Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių trečiojo asmens, pareiškusio byloje savarankiškus reikalavimus, teisių ir pareigų įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 46 straipsnio 2 dalis), taip pat statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-404-969/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32939-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.3.6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens AB DNB banko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį bei trečiojo asmens AB DNB banko savarankiškus reikalavimus atsakovams V. D., L. D. ir I. G. dėl įpareigojimo nugriauti pastatus bei teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys: AB DNB bankas, antstolė Virginija Meškauskienė, J. D., S. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių trečiojo asmens, pareiškusio byloje savarankiškus reikalavimus, teisių ir pareigų įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 46 straipsnio 2 dalis), taip pat statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovus V. D. ir L. D. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastatus: gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šiuos pastatus bei atsakovų nuosavybės teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro, 2) įpareigoti atsakovę I. G. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovės nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro, 3) atsakovams V. D., L. D. ir I. G. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei nugriauti šiuos pastatus, išieškoti iš atsakovų statinių nugriovimo išlaidas, leisti ieškovei išregistruoti ginčo statinius bei atsakovų nuosavybės teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro.

Ieškovė nurodė, kad statiniai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra labai prastos būklės, turi avarinės būklės požymių, gali sugriūti, todėl kelia realų pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei. Pastatas (duomenys neskelbtini), nugriautas, tačiau likę jo pamatai, statybinių medžiagų likučiai, duobės prie pamatų, kurie kelia grėsmę žmonių saugumui. Atsakovai privalo rūpintis pastatų būkle, bet to visiškai nedaro.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas pareiškė savarankiškus reikalavimus byloje teismo prašydamas ieškinį tenkinti, taip pat panaikinti pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, išregistruoti šiuos pastatus bei daiktines teise į juos iš Nekilnojamojo turto registro.

Bankas nurodė, kad yra žemės sklypo, kuriame yra griautini ir išregistruotini pastatai, hipotekos kreditorius ir yra suinteresuotas, jog žemės sklypas nebūtų užstatytas nesaugiais ir arti jo gyvenančių ar būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai pavojingais statiniais. Bankas suinteresuotas, kad nugriauti ieškovės nurodyti pastatai neliktų formaliai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkino ir įpareigojo atsakovus V. D. ir L. D. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šiuos pastatus bei atsakovų nuosavybės teisę į juos iš Nekilnojamojo turto registro; įpareigojo atsakovę I. G. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovės nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro; išvardytiems atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leido ieškovei nugriauti gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos likučius, ir išregistruoti šiuos pastatus bei atsakovų nuosavybės teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro, įpareigojo atsakovus padengti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtas išlaidas.

Teismas konstatavo, kad atsakovai V. D. ir L. D. nesiėmė priemonių, jog pašalintų statinių keliamą grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai bei aplinkai, ilgą laiką nesiėmė priemonių statinių būklei pagerinti arba juos nugriauti per ieškovės nurodytus terminus, todėl pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą įpareigoti nugriauti ginčo statinius (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 35 straipsnio 4 punktas, įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Tai, kad atsakovai apjuosė statinius įspėjamosiomis juostomis bylos nagrinėjimo metu, nesuteikė pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai pareigą rūpintis pastatų priežiūra vykdė tinkamai, be to, tokio pobūdžio priemonė nepašalino grėsmės žmonių saugumui.

Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio Statybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių (Statybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalis).

Atsakovė I. G., nesutikdama su ieškovės bei trečiojo asmens savarankišku reikalavimu, nurodė, kad Statybos įstatymo 31 straipsnyje nėra įtvirtintų pagrindų nugriauti statinį, o teismas nustatė, kad atsakovės I. G. iniciatyva yra įrengti iš esmės nauji pamatai, kas turėtų būti laikoma pastato rekonstrukcija arba nauja statyba. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) yra įregistruota I. G. nuosavybės teisė tik į 43,03 kv. m ploto fiziškai neegzistuojantį butą ((duomenys neskelbtini)).

Teismas rėmėsi civilinės bylos Nr. 2-7472-391/2015 medžiaga ir pažymėjo, kad nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija toje byloje nedalyvavo, tačiau jos ir trečiojo asmens AB DNB banko interesai sutapo. Kadangi minėtoje byloje dalyvavo atsakovai V. D., L. D., I. G. bei AB DNB bankas, teismas darė išvadą, jog toje byloje nustatytos aplinkybės reikšmingos šiam ginčui, nors ten buvo sprendžiamas klausimas dėl draudimo nustatyti servitutą. Toje byloje buvo konstatuota, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) faktiškai yra nugriautas, todėl I. G. argumentą, kad ji siekė kapitališkai suremontuoti nesantį daiktą, teismas pripažino nepagrįstu.

Statiniai, kuriuos prašoma nugriauti, yra AB DNB bankui įkeistame žemės sklype ir, teismo vertinimu, hipotekos kreditorius pagrįstai siekė, kad jie būtų nugriauti ir išregistruoti. Reikalavimas nugriauti statinius taip pat buvo pagrįstas ir statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR 1.01.08:2002) 15 punkto reikalavimais, pagal kuriuos statinio nugriovimas apima visų statinio (jo dalių) konstrukcijų bei elementų suardymą, paverčiant juos atliekomis arba panaudojant statybos produktus kitiems statiniams statyti, rekonstruoti ar remontuoti.

Pagal atsakovės nurodytą J. Š. parengtą Buto / gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto techninį projektą negali būti keičiamos jokios statinio laikančiosios konstrukcijos, nes jų iš viso nėra ir projekte išdėstytas „Architektūrinės būklės vertinimas“, kuriame nurodytos esančios išorinės pastato sienos iš medinių rąstų, nepakeista šiferio stogo danga, gera medinių langų ir balkono durų būklė, visiškai neatitiko tikrovės. Tai, kad be pačios atsakovės I. G. iniciatyva įrengtų naujų pamatų nebuvo jokių kitų statinio (duomenys neskelbtini) konstrukcijų, patvirtino pačios atsakovės pateiktos prie Pamatų konstrukcijų tyrimo ir būklės išvadų nuotraukos. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovės I. G. nurodyti ketinimai kapitališkai suremontuoti statinį, kurio realiai nėra, atitiko naujos statybos sąvoką, o tam iš esmės reikalingas statybos leidimas. Trečiasis asmuo AB DNB bankas, kuriam yra įkeistas žemės sklypas, nesutiko, kad I. G. vykdytų statybą, o be leidimo nauja statyba iš esmės yra neteisėta.

Teismas sprendė, kad ieškinio ir trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų patenkinimo tikslas yra nugriauti likusius statinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei pašalinti pamatų ar statybos likučių liekanas (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovai ilgą laiką nevykdė savo prievolės, todėl, jiems neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytą terminą, teisę nugriauti ginčo statinius pripažino ieškovei.

Teismas pripažino, kad trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus apėmė ieškinio reikalavimai, todėl, tenkindamas ieškinio reikalavimus, teismas tenkino ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinius skundus, 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi juos iš dalies tenkino, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimai įpareigoti visus tris atsakovus nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovų nuosavybės teisę į juos iš Nekilnojamojo turto registro, bei leista ieškovei nugriauti statybos likučius, išregistruoti šį pastatą ir atsakovų nuosavybės teises, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką, ir šiuos reikalavimus atmetė; panaikino atitinkamas teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Kolegija nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai – 2013 m. gegužės 27 d. raštas Nr. A51-59720/14 „Dėl neprižiūrimų statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“ įrodo, kad atsakovai buvo įspėti, jog privalo iki nurodyto termino imtis priemonių statinių techninei būklei pagerinti, pavojingoms statinio deformacijoms likviduoti, atsakovams buvo nurodyta, kad jie įpareigoti pastatus suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir ūkiniai pastatai aplink namą yra nugriauti, o pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turi galimai avarinės būklės požymių, gali nugriūti. Kadangi faktą, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) nugriautas ieškovė nurodė ir ieškinio pareiškime, tai nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovus nugriauti pastatus, kurie jau yra nugriauti, o dėl pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovai neįrodė, kad šie nekėlė pavojaus visuomenei.

Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų įspėjusi namo (duomenys neskelbtini) butų savininkus (atsakovus) išardyti pamatus, pašalinti statybinių medžiagų likučius ar duobes kaip keliančias grėsmę žmonių saugumui. Nesant pagrindo daryti išvadą, kad asmenys buvo įspėti dėl savo neveikimu keliamo pavojaus, dėl tam tikrų veiksmų neatlikimo, spręsti, kad jie privalėjo nugriauti statybos likučius, esančius name (duomenys neskelbtini), nebuvo pagrindo. Be to, duobių nepašalinimas nėra susijęs su buto išregistravimu iš registro.

Vilniaus apygardos teismui 2016 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtODk5LTY1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-899-656/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-899-656/2016">2A-899-656/2016</a> konstatavus, kad I. G. priklausantis butas yra faktiškai nugriautas, nebuvo pagrindo įpareigoti ją išregistruoti jos turimą nuosavybės teisę, jei yra išlikę namo pamatai ir savininkė siekė atkurti turėtą nuosavybę. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 69 punkte įtvirtintas pagrindas išregistruoti daiktines teises į daiktą tada, kai toks žūva ar išnyksta, tačiau tai, kad faktiškai išnyko butas, nereiškia, jog išnyko tokia namo bendro naudojimo dalis kaip pamatai. Pamatų išliko faktas byloje įrodytas. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo net neįrodinėjo aplinkybės, kad pamatai yra savavališkos statybos statinys, klausimas, ar I. G. nuosavybės teise valdomi pamatai buvo pastatyti neteisėtai, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje pateiktas antstolės Daivos Prunskienės 2016 m. kovo 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0068/16/10F patvirtino, kad jokio pavojaus aplinkiniams gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pamatai nekelia, jie aptverti metaline tvora su STOP juosta. Byloje pateikti įrodymai, kad tęsiami parengiamieji atsakovės buto remonto (atkūrimo) darbai, todėl šioje byloje nenustatytas pagrindas įpareigoti atsakovę remontuojamą pastatą nusigriauti. Atsakovai D., kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) name savininkai, nustačius faktą, kad namo pamatai nėra išnykę, taip pat negali būti įpareigojami nugriauti statybos likučius, nes nenustatyta, kad jų buto dalyje esantys namo pamatai keltų pavojų žmonėms.

Tai, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra nugriautas, nėra pagrindas tenkinti ieškinį ir įpareigoti atsakovus nugriauti statybos likučius, sutvarkyti teritoriją bei išregistruoti pastatą iš Nekilnojamojo turto registro.

Trečiojo asmens savarankiški reikalavimai atsakovams buvo grindžiami tuo, kad bankas, kaip hipotekos kreditorius, suinteresuotas pastatų nugriovimu ir išregistravimu. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį bankas turėjo teisę reikalauti, kad atsakovai nugriautų pastatus, esančius jiems įkeistame žemės sklype, tačiau trečiasis asmuo nereiškė byloje savarankiško reikalavimo, o tik prašė tenkinti ieškovės reikalavimus įpareigoti atsakovus nugriauti pastatus. Pripažinus, kad atmestas ieškinio reikalavimas dėl namo (duomenys neskelbtini), nes atsakovai negalėjo būti įpareigoti nugriauti nugriautą pastatą, buvo netenkintas ir trečiojo asmens reikalavimas, nes tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens ieškinio dalykas buvo tapatūs. Tai, kad yra nugriautas atsakovei I. G. priklausantis butas, nereiškia, kad buvo nustatyta aplinkybė dėl namo pamatų nebuvimo ir dėl to atsirado pagrindas išregistruoti nuosavybę.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas, ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus sutapatino su ieškovės reikalavimais. Banko reikalavimas dėl faktiškai išnykusio (nugriauto) pastato teisinės registracijos panaikinimo buvo reiškiamas savarankišku faktiniu pagrindu, juo buvo ginamos savarankiškos banko teisės ir teisėti interesai, kad banko naudai įkeistame žemės sklype nebūtų registruotų faktiškai išnykusių statinių. Bankas siekė, kad jam įkeisto žemės sklypo duomenys viešame Nekilnojamojo turto registre būtų aiškiai apibrėžti; nebūtų jokių neaiškių sąlygų ar aplinkybių, galinčių turėti įtakos įkeisto žemės sklypo naudojimo sąlygoms ir atitinkamai jo vertei (kainai) priverstinio pardavimo metu. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtODk5LTY1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-899-656/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-899-656/2016">2A-899-656/2016</a> yra konstatuota, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra išnykęs, atitinkamai yra pasibaigusios visos daiktinės teisės į jį. Bankas, siekdamas, kad šios teismų jau konstatuotos aplinkybės būtų pripažintos ir išviešintos, kreipėsi į teismą su reikalavimu panaikinti pastato teisinę registraciją. Tokį reikalavimą bankas reiškė byloje, kurioje jau buvo nagrinėjami ieškovės reikalavimai dėl šio ir susijusių pastatų nugriovimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs pastato nugriovimo faktą ir tuo pagrindu atmetęs ieškinio reikalavimus, banko savarankiškų reikalavimų apskritai nenagrinėjo.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti nugriauti pastatą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją atmetimo pagrindų, nurodė, kad šis ginčo pastatas yra nugriautas, tačiau vertindamas reikalavimų įpareigoti išregistruoti sunaikintą daiktą iš Nekilnojamojo turto registro pagrįstumą, nurodė, kad pastatas nėra nugriautas, yra jo pamatai. Taigi teismas tų pačių faktinių duomenų (įrodymų) pagrindu padarė dvi iš esmės priešingas išvadas. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio visiškai neaišku, kokiais byloje esančiais duomenimis remdamasis teismas padarė tokias išvadas ir kokia teismo pozicija šio pastato faktinės būklės klausimu.

Į bylą buvo pateikta keletas skirtingų asmenų parengtų ir skirtingo turinio rašytinių įrodymų dėl pastato (duomenys neskelbtini), būklės, tačiau apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik atsakovės I. G. užsakymu parengtomis Pamatų konstrukcijų tyrimų ir būklės vertinimo išvadomis, visiškai neatsižvelgė į teismo eksperto J. M. 2016 m. balandžio 18 d. statinio konstrukcijų tyrimo aktą, kuriame konstatuota, kad ištirtoje teritorijoje ((duomenys neskelbtini) buvusio pastato vietoje) nėra likę jokių buto konstrukcijų liekanų. Faktą, kad apeliacinės instancijos teismo ir I. G. pasitelkto specialisto J. Š. vertintos naujos konstrukcijos nėra senojo, Nekilnojamojo turto registre registruoto, pastato pamatai, patvirtino 2013 m. kovo 1 d. antstolio I. Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2013 m. apžiūrėtoje teritorijoje jokių pastato konstrukcijų nebuvo, matomi tik statybinių medžiagų likučiai. Teismas pasirinkto įrodymų vertinimo nemotyvavo. Pažymėtina, kad nė vienas iš į bylą pateiktų pastato būklės fiksavimo dokumentų ar aktų nebuvo parengti teismo civilinėje byloje priimtos nutarties pagrindu, todėl visi jie galėjo būti vertinami tik kaip lygiavertės įrodomosios reikšmės rašytiniai įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas savavališkos statybos klausimu, pripažino, kad teismo įvertinti pamatai yra naujos betoninės per paskutinius 1–2 metus įrengtos konstrukcijos, tačiau jos neturi nieko bendro su Nekilnojamojo turto registre registruoto pastato, kurio statybos pabaigos metai – 1940, o paskutinė kadastro duomenų nustatymo data – 1980 m. gruodžio 8 d., charakteristikomis. Dėl to bankas, reikšdamas reikalavimą dėl faktiškai neegzistuojančio (sunaikinto) pastato teisinės registracijos panaikinimo, neprivalėjo įrodyti, kad buvusio pastato teritorijoje naujai įrengtos konstrukcijos buvo savavališkos statybos statiniai, juolab kad ieškinio pagrindas ir nebuvo Statybos įstatymo 28 straipsnio taikymas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, vertindamas dar iki 1940 metų pastatyto ir Nekilnojamojo turto registre registruoto pastato būklę (išlikusias jo konstrukcijas), neturėjo pagrindo remtis per paskutinius 1–2 metus be jokių statybos darbų teisėtumą patvirtinančių projektinės dokumentacijos ar statybą leidžiančių dokumentų įrengtų konstrukcijų faktu ir jį vertinti.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens kasacinio skundo (dokumentas, įvardytas kaip atsiliepimas į kasacinį skundą) ieškovė prašo trečiojo asmens kasacinį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas, ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė I. G. prašo trečiojo asmens kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Trečiojo asmens ir ieškovės reikalavimai buvo tapatūs, jų pagrindas buvo toks pats – pastatas, kurio nėra žemės sklype, turėtų būti išregistruotas iš viešo registro kartu su teisėmis į jį. Atsakovė butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įgijo Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2009 m. spalio 29 d. akto Nr. 0068/09/461 pagrindu. Turto pardavimo sandoris nėra nuginčytas ir yra galiojantis, todėl atsakovės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atsiradimo pagrindas nustatytas ir nekvestionuojamas. Teisėtai įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kol nenuginčytas jos atsiradimo pagrindas, negali būti paneigta nuosavybę pripažįstant išnykusia, nes tokio nuosavybės pasibaigimo pagrindo nenustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos nuostatos dėl nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-242/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-242/2014">3K-3-242/2014</a>). Nepripažinus atsakovės turto įgijimo sandorio negaliojančiu, nebuvo jokio pagrindo tenkinti trečiojo asmens reikalavimus išregistruoti pastatą bei nuosavybės teisę iš Nekilnojamojo turto registro. Be to, nors nebėra pastato (duomenys neskelbtini) laikančiųjų konstrukcijų dalies, tačiau yra likusios laikančiosios konstrukcijos – pamatai, o tai reiškia, kad tik nelikus žemės sklype jokių statinių konstrukcijų, atsirastų pagrindas kelti klausimą dėl tikrovės neatitinkančių įrašų apie faktiškai neegzistuojančius statinius viešame registre išregistravimo. Pats reikalavimas išregistruoti pastatus ir teises į juos tokiu atveju kaip šis, yra išvestinis, nes žemės sklypas nėra laisvas (jame vis dar yra likusios statinių konstrukcijos). Tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens reikalavimai pirmosios instancijos teisme buvo tenkinami tais pačiais pagrindais, o apeliacinės instancijos teisme atmesti taip pat tais pačiais pagrindais teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant trečiojo asmens teisių.

Kasacinio skundo argumentai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu šioje byloje, nėra bylos nagrinėjimo dalykas kasaciniame procese, nes kasacinis teismas nenustatinėja naujų faktų, o remiasi bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, todėl šie argumentai neturėtų būti analizuojami ir vertinami kasaciniame teisme.

Tam, kad ieškovė galėtų inicijuoti teismo procesą dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) nugriovimo, ji visų pirma turėjo pareikši reikalavimą suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkei – atsakovei. Jokių raginimo raštų pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-1928 (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d.) patvirtintų Statinių naudojimo priežiūros taisyklių 6 ir 9 punktus atsakovė iš ieškovės nebuvo gavusi.

Ieškovė pirminiu ieškiniu kreipėsi į teismą, reikalavimus reikšdama tik atsakovams V. ir L. D., tik vėliau buvo pateiktas patikslintas ieškinys, kuriame reikalavimai pareikšti ir atsakovei. Tačiau tiek pirminiame, tiek patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė tik su atsakovų V. ir L. D. turtu, jo nepriežiūra susijusius argumentus, atsakovė nebuvo informuojama nei apie vykdomas apžiūras, nei apie jų rezultatus. Ieškovės pirminio ieškinio pareiškimo ir jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovų V. ir L. D. pusėje metu buvo vykdomi atsakovės buto (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektavimo darbai. Taigi prasidėjus teisminiam procesui atsakovė net nežinojo apie ieškovės ketinimus nugriauti statinius ir juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

Esamų ginčo pastato pamatų teisėtumas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Būtinybė įvertinti aplinkybes dėl pamatų remonto ir paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kad šie iš esmės nauji pamatai galimai neteisėti, iškilo pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva ėmusis spręsti pamatų statybos darbų apimties klausimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad klausimas, ar atsakovės nuosavybės teise valdomi pamatai yra neteisėtai pastatyti, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir nustatęs, kad jokių statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos išvadų apie pamatų neteisėtumą nebuvo, pagrįstai konstatavo, jog nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovę nusigriauti remontuojamą statinį. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo net neįrodinėjo aplinkybės, kad pamatai yra savavališkos statybos statiniai, ir ieškinio pagrindas nebuvo Statybos įstatymo 28 straipsnio taikymas.

Atsakovė niekada neneigė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pamatai yra sutvarkyti, atliktas jų paprastasis remontas. Byloje yra pamatų konstrukcijų tyrimo ir būklės vertinimo išvada, kuri patvirtina, kad šie pamatai yra senos namo konstrukcijos ir šiuo metu yra sutvarkyti, tinkami toliau naudoti. Ant esamų pamatų galima statyti (atremti) įvairių tipų sienų konstrukcijas.

Trečiasis asmuo pateikė nepagrįstą kasacinį skundą, taip pat, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad ši konstatuotų tariamai neteisėtos statybos faktą, todėl atsakovė mano, kad yra pagrindas skirti trečiajam asmeniui baudą už akivaizdžiai nepagrįstą kasacinį skundą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas V. D. prašo trečiojo asmens kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas yra iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti ginčo pastatus bei daiktines teises į juos. Tokio reikalavimo faktiniu pagrindu trečiasis asmuo nurodė aplinkybę, kad butas, įregistruotas (duomenys neskelbtini), yra nugriautas, tačiau iš trečiojo asmens nurodyto faktinio pagrindo nekyla jo teisė reikalauti išregistruoti ginčo pastatus, nes suinteresuoto asmens teisė reikalauti išregistruoti nekilnojamąjį turtą iš Nekilnojamojo turto registro atsiranda tik tuomet, kai nekilnojamasis turtas išnyko ir nekilnojamojo turto tvarkytojas atsisakė tenkinti suinteresuoto asmens prašymą išregistruoti išnykusį nekilnojamąjį turtą iš Nekilnojamojo turto registro. Byloje nėra duomenų, kad nekilnojamojo turto tvarkytojas būtų atsisakęs tenkinti trečiojo asmens prašymą išregistruoti ginčo objektus iš Nekilnojamojo turto registro. Be to, kaip faktinį savarankiško reikalavimo išregistruoti ginčo pastatus pagrindą trečiasis asmuo nurodo, kad yra sugriautas butas (duomenys neskelbtini). Tačiau buto nugriovimas nėra tapatus viso pastato (duomenys neskelbtini) nugriovimui. Išlikę fiziškai pažeisto dvibučio gyvenamojo namo pamatai yra nuosavybės teisės objektas, registruotinas Nekilnojamojo turto registre, todėl buto sugriovimas, esant tinkamiems naudoti pamatams, nėra pagrindas išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro visą pastatą. Pamatai gali būti nuosavybės teisės objektas pagal CK 1.97, CK 4.38 straipsnius, 4.82 straipsnio 1 dalį, 1.97 straipsnio 2 dalį. Dėl to trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas ir jo nurodyti faktai nėra susiję: iš reikalavime nurodytų ir įrodinėjamų faktų nekyla trečiojo asmens teisė reikalauti išregistruoti ginčo pastatus. Pažymėtina, kad pagal trečiojo asmens suformuluotą reikalavimą atsakovu šioje byloje turėjo būti VĮ Registrų centras.

Trečiojo asmens kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo yra teisiškai nereikšmingi ir nepaneigia apeliacinės instancijos teisme konstatuotų faktų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė L. D. prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad trečiasis asmuo siekia, jog būtų panaikinta pastatų teisinė registracija, nes taip jam būtų palankiau pardavinėti sklypą. Tačiau byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad teisinė registracija buvo atlikta nepagrįstai. Atsakovai yra nekilnojamojo turto šiame žemės sklype savininkai. Vien tai, kad šiuo metu žemės sklype esantys pastatai yra susidėvėję, yra likę jų pamatai, pastatų laikančiosios konstrukcijos, nesudaro pagrindo panaikinti tokio nekilnojamojo turto teisinę registraciją. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo nekilnojamieji daiktai yra sunaikinti ir daiktinės teisės yra pasibaigusios, byloje nėra.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių trečiojo asmens, pareiškusio byloje savarankiškus reikalavimus, teisių ir pareigų įgyvendinimą (CPK 46 straipsnio 2 dalis), aiškinimo ir taikymo

Nagrinėjamoje byloje ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė patikslintu ieškiniu, be kita ko, reikalavo įpareigoti atsakovus V. D., L. D. ir I. G. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovų nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro, o atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką, leisti ieškovei nugriauti šį pastatą, išieškoti iš atsakovų statinio nugriovimo išlaidas, leisti ieškovei išregistruoti ginčo statinį bei atsakovų nuosavybės teises į jį iš Nekilnojamojo turto registro. Trečiasis asmuo AB DNB bankas, be kita ko, prašė patenkinti ieškinį, panaikinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, t. y. išregistruoti šį pastatą bei daiktines teises į jį iš Nekilnojamojo turto registro. 2016 m. vasario 15 d. pareiškime dėl savarankiškų reikalavimų trečiasis asmuo, be kita ko, nurodė, kad „šiame pareiškime formuluojamu reikalavimu siekia tik panaikinti tikrovės neatitinkančius viešo registro duomenis apie atsakovės I. G. nuosavybės teise registruotą daiktą“ ir kad „reiškiamas reikalavimas tik dėl jau sunaikintų nekilnojamųjų daiktų ir pasibaigusių daiktinių teisių į juos išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro“.

Pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytus ieškinio ir trečiojo asmens reikalavimus tenkino. Teismas konstatavo, kad trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus apima ieškinio reikalavimai, todėl pripažino, kad, tenkinant ieškinio reikalavimus, tenkinami ir trečiojo asmens savarankiški reikalavimai.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkinti pirmiau nurodyti ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimai, ir šiuos reikalavimus atmetė. Teismas, be kita ko, konstatavo, jog pripažinus, kad netenkintina ieškinio dalis dėl namo (duomenys neskelbtini) [nugriovimo], nes negali būti taikomas įpareigojimas nugriauti nugriautą pastatą, netenkintinas ir trečiojo asmens reikalavimas [dėl namo ir daiktinių teisių į jį išregistravimo], kadangi tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens ieškinio dalykas buvo tapatus.

Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus nepagrįstai sutapatino su ieškovės reikalavimais. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo savo savarankiškus reikalavimus dėl statinio (duomenys neskelbtini) ir daiktinių teisių į jį išregistravimo, be kita ko, grindė tuo, kad šis statinys yra jau sunaikintas, todėl viešo registro duomenys neatitinka tikrovės. Nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas šio reikalavimo pagrindo neįvertino. Skundžiamoje nutartyje, be kita ko, pažymėta, jog tai, kad yra nugriautas atsakovei I. G. priklausantis butas, nereiškia, kad buvo nustatyta aplinkybė dėl namo pamatų nebuvimo ir dėl to atsirado pagrindas išregistruoti nuosavybę. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl trečiojo asmens nurodyto reikalavimo pagrindo – t. y. ar statinys (duomenys neskelbtini) yra sunaikintas. Vien tai, kad trečiasis asmuo nesutinka su teismo išvada tam tikru klausimu (teigdamas, kad pamatų išlikimo aplinkybę paneigia tiek paties teismo teiginiai dėl statinio nugriovimo, tiek kiti įrodymai), nereiškia, kad teismas to klausimo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė. Asmuo, nesutikdamas su teismo išvada tam tikru klausimu, gali ją skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Šią teisę trečiasis asmuo įgyvendina kitoje kasacinio skundo dalyje (žr. šios nutarties 21.2–21.4 punktus).

Dėl kasacinio skundo nagrinėjimo ribų

Trečiasis asmuo kasaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį, kurioje pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutarties dalimi apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, panaikino tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimų dalis dėl įpareigojimo atsakovams V. D., L. D. ir I. G. nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovų nuosavybės teisę į juos iš Nekilnojamojo turto registro, bei leisti ieškovei nugriauti statybos likučius, išregistruoti šį pastatą ir atsakovų nuosavybės teises, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką, ir šią reikalavimų dalį atmetė. Taigi, buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi ne tik su statinio išregistravimu, bet ir su jo griovimu.

Nors kasaciniu skundu prašoma palikti nepakeistą visą pirmosios instancijos teismo sprendimą (įskaitant jo dalį, kuria atsakovai įpareigoti nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos likučius ir sutvarkyti teritoriją arba leisti ieškovei nugriauti statybos likučius atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką), tačiau pateikiami tik argumentai, susiję su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bei atsakovų nuosavybės teisės į jį išregistravimu.

Remiantis CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 dalimi, kasaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtina šio Kodekso 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nėra argumentų, patvirtinančių kasacijos pagrindus dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties ta apimtimi, kuria ja panaikinta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsakovų įpareigojimo nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos likučius ir sutvarkyti teritoriją arba leisti ieškovei nugriauti statybos likučius atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką. Dėl šios priežasties nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis kasacine tvarka nebus peržiūrima.

Dėl teisinių ir faktinių pastato ir daiktinių teisių į jį išregistravimo pagrindų

Remiantis CK 4.254 straipsnio 9 punktu, viešame registre, be kita ko, turi būti registruojamas buvusio daikto išnykimo faktas. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 12 straipsnio 9 punktu, Nekilnojamojo turto registre registruojami šie su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai: <...> buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – NTRN) 69 punktu, daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. NTRN 70 punkte nustatyta, kad registro įrašai apie buvusį daiktinės teisės turėtoją Registro duomenų bazėje pažymimi kaip archyviniai ir neterminuotai saugomi Registro duomenų bazės archyve.

Nei CK, nei NTRĮ ar NTRN nepateikia buvusio (nekilnojamojo) daikto išnykimo sampratos. Atsižvelgiant į tai, ši samprata pirmiausiai aiškintina sistemiškai – t. y. atsižvelgiant į kituose teisės aktuose įtvirtintų tapačių arba labiausiai susijusių sąvokų turinį.

NTRN 71 punktas nustato, kad nekilnojamasis daiktas, kuriam griauti reikia statybą leidžiančio dokumento, išregistruojamas, kai pateikiama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie statinio nugriovimą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytos formos pažyma, kuri patvirtina nekilnojamojo daikto žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą. Nekilnojamasis daiktas, kuriam griauti nereikia statybą leidžiančio dokumento, išregistruojamas, kai pateikiamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotas jo nugriovimo ar žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktas. Remiantis NTRĮ 72 punktu registro įrašai apie nekilnojamąjį daiktą pažymimi kaip archyviniai ir neterminuotai saugomi Registro duomenų bazės archyve.

STR 1.01.08:2002 7 punkte nustatomos šios statinio statybos rūšys: naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio remontas (kapitalinis remontas ir paprastasis remontas), statinio griovimas.

Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalimi, naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Pagal STR 1.01.08:2002 8 punktą naujo statinio statybos tikslai yra: 8.5. atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų). Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu nekilnojamieji daiktai formuojami suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą. Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos. Pagal Statybos įstatymo 39 straipsnį nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys gali būti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, pagrindu (1 dalis). Nebaigtas statyti ar rekonstruoti nesudėtingasis statinys (išskyrus atvejį, kai jis rekonstruojamas į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį) gali būti įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta tvarka nepateikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos (2 dalis).

Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalimi statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Pagal STR 1.01.08:2002 9 punktą laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 9.6. pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

Statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (iš dalies ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis (STR 1.01.08:2002 10 punktas).

Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalimi statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Pagal STR 1.01.08:2002 15 punktą statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu.

Pirmiau išdėstytas teisinis reguliavimas reiškia, kad išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas – statinys negali būti remontuojamas ar rekonstruojamas, nes nebėra remonto ar rekonstrukcijos objekto. Toks išnykęs statinys gali būti atkurtas (atstatytas) naujo statinio statybos būdu. Naujo statinio ar jo dalies (nebaigto statinio) pastatymas yra savarankiškas pagrindas suformuoti naują nekilnojamąjį daiktą ir įregistruoti jį bei daiktines teises į jį viešame registre. Tuo atveju, jei statinys nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, jis gali būti visiškai ar iš dalies atkurtas dviem būdais (dviem statybos rūšimis): 1) rekonstrukcija; 2) kapitaliniu remontu. Pažymėtina, kad duomenys apie turtą viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jų nustatymo funkciją. Todėl visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio teisinė registracija negali suteikti kokių nors papildomų teisių jo savininku viešame registre nurodytam asmeniui. Tokio statinio registracijos panaikinimas savaime negali pažeisti tokio statinio savininko nuosavybės teisių (nes už tai atsakingas arba pats savininkas, arba tretieji asmenys, dėl kurių veiksmų (neveikimo) statinys išnyko), tik užtikrina, kad viešame registre nebūtų tikrovės neatitinkančių duomenų.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija formuoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. Todėl, sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas – ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį. Tuo atveju, jei statinio, dėl kurio išregistravimo vyksta ginčas, vietoje stovi naujas statinys ar jo dalis (pvz., nauji pamatai), teisiškai reikšminga aplinkybė yra tai, ar šis statinys (jo dalis) yra būtent tas pats statinys (jo dalis), dėl kurio išregistravimo kilo ginčas. Pažymėtina, kad statinys laikomas tapačiu ir tais atvejais, jei jis rekonstruotas (rekonstruojamas) arba kapitaliai suremontuotas (remontuojamas). Nustačius šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti statinio išnykimo fakto, todėl neatsiranda pagrindas išregistruoti jį ir daiktines teises į jį. Ir atvirkščiai, nustačius, kad statinys yra naujo statinio statybos rezultatas arba dalinis rezultatas (nebaigta statyba), ankstesnis statinys laikytinas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Todėl šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, susijusios su nustatomomis aplinkybėmis, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo įsitikinimas turi būti objektyviai pagrįstas byloje esančiais ir visapusiškai ištirtais bei įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-380/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-380/2010">3K-3-380/2010</a>).

Šioje kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo savo savarankiškus reikalavimus dėl statinio (duomenys neskelbtini) ir daiktinių teisių į jį išregistravimo grindė, be kita ko, tuo, kad šis statinys yra sunaikintas, todėl viešo registro duomenys neatitinka tikrovės. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje turėjo būti įrodyta, kad statinio (duomenys neskelbtini) konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (žr. šios nutarties 44 punktą).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčo statinio pamatai yra išlikę, todėl reikalavimus dėl jo ir daiktinių teisių į jį išregistravimo atmetė.

Trečiasis asmuo kasaciniame skunde nurodo, kad pamatų išlikimo aplinkybė buvo nustatyta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, be to, ji prieštarauja 2016 m. sausio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtODk5LTY1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-899-656/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-899-656/2016">2A-899-656/2016</a> nustatytoms aplinkybėms dėl ginčo statinio faktinio nugriovimo, kurios patvirtina trečiojo asmens ieškinio pagrindą – t. y. kad statinys yra sunaikintas, todėl viešo registro duomenys neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta iš dalies teisiškai pagrįstais.

Pirma, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtODk5LTY1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-899-656/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-899-656/2016">2A-899-656/2016</a>, priimtoje išnagrinėjus I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. G., V. D., L. D. ieškinį atsakovui AB DnB bankui dėl draudimo nustatyti servitutus panaikinimo ir teisės pripažinimo, nustatė aplinkybę, kad I. G. nuosavybės teise priklausantis butas (namo dalis) yra faktiškai nugriautas. Minėtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas, be kita ko, nurodė pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad visas dviejų butų gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) ir jame esantis ieškovei I. G. nuosavybės teise priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini) realiai neegzistuoja, yra išlikę tik namo pamatai (žr. nutarties 3 psl. 2 pastraipą). Pažymėtina, kad aplinkybė dėl pamatų išlikimo Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtODk5LTY1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-899-656/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-899-656/2016">2A-899-656/2016</a> nepaneigta.

Minėta, kad statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (STR 1.01.08:2002 8.5 punktas). Tai reiškia, kad nustačius laikančiųjų konstrukcijų (būtent laikančiųjų konstrukcijų, o ne jų fragmentų ar liekanų), esančių ne giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi, egzistavimo faktą statinys negali būti laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtODk5LTY1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-899-656/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-899-656/2016">2A-899-656/2016</a> nenustatyta, kad išlikę pamatai yra giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi. Tai reiškia, kad aptariamoje nutartyje teismas tiek I. G. nuosavybės teise priklausančio buto (namo dalies) faktiško nugriovimo, tiek viso dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) realaus neegzistavimo aplinkybes nustatė nepaneigdamas joms iš esmės prieštaraujančios kitos faktinės aplinkybės, kurią buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, t. y. namo pamatų išlikimo fakto. Akivaizdu, kad statinio „faktiško nugriovimo“ aplinkybė pirmiau aptartoje byloje teismo buvo nustatyta kitame, nei nurodo trečiasis asmuo, kontekste, t. y. nebuvo iš esmės tiriama, ar ginčo statinys atitinka STR 1.01.08:2002 apibrėžtą statinio visiško nugriovimo kriterijų, kurį nustačius statinys laikytinas išnykusiu.

Antra, trečiasis asmuo iš esmės pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas pamatų išlikimo, o ne jo įrodinėjamą statinio sunaikinimo aplinkybę, vertino ne visus byloje esančius įrodymus, kuriais šalys įrodinėjo tą pačią aplinkybę – ginčo statinio būklę. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pasisakant dėl statinio būklės, remiamasi 2016 m. kovo 7 d. Pamatų konstrukcijų tyrimo ir būklės vertinimo išvada, parengta J. Š. atsakovės I. G. užsakymu, ir antstolės Daivos Prunskienės 2016 m. kovo 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0068/16/10F. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien ta aplinkybė, jog skundžiamoje nutartyje atskirai nepateiktas visų įrodymų (įskaitant 2013 m. kovo 1 d. antstolio I. Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, 2016 m. balandžio 18 d. statinio konstrukcijų tyrimo akto) teisinis vertinimas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas jų nevertino. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į tai, kad įrodinėdamos statinio būklę įrodymus teikė abi ginčo šalys, ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtODk5LTY1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-899-656/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-899-656/2016">2A-899-656/2016</a> nurodytos aplinkybės dėl statinio būklės yra prieštaringos, teismas procesiniame sprendime turėjo nurodyti, kodėl išvada dėl statinio būklės daroma atsakovės, o ne trečiojo asmens pateiktų įrodymų pagrindu ir kodėl trečiojo asmens pateikti įrodymai laikomi nepatvirtinančiais jo įrodinėjamų aplinkybių (statinio sunaikinimo). To nepadarydamas apeliacinės instancijos teismas pažeidė pirmiau nurodytas įrodymų vertinimo taisykles (žr. šios nutarties 46 punktą).

Trečia, kasacinis teismas įrodymų nevertina ir faktinių aplinkybių nenustato, todėl negali spręsti, ar trečiojo asmens nurodyti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo statinys yra išnykęs. Kaip nurodyta pirmiau, statinio išnykimo savaime nepatvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtODk5LTY1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-899-656/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-899-656/2016">2A-899-656/2016</a> nustatyta „faktiško nugriovimo“ aplinkybė, kuri buvo nustatyta iš esmės neištyrus, ar ginčo statinys atitinka STR 1.01.08:2002 apibrėžtą statinio „visiško nugriovimo“ kriterijų, ir kuri prieštarauja toje pačioje nutartyje nustatytai aplinkybei, kad namo pamatai yra išlikę.

Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovės I. G. ketinimus kapitališkai suremontuoti statinį, o iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose nurodytų aplinkybių matyti, kad ginčo statinio pamatai (ar jų dalis) buvo naujai atliktų statybos darbų objektas. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad šiuo metu ginčo statinio pamatai yra naujos kokybės – t. y. visiškai arba iš dalies atstatyti, rekonstruoti arba suremontuoti. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje trečiajam asmeniui ginčo statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo pagrindu nurodant aplinkybę, kad statinys yra sunaikintas, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar statinys buvo išnykęs (visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu) anksčiau, t. y. iki dabartinės kokybės pamatų atsiradimo (žr. šios nutarties 44 punktą). Šios aplinkybės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai netyrė. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų visumos matyti, kad teismas, konstatuodamas pamatų „išlikimo“ aplinkybę, rėmėsi būtent dabartine pamatų būkle, t. y. vertino naujos kokybės pamatus, tačiau netyrė, ar jie yra naujo statinio statybos rezultatas (t. y. atstatyti išnykusio statinio vietoje), ar ginčo statinio rekonstrukcijos arba kapitalinio remonto rezultatas.

Atsižvelgiant į aplinkybių, kuriomis apeliacinės instancijos teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą nutartį, prieštaringumą, nulemtą atskiro tyrimo dėl to, ar ginčo statinys nebuvo išnykęs (visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu) iki dabartinės kokybės pamatų atsiradimo, nebuvimo, naikintina skundžiamos nutarties dalis, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria patenkinta ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens AB DNB banko reikalavimų dalis dėl įpareigojimo atsakovams V. D., L. D. ir I. G. išregistruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bei atsakovų nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro, bei leista ieškovei išregistruoti šį pastatą ir atsakovų nuosavybės teises, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką, ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Iš naujo nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar statinys iki dabartinės kokybės pamatų atsiradimo nebuvo išnykęs, t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, išskyrus jei statinio ar jo dalių griovimo darbai buvo atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu. Nustačius, kad ginčo statinys buvo išnykęs, dabartinė statinio laikančioji konstrukcija – pamatai būtų laikomi naujo statinio statybos rezultatu, galinčiu sudaryti prielaidas formuoti naują nekilnojamąjį daiktą ir jį įregistruoti, bet ne išsaugoti buvusio statinio ir daiktinių teisių į jį registraciją. Ir atvirkščiai – nustačius, kad ginčo statinys iki jo konstrukcijų remonto nebuvo visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas arba kad statinio ar jo dalių griovimo darbai buvo atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad jis nebuvo išnykęs. Tokiu atveju pagrindo išregistruoti statinį ir daiktines teises į jį nebūtų.

Dėl rėmimosi kasacinio teismo praktika

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-186/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-186/2009">3K-3-186/2009</a>; 2014 m. kovo 21 nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-175/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-175/2014">3K-3-175/2014</a>). Vadinasi, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjctNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367-701/2016">3K-3-367-701/2016</a>, 23 punktas; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzgyLTQyMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-382-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-382-421/2017">e3K-3-382-421/2017</a>, 26 punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo vadovautis atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-242/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-242/2014">3K-3-242/2014</a> išaiškinimais. Pažymėtina, kad skiriasi bylos, kurioje suformuluoti šie išaiškinimai, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Pirmiau nurodytoje nutartyje klausimas dėl teisinės registracijos duomenų pakeitimo buvo spręstas atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, jog statinio pamatai, kaip pastato konstrukcinis elementas, išlikę. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismo išvada dėl pamatų išlikimo kasacinio teismo teisėjų kolegijos buvo pripažinta nepagrįsta dėl šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, todėl ši aplinkybė bus teisminio ginčo dalykas iš naujo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje pamatus būtų galima laikyti išlikusiais tik teismui nustačius, kad dabartiniai pamatai yra ginčo statinio kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos, bet ne naujo statinio statybos rezultatas, t. y. kad ginčo statinys (įskaitant jo laikančiąją konstrukciją – pamatus) iki atsirandant dabartiniams pamatams nebuvo išnykęs. Šios faktinės aplinkybės turi esminę reikšmę susiklosčiusiems teisiniams santykiams kvalifikuoti.

Dėl atsakovės prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Atsakovė I. G. atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad trečiasis asmuo pateikė nepagrįstą kasacinį skundą, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad ši konstatuotų tariamai neteisėtos statybos faktą, tačiau Inspekcija atmetė trečiojo asmens kartu su kasaciniu skundu pateiktą prašymą pripažinti pamatų remontą neteisėta statyba, todėl, atsakovės manymu, yra pagrindas skirti trečiajam asmeniui baudą už akivaizdžiai nepagrįstą kasacinį skundą.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Teisėjų kolegijai konstatavus aplinkybių, kuriomis apeliacinės instancijos teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą nutartį, prieštaringumą, taip pat įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą bei apeliacinės instancijos teismo išvadų nevienodumą, darytina išvada, jog trečiojo asmens kasacinio skundo pateikimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise. Nenustačius trečiojo asmens nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti šiam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 17,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties dalį, kuria:

panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria patenkinta ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens AB DNB banko reikalavimų dalis dėl įpareigojimo atsakovams V. D., L. D. ir I. G. išregistruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bei atsakovų nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro, bei leista ieškovei išregistruoti šį pastatą ir atsakovų nuosavybės teises, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką,

panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovės I. G. trečiajam asmeniui AB DNB bankui ir prašymo dalis dėl 13,66 Eur priteisimo atmesta,

panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovės I. G. priteista 41 Eur žyminio mokesčio valstybei bei 5,49 Eur pašto išlaidų ir padidintos iki 8,24 Eur pašto išlaidos, priteistos iš kiekvieno iš atsakovų L. D. ir V. D. valstybei,

paskirstytos šalims bylinėjimosi išlaidos,

panaikinti ir grąžinti bylos dalį dėl šių reikalavimų apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Birutė Janavičiūtė

Gediminas Sagatys