. Kiekvieną mėnesį patiria nuolatinio pobūdžio išlaidas: 132,50 Eur - namo eksploatacinės išlaidos (granulės ir elektra); 80,00 Eur – automobilio eksploatacija (kuras) be remonto; maistas – 200,00 Eur. Bendra visų išlaidų suma – 1170,20 Eur. Pažymėjo, jog sudarytos sutartys yra ilgalaikės, o asmeniniai poreikiai tenkinami minimaliai. Mano, jog ieškovei neturėtų būti priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo H. Š. išlaikymą (paramą) dukrai H. Š. po 85,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., iki ji mokysis Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto pirmosios pakopos koleginių studijų socialinio darbo studijų programos nuolatinės formos programoje, t. y. iki 2020 m. birželio 30 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Teismas konstatavo, kad šiuo metu nurodyti ieškovės poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų ir nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Priešingai, - visos išlaidos yra susietos su būtinomis sąlygomis, kurias tėvai privalo užtikrinti (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai, būstas). Negalima nuginčyti to fakto, kad suaugusiam žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų, kad studijuojant kitame mieste jam reikia kur nors gyventi, besimokančiai ieškovei yra būtinos mokymosi priemonės, todėl jos turtinė padėtis šiuo metu vertintina kaip pakankamai sunki, todėl jai reikalinga tėvų parama.

Tačiau sutiktina su atsakovo H. Š. argumentu, kad ieškovė H. Š. neišnaudojo galimybės gauti paskolą mokslui ir pragyvenimui, tačiau iš esmės vien tik ši aplinkybė nepaneigia ieškovės teisės į tėvų paramą buvimo iki ji studijuos aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Ieškovė nelabai nori tokios paskolos, nes nežino ar turės galimybių ją išmokėti.

Teismas nurodė, kad ieškovė po vidurinio ugdymo programos pabaigimo 2017 m. liepos 25 d. sudarė studijų sutartį. H. Š. 2017 m. liepos 28 d. pateikė prašymą valstybės garantuojamai teisinei pagalbos tarnybai antrinei teisinei pagalbai gauti. Šią pagalbą sprendimu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai suteikus, 2017 m. rugpjūčio 22 d. pateikė teismui ieškinį. Teismo vertinimu, ieškovė po vidurinės mokyklos nesiekė išnaudoti (neišnaudojo) galimybių dirbti ir tuo pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Nenustatyta, jog įsidarbinimui būtų buvusi kliūtis ieškovės teismui nurodyta jos sveikatos būklė.

Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl tėvų galimybės teikti paramą pilnametei besimokančiai ieškovei H. Š., vertina abiejų jos tėvų turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių. Nustatyta, kad atsakovo H. Š. galimybės teikti ieškovei paramą vis tik yra geresnės nei ieškovės motinos. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, lengvąjį automobilį, gauna pastovias pajamas (vidutiniškai po 1200 Eur per mėnesį), nors turi 757,70 Eur sumos per mėnesį ilgalaikių kreditorinių įsipareigojimų, kitų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai nėra pasibaigę. Dukrai įgijus vidurinį išsilavinimą atsakovas įsigijo 2005 m. spalio 25 d. pirmos registracijos transporto priemonę, kuri būtina nuvykimui į darbą mieste, nes gyvena rajone. Atsakovas gyvena vienas, išlaikytinių neturi, išlaikymo įsiskolinimo iki 2017 m. liepos 14 d. nebuvo. Tuo tarpu trečiasis asmuo per mėnesį atskaičius mokesčius negauna net minimalios mėnesinės algos. K. Š. neturi nekilnojamojo turto, su dukra gyvena tėvui priklausančiame bute.

Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė H. Š. neišnaudojo visų protingų galimybių gauti pajamų studijoms ir pragyvenimui, atsižvelgdamas į vaiko poreikių ir jo tėvų materialinės padėties proporcingumo principą, sprendė, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl 170,00 Eur išlaikymo (paramos) priteisimo tenkinti iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisti po 85,00 Eur išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovė H. Š. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 19 d. sprendimą iš dalies ir priteisti iš atsakovo H. Š. išlaikymą (paramą) dukrai H. Š. po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ji mokysis Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto pirmosios pakopos koleginių studijų socialinio darbo studijų programos nuolatinės formos programoje, t. y. iki 2020 m. birželio 30 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Paskolų gavimas (arba negavimas) studijoms, kurias reikia grąžinti, neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti savo pilnamečius vaikus, nes tokiu atveju būtų paneigta tėvų pareiga išlaikyti pilnamečius vaikus, remiantis tuo, kad visi gali gauti paskolas studijoms (paskolos gavimas gali būti tik pagrindas priteisti mažesnį išlaikymą pilnamečiam vaikui). Tačiau byloje įrodyta aplinkybė, jog ieškovė įstojo į valstybės finansuojamą studijų vietą, reiškia, kad ieškovės elgesys nestokoja asmeninių pastangų ir rūpestingumo, nes ieškovė siekė sumažinti išlaidas studijoms, t. y. tokia forma pati savo pastangomis prisidėjo prie studijų išlaidų sumažinimo, tad paneigtas ne tik atsakovo argumentas, jog jo dukra nesistengė gauti lėšų studijoms, t. y. gauti paskolą iš valstybės remiamų fondų, stipendiją, pašalpą, užsidirbti vasaros atostogų metu, bet ir teismo išvada, kad ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių gauti pajamų studijoms ir pragyvenimui.

11.2. Teismas netinkamai įvertino atsakovo galimybes teikti pilnametei dukrai (ieškovei) 170,00 Eur mėnesinį išlaikymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, negu ieškovės motinos, jis dirbantis asmuo, gaunantis pajamų apie 1200 Eur per mėnesį, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad priteisus iš jo 170,00 Eur išlaikymą ieškovei, atsakovo padėtis iš esmės pablogėtų. Priešingai, to nepadarius, būtų palikta nepakeliama našta ieškovės motinai - trečiajam asmeniui K. Š. didžiąja dalimi išlaikyti ieškovę, prisidėti prie dukters išsilavinimo, bei tuo būtų pažeisti prioritetiniai vaiko, kuriam būtina parama, teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principai (CK 3.3 str. 1 d.). Atsakovas neturi kitų išlaikytinių, trečios santuokos nėra sudaręs, o paskolų ėmimas savo gyvenimo sąlygų pagerinimui, taipogi - jų suteikimo kredito įstaigose faktas, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera bei leidžia daryti išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis nuo teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, priėmimo 2016-11-08 tebėra nepablogėjusi, t. y. nepasikeitusi. Tai sudaro pagrindą priteisti iš atsakovo ieškovės prašytą sumą ar bent jau analogišką taikos sutartyje nurodytai – 162,50 Eur.

A. H. Š. ir trečiasis asmuo K. Š. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, anksčiau buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2007">3K-3-188/2007</a>).

Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189/2007">3K-3-189/2007</a>; kt.). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar paramos prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui ji yra būtina; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTQtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-194-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-194-219/2015">3K-3-194-219/2015</a>; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytos kasacinio teismo praktikos laikėsi, įvertino abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė yra pilnametė, studijuoja Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto pirmosios pakopos koleginių studijų socialinio darbo studijų programos nuolatinės formos 1 kurse, nekilnojamojo ar kito privalomai registruotino turto neturi, jokių pajamų negauna.

Sutiktina su apeliante, jog bylos duomenys patvirtina, kad ji yra pažangi studentė ir sąžiningai vykdo pareigą studijuoti, o ta aplinkybė, jog ieškovė įstojo į valstybės finansuojamą studijų vietą, leidžia daryti išvadą, kad ieškovės elgesys nestokoja asmeninių pastangų ir rūpestingumo, nes ieškovė siekė sumažinti išlaidas studijoms.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių gauti pajamų studijoms ir pragyvenimui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neišnaudojo galimybės gauti paskolą mokslui ir pragyvenimui, be to, ieškovė po vidurinės mokyklos nesiekė išnaudoti (neišnaudojo) galimybių dirbti ir tuo pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, nors byloje nenustatyta, jog įsidarbinimui būtų buvusi kliūtis ieškovės teismui nurodyta jos sveikatos būklė (nustatytas miopinis astigmatizmas).

Nesutiktina su ieškove, jog jos studijų tvarkaraštis toks intensyvus, jog ji negalėtų dirbti laisvu nuo studijų metu, pavyzdžiui, ne visą darbo dieną. Ieškovė yra jauna, darbinga, todėl privalo dėti pastangas tam, kad galėtų bent iš dalies finansiškai pasirūpinti savimi. Tinkamai organizuojant dienos režimą bei mokymosi krūvį ieškovė turi galimybę dirbti nepilną darbo dieną.

Pažymėtina, kad paramos reikalingos pilnamečio asmens, studijuojančio aukštojoje mokykloje, padėtis keičiasi daug greičiau nei pilnamečio asmens, kuris vis dar mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, nes aukštojoje mokykloje studijuojantis pilnametis bet kuriuo metu gali nutraukti dienines studijas, susirasti darbą. Bendro lavinimo mokykloje besimokančiam asmeniui yra daug sudėtingiau susirasti darbą, nei studijuojant. Dėl to vien ta aplinkybė, jog ieškovei mokantis bendrojo lavinimo mokykloje, teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu atsakovas teikė didesnį išlaikymą, negali būti pagrindas šiuo metu priteisti išlaikymui (paramai) tokią pat sumą. Atsižvelgiant į tai, teismas nevertina atsakovo teikto išlaikymo dydžio ankstesniu metu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, spręsdamas ir pasisakydamas dėl paramos būtinumo ir jos dydžio ieškovei, kuri pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo priėmimo dieną studijavo Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto pirmosios pakopos koleginių studijų socialinio darbo studijų programos nuolatinės formos 1 kurse. Teismas apie paramos būtinumą sprendė, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie ieškovės poreikius (išlaidos maistui, aprangai įsigyti, išlaidos mokslui ir kultūrinei veiklai ir kt.), kad ieškovei išlaikymas (parama) yra būtinas, apie tai, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, lengvąjį automobilį, gauna pastovias pajamas (vidutiniškai po 1200 Eur per mėnesį), tačiau turi 757,70 Eur sumos per mėnesį ilgalaikių kreditorinių įsipareigojimų, kitų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai nėra pasibaigę, taip pat į ieškovės mamos turtinę padėtį ir jos gaunamas pajamas.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi aktualios kasacinio teismo praktikos, tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl paramos ieškovei būtinumo ir atsakovo galimybės ją teikti, taip pat nustatė tinkamą paramos dydį. Priteista išlaikymo suma atitinka atsakovo galimybes teikti išlaikymą bei ieškovės poreikius. Ieškovės argumentai dėl išlaikymo dydžio padidinimo yra nepagrįsti, nes ieškovė gali dirbti ir užsidirbti pragyvenimui trūkstamą sumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neaptaria. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>; kt.).

Remdamasi išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės teisės, tiek procesinės teisės normas, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja

Rasa Bartašienė