Civilinė byla Nr. 2YT-716-1023/2017
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00461-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.3; 3.1.7.9; 3.2.7.1; 3.2.7.2
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. liepos 5 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,
sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,
dalyvaujant pareiškėjai R. N.,
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos R. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl praleisto termino atnaujinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja R. N. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su prašymu (b. l. 2-5) atnaujinti praleistą vieno mėnesio žemės sklypo (miško) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo terminą.
Prašymas grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą notaro (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigijo žemę (mišką), esančią (duomenys neskelbtini). Apie šios sutarties neįregistravimą į Prienų Valdybos žemėtvarkos tarnybos Valstybinio kadastro duomenų registrą jai pranešė Sodo bendrijos pirmininkas. Pareiškėjai buvo nurodyta, kad nekilnojamasis turtas bei pati sutartis yra neįregistruoti, dėl to pareiškėjai gali kilti problemų dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą teisėtumo. Gavusi tokią informaciją pareiškėja su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl nekilnojamojo turto įregistravimo, tačiau gavo atsakymą, kad jos prašymas netenkintas dėl to, kad sandorio sutartyje buvo nurodytas vieno mėnesio jo įregistravimo terminas, o pareiškėja jį praleido bei dėl to, kad yra netikslus žemės sklypas. Pareiškėja pažymėjo, kad praleistą terminą praleido ne piktybiškai, o dėl esminio nesusipratimo, kadangi sutartyje nėra nurodoma, kuriai šaliai atitenka sutarties įregistravimo pareiga. Sutarties sudarymo metu pareiškėja manė, kad ši pareiga atitenka sutartį tvirtinančiam notarui. Taip pat sutartyje nenurodytos termino praleidimo griežtos pasekmės, kad praleidus registravimo terminą – sutartis netenka juridinės galios ir tampa negaliojančia. Be to, pareiškėja prašyme nurodė, kad patį nekilnojamąjį turtą ji faktiškai ir sąžiningai įgijo ir valdė bei toliau valdo nuo pat sutarties sudarymo momento, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) tai patvirtina pridedama Sodininkų bendrijos „Kedras“ pirmininko pažyma, bei tai, kad ji yra šios bendrijos narė. Nurodo, kad pats sutarties sudarymo faktas nėra ir nebuvo ginčijamas per visą valdymo laikotarpį.
Pareiškėja teismo posėdyje prašė tenkinti jos pateiktą teismui prašymą ir patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad 1984 metais gavo, o 1993 metais išsipirko sodo sklypą, sumokėjo pinigus, pas notarą pasirašė sutartį, gavo leidimą sodo namelio statybai, jį pasistatė, vasarą jame gyvena, tvarkosi, moka mokesčius, save laiko teisėta šeimininke. Nesuprato ir nežinojo, kad reikia įregistruoti kažką papildomai, nes matė kitoje pirkimo-pardavimo sutarties pusėje registro numerį ir galvojo, kad viskas jau įregistruota. Notaras registravimo pareigos neišaiškino, priešingu atveju – būtų įregistravusi, piktybiškai to būtų nedariusi, turi tik vidurinį išsilavinimą, teisinio išsilavinimo nėra įgijusi (2017 m. birželio 28 d. teismo posėdžio garso įrašo 10 min. – 17 min.).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į prašymą (b. l. 17-18), kuriame nurodė pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra. Minėtos institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, laiku, prašymų negauta.
Prašymas tenkintinas.
Iš pareiškėjos paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja nupirko 0,0698 ha sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „Kedras“, (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 8). Minėtą sutartį patvirtino Prienų rajono notaro biuro notarė V. B., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai 1986 m. balandžio 8 d. išduotas leidimas „Kedro“ sodininkų bendrijoje, sklype Nr. (duomenys neskelbtini) statyti sodo namelį (b. l. 11). Iš pateikto sklypo generalinio plano kompleksinio brėžinio matyti, kad kolektyvinio sodo „Kedras“ sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), užsakovė R. N., suplanuotas sklypas, numatant sodo namelio, šulinio ir kitų daiktų statymo vietą (b. l. 25). Sodininkų bendrijos „Kedras“ pažymoje nurodyta, kad R. N. yra sodo bendrijos narys nuo 1984 m., jai priklauso sodo sklypas su jame esančiu sodo namu, bendrijos nario sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliniai ir nario mokesčiai sumokėti pilnai (b. l. 12). Valstybės įmonė Registrų centras atmetė pareiškėjos prašymą įrašyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir daiktines teises į jį nekilnojamojo turto registre (b. l. 6 - 7).
Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau - ir CK) 149 straipsnį, nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. CK 255 straipsnio 1 dalis numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sandoris, sudarytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas, tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-332/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-332/2010">3K-3-332/2010</a>; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-114/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-114/2009">3K-3-114/2009</a>).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-332/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-332/2010">3K-3-332/2010</a>).
Be to, pagal kasacinio suformuotą praktiką, spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės; svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai; vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-296/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-296/2009">3K-3-296/2009</a>). Kasacinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą turi būti įrodinėjamos ir vertinamos viso laikotarpio iki kreipimosi į teismą metu egzistavusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2000; 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MC8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-70/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-70/2006">3K-3-70/2006</a>).
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą savo vardu įregistruoti įgytą nekilnojamąjį turtą, praleido ir pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą vieno mėnesio terminą įregistruoti sutartį, nes nuo (duomenys neskelbtini) žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nesikreipė į nekilnojamojo turto registravimo įstaigą dėl sandorio įregistravimo. Pažymėtina, kad teismas kritiškai vertina pareiškėjos motyvus, kad sodo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jai nebuvo išaiškintos ar netinkamai išaiškintos pareigos dėl sutarties registravimo bei to nepadarius atsirandančios teisinės pasekmės. Kita vertus, sutiktina su tuo, kad ir pačioje sutartyje esantis įrašas dėl sutarties įregistravimo dėl teisinio neišprusimo galėjo būti netinkamai suprastas pareiškėjos, nes sutartyje nebuvo tiesiogiai nurodyta, kieno yra pareiga įregistruoti sutartį. Pareiškėja paaiškino, kad pareigos įregistruoti sutartį neįvykdė dėl teisinių žinių stokos, o ne veikdama tyčia. Įvertinus šias aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neregistravo sandorio ar buvo nesąžininga nekilnojamojo turto įgijėja. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuoto asmens teises. Teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus dėl sutarties įregistravimo praleidimo priežasčių konstatuoja, kad nors nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, bet neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai, pažeisti nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės bei šalių autonomijos principai, juolab, kad naujas CK neįtvirtina imperatyvo per kažkokį nustatytą terminą įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir į tai, kad pareiškėja nekilnojamąjį turtą įgijo (duomenys neskelbtini), jį realiai valdo iki šiol, juo rūpinasi, moka mokesčius, kaip teisėta savininkė juo disponuoja, kad (duomenys neskelbtini) žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartis nors ir nebuvo įregistruota, tačiau atitiko šalių valią ir yra įvykdytos jos pagrindinės sąlygos, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas pareiškėjos prašymą tenkinti ir atnaujinti terminą (duomenys neskelbtini) žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Valstybė šioje byloje patyrė 1,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl iš pareiškėjos jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais,
n u t a r i a :
pareiškėjos R. N. prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą įregistruoti (duomenys neskelbtini) žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vaida Baumilė
