Baudžiamosios bylos Nr. 1-186-1023/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32333-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.1; 1.1.8.8; 1.1.8.14;
1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1;
2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 5 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, faktinė gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 valandų visuomenės labui, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
G. M. 2017 m. birželio 27 d. apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – D. T., su kuriuo bendrai gyvena neįregistravusi santuokos, tyčia kumščiu smogė nukentėjusiajam D. T. vieną kartą į galvos kairės pusės smilkinį, tokiu būdu mušdama šeimos nariui – D. T. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Apklausta įtariamąją G. M. kalta prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 42-44), kad ji su D. T. gyvena kaip šeima, veda bendrą šeimyninį gyvenimą. 2017 m. birželio 27 d., apie 19 val., ji kartu su D. T. nuėjo į svečius pas jų pažįstamą A. Ž.. Čia ji kartu su D. ir A. išgėrė 0,7 litro talpos butelį degtinės ir 7,5 procentų stiprumo du 1 litro talpos butelius alaus. Po 22 val., ji su D. T. išėjo iš A. namų ir kartu su D. dviese ėjo link savo namų, apie 22 val. 30 min. einant keliu, t. y. (duomenys neskelbtini), ji būdama išgėrusi pradėjo priekaištauti D. T. dėl kitų moterų, pradėjo kelti pavydo scenas, su D. T. konfliktavo. Konflikto metu ji D. T. visaip išvadino, ir būdama ant jo įpykusi, kumščiu smogė D. T. vieną kartą į galvos kairės pusės smilkinį. Nuo jos suduoto smūgio D. T. jautė fizinį skausmą, jam skaudėjo. Po suduoto smūgio D. T. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Dėl savo tokio elgesio ji labai gailisi, pasižada daugiau nesmurtauti.
Nukentėjusysis D. T. parodė (b. l. 15-17), kad 2017 m. birželio 27 d., apie 19.00 val., tikslių minučių neprisimena, jis kartu su G. M. nuėjo į svečius pas jų pažįstamą A. Ž. ir čia visi kartu išgėrė butelį degtinės ir du butelius stipraus alaus. Po 22 val., jis su G. M. išėjo iš A. namų ir ėjo link savo namų, apie 22.30 val. jam su G. M. einant keliu, t. y. (duomenys neskelbtini), jie susipyko. G. M. kilusio konflikto metu, tyčia kumščiu smogė jam vieną kartą į galvos kairės pusės smilkinį. Jis pajuto stiprų skausmą. Nuo suduoto smūgio jis neparkrito, tačiau labai supyko ant G. ir dėl to išsikvietė policijos pareigūnus. Dėl G. M. jam suduoto smūgio jis pas gydytojus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus jis nevyks nusistatyti sveikatos sutrikdymo masto. Civilinio ieškinio byloje jis nereiškia, pretenzijų G. neturi.
Be kaltinamosios G. M., nukentėjusiojo D. T. parodymų, kaltinamosios kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2017 m. birželio 27 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 6-7), kuriame nurodyta, kad G. M. kumščiu sudavė smūgį D. T. į galvos sritį (kairį smilkinį). Smurtą galintys rodyti požymiai: pažymėta galvos kairiajame smilkinyje paraudimas.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes smurtavo artimoje aplinkoje prieš artimą asmenį – sugyventinį D. T., t. y. 2017 m. birželio 27 d. apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – D. T., su kuriuo bendrai gyvena neįregistravusi santuokos, tyčia kumščiu smogė nukentėjusiajam D. T. vieną kartą į galvos kairės pusės smilkinį, tokiu būdu mušdama šeimos nariui – D. T. sukėlė fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už G. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamoji G. M. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko dėl siūlomos jai paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 49-51).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamoji padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą asmenį – sugyventinį. Kaltinamosios G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios G. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji G. M. praeityje teista (b. l. 27), bausta administracine tvarka (b. l. 33), nedirbanti (b. l. 34), darbo biržoje neregistruota (b. l. 35), narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašyta (b. l. 26). Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia. Nukentėjusiajam 2017 m. birželio 28 įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 54), dėl tokio prokuroro sprendimo nukentėjusysis sutiko. Kaltinamoji sutinka su prokurorės pasiūlyta 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį, baudžiamojo poveikio priemone – per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamosios asmenybę, ankstesnį kaltinamosios elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis nebe pirmą kartą už analogišką nusikalstamą veiką teisiamam asmeniui (BK 67 straipsnio 2 dalis 9 punktas, 72² straipsnis).
Pagal BK 641 straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
G. M., vadovaujantis BPK 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47-48).
Į bausmės laiką G. M. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. birželio 28 d. 00.10 val. iki 2017 m. birželio 28 d. 12.45 val. (b. l. 45, 46) (BK 65-66 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :
G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. M. paskirti galutinę 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, G. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 28 d. 00.10 val. iki 2017 m. birželio 28 d. 12.45 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. M. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti G. M., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Vaida Baumilė
