Kasacinio skundo Nr. DOK-1190/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05144-2019-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. B. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, arba taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam mažesnės trukmės bausmę nei nustatyta sankcijoje arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Kasatorius teigia, kad teismų nuosprendžiai yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti iš esmės pažeidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nekaltumo prezumpcijos ir teisingo bylos išnagrinėjimo principus. Abiejų instancijų teismai buvo šališki, nes, vertindami įrodymus, išreiškė akivaizdų prielankumą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu R. A. bei jo duotiems parodymams, nekreipdami dėmesio į tai, kad kiti bylos įrodymai jo parodymus iš esmės paneigia. Iš R. A. parodymų ir nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad būtent R. A. buvo nusikalstamų veikų organizatorius, o tai reiškia, kad jo atžvilgiu negalėjo būti taikytas BK 391 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, turi būti pripažinta, kad byloje esantys R. A. parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo, kad prokuroras, atskyręs ikiteisminį tyrimą R. A. atžvilgiu, pašalino iš bylos proceso pagrindinį nusikaltimų organizatorių, o vėliau, kai A. B. ir kitų asmenų byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, atskirtame ikiteisminiame tyrime buvo priimtas nutarimas atleisti R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu. Dėl nurodytų šiurkščių BPK pažeidimų A. B. buvo atimta galimybė gintis nuo jam pareikštų nepagrįstų įtarimų. Teismams atsisakius išreikalauti prokuroro nutarimą su visu tekstu, nebuvo išaiškintos visos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, nepašalintos kaltinimo spragos. Tik deklaratyviai konstatuota, kad R. A. pagal BK 391 straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagrįstai ir tinkamai teisingumo ir patikimumo aspektais jo parodymai nepatikrinti. Kasatoriaus nuomone, teismai R. A. parodymus vertino neatidžiai, paviršutiniškai, šališkai, vienpusiškai ir tendencingai. Vien jo parodymų nepakanka inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymiams A. B. veiksmuose nustatyti.
Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė pirmosios instancijos teismo šališkumo, kai šis į nuosprendį perrašė kaltinamojo akto tekstą, o motyvuose panaudojo prokuroro baigiamąją kalbą. Šioje byloje pranešėja ir kolegijos pirmininkė teisėja J. Čepukėnienė buvo šališka (atitinkamai ir kiti kolegijos nariai), nes atmetė A. B. ir jo gynėjo apeliacinį skundą remdamasi išskirtinai tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. prieštaringais parodymais. Kasatoriaus teigimu, jo abejonės dėl teismo šališkumo yra objektyviai pagrįstos, nes šios bylos teismo procesas buvo organizuojamas, proceso veiksmai atliekami ir su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bendraujama sudarant įspūdį, kad proceso metu jam yra reiškiamas priešiškumas, o palankumas išimtinai teikiamas R. A. parodymams. Taip buvo suvaržyta A. B. teisė į teisingą ir nešališką teismą.
Kasatoriaus nuomone, teismų išvados apie jo dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis grįstos prielaidomis. Buvo vertinami išskirtinai tik kaltinimą pagrindžiantys įrodymai, o A. B. teisinantys įrodymai ignoruoti. A. B. inkriminuotų nusikaltimų nepadarė. Tai patvirtina visi bylos įrodymai. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį R. A. apkalbėjo A. B., siekdamas jam perkelti savo atsakomybę. Įvertinus bylos įrodymus, kaip visumą, taip pat atskirai, nėra pakankamo pagrindo apkaltinančioms išvadoms padaryti. Byloje nenustatyta, kad A. B. būtų įsigijęs psichotropines medžiagas, jas laikęs ar organizavęs jų platinimą bei kontrabandą, jo kaltė grindžiama tik R. A. bei jo gero draugo ir nusikaltimų bendrininko D. R. prieštaringais ir nenuosekliais parodymais. Teismai visiškai nevertino A. B. parodymų, kurie yra nuoseklūs bei neprieštaringi ir nepaneigė jo gynybos versijos. Apeliacinio skundo argumentai atmesti formaliai, nemotyvuojant, neatskleista, kaip kasatorius dalyvavo organizuotos grupės veikloje.
Kasatoriaus nuomone, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį jam paskirta per griežta bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad procesas šioje byloje užtruko pernelyg ilgai, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nepaskyrė trumpesnės bausmės nei nustatyta straipsnio sankcijoje, nors pagal sąžiningo proceso ir teisingumo principus turėjo tai padaryti. Teismai neatsižvelgė į tai, kad dėl 8 metus trukusio proceso A. B. jautė nerimą ir įtampą dėl neužtikrintumo, beveik 10 metų patyrė apribojimus, negalėjo gyventi savo įprasto gyvenimo, sukurti šeimos ir kt., be kita to, per tą laiką pablogėjo jo sveikata.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio skundo argumentai dėl abiejų instancijų teismų padarytų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimų yra deklaratyvūs, grindžiami nesutikimu su atliktu įrodymu vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant savąjį jų vertinimą. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, nuteistojo A. B. ir jo gynėjo apeliacinio skundo esminiai argumentai (be kita ko, dėl A. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo, liudytojo R. A., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 dalies pagrindu, parodymų patikimumo) išnagrinėti ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl A. B. kaltumo padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus ar netinkamai taikęs baudžiamąjį įstatymą. Nuteistasis A. B. nepateikia teisnių argumentų, kurie pagrįstų šios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą. Kasacinio skundo deklaratyvūs teiginiai apie padarytus baudžiamojo proceso įstatymo, nekaltumo prezumpcijos ir teisingo bylos išnagrinėjimo principų, nuteistojo A. B. teisės į gynybą, teisingą ir nešališką procesą pažeidimus bei netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Nuteistojo A. B. teiginiai dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų šališkumo, jų akivaizdaus prielankumo kaltinimo liudytojui ir jo parodymams grindžiami tik subjektyviu vertinimu grįstomis prielaidomis, o ne konkrečiomis aplinkybėmis, kurios keltų pagrįstų abejonių dėl teismų nešališkumo. Tokie teiginiai taip pat nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.
Kasacinio skundo argumentai dėl paskirtos bausmės griežtumo nerodo kasacijos pagrindų buvimo. Pats savaime bausmės švelninimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais. Tuo tarpu paduotame kasaciniame skunde teiginiai dėl nepagrįstai netaikytų BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra siejami su konkrečiomis šio teismo padarytomis teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, jie grindžiami tik subjektyvia kasatoriaus kritika apeliacinės instancijos teismui, kuris nenustatė pagrindo švelninti A. B. paskirtą bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalį dėl pernelyg užsitęsusio bylos proceso. Apeliacinės instancijos teismas į šią aplinkybę atsižvelgė ir sumažino baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę A. B., vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Alenas Piesliakas
Artūras Ridikas
