G. M. pagal ANK 416 str. 2 d., 424 str. 3 d.

Skundas administracinio nusižengimo byloje

Nr. II-141-939/2025

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00087-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.12.5

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 29 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.

sekretoriaujant D. S.,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. M., jo įgaliotiems atstovams advokatui S. K. ir advokatui V. K.,

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo protokolą, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovei R. V.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kelių policijos valdybos (toliau – Valdyba) 2025 m. birželio 13 d. sprendimo netenkinti G. M. skundo dėl Valdybos įgalioto pareigūno 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).

n u s t a t ė :

Lietuvos kelių policijos tarnybos (nuo 2024 m. vasario 1 d. – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija nei Valdyba)) pareigūnė 2023 m. gruodžio 14 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir protokolas) G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2023 m. sausio 5 d. laikotarpiu nuo 17.54 val. iki 17.59 val. Kauno r. sav., kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai atkarpoje nuo 8 km iki 16 km vairavo transporto priemonę,,BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų susigrąžinti jos ir nustatytą vidutinį 90 km/h greitį viršijo 14 km/h, važiavo 104 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Konstatuota, kad tokiais savo veiksmais G. M. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127 punktų reikalavimų ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Protokole nurodyta, jog administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka bus nagrinėjama 2024 m. sausio 24 d. 8 val.

Institucijos 2024 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) G. M. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta galutinė nuobauda – 400 Eur bauda bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 10 mėnesių. Ši administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta už tai, kad jis 2023 m. sausio 5 d. laikotarpiu nuo 17.54 val. iki 17.59 val. Kauno r. sav., kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai atkarpoje nuo 8 km iki 16 km, vairavo transporto priemonę BMW, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų susigrąžinti jos ir nustatytą vidutinį 90 km/h greitį viršijo 14 km/h, važiavo 104 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), taip pažeisdamas KET 14 ir 127 punktų reikalavimus.

Valdybos 2-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja R. B. 2025 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nutraukti pradėtą tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sprendimas), kadangi nėra pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą (b. l. 11-15).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus viršininkės J. V. 2025 m. birželio 13 d. sprendimu nuspręsta netenkinti G. M. skundo dėl Valdybos įgalioto pareigūno 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-21).

Institucijos 2-ojo skyriaus viršininkės J. V. 2025 m. birželio 13 d. sprendime nurodoma, kad G. M. procesiniai dokumentai, tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas, buvo įteikti registruotomis siuntomis t. y. tinkamai, kaip tai numatyta ANK 573 straipsnio 1 dalyje. AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad siuntos, kurios buvo adresuotos G. M., buvo įteiktos kitam asmeniui, buvusiam minėtų siuntų pristatymo adresu (duomenys neskelbtini). AB „Lietuvos paštas“ darbuotoja apklausos metu patvirtino, kad G. M. registruotos siuntos buvo įteiktos jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu kitam asmeniui, tačiau praėjus daug laiko negali tiksliai apibūdinti amžiaus ir išvaizdos, tačiau tai buvo moteris arba mergina. G. M. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) deklaruoti jo šeimos nariai t. y. A. M., I. M. ir U. M., apklausų metu buvo nurodyta, kad kitų asmenų, gyvenančių tuo pačiu adresu, nėra. ANK 573 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodoma, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, - kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Institucija pabrėžė, kad G. M. byloje yra pateikiami procesinių dokumentų įteikimą pagrindžiantys įrodymai – AB „Lietuvos paštas“ siuntų registracijos numeriai, Policijos departamento Kelių policijos valdyboje AB „Lietuvos paštas“ gautas atsakymas dėl siuntų įteikimo, bei siuntų įteikimą patvirtinantis pašto darbuotojos paaiškinimas. Administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, kurie paneigtų procesinių dokumentų gavimo faktą, todėl akivaizdu, jog G. M. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, kaip tai numatyta ANK 573 straipsnio 1 dalyje. Tikslinant administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) procesinių dokumentų įteikimo aplinkybes G. M., buvo apklausti jo šeimos nariai, deklaruoti tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu. Apklausų metu visi šeimos nariai patvirtino, kad registruotų pašto siuntų, skirtų G. M., jie iš AB „Lietuvos paštas“ darbuotojo nepriėmė. Policijos departamento Kelių policijos valdyba pažymi, kad G. M. šeimos nariai gali būti suinteresuoti duoti palankius parodymus G. M. atžvilgiu, siekdami jam padėti išvengti administracinės atsakomybės. Teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad šeimos narių duodami palankūs parodymai, kuriais siekiama padėti artimajam išvengti administracinės atsakomybės, turi būti vertinami kritiškai, ypač jei jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismų praktikoje pažymima, kad „liudytojai dėl jų artimo asmeninio ryšio su pareiškėju yra suinteresuoti duoti palankius parodymus ir taip padėti jam išvengti griežtos administracinės atsakomybės“ (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTI2MS04MTcvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-261-817/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-261-817/2024">AN2-261-817/2024</a>). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartyje nurodoma, kad „Institucijai atmetus Pareiškėjo šeimos narių parodymus, kaip galimai palankius Pareiškėjui, ji privalėjo atmesti ir pašto darbuotojos parodymus“. Tačiau Valdyba nesutinka su šiuo teismo argumentu, kadangi AB „Lietuvos paštas“ darbuotoja administracinio nusižengimo byloje neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, priešingai nei G. M. šeimos nariai. Be to, AB „Lietuvos paštas“ darbuotoja apklausos metu pasirašytinai buvo įspėta apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą pagal ANK 224 straipsnį, todėl Valdyba neturi jokio pagrindo manyti kad AB „Lietuvos paštas“ darbuotojos L. Ž. pateikti parodymai yra melagingi. Taip pat Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartyje cituojama Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje nurodoma, kad „Institucijai nurodytame AB „Lietuvos paštas“ rašte, priešingai nei skunde nurodo institucija, nėra nurodyta, kad pašto siunta buvo įteikta G. M. šeimos nariui“. Valdyba dar kartą pažymėjo, kad, vadovaujantis Kauno apygardos teismo nutartimi, buvo apklausti G. M. šeimos nariai, deklaruoti gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Visi jie nurodė, kad šiuo adresu kitu asmenų negyvena, todėl akivaizdu, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti G. M. šeimos nariui. Valdyba nesutinka su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartyje nurodytu argumentu, kad Institucija turėjo objektyvią galimybę sulyginti asmenų parašus. Pažymėtina, kad skirtingos rašymo aplinkybės, įskaitant naudojamą įrankį, paviršių ir rašymo technologiją, gali smarkiai paveikti parašo formą. Todėl Valdyba nurodo, kad nėra galimybės patikimai atlikti asmenų parašų sulyginimą, o jeigu toks palyginimas ir būtų atliktas, jo rezultatai būtų nepatikimi. Pabrėžė, kad suformuotoje teismų praktikoje tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylose, kuomet pasisakoma apie administracinių bylų atnaujinimą, ne vienoje nutartyje pasisakyta, kad „Kaip viena iš bylos atnaujinimo pagrindų numatyta tai, jog procesas atnaujinamas, paaiškėjus kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Tik neabejotinai nustačius, jog tokios aplinkybės egzistuoja, institucija, kurios sprendimu byla pradėta, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus, ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P6-169/2007; Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010, Nr. P438- 2016/2011, Nr. P520-28/2012). Proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P438-104/2010, Nr. P502-187/2010). Taip pat Valdyba mano, kad G. M. skunde nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos nei naujai paaiškėjusiomis, nei turinčiomis esminę reikšmę bylai. Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą, pagal paskirtį ir tikslus priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais. Įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Taigi proceso atnaujinimo institutas negali būti taikomas tik kaip dar viena galimybė pasibylinėti. Akivaizdu, kad nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo atnaujinti G. M. administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-21).

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2025 m. birželio 20 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. (toliau ir – Pareiškėjo) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą nutraukti pradėtą tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini); panaikinti Institucijos 2-ojo skyriaus viršininko 2025 m. birželio 13 d. sprendimą nutraukti pradėtą tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini); priteisti iš Institucijos pareiškėjo G. M. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti bylos nagrinėjimo metu.

Skunde nurodoma, jog 2023 m. gruodžio 14 d. Lietuvos kelių policijos tarnyba – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba (toliau - Valdyba) surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktas G. M. dėl to, kad vairavo transporto priemonę,,BMW“, valstybinio numerio ženklas (DUOMENYS NESKELBTINI) (toliau – ir automobilis,,BMW“), neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės atėmimo vairuoti terminui, neįvykdė sąlygų susigrąžinti jos ir vidutinį 90 km/h greitį viršijo 14 km/val. (važiavo 104 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą)). G. M. 2022 m. spalio 11 d. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą pagal 2022 m. spalio 3 d. teismo sprendimą/policijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. vasario 23 d. pateikė prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemonę. 2023 m. vasario 23 d. buvo priimtas sprendimas dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo. Todėl visus veiksmus siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemonę G. M. buvo atlikęs. 2024 m. sausio 24 d. Institucijos vyresnysis specialistas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo G. M. paskirta 400 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 10 mėnesių. Apie priimtus sprendimus G. M. nebuvo žinoma iki pat 2024 m. rugpjūčio 29 d., kuomet buvo gautas Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo G. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir 416 straipsnio 2 dalį, t. y. už pakartotinį transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti ir leistino greičio viršijimą. Šiuo nutarimu G. M. paskirta 900 Eur bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 21 mėnesiui. Atsižvelgdamas į tai, G. M. 2024 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Valdybą su prašymu dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) atnaujinimo, kuriuo prašė administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), vadovaujantis ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, atnaujinti, panaikinti priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) ir šią bylą jo atžvilgiu nutraukti bei dėl užfiksuoto leistino greičio viršijimo, vairuojant jo vardu registruotą automobilį,,BMW“, administracinio nusižengimo protokolą surašyti jo dukrai P. K.. 2024 m. spalio 10 d. Valdyba priėmė sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutinkant su tokiu sprendimu, teismui buvo pateiktas G. M. skundas, prašant priimti sprendimą panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Iš Valdybos (o jiems neturint tokių dokumentų, – iš AB „Lietuvos paštas“) išreikalauti duomenis, kam konkrečiai buvo įteiktos registruotos pašto siuntos RP054738032LT ir RP057463000LT. 2024 m. lapkričio 29 d. Alytaus apylinkės teismas priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUlJLTIxMC00NDgvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eII-210-448/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eII-210-448/2024">eII-210-448/2024</a>, kuria pareiškėjo G. M. skundą tenkinto iš dalies, panaikino Valdybos 2024 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nutarė perduoti institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną – Valdybai nagrinėti iš naujo. Valdyboje 2025 m. vasario 25 d. buvo priimtas sprendimas pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, 2025 m. balandžio 10 d. Valdyba priėmė sprendimą nutraukti pradėtą tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 14 d. Alytaus apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria pareiškėjo skundas perduotas spręsti Valdybos 2-ojo skyriaus viršininkui. 2025 m. birželio 13 d. Valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas priėmė sprendimą nutraukti pradėtą tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) (toliau – Skundžiamas sprendimas).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Valdybos priimtas Skundžiamas sprendimas yra netinkamai motyvuotas ir argumentuotas, priimtas neįvertinus Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFOMi01Mi0zOTcvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAN2-52-397/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAN2-52-397/2025">eAN2-52-397/2025</a> nurodytų argumentų bei išvadų. Skundžiamame sprendime taip pat tinkamai nepasisakyta dėl atitinkamų teisės aktų taikymo šioje situacijoje. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 12 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFOMi01Mi0zOTcvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAN2-52-397/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAN2-52-397/2025">eAN2-52-397/2025</a> konstatavo, jog jis su Institucijos teiginiais, jog,,G. M. neabejotinai gavo procesinius dokumentus, kadangi šie buvo tinkamai įteikti kartu su juo gyvenančiam šeimos nariui, sutikti negali. Pažymėtina, kad Institucijos nurodytame AB „ Lietuvos pašte“ rašte, priešingai nei skunde nurodo Institucija, nėra nurodyta, kad pašto siunta buvo įteikta G. M. šeimos nariui. <... >. Taigi, priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo Institucijos atstovė, G. M. procesiniai dokumentai buvo pristatyti akivaizdžiai pažeidžiant ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytą privalomąją procesinių dokumentų pristatymo tvarką, o tai, kad jie tikrai buvo įteikti jo šeimos nariui, tėra tik Institucijos prielaidos ir spėliojimai, kuriais remtis negalima.“. „Taigi, apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tai, jog G. M. neabejotinai žinojo apie administracinius nusižengimus, jo atžvilgiu surašytus administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą, yra tik spėjimas, o aplinkybių, kad G. M. apie jam paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) sužinojo tik 2024 m. rugpjūčio 29 d., kai gavo nutarimą kitoje administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), teismas neturi pagrindo laikyti objektyviai neįmanomomis ar savaime nelogiškomis. Aukštesnysis teismas darė išvadą, jog Alytaus teismas, nustatęs, jog Institucijos 2024 m. spalio 11 d. sprendimas neatnaujinti administracinio nusižengimo bylos yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neištyrus skunde nurodytų aplinkybių, neatsakant į visus G. M. skunde ir prašyme nurodytus argumentus, tokiu būdu nepagrįstai apribojant pareiškėjo teises į teisingą procesą ir tinkamą jo prašymo išsprendimą, pagrįstai panaikino Institucijos 2024 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir bylą grąžino nagrinėti Institucijai. Dėl to skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis paliekama galioti, o Institucijos apeliacinis skundas atmestinas“. Pareiškėjas papildomai atkreipė dėmesį, kad ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruota pašto siunta. Registruotoji pašto siunta siunčiama į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Pastebėjo, jog Lietuvos Respublikos pašto įstatymo IV skyriaus (Pašto paslaugos teikimas) 10 straipsnio (Pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų teisės ir pareigos) 1 dalies 4 punkte numatyta, jog pašto paslaugos teikėjas privalo registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo raštu nurodytam asmeniui, nurodžius to asmens vardą, pavardę. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog pašto paslaugos teikėjas, pateikdamas pašto siuntas gavėjui asmeniškai pasirašytinai, privalo pateikti pašto siuntą gavėjui asmeniškai pasirašytinai; jeigu pateikti pašto siuntos gavėjui asmeniškai pasirašytinai nėra galimybės (siuntėjo nurodytu adresu nerandama gavėjo ir panašiai), pašto paslaugos teikėjas privalo informuoti gavėją apie pašto siuntą palikdamas pranešimą gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutėje arba per E. pristatymo sistemą, jeigu gavėjo elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, užtikrinančiomis tokio pranešimo gavimą. Pašto paslaugų teikimo taisyklių 7 dalis (Siuntos pristatymas gavėjui), be kita ko, nustato korespondencijos siuntų ir pašto siuntinių pristatymą per laiškininką gavėjo adresu Lietuvoje. Šių taisyklių 7.1.1.2. punkte numatyta, jog registruotosios, įvertintosios korespondencijos siuntos pristatomos gavėjui nurodytu adresu vieną kartą ir įteikiamos pasirašytinai, o jei gavėjo nerandama – korespondencijos siunta gali būti įteikiama pilnamečiui šeimos nariui arba gavėjo įgaliotam asmeniui. Siuntą atsiimantis asmuo AB „Lietuvos paštas“ darbuotojui pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir/arba turinio bei formos reikalavimus atitinkantį ir teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtintą gavėjo įgaliojimą. AB „Lietuvos paštas“ – Bendrovės Tinklo padalinio direktoriaus 2024 m. sausio 31 d. potvarkiu Nr. T/59 patvirtintoje „Laiškininko/mobiliojo laiškininko darbo tvarkoje“ yra aiškiai nustatyta, kad siunta įteikiama siuntos gavėjui jį identifikavus, o jam nesant, įteikiant siuntą kitam asmeniui, pastarasis turi būti identifikuotas ir jo duomenys turi būti suvesti į sistemą. Sistemiškai įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog siunčiant procesinius dokumentus, jie privalo būti įteikti asmeniškai siuntos gavėjui, arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Tai reiškia, kad procesiniai dokumentai gali būti įteikti tik gavėjui arba subjektui, atitinkančiam visus normoje nurodytus kriterijus – pilnametis, šeimos narys, gyvenantis kartu su siuntos gavėju. Jokiems kitiems asmenims, siunta negali būti įteikiama. Tuo atveju, jei siunta yra įteikiama visus įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančiam gavėjo šeimos nariui, į dokumentus privalo būti įrašyti atitinkami siuntą priėmusio asmens duomenys bei jo giminystės ryšys su gavėju. Pažymėtina, kad siuntos įteikimas gavėjo pilnamečiui šeimos nariui, gyvenančiam gavėjo adresu, ir siuntos įteikimas asmeniui, buvusiam minėtų siuntų pristatymo adresu, yra du iš esmės itin skirtingi dalykai, apibūdinantys du skirtingus subjektus. Todėl vien tai, jog AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad siuntos buvo įteiktos asmeniui, buvusiam minėtų siuntų pristato adresu, nesudaro pagrindo teigti, kad siuntos buvo įteiktos konkrečiai gavėjo pilnamečiui šeimos nariui, gyvenančiam kartu su gavėju. Tai, jog siuntos nebuvo įteiktos nei G. M., nei kartu su juo gyvenančiam pilnamečiui šeimos nariui, patvirtina Kauno apygardos teismui prie atsiliepimo pridėti įrodymai, o būtent: G. M. ir visų kitų jo šeimos narių, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra siuntos įteikimo adresu, parašai, kuriuos Valdyba turėjo objektyvią galimybę sulyginti su siuntą priėmusio asmens parašu (duomenys pateikti administracinio nusižengimo bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUlJLTIxMC00NDgvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eII-210-448/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eII-210-448/2024">eII-210-448/2024</a> medžiagoje), bei nustatyti, kad nei vieno iš minėtų asmenų parašai nesutampa su siuntą priėmusio asmens parašu. Be to, nei G. M., nei jo šeimos nariai, siuntų įteikimo metu objektyviai net negalėjo būti namuose, tai jie paaiškino ir Valdybai. Vis dėlto, Skundžiamas sprendimas iš esmės yra paremtas šiuo pagrindiniu Valdybos argumentu – neva Pareiškėjo šeimos nariai galėjo duoti išskirtinai G. M. palankius parodymus, visiškai neatsižvelgiant, kad atitinkamą suinteresuotumą šioje situacijoje turi ir pašto siuntas pristatantis asmuo. Valdyba nepagrįstai nurodė,,Apklausų metu G. M. šeimos nariai deklaruoti tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu nurodė, kad G. M. skirtų registruotų siuntų nepriėmė. Policijos departamento Kelių policijos valdyba pažymi, kad G. M. šeimos nariai gali būti suinteresuoti duoti palankius parodymus G. M. atsižvelgiu siekiant jam padėti išvengti administracinės atsakomybės“. Su tokiais Valdybos argumentais sutikti negalima ne tik todėl, kad jie yra visiškai nepagrįsti, tačiau ir neatitinka tikrovės. Visų pirma, Pareiškėjo šeimos nariai davė išsamius ir objektyvius parodymus, o duoti išimtinai Pareiškėjui palankius parodymus neturėjo tikslo, kadangi, kaip ne kartą buvo minėta, Pareiškėjo šeimos nariai nurodytų siuntų nepriėmė ir už jas nepasirašinėjo. Be to, įrodinėjimo pareiga čia tenka Valdybai. Antra, Valdyba vadovavosi išimtinai pašto darbuotojos parodymais, nevertinant, kad pašto darbuotoja taip pat gali turėti atitinkamą suinteresuotumą šioje byloje. 2025 m. vasario 12 d. nutartyje Kauno apygardos teismas nurodė:,,Alytaus siuntų centro mobiliajai laiškininkei L. Ž. pakartotinai nurodyta laikytis Bendrovės Tinklo padalinio direktoriaus 2024 m. sausio 31 d. potvarkiu Nr. T/59 patvirtintos „Laiškininko/mobiliojo laiškininko darbo tvarkos“, tai yra, kad siuntos turi būti įteikiamos siuntos gavėjui jį identifikavus, o jam nesant, įteikiant siuntą kitam asmeniui, pastarasis turi būti identifikuotas ir jo duomenys turi būti suvesti į sistemą. Mobiliajai laiškininkei buvo paaiškinta, kad pasikartojus minėtos tvarkos pažeidimams jai bus inicijuota darbo drausmės pažeidimo procedūra.“. Tai reiškia, kad šioje byloje nustačius papildomus pašto darbuotojos darbo funkcijų pažeidimus, pašto darbuotojai gali būti inicijuota darbo drausmės pažeidimo procedūra, galinti lemti ir jos atleidimą iš darbo, taigi, akivaizdu, jog pašto darbuotoja, duodama parodymus, galėjo pateikti tik jai vienai palankią poziciją. Šiuo atveju Valdybai atmetus Pareiškėjo šeimos narių parodymus, kaip galimai palankius parodymus Pareiškėjui, Valdyba privalėjo atmesti ir Pašto darbuotojos parodymus, tačiau, šiais parodymais išimtinai vadovavosi kaip patikimais, taip tai pačiai situacijai taikant dvigubus standartus, kas negali būti toleruojama. Valdyba ir vėl nepagrįstai nurodo, kad siunta G. M. buvo įteikta tinkamai, šį savo teiginį papildomai grįsdama tik šiais trimis įrodymais – AB „Lietuvos paštas“ siuntų registracijos numeriais, Valdyboje gautu atsakymu dėl siuntų įteikimo bei pašto darbuotojos paaiškinimas, kurie iš esmės negali būti laikomi leistinais ir tinkamais. Visų pirma, vien tik siuntų registracijos numeriai niekaip nepatvirtina fakto, kad siuntos buvo įteiktos būtent Pareiškėjo šeimos nariui. Antra, Valdyba ir vėl remiasi AB „Lietuvos paštas“ atsakymu dėl siuntų įteikimo, nors Kauno apygardos teismas aiškiai nurodė „.Pažymėtina, kad Institucijos nurodytame AB „Lietuvos paštas“ rašte, priešingai nei skunde nurodo Institucija, nėra nurodyta, kad pašto siunta buvo įteikta G. M. šeimos nariui <...>. Taigi, priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo Institucijos atstovė, G. M. procesiniai dokumentai buvo pristatyti akivaizdžiai pažeidžiant ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytą privalomąją procesinių dokumentų pristatymo tvarką, o tai, kad jie tikrai buvo įteikti jo šeimos nariui, tėra tik Institucijos prielaidos ir spėliojimai, kuriais remtis negalima. “. Trečia, pašto darbuotojos duoti paaiškinimai, taip pat gali būti laikomi, kaip duoti išimtinai palankiai pastarajai, todėl vadovautis vien tik jais Valdyba neturėjo jokio teisėto pagrindo. Dar daugiau, Pareiškėjas pažymi, kad Skundžiamas sprendimas priimtas nevertinant ir nelyginant Pareiškėjo Kauno apygardos teismui pateiktų jo šeimos narių parašų pavyzdžių, kurie aiškiai patvirtinta Pareiškėjo šeimos narių nurodytas aplinkybes, kad pastarieji pašto siuntų nepriėmė ir jokių pašto dokumentų nepasirašinėjo. Kauno apygardos teismas 2025 m, vasario 12 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFOMi01Mi0zOTcvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAN2-52-397/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAN2-52-397/2025">eAN2-52-397/2025</a> aiškiai konstatavo:,,pažymėtina, kad ant siuntų lapelių nėra nei siuntas atsiėmusio asmens vardo, nei pavardės, nei kokie giminystės ryšiai jį sieja su G. M., vietoje to, yra tik parašas“. „Tai ar pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra teisingos, ar tėra tik G. M. gynybinė versija, galima nustatyti tik atlikus jų tyrimą, siekiant identifikuoti pasirišusio asmens tapatybę“. Taigi, Valdyba tyrimo metu turėjo aiškintis visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su siuntų gavimą patvirtinančiais parašais, tačiau to neatliko. Kartu su atsiliepimu į skundą Pareiškėjas Kauno apygardos teismui pateikė savo šeimos narių parašų pavyzdžius, tačiau akivaizdu, kad Valdyba šių pavyzdžių netyrė, nelygino su AB „Lietuvos paštas“ pateiktas duomenimis. Valdyba, atlikusi paprastą palyginimą, net ir neturint specialiųjų žinių, būtų aiškiai nustačiusi, jog pašto pateikti siuntų įteikimą patvirtinantys parašai nepriklauso nei vienam iš Pareiškėjo šeimos narių. Pareiškėjas taip pat pagrįstai mano, kad pateikti šeimos narių parašų pavyzdžiai, palyginus juos su AB „Lietuvos paštas“ pateiktas duomenimis, t. y. siuntos RP054738032LT įteikimo pranešime uždėtu parašu ir siuntos RP057346300LT įteikimo pranešime uždėtu parašu, ne tik patvirtintų Pareiškėjo šeimos narių parodymus, bet ir aplinkybes, kad pastarieji pašto siuntų nepriėmė ir jokių pašto dokumentų nepasirašinėjo. Skundžiamas sprendimas taip pat priimtas neatsižvelgus, jog Pareiškėjas ne kartą nurodė tikrąjį pažeidėją, tačiau Valdyba priimdama minimą sprendimą šių duomenų taip pat nevertino, pažeidėjo dėl reikšmingų aplinkybių neapklausė. 2025 m. vasario 12 d. nutartyje Kauno apygardos teismas nurodė, jog nesutinka ir su Institucijos nurodyta aplinkybe, jog tai, kad administracinius nusižengimus galimai padarė ne G. M., o kaip jis pats nurodo, jo dukra P. K., nėra svarbus pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad G. M. galimai iki 2024 m. rugpjūčio 29 d. nežinojo apie jo atžvilgiu priimtą Institucijos 2024 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kas atitinkamai ir lėmė pavėluotą prašymo Institucijai pateikimą, aplinkybė, jog galimai ne G. M., o jo dukra 2023 m. sausio 5 d. pažeidė Kelių eismo taisykles, vairuodama G. M. vardu registruotą automobilį, laikytina itin svarbia, kadangi tai įrodžius, paaiškėtų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu būtų nutraukta bei pradėta jo dukros P. K. atžvilgiu. Tuo tarpu minėtų aplinkybių neištyrus ir G. M. tik formaliai nubaudus, būtų pažeistas ne tik in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau ir pažeistos G. M. teisės ir laisvės, kadangi jam nepagrįstai kiltų teisinės pasekmės dėl nusižengimų, kurių jis neįvykdė“. Šios aplinkybės Valdybos buvo visiškai netirtos, apie jas nepasisakyta ir Skundžiamame sprendime. Pareiškėjas dar kartą nurodo, jog 2024 m. rugsėjo 25 d. skunde dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) atnaujinimo, buvo pateikta aiški ir nedviprasmė informacija, jog administracinės teisenos byloje ROIK (duomenys neskelbtini) nustatytą pažeidimą atliko ne G. M., o transporto priemonę vairavo ir pažeidimą atliko jo dukra P. K., gimusi (duomenys neskelbtini) Kartu su minimu 2024 m. rugsėjo 25 d. skundu buvo pateikti ir visi reikalingi P. K. duomenys – paso kopija, vairuotojo pažymėjimo kopija. 2024 m. spalio 17 d. skunde dėl 2024 m. spalio 11 d. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, taip pat dar kartą buvo konstatuota, kad pažeidimo metu jam priklausantį automobilį vairavo jo dukra P. K.. Vis dėlto, visos šios aplinkybės Valdybos buvo akivaizdžiai ignoruojamos, apie jas ne tik motyvuotai nepasisakant nei viename Valdybos pateiktame procesiniame dokumente, tačiau nesiimant ir jokių veiksmų šioms aplinkybėms patikrinti ir ištirti. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismui papildomai buvo pateiktas P. K. paaiškinimas, kuriame aiškiai išdėstyta „2023 m. sausio 5 dieną vairavau tėvui G. M. priklausomą automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje, Marijampolė-Suwalki-Marijampolė. Kur pažeidžiau eismo taisykles. Dėl to labai gailiuosi.“. Šis P. K. paaiškinimas taip pat patvirtina faktą, jog pažeidimą padarė ne administracinėn atsakomybėm patrauktas asmuo G. M., o jo dukra P. K.. Akivaizdu, jog žinant šias aplinkybes, turėjo būti priimtas kitoks sprendimas administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), kadangi kaltas yra kitas asmuo, vis dėlto Valdyba nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų šioms aplinkybėms patikrinti. Valdyba priimdama pirminį sprendimą taip pat nepagrįstai nurodė, kad G. M. yra praleidęs 6 mėnesių terminą nustatytą ANK 660 straipsnio 1 dalyje, dėl ko neva Valdyba neturi jokio teisinio pagrindo, remiantis byloje esančiais duomenimis, atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini). Su tokiomis Valdybos išvadomis sutikti negalima. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Pareiškėjas pašto siuntų su jose buvusiais procesiniais dokumentais, susijusiais su administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini), negavo, todėl nėra suprantama, kodėl Valdyba ir vėl daro nepagrįstas išvadas, kad dokumentai G. M. buvo įteikti tinkamai ir laiku. Iš to seka ir kitos nepagrįstos Valdybos išvados, o būtent: Valdyba, teigdama, jog procesiniai dokumentai G. M. buvo įteikti tinkamai, nepagrįstai ANK 660 straipsnio 1 dalyje nurodytą 6 mėn. terminą skaičiuoja nuo dokumentų nenustatytam asmeniui įteikimo dienos bei nurodo, kad šis terminas buvo praleistas. Pareiškėjas dar kartą akcentuoja, kad Kauno apygardos teismas aiškiai nurodė, kad ant siuntų lapelių nėra nei siuntas atsiėmusio asmens vardo, nei pavardės, nei kokie giminystės ryšiai jį sieja su G. M., vietoje to, yra tik parašas. Tai, ar pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra teisingos, ar tėra tik G. M. gynybinė versija, galima nustatyti tik atlikus jų tyrimą, siekiant identifikuoti pasirišusio asmens tapatybę. Taigi, priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo Institucijos atstovė, G. M. procesiniai dokumentai buvo pristatyti akivaizdžiai pažeidžiant ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytą privalomąją procesinių dokumentų pristatymo tvarką, o tai, kad jie tikrai buvo įteikti jo šeimos nariui, tėra tik Institucijos prielaidos ir spėliojimai, kuriais remtis negalima. Tai lemia, kad procesiniai dokumentai G. M. nebuvo įteikti bei Valdyba neturėjo ir neturi jokio teisėto pagrindo skaičiuoti ANK 660 straipsnio 1 dalyje nurodyto 6 mėn. termino nuo dokumentų nenustatytam asmeniui įteikimo dienos. Pareiškėjas pažymi, kad apie priimtus sprendimus jam nebuvo žinoma iki pat 2024 m. rugpjūčio 29 d., kuomet buvo gautas Valdybos nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo G. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir 416 straipsnio 2 dalį, t. y. už pakartotinį transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti ir leistino greičio viršijimą, kadangi dėl aukščiau išdėstytų priežasčių procesiniai dokumentai jam įteikti nebuvo. Taigi, ANK 660 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas nebuvo praleistas, nes apie G. M. atžvilgiu priimtus sprendimus, jam buvo žinoma tik nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d., o su prašymu į Valdybą dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) atnaujinimo pastarasis kreipėsi dar 2024 m. rugsėjo 25 d., t. y. praėjus mažiau nei mėnesiui. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis ir esminę reikšmę turinčiomis, nes akivaizdu, kad nesant tinkamo dokumentų įteikimo, pareiškėjas neturėjo jokių fizinių galimybių žinoti ir reaguoti ginantis nuo nepagrįstų kaltinimų nusižengimo padarymu, kurio jis nepadarė ir buvo nubaustas už akių, kas savaime rodo teisės į teisingą procesą pažeidimą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2-3 str.). Europos teisė, kurios sudėtine dalimi yra ir Lietuvos Respublikos teisinė sistema, garantuoja, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę mažiausiai į šias garantijas: 1) kad jam būtų skubiai ir nuodugniai pranešta tokia kalba, kurią jis supranta, apie pareiškiamo jam kaltinimo pagrindą ir motyvus; 2) kad jis turėtų pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai; c) kad jis galėtų gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Šiuo atveju, pareiškėjas neturėjo jokios galimybės įgyvendinti jam suteiktų ir įstatymų imperatyviai garantuojamų teisių. Vien todėl Skundžiamas nutarimas neteisėtas. Visa tai apibendrinus, vien tik formalus Pareiškėjo šeimos narių, pašto siuntas pristatančio asmens apklausimas, nesudaro pagrindo laikyti priimtą Skundžiamą sprendimą pagrįstu ir teisėtu. Nurodytos aplinkybės patvirtinta, kad Valdyba nesiėmė visų reikiamų veiksmų, siekiant tinkamai įvertinti susiklosčiusią situaciją, dėl ko priimtas Skundžiamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Be kita ko, visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad buvo ir yra visos sąlygos atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini), vykdyti tyrimą bei nustatyti tikrąjį už pažeidimą atsakingą asmenį (b. l. 1-10).

Pareiškėjas G. M. paaiškinimų teisme nedavė, 2025 m. spalio 16 d. teismo posėdyje atsakydamas į teisėjos klausimus, nurodė, kad po įvykio jam teko bendrauti su paštininke, ji atsiprašinėjo, kad nepristatė jam laiškų, aiškino, kad ją išvys iš darbo. Ankščiau paštininkas buvo vietinis, su juo nebuvo problemų, o ši paštininkė buvo tik aptarnaujanti. Ji susisiekė su juo 2024 m. rugsėjo 4 d., kai jis parašė pretenziją paštui, kad nėra gavęs laiškų. Dukra jam pasakė, kad buvo atėjusi paštininkė ir atsiprašinėjo, tai dukra prašė jo su ja kalbėti gražiai. Laiškus turėjo atnešti (duomenys neskelbtini). Jo namų teritorija aptverta, į namus patenkama per vartelius. Paštą atnešdavo rytais, jo nebuvo kam priimti, nes visi šeimos nariai dirba arba mokosi. Dabartinė paštininkė, įteikdama siuntą, klausia, kas jie tokie yra, ir tada pasirašo. Jei siunta ateina žmonai, būna, kad pasirašo jis. Turėjo problemų su partijomis, todėl dukroms būnant nepilnametėmis buvo pasakęs, kad siuntų jo vardu neimtų, o paskambintų jam. 2024 m. dukros gyveno ir mokėsi (duomenys neskelbtini). Kaimynai negali paimti jam skirto laiško. Paštininkės L. nėra matęs, ji buvo neseniai pradėjusi dirbti. Kai jis dirbo policijos komisariate prieš 8 metus, su ja neturėjo jokių reikalų, jokių piktumų nėra.

Pareiškėjo G. M. įgaliotas atstovas advokatas V. K. baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad policijos atstovė teigė, jog jis neįrodė, kad negavo dokumentų, tačiau asmuo nieko neprivalo įrodinėti. Asmuo pasakė, kad negavo, ir policija turi įrodyti, kad jie įteikė. Šiuo atveju pašto taisyklėse nurodyta, kaip privalo būti įteikta siunta. Pati L. Ž. duodama parodymus pasakė, kad nieko nepaklausė, o įteikė kažkokiai moteriai ar merginai. Tai reiškia, kad pati pripažino, kad įteikė nepaklausus, nevykdžius savo, kaip paštininkės, pareigų, neįsitikinus dėl asmens identifikavimo ir giminystės ryšio su pareiškėju. Policija priešingai, paneigė savo aplinkybes, kad pašto siunta buvo įteikta paneigiant visus galimus reikalavimus, kurie numatyti įstatymuose. Kadangi įrodinėjimo problema tenka policijai, nėra jokių objektyvių duomenų, kad pašto siunta buvo įteikta tinkamai. Prašau skundą tenkinti pilna apimtimi.

Pareiškėjo G. M. įgaliotas atstovas advokatas S. K. baigiamųjų kalbų metu nurodė palaikantis visas skunde išdėstytas aplinkybes, pažymėjo, kad paštininkė turi suinteresuotumą savo pareigomis. Vengimas atvykti į teismo posėdį daug ką parodo, prisidengiant galima liga. Duodama parodymus nurodė, kad neprisiminė, kam ką įteikė 2023 m., ar vasario mėnesį, bet vasarą, merginą, kuriai padavė siuntą, apibūdina. Teisinasi, kad dėl siuntų gausos nei vieno asmenio, kuriam perduoda siuntas, negali apibūdinti. Tai įrodo, kad siunta nebuvo tinkamai įteikta, kaip reikalauja įstatymai.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į G. M. skundą, kuriame nurodė nesutinkanti su skundu, nes mano, kad skundo reikalavimas panaikinti 2025 m. balandžio 10 d. ir 2025 m. birželio 13 d. Valdybos pareigūnų sprendimus nutraukti pradėtą tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių nėra pagrįstas. Valdybos nuomone, G. M. skundo tenkinti jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Valdybos 2025 m. birželio 13 d. sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, išnagrinėjus G. M. skundą dėl 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistu. Valdybos nuomone, Valdybos 2-ojo skyriaus viršininkė J. V. (toliau – 2-ojo skyriaus viršininkė), išnagrinėjusi G. M. skundą, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, pareiškėjo skundo argumentus ji išanalizavo, taip pat įvertino visas jo nurodytas aplinkybes ir, atsižvelgiant į tyrimo metu surinktų duomenų visumą, G. M. skundo dėl Valdybos įgalioto pareigūno 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti pradėtą tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) netenkino, priimdama teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kaip teisingai buvo konstatuota, tiek 2025 m. balandžio 10 d. priimant sprendimą nutraukti pradėtą tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių išnagrinėjus G. M. prašymą, tiek nagrinėjant G. M. 2025 m. balandžio 16 d. skundą, kuriuo buvo prašoma priimtą sprendimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) panaikinti ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, skunde nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad G. M. procesiniai dokumentai, tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas buvo įteikti tinkamai, t. y. kaip tai numatyta ANK 573 straipsnio 1 dalyje, kad atliekant tyrimą ir tikslinant administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) procesinių dokumentų įteikimo aplinkybes G. M., buvo apklausti jo šeimos nariai, deklaruoti tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu ir AB „Lietuvos paštas“ darbuotoja, kurių parodymai nesuteikia patikimų įrodymų, kurie paneigtų procesinių dokumentų gavimo faktą, kad Valdybos nuomone, atsižvelgiant į skirtingas rašymo aplinkybes, įskaitant naudojamą įrankį, paviršių ir rašymo technologiją, kurie gali smarkiai paveikti parašo formą, galimybės patikimai atlikti asmenų parašų sulyginimą nėra, o jeigu toks palyginimas ir būtų atliktas, jo rezultatai būtų nepatikimi, taigi atlikus papildomus tyrimo veiksmus ir įvertinus G. M. nurodytas aplinkybes, jų visuma, Valdybos nuomone, nesudarė nei faktinio, nei teisinio pagrindo atnaujinti G. M. administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini). Pažymėjo ir tai, kad G. M. nei 2025 m. balandžio 16 d., nei 2025 m. birželio 19 d. skunduose jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios galimai nebuvo tirtos, nepateikė. Juo labiau, kaip minėta ir skundžiamame sprendime, ANK 660 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių paduodamas institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 314 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei nuo nuosprendžio ar nutarties paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai, taigi, mutatis mutandis, šešių mėnesių terminas skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduoti vertintinas kaip naikinamasis ir negali būti pratęstas, būtent tokia praktika dominuoja teismų nagrinėjamose bylose. Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą pagal paskirtį ir tikslus priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais. Įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Taigi proceso atnaujinimo institutas negali būti taikomas tik kaip dar viena galimybė pasibylinėti. Vadovaudamasi ANK 661 straipsnio 4 dalimi, prašo teismo 2025 m. birželio 13 d. Valdybos 2-ojo skyriaus viršininkės priimtą sprendimą dėl G. M. skundo dėl 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti (b. l. 26-28).

Institucijos atstovė teismo posėdyje visiškai palaikė skundžiamame nutarime ir atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad ANK protokolas ir nutarimas buvo pristatyti G. M. gyvenamosios vietos adresu ir įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adrese esančiam asmeniui pagal visus surinktus įrodymus. Minėtu adresu yra deklaruoti asmenys: G. M., I. M., U. M. ir A. M., viena iš jų ir priėmė siuntą, kuri tiksliai, atsakyti negali. Kitų deklaruotų asmenų nėra ir ten negyvena, tuo Institucija įsitikino. Siuntą pašto darbuotoja įteikė pasirašytinai. Valdybai abejonių nekyla, kad siunta įteikta tinkamai vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalimi. U. M., A. M. ir I. M. paaiškinimai teismo turi būti vertinami kritiškai, kadangi jie yra giminaičiai ir suinteresuoti teikti palankius G. M. parodymus asmenys. Paštininkė nesuinteresuota bylos baigtini, ji pasirašė dėl melagingų parodymų davimo, ji nurodė, kad siuntas įteikė ten buvusiai merginai ar moteriai, todėl reikia vadovautis jos parodymais. Už tai, kad paštas nesilaiko tam tikrų taisyklių, Valdyba neatsako. Jie turi duomenis, kad siuntos įteiktos, tačiau kuriam šeimos nariui buvo įteiktos siuntos, duomenų nėra, tai nėra nustatyta. Dėl asmens tapatybės nustatymo reikėtų klausti paštininko, jis turėtų patvirtinti, kas pasirašė ant siuntos. Apklausų metu buvo paklausta, ar kas tuo adresu daugiau gyvena, išskyrus deklaruotus šeimos narius. Jie patvirtino, kad niekas daugiau negyvena tuo adresu be deklaruotų asmenų. Tačiau kas pasirašė, nežino, ir to neįmanoma nustatyti, nes paštininkas neįvedė to asmens duomenų, kam įteikė siuntą. Paštininkė nurodė, kad įteikė ten buvusiai moteriai ar merginai. Institucija parašų netyrė, nes neįmanoma ištirti parašų, kurie yra pasirašyti planšetėje.

Baigiamųjų kalbų metu Institucijos atstovė nurodė, kad G. M. procesiniai dokumentai, tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas buvo įteikti registruotomis siuntomis, t. y. tinkamai, kaip tai numatyta ANK 573 straipsnio 1 dalyje. AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad siuntos, kurios buvo adresuotos G. M., buvo įteiktos kitam asmeniui, buvusiam minėtų siuntų pristatymo vietoje (duomenys neskelbtini). G. M. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) deklaruoti jo šeimos nariai, t. y. A. M., I. M. ir U. M., apklausų metu buvo nurodyta, kad kitų asmenų, gyvenančių tuo pačiu adresu, nėra. ANK 573 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodoma, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. G. M. byloje yra pateikiami procesinių dokumentų įteikimą pagrindžiantys įrodymai – AB „Lietuvos paštas“ siuntų registracijos numeriai, Valdyboje iš AB „Lietuvos paštas“ gautas atsakymas dėl siuntų įteikimo bei siuntų įteikimą patvirtinantis pašto darbuotojos paaiškinimas. Administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, kurie paneigtų procesinių dokumentų gavimo faktą, todėl akivaizdu, jog G. M. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, kaip tai numatyta ANK 573 straipsnio 1 dalyje. Valdybos nuomone, G. M. šeimos nariai gali būti suinteresuoti duoti palankius parodymus G. M. atžvilgiu, siekiant jam padėti išvengti administracinės atsakomybės, todėl jų parodymai byloje turėtų būti vertinami kritiškai. Teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad šeimos narių duodami palankūs parodymai, kuriais siekiama padėti artimajam išvengti administracinės atsakomybės, turi būti vertinami kritiškai, ypač jei jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. AB „Lietuvos paštas“ darbuotoja administracinio nusižengimo byloje neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, priešingai nei G. M. šeimos nariai, Valdybos nuomone nėra jokio pagrindo manyti kad AB „Lietuvos paštas“ darbuotojos L. Ž. pateikti parodymai yra melagingi. Valdyba mano, kad G. M. skunde nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos nei naujai paaiškėjusiomis, nei turinčiomis esminę reikšmę bylai. Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą pagal paskirtį ir tikslus, priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais. Įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Taigi proceso atnaujinimo institutas negali būti taikomas tik kaip dar viena galimybė pasibylinėti. Akivaizdu, kad nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo atnaujinti G. M. administracinio nusižengimo bylą, todėl teismo prašo 2025 m. birželio 13 d. Valdybos 2-ojo skyriaus viršininkės priimtą sprendimą dėl G. M. skundo dėl 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Liudytoja U. M. teisme parodė, kad G. M. yra jos tėtis, ji nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio gyveno (duomenys neskelbtini), o tėvai – (duomenys neskelbtini), pas tėvus ji grįžta labai retai. Ji yra gimusi 2004 m., todėl 2023 m. buvo pilnametė. Tėvų namuose gyvena sesuo, ji ir tėvai, kitų asmenų nėra. Sesuo I. gimusi (duomenys neskelbtini), ji taip pat buvo pilnametė. Parvykusi pas tėvus namuose buvo viena, kai paskambino į duris. Atidarius duris stovėjo moteris, kuri prisistatė esanti paštininkė, pradėjo atsiprašinėti. Nesuprato, kas vyksta. Moteris minėjo, kad praras darbą, ji (U. M.) liepė jai neverkti. Paštininkė prašė tėčio telefono numerio, nes norėjo su juo pasikalbėti, ji davė tėčio telefono numerį. Paštininkė pasakojo panašią situaciją Užupių gyvenvietėje, kad tinkamai neįteikė siuntos asmeniui. Ji pati paskambino tėčiui ir pasakė, kad buvo atėjusi paštininkė, kad davė jo telefono numerį, prašė tėčio, kad su ja tinkamai kalbėtų, nes moteris labai pergyveno. Apie jos tėčio siuntą nieko nekalbėjo. 2023 m. žiemą šventiniu laikotarpiu nebuvo namuose, nes dirbo (duomenys neskelbtini). Namuose yra pašto dėžutė, bet iš jos neteko paimti siuntos, jos neima jokių laiškų, skirtų tėvams. Pašto dėžutės netikrino, raktas nuo jos stovi namuose, žinomoje vietoje. Paštininkė jos neklausė, kas ji tokia, neklausė nei vardo, nei pavardės. Jokio savo pažymėjimo nerodė. Jeigu paštininkė būtų atnešusi siuntą tėčio vardu, siuntos būtų neėmusi, nes namuose nuo vaikystės buvo toks susitarimas, kad kitam šeimos nariui skirtos siuntos neimti, galbūt ji būtų paskambinusi tėčiui ir praneštų dėl siuntos, bet jos neimtų.

Skundas tenkinamas.

Dėl pareiškėjo informavimo

Pareiškėjas, kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nebuvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje laiką ir vietą, todėl buvo iš esmės suvaržytos pareiškėjo teisės teikti paaiškinimus, įrodymus, prašymus, tinkamai gintis ir naudotis kitomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis. Taip pat jis nebuvo tinkamai informuotas ir apie priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, todėl negalėjo jo ir apskųsti.

Pagal ANK 577 straipsnio 1 dalį, administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu yra laikomas asmuo, kuris įtariamas administracinio nusižengimo padarymu ir kuriam administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas surašė ar turi surašyti administracinio nusižengimo protokolą. ANK 577 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus; pateikti tiesiogiai administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui, teismui ar kitai administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; pateikti bylai reikšmingus dokumentus, daiktus ir kitas teises. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali realiai ir veiksmingai naudotis šiomis ir kitomis teisėmis tik tada, kai jis žino apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą.

Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuojančio ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Registruotoji pašto siunta siunčiama į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento, kuris siunčiamas registruotąja pašto siunta, įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą, siunčiamą registruotąja pašto siunta, arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teises. Dėl to šis įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis (E. Ž. Teisių Teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIwLTcxOS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-20-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-20-719/2024">2AT-20-719/2024</a>).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Institucijos įgaliota pareigūnė 2023 m. gruodžio 14 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir protokolas) G. M. už tai, kad jis 2023 m. sausio 5 d. laikotarpiu nuo 17.54 val. iki 17.59 val. Kauno r. sav., kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai atkarpoje nuo 8 km iki 16 km vairavo transporto priemonę,,BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų susigrąžinti jos ir nustatytą vidutinį 90 km/h greitį viršijo 14 km/h, važiavo 104 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Konstatuota, kad tokiais savo veiksmais G. M. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127 punktų reikalavimų ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Protokole nurodyta, jog administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka bus nagrinėjama 2024 m. sausio 24 d. 8 val.

Institucija skundžiamuose jos nutarimuose konstatavo, jog tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek minėtas nutarimas G. M. išsiųsti registruota pašto siunta jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir, vadovaujantis ANK 573 straipsnio nuostatomis, įteikti tinkamai, kadangi buvo įteikti kitam asmeniui, buvusiam siuntų pristatymo adresu, taip pat minėtu adresu yra deklaruoti G. M. šeimos nariai.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog procesiniai dokumentai nebuvo įteikti nei jam, nei jo šeimos nariams, nurodė, jog apie Institucijos 2024 m. sausio 24 d. nutarimą jam nebuvo žinoma iki pat 2024 m. rugpjūčio 29 d., kuomet buvo gautas Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo G. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir 416 straipsnio 2 dalį, t. y. už pakartotinį transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti ir leistino greičio viršijimą. Šiuo nutarimu G. M. paskirta 900 Eur bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 21 mėnesiui. Atsižvelgdamas į tai, G. M. 2024 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Valdybą su prašymu dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) atnaujinimo, kuriuo prašė administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), vadovaujantis ANK 658 straipsnio dalies 4 punkto nuostatomis, atnaujinti, panaikinti priimtą nutarimą Nr. 39-ANK_N- 25361-2024 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) ir šią bylą jo atžvilgiu nutraukti bei dėl užfiksuoto leistino greičio viršijimo, vairuojant jo vardu registruotą automobilį,,BMW“, administracinio nusižengimo protokolą surašyti jo dukrai P. K..

Teismas nesutinka su skundžiamu Institucijos 2-ojo skyriaus viršininkės J. V. 2025 m. birželio 13 d. sprendimu, kuriame nurodoma, kad G. M. procesiniai dokumentai: tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas, – buvo įteikti registruotomis pašto siuntomis t. y. tinkamai, kaip tai numatyta ANK 573 straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenimis AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad mobiliosios laiškininkės L. Ž. teigimu G. M. adresuotos siuntos buvo įteiktos kitam asmeniui, buvusiam minėtų siuntų pristatymo adresu (duomenys neskelbtini), t. y. G. M. gyvenamojoje vietoje. Kam tiksliai įteikė siuntas, L. Ž. nepamena, į planšetę įrašyti siuntas priėmusios asmens duomenis ir giminystės ryšį ji pamiršo (prijungtos bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SUktOTYtODc4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'II-96-878/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="II-96-878/2025">II-96-878/2025</a> lapas 47).

AB „Lietuvos paštas“ darbuotoja L. Ž. į teismo posėdį šaukiama kaip liudytoja neatvyko, tačiau ji buvo apklausta administracinio nusižengimo tyrimo Institucijoje metu ir parodė, kad G. M. registruotos siuntos buvo įteiktos jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu kitam asmeniui, tačiau praėjus daug laiko negali tiksliai apibūdinti amžiaus ir išvaizdos, tačiau patvirtino, kad tai buvo moteris arba mergina. Taip pat L. Ž. nurodė, kad 2024 m. vasarą (tikslios datos neprisimena), į G. M. namus (duomenys neskelbtini), pristatė didesnę siuntą, kiek atsimena iš Kinijos. Namo duris atidarė jauno amžiaus, liekno kūno sudėjimo mergina, kurios asmeniškai nepažįsta; įteikdama siuntą paklausė duris atidariusios merginos, ar ji patvirtina, kad gavo 2023 m. gruodžio 19 d. ir 2024 m. sausio 26 d. atvežtas registruotas pašto siuntas. Duris atidariusi mergina paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 19 d. ir 2024 m. sausio 26 d. siuntas gavo. Ar gautas siuntas perdavė adresatui G. M., nepaklausė. Dėl savo atlikto darbo neatsiprašinėjo ir neapgailestavo, nes savo darbą atliko tinkamai. Taip pat L. Ž. nurodė, kad 2023 m. gruodžio 19 d. ir 2024 m. sausio 26 d. įteikiant siuntas, atsiimanti moteris pasirašė planšetiniame kompiuteryje, kuriuos naudoja AB „Lietuvos paštas“ mobilieji laiškininkai. AB „Lietuvos paštas“ mobilioji laiškininkė L. Ž. sutinka, kad galimai padarė techninę klaidą ir abu kartus įteikiant siuntą planšetiniame kompiuteryje neįrašė asmens, kuris paima siuntą, vardo, pavardės ir giminystės ryšio su adresatu. Abu kartus asmuo, paimantis siuntą, tik pasirašė planšetiniame kompiuteryje, todėl negali nurodyti asmens, kuris abu kartus paėmė registruotas pašto siuntas, vardo, pavardės ir giminystės ryšio su adresatu (prijungtos bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SUktOTYtODc4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'II-96-878/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="II-96-878/2025">II-96-878/2025</a> lapas 92).

G. M. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) deklaruoti jo šeimos nariai, t. y. A. M., I. M. ir U. M. (prijungtos bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SUktOTYtODc4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'II-96-878/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="II-96-878/2025">II-96-878/2025</a> lapas 50). A. M. apklausos metu nurodė, kad nurodytu adresu gyvena ji su vyru G. M., dukros šiuo adresu yra deklaravę gyvenamąją vietą, tačiau grįžta tik savaitgaliais, nes yra studentės (prijungtos bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SUktOTYtODc4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'II-96-878/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="II-96-878/2025">II-96-878/2025</a> lapas 94).

Teisme apklausta liudytoja G. M. dukra U. M. parodė, kad ji nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio gyveno (duomenys neskelbtini), o tėvai – (duomenys neskelbtini), pas tėvus ji grįžta labai retai. Sesuo Ieva gimusi (duomenys neskelbtini), ji taip pat buvo pilnametė. 2023 m. žiemą šventiniu laikotarpiu jos nebuvo namuose, nes ji dirbo (duomenys neskelbtini). Namuose yra pašto dėžutė, bet iš jos neteko paimti siuntos, jos neima jokių laiškų, skirtų tėvams. Jeigu paštininkė būtų atnešusi siuntą tėčio vardu, būtų neėmusi, nes namuose nuo vaikystės buvo toks susitarimas, kad kitam šeimos nariui skirtos siuntos neimti, galbūt ji būtų paskambinusi ar praneštų tėčiui, bet nebūtų ėmusi tėčiui skirtos siuntos.

Institucijoje apklausta liudytoja I. M. parodė, kad nuo 2019 m. studijuoja ir gyvena (duomenys neskelbtini) ir tik kartais grįžta pas tėvus, kur yra deklaravusi gyvenamąją vietą. Laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 19 d. iki 2024 m. sausio 26 d. buvo atvykusi pas tėvus (duomenys neskelbtini), tai buvo šventinis periodas, tikslaus buvimo pas tėvus laikotarpio nurodyti negalėjo, tačiau patvirtino, kad nuo 2023 m. gruodžio 19 d. iki 2024 m. sausio 26 d. registruotų pašto siuntų iš AB,,Lietuvos paštas“ darbuotojų nepaėmė, taip pat neėmė korespondencijos iš pašto dėžutės (prijungtos bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SUktOTYtODc4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'II-96-878/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="II-96-878/2025">II-96-878/2025</a> lapas 93).

Institucijoje apklausta liudytoja A. M. parodė, kad nuo 2023 m. gruodžio 19 d. iki 2024 m. sausio 26 d. nuo 6.50 val. iki 16.00 val. namuose tikrai nebuvo, nes dirba (duomenys neskelbtini), todėl buvo darbe. Jokių laiškų ar siuntų tokiu laiku ji taip pat nepriėmė, nes nebuvo namie. Tuo laiku paimti siuntų niekas negalėjo, nes ir vyras buvo darbe (prijungtos bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SUktOTYtODc4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'II-96-878/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="II-96-878/2025">II-96-878/2025</a> lapas 94).

Kaip minėta, ANK 573 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodoma, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Institucija akcentavo, kad G. M. byloje yra pateikiami procesinių dokumentų įteikimą pagrindžiantys įrodymai – AB „Lietuvos paštas“ siuntų registracijos numeriai, Policijos departamento Kelių policijos valdyboje AB „Lietuvos paštas“ gautas atsakymas dėl siuntų įteikimo bei siuntų įteikimą patvirtinantis pašto darbuotojos paaiškinimas. Vis tik administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kam konkrečiai buvo įteiktos registruotos pašto siuntos, todėl akivaizdu, jog G. M. procesiniai dokumentai nebuvo įteikti tinkamai, kaip tai numatyta ANK 573 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad ant siuntų lapelių nėra nei siuntas atsiėmusio asmens vardo, nei pavardės, nei kokie giminystės ryšiai jį sieja su G. M., vietoje to yra tik parašas. Tikslinant administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) procesinių dokumentų įteikimo aplinkybes G. M., buvo apklausti jo šeimos nariai, deklaruoti tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu. Teisme papildomai buvo apklausta pareiškėjo dukra U. M.. Apklausų metu visi šeimos nariai patvirtino, kad registruotų pašto siuntų, skirtų G. M., jie iš AB „Lietuvos paštas“ darbuotojo nepriėmė.

Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti pagrįstomis Institucijos nurodytas aplinkybes, kad Institucijos siunčiami procesiniai dokumentai G. M. buvo tinkami įteikti, t. y. kad 2023 m. gruodžio 19 d. 10.03 val. įteiktas administracinio nusižengimo protokolas (prijungtos bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SUktOTYtODc4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'II-96-878/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="II-96-878/2025">II-96-878/2025</a> lapas 48) ir 2024 m. sausio 26 d. 12.52 val. įteiktas nutarimas (prijungtos bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SUktOTYtODc4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'II-96-878/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="II-96-878/2025">II-96-878/2025</a> lapas 49). Teismas pastebi, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFOMi01Mi0zOTcvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAN2-52-397/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAN2-52-397/2025">eAN2-52-397/2025</a>, teismas pažymėjo, kad G. M. procesiniai dokumentai buvo pristatyti akivaizdžiai pažeidžiant ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytą privalomąją procesinių dokumentų pristatymo tvarką, o tai, kad jie tikrai buvo įteikti jo šeimos nariui, tėra tik Institucijos prielaidos ir spėliojimai, kuriais remtis negalima. Net ir atlikusi aplinkybių tyrimą Institucija nenustatė, kam gi buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas. Institucija nesiėmė priemonių nustatyti, ar 2023 m. gruodžio 19 d. ir 2024 m. sausio 26 d. U. M., I. M. tikrai buvo saistomos darbo santykiais ir tikrai dirbo kontaktiniu būdu darbo vietoje, ar laikė egzaminus, taip pat nebuvo patikrinta, ar A. M. tomis dienomis buvo darbinga ir tikrai dirbo jos nurodytoje mokykloje. Pastebėtina, kad būtent tuo laikotarpiu mokytojams ir studentams yra Kalėdinės atostogos, studentams – tai dar ir laikotarpis, kuomet nevyksta paskaitos, o vyksta egzaminai, todėl tikimybė, kad U. M. ir I. M. tomis dienomis galėjo būti tėvų namuose, nėra paneigta, tačiau šios aplinkybės Institucija netyrė, nors privalėjo.

Skunde G. M. nurodė, kad Valdyba turėjo objektyvią galimybę sulyginti jo pateiktus jo šeimos narių parašus su siuntą priėmusio asmens parašu (duomenys pateikti administracinio nusižengimo bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUlJLTIxMC00NDgvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eII-210-448/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eII-210-448/2024">eII-210-448/2024</a> medžiagoje) bei nustatyti, kad nei vieno iš minėtų asmenų parašai nesutampa su siuntą priėmusio asmens parašu. Dėl šio skundo argumento teismas pažymi, kad nei teismas, nei Valdyba neturi specialių žinių, būtinų vertinant parašų atitikimą, o be to, kaip atsiliepime į skundą nurodė Valdyba, atsižvelgiant į skirtingas rašymo aplinkybes, įskaitant naudojamą įrankį, paviršių ir rašymo technologiją, taip pat stovėjimo ar sėdėjimo padėtį, kurioje būdamas asmuo pasirašo, kurie gali smarkiai paveikti parašo formą, galimybės patikimai atlikti asmenų parašų sulyginimą nėra, o jeigu toks palyginimas ir būtų atliktas, jo rezultatai būtų nepatikimi. Dar daugiau, neatmestina, kad G. M. šeimos nariai, siekdami jam padėti išvengti administracinės atsakomybės, galėjo sąmoningai pakeisti parašus, kuriuos G. M. kaip pavyzdžius pateikė teismui, arba teismui galėjo būti pateikti visiškai ne G. M. šeimos narių, o kitų asmenų, parašai. Būtent dėl šių nurodytų priežasčių teismas mano, kad jo pateiktų parašų sulyginimas su parašu, patvirtinančiu pašto siuntos įteikimą, neduos jokių objektyvių rezultatų, kurie turėtų reikšmės nagrinėjamam klausimui. Teismo posėdyje Institucijos atstovė nurodė, jog Institucija netyrė G. M. pateiktų jo šeimos narių parašų, nes neįmanoma ištirti parašų, kurie yra pasirašyti planšetėje, tačiau tai yra tik Institucijos teiginys, nepagrįstas jokiomis specialistų išvadomis. ANK nereguliuoja tokio proceso veiksmo kaip pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas, todėl Institucija, siekdama nustatyti, kas pasirašė gavęs siuntas, turi vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 144 straipsniu, reglamentuojančiu pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimą, ir Institucijos pareigūno akivaizdoje paimti parašų ekspertizei reikalingų parašų pavyzdžius iš G. M. šeimos narių, kuriuos pateikti specialistui rašysenos ekspertiniam tyrimui atlikti.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, pažeisdama įstatymo nustatytą pareigą tinkamai informuoti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apie vykstantį administracinio nusižengimo procesą ir priimtą nutarimą, Institucija tinkamai neinformavo pareiškėjo apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, taip pažeisdama ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip pat Institucija tinkamai neinformavo G. M. ir apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą. Šie Institucijos pažeidimai yra esminiai, nes suvaržė ANK 577 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir galimai turėjo įtakos neteisėtam nutarimui priimti, nes pareiškėjas, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl bylos baigties (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei užginčyti priimto nutarimo. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiais teismas, vienintele instancija nagrinėdamas administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIzLTUxMS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-23-511/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-23-511/2025">2AT-23-511/2025</a>).

Dėl bylos atnaujinimo

ANK 661 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nukentėjusysis, jų atstovai turi teisę kreiptis su prašymu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, dėl kurių gali būti atnaujinta administracinio nusižengimo byla, ištyrimo į instituciją, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną.

ANK 660 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai) paduodamas institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes. Šiuo atveju minėto straipsnio taikymo pagrindas yra ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriame įtvirtinta, jog administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama, jeigu paaiškėjo aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios, tačiau iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurio įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Administracinio nusižengimo bylai esminėmis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos asmeniui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes asmuo sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas administracinio nusižengimo byloje.

Nagrinėjamu atveju iš G. M. skundo argumentų matyti, kad apie priimtą nutarimą jam nebuvo žinoma iki pat 2024 m. rugpjūčio 29 d., kuomet buvo gautas Valdybos nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo G. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir 416 straipsnio 2 dalį, t. y. už pakartotinį transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti ir leistino greičio viršijimą, kadangi dėl aukščiau išdėstytų priežasčių procesiniai dokumentai jam įteikti nebuvo, todėl ANK 660 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas nebuvo praleistas, nes su prašymu į Valdybą dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi 2024 m. rugsėjo 25 d., t. y. praėjus mažiau nei mėnesiui nuo sužinojimo apie ankstesnį nubaudimą.

Teismas pažymi, kad sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui ar prašymui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais.

Teismui konstatavus, kad procesiniai dokumentai G. M. nebuvo įteikti taip, kai tai numato ANK 573 straipsnio 1 dalis, laikoma, kad procesinis šešių mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, nepraleistas.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog 2024 m. rugsėjo 25 d. skunde dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) atnaujinimo buvo pateikta aiški ir nedviprasmė informacija, jog administracinės teisenos byloje ROIK (duomenys neskelbtini) nustatytą pažeidimą atliko ne G. M., o transporto priemonę vairavo ir pažeidimą atliko jo dukra P. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir šią aplinkybę Valdyba ignoravo, nors Kauno apygardos teismui papildomai buvo pateiktas P. K. paaiškinimas, kuriame aiškiai išdėstyta „2023 m. sausio 5 dieną vairavau tėvui G. M. priklausomą automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje, Marijampolė-Suwalki-Marijampolė. Kur pažeidžiau eismo taisykles. Dėl to labai gailiuosi.“. Vertindama šiuos duomenis Institucija turėjo patikrinti aplinkybę, ar būtent pažeidimo padarymo metu P. K. iš tiesų buvo atvykusi į Lietuvos Respubliką ir ar ji turėjo bent teorinę galimybę padaryti nagrinėjamą administracinį nusižengimą. Teisėtam, teisingam ir objektyviam sprendimui dėl bylos atnaujinimo priimti būtina surinkti ir įvertinti tam reikalingus duomenis, nagrinėjamu atveju tas nebuvo padaryta. Taip pat negalima ignoruoti aplinkybės, kad už administracinį nusižengimą atsako tik jį padaręs asmuo (ANK 4 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, kyla abejonių dėl to, ar tikrai būtent G. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje, ir, neištyrus prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodytų aplinkybių, šios abejonės nėra pašalinamos.

Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Institucija, nagrinėdama prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, neišanalizavo visų prašyme nurodytų aplinkybių, nesurinko visų įrodymų, paneigiančių ar patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes, ir jų pilnai neištyrė, o iš esmės formaliai nustatė, jog G. M. buvo žinoma apie administracinio nusižengimo teiseną, kadangi dokumentai jam buvo siunčiami registruotu paštu ir įteikti kartu gyvenančiam asmeniui, tačiau kas tas asmuo, iki šiol nėra aišku. Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog skundžiami Institucijos sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti neištyrus skunde nurodytų aplinkybių, neatsakius į visus skunde ir prašyme nurodytus argumentus, tokiu būdu nepagrįstai apribojant pareiškėjo teises į teisingą procesą ir tinkamą jo prašymo išsprendimą. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas ir tiek Valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. B. 2025 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji nusprendė nutraukti pradėtą tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-15), tiek ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus viršininkės J. V. 2025 m. birželio 13 d. sprendimas netenkinti G. M. skundo dėl Valdybos įgalioto pareigūno 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-21) panaikinami. Vadovaujantis ANK 661 straipsnio 5 dalimi administracinio nusižengimo byla perduodama Institucijai iš naujo spręsti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

G. M. nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 657 straipsniu, 658 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 660 – 661 straipsniais,

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. B. 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos

Perduoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybai papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti ir iš naujo spręsti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus

Teisėja L. L.